e2ee7b0e-4848-4f77-9ca6-7680ecfac47c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-456-935/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11449-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.10., 2.7.4.4., 2.7.4.(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2015 m. gruodžio 11 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui M. L.,dalyvaujant atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Evaldui Navickui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M.

L. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 1241 straipsnio 8 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimu M.

L. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 17 d., 19.41 val., Geležinio Vilko g. 6, Vilniuje vairuodamas transporto priemonių junginį SCANIA, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCMITZ ZKO 18/L, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo trečia eismo juosta, apvažiuodamas priekyje lėčiau važiavusį automobilį OPEL INSIGNIA, v. n. (duomenys neskelbtini) ir vėl grįždamas į trečiÄ jÄ eismo juostÄ , nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė automobilį OPEL INSIGNIA, dėl ko įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, taip pat jis vairuodamas transporto priemonių junginį, kurio didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, važiavo toliau nei antra eismo juosta nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.             Minėtu nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio nuostatomis, M.

L. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje, padarymÄ buvo paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 45 Eur bauda.             Skunde M. L. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimÄ ir bylÄ nutraukti.             Skunde nurodoma, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų nesimato Opel automobilio deÅ¡inio priekinio sparno ir deÅ¡inės pusės priekinių durelių apgadinimo.

Taip pat teigiama, kad skiriasi tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytų automobilių detalių aukščiai, todėl jų kontaktas nebuvo galimas.              Skunde nurodoma, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra netiksliai nurodyta įvykio vieta.             M. L. tvirtina, jog jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyto pažeidimo, todėl administracinė byla turėtų bÅ«ti nutraukta.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ M.

L. skundÄ ir prašė M. L. skundo netenkinti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimÄ palikti nepakeistÄ .Teismo posėdžio metu M. L. parodė, kad važiavo nuo Vingio parko antra eismo juosta, kadangi pirma eismo juosta važiavo mokomasis automobilis. Jo greitis buvo apie 62-63 km/h. Antroje eismo juostoje labai lėtai važiavo automobilis Opel, kuriam pamirksėjo automobilio žibintais, taip rodydamas, jog Å¡is automobilis pasitrauktų į kitÄ eismo juostÄ , tačiau Opel į tokius veiksmus nesureagavo.

Priartėjus prie minėto automobilio, jo vairuotojas pradėjo stabdyti, todėl kilo automobilių spÅ«stis. Signalizavo prieÅ¡ais važiuojančiam automobiliui, jam iÅ¡ paskos važiuojantys automobiliai taip pat signalizavo. Ä® pirmÄ eismo juostÄ grįžti negalėjo, nes ten buvo automobilių spÅ«stis. PrieÅ¡ tunelį, atsiradus trečiai eismo juostai, automobilis Opel persirikiavo į trečia juostÄ . M. L. aiÅ¡kino, jog jis pats toliau važiavo antra juosta. Važiuodamas antra juosta aplenkė automobilį Opel ir važiavo trečia eismo juosta.

Lenkdamas Opel matė, kad atstumas buvo normalus, todėl minėto automobilio tikrai nekliudė. A. O. važiavo jam iš paskos ir netoli nuo Santariškių jį sustabdė policijos pareigūnai. Ant minėto automobilio nebuvo veidrodėlio gaubto, tačiau pats veidrodėlis buvo sveikas. M. L. pažymėjo, jog apgadinimų aukščiai nesutampa ir jei būtų kliudęs veidrodėlį, jis turėjo būti nulaužtas. Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad yra įmonės, kuriai priklauso M.

L. vairuotas automobilis, savininkas. Ant automobilio Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L jokių apgadinimo žymių nematė. Ant automobilio Opel sparno ir durelių matėsi nubraukimai. Liudytojas teigė, jog kontakto metu automobilio Opel veidrodėlis turėjo būti nulaužtas, o ne užlenktas. Teismo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad važiavo Geležinio Vilko gatvės nuokalne, važiavo antra eismo juosta, matė, kaip jam iš paskos pavojingai artėjo vilkikas su priekaba. Automobilio bagažinėje vežė šunį, todėl prilėtino greitį, siekdamas susidūrino atveju išvengti didesnių sužalojimų.

Vilkiko vairuotojas jam signalizavo ir pavojingai artėjo prie jo automobilio, todėl teko padidinti greitį. Važiuojant tuneliu atsirado trečia eismo juosta, persirikiuoti nereikėjo, kadangi antra juosta, kuria jis važiavo, tunelyje tapo trečia juosta. Vilkikas važiavo jam iÅ¡ paskos trečia eismo juosta, tuomet sunkvežimis, lenkdamas jo vairuojamÄ automobilį, persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ ir po to grįžo atgal į trečiÄ juostÄ . Vilkiko vairuotojas darydamas manevrÄ kliudė jo vairuojamÄ automobilį, nulaužė veidrodėlio dangtelį ir apibraižė automobilį.

Ä®vykio metu veidrodėlis užsilenkė į lango pusę. Po susidÅ«rimo vilkikÄ pradėjo vytis ir kvietė policijos pareigÅ«nus.Teismo posėdžio metu liudytoja I. J. parodė, kad važiavo kartu su T. K.. Per veidrodėlį pastebėjo, jog vilkikas pavojingai artėja prie T. vairuojamo automobilio. Ä®važiavus į tunelį, vilkikas lenkė automobilį Opel, pati matė, kaip manevro pabaigoje vilkikas galine dalimi kliudė T. K. vairuojamÄ automobilį. Kontakto metu buvo įbrėžtas automobilio Å¡onas, deÅ¡inės pusės veidrodėlis užsilenkė į lango pusę, nukrito plastmasinis dangtelis.

IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015 m. birželio 17 d., 19.41 val., Bendrasis pagalbos centras gavo praneÅ¡imÄ , jog tunelyje sunkiasvoris automobilis su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), lenkdamas apgadino automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), ir Å¡alinasi iÅ¡ eismo įvykio vietos nuo Pedagoginio žiedo link Ozo g. (b. l. 28)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015 m. birželio 17 d., buvo gautas praneÅ¡imas, jog Geležinio Vilko g. tunelyje krovininis automobilis Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo Geležinio Vilko gatve link SantariÅ¡kių.

Pranešėjas taip pat nurodė, kad jo automobiliui Opel yra apgadintas deÅ¡inės pusės veidrodėlis, jis važiuoja iÅ¡ paskos pažeidėjui. Policijos pareigÅ«nai sustabdė automobilį Scania, kurį vairavo M. L.. Prie policijos pareigÅ«nų taip pat privažiavo nukentėjusysis T. K., kuris nurodė, kad Scania automobilio vairuotojas, važiuodamas Geležinio Vilko gatve tuneliu link Konstitucijos prospekto ir atlikdamas manevrÄ kliudė automobilį Opel, dėl Å¡ios priežasties apgadino automobilio Opel deÅ¡inės pusės veidrodėlį ir nesustojęs nuvažiavo toliau.

M. L. nurodė, jog apie galimÄ Ä¯vykį sužinojo tik jį sustabdžius policijos pareigÅ«nams, be to, suabejojo, ar jis galėjo padaryti pažeidimÄ , kadangi automobilio Opel veidrodėlis yra apgadintas 1,05 m aukÅ¡tyje, o ant Scania automobilio tokiame aukÅ¡tyje jokių apgadinimų nebuvo. Ant automobilio Scania policijos pareigÅ«nai pastebėjo labai nežymų puspriekabės kairės pusės posÅ«kio guminio laikiklio nubrozdinimÄ 0,50 m aukÅ¡tyje, o ant automobilio Opel deÅ¡inės pusės priekinio sparno ir deÅ¡inės pusės priekinių durelių – nežymų nubrozdinimÄ 0,48 m aukÅ¡tyje. (b. l. 27)Eismo įvykio schemoje nurodyta, kad automobilis Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo patraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos, automobilio Opel vairuotojo praneÅ¡imu eismo įvykio vieta buvo Geležinio Vilko gatvės tunelis, kryptimi nuo Geležinio Vilko g. link Ukmergės g. (b. l. 30)Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį yra užfiksuota, jog ant Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L kairės pusės priekabos guminės lanksčios lemputės dalies yra matomas nežymus nubraukimas, o automobiliui Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), yra apgadintas priekinis deÅ¡inės pusės sparnas, deÅ¡inės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinės pusės durys. (b. l.

31) Iš vaizdo įrašų, esančių administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad automobilis Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Scmitz ZKO18/L Geležinio Vilko gatve važiavo antra eismo juosta, o atsiradus trečiai eismo juostai į tunelį įvažiavo ir iš tunelio išvažiavo trečia eismo juosta. A. O. Insignia važiavo antra eismo juosta, kuri prieš tunelį tapo trečia eismo juosta, ir iš tunelio išvažiavo taip pat trečia eismo juosta. (b. l. 32)Byloje pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilis Scania su puspriekabe Scmitz ZKO18/L ir automobilis Opel Insignia po eismo įvykio. (b. l. 41-48) Tyrimo metu M.

L. parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 19.45 val., vairavo automobilį Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančiÄ PÄ® „M. L.“. Važiavo Geležinio Vilko g. link Ozo g. Oras buvo giedras, kelio asfaltas sausas. Kelyje trys eismo juostos, jis važiavo antra eismo juosta, parodė posÅ«kį į kairę, nes priekyje buvo kamÅ¡tis. Persirikiuodamas praleido jį lenkiantį automobilį, o kitas automobilis Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), liko už jo.

Nuvažiavęs apie 3 km buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų Geležinio Vilko gatvėje dėl to, kad neva kliudė automobilio Opel Insignia veidrodėlį. PareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad Opel Insignia nekliudė, jį gerai matė per veidrodėlį persirikiuodamas į trečiÄ eismo juostÄ . A. O. Insignia, važiuodamas prieÅ¡ais jį, staiga sumažino greitį nuo 65 km/h iki 35 km/h ir taip sudarė avarinę situacijÄ , todėl aplenkė automobilį Opel Insignia. (b. l. 36)Liudytojas T. K. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 19.40 val., vairavo automobilį Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausantį jo mamai J.

K.. Važiavo Geležinio Vilko gatve link Konstitucijos prospekto, oras buvo giedras, Å¡vietė saulė, kelio danga sausa. Tunelyje važiavo trečia eismo juosta. Opel automobilio žibintai buvo įjungti, greitis apie 55 km/h. Besileidžiant nuo kalno pastebėjo, jog vilkikas važiuojantis iÅ¡ paskos, priartėjo prie jo automobilio galo arčiau nei 50 cm atstumu. Važiuodamas sulėtino greitį ir tuomet vilkiko vairuotojas panaudojo garsinį signalÄ priversdamas jį virÅ¡yti maksimalų leistinÄ greitį 5 km/h.

Galiausiai vilkikas pradėjo didinti greitį ir tunelyje staigiu manevru bandė aplenkti jo vairuojamÄ automobilį. Dėl tokio vilkiko vairuotojo elgesio jam teko staigiai stabdyti automobilį ir tuomet pastebėjo, kad užsilenkė jo vairuojamo automobilio deÅ¡inysis veidrodėlis. Vilkiko vairuotojas nuvažiavo nesustojęs, todėl pats važiavo jam iÅ¡ paskos. (b. l. 34)Liudytoja I. J. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 17 d., apie 19.40 val., sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje automobilyje Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini).

Važiavo Geležinio Vilko gatve link Konstitucijos prospekto. Oras buvo giedras, Å¡vietė saulė, kelio danga sausa. Važiavo kairėje eismo juostoje, greitis apie 60 km/h. A. O. vairuotojui signalizavo automobilio Scania vairuotojas, todėl Opel vairuotojas palaipsniui pradėjo lėtinti greitį. Kai automobilio Scania vairuotojas signalizavo Opel vairuotojui, automobilis Scania nuo Opel automobilio galo buvo nutolęs pusę metro atstumu. Opel vairuotojui pasiekus leistinÄ greitį, krovininis automobilis Scania persirikiavo į kitÄ eismo juostÄ , aplenkė automobilį Opel staigiu manevru ir rikiavosi prieÅ¡ automobilį Opel.

A. S. besirikiuodamas su savo puspriekabe kliudė automobilio Opel veidrodėlį ir Å¡onÄ , tačiau nuvažiavo toliau nesustojęs. (b. l. 33)M. L. skundas netenkinamas.M. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas transporto priemonių junginį Scania, v. n. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo trečia eismo juosta, taip pat jis vairuodamas transporto priemonių junginį, kurio didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 tonos, važiavo toliau nei antra eismo juosta nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 120 punkto reikalavimus.Kelių eismo taisyklių 120 punkte numatyta, kad kroviniais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė didesnė kaip 3,5 t, draudžiama važiuoti toliau nuo važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to negu antrÄ jÄ eismo juosta.M.

L. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, jog Geležinio Vilko gatvėje važiavo trečiÄ ja eismo juosta. Teismo posėdžio metu M. L. paaiÅ¡kino, jog važiavo antra eismo juosta, o prieÅ¡ tunelį, atsiradus trečiai eismo juostai, į pirmÄ jÄ eismo juostÄ nepersirikiavo, nes ten buvo automobilių spÅ«stis. FaktÄ , kad M. L. važiavo trečia eismo juosta patvirtina ir liudytojų T. K. bei I. J. parodymai. Aplinkybę, jog M. L. važiavo trečia eismo juosta patvirtina taip pat byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip transporto priemonių junginys Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L į tunelį įvažiavo ir iÅ¡ tunelio iÅ¡važiavo trečia eismo juosta.

Taigi aptarti įrodymai patvirtina M. L. kaltę padarius pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje. Kelių eismo taisyklių 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. M. L. tiek tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme tvirtino, jog, apvažiuodamas automobilį Opel, jis Å¡io automobilio nekliudė.

M. L. aiÅ¡kino, kad automobilio Opel vairuotojas sukėlė automobilių spÅ«stį važiuodamas pernelyg lėtai, todėl jis šį automobilį nutarė aplenkti, manevrÄ atliko saugiai. Vis tik teismas konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad M. L. važiuodamas greta automobilio Opel Insignia, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė šį automobilį, dėl ko įvykio metu buvo apgadintas kliudytas automobilis. Faktas, jog M. L. aplenkė T. K. vairuojamÄ automobilį tunelyje abejonių nekelia. Šį faktÄ patvirtina tiek paties M.

L., tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, jog Opel į tunelį įvažiuoja pirmas, o iÅ¡ paskos važiuoja sunkvežimis su priekaba, iÅ¡ tunelio pirmas iÅ¡važiuoja jau minėtas sunkvežimis, o vėliau iÅ¡važiuoja ir Opel. Taip pat nekyla jokių abejonių, kad Opel važiavo trečia eismo juosta, o M. L. vairuojamas sunkiasvoris automobilis apvažiavo Opel antrÄ ja eismo juosta. Ginčas kyla tik dėl to, ar, apvažiuojant T. K. vairuojamÄ automobilį, M.

L. vairuojama transporto priemonė šį automobilį kliudė. Teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių, kad M. L. kliudė T. K. vairuojamÄ automobilį ir jį apgadino. T. K. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog tuo metu, kai vilkikas rikiavosi į trečiÄ eismo juostÄ , buvo kliudytas jo automobilis, dėl įvykusio kontakto užsilenkė Å¡oninis veidrodėlis. Tokius pačius faktus nurodė ir liudytoja I. J.. Abu liudytojai nurodė, jog nuo kontakto tarp transporto priemonių nukrito veidrodėlio plastikinė detalė, tačiau veidrodėlis iÅ¡liko funkcionalus.

Veidrodėlis užsilenkė į lango pusę. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš ataskaitų žiūryklėje užfiksuotų duomenų matyti, jog I. J. apie eismo įvykį pranešė iš karto po šio įvykio, t. y. 19.41 val., ji iš karto nurodė, kad tunelyje sunkiasvoris automobilis su priekaba, kurios v. n. (duomenys neskelbtini), lenkdamas apgadino automobilį Opel, v. n. (duomenys neskelbtini). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nuosekliais liudytojų parodymais, kurie prieštarauja tik M.

L. parodymams, tačiau neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad T. K. bei I. J. turi kokį nors pagrindÄ apkalbėti M. L., nurodyti iÅ¡ tikrųjų neįvykusius faktus.IÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, jog ant Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio nėra plastikinio dangtelio, yra nežymiai nubrėžtos priekinės deÅ¡inės pusės durys bei sparnas. Pažymėtina, jog iÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ant krovininio automobilio Scania puspriekabės kairės pusės posÅ«kio esantis guminis laikiklis yra 50 cm aukÅ¡tyje, o ant automobilio Opel Insignia deÅ¡inės pusės priekinio sparno ir deÅ¡inės pusės priekinių durelių esantis nubrozdinimas yra 48 cm aukÅ¡tyje.

Taigi akivaizdu, jog ant automobilio Opel priekinių dešinės pusės durelių ir sparno užfiksuotų apgadinimų aukštis visiškai sutampa su krovininio automobilio guminio laikiklio aukščiu. Dviejų centimetrų aukščio skirtumas nevertintinas kaip esminis, kadangi akivaizdu, jog jis galėjo atsirasti dėl automobilių judėjimo ar nuo nedidelių kelio nelygumų. Vertindamas nustatytus faktus kartu su liudytojų parodymais, teismas konstatuoja, jog būtent minėtu guminiu laikikliu Opel Insignia buvo padaryti apgadinimai užfiksuoti ant šio automobilio priekinių dešinės pusės durelių bei sparno.Tuo pačiu teismas konstatuoja, jog nekyla jokių abejonių, kad Opel veidrodėlis negalėjo būti apgadintas ir nebuvo apgadintas jam kontaktuojant su krovininio automobilio Scania puspriekabės kairės pusės posūkio guminiu laikikliu.

Vis tik šis faktas nereiškia, jog kontakto tarp M. L. vairuojamos transporto priemonės ir T. K. vairuojamos transporto priemonės nebuvo ir šio kontakto metu nebuvo apgadintas Opel šoninis veidrodėlis. Kaip jau minėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kad Opel Insignia veidrodėlio plastikinis dangtelis buvo nudaužtas transporto priemonėms kontaktuojant. Teismui nekyla abejonių, kad Opel Insignia šoninis veidrodėlis buvo kliudytas puspriekabe. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad buvo kliudytas automobilio šoninis veidrodėlis, dar nereiškia, jog turi būti kliudytas ir šio automobilio korpusas, kadangi veidrodėlis yra išsikišęs. Įvertinus transporto priemonių dydžius, svorį teismas konstatuoja, kad net ir nuo nedidelio (nestipraus) ir itin trumpo kontakto tarp Opel veidrodėlio ir puspriekabės, šis veidrodėlis galėjo būti apgadintas.

Kaip jau minėta, liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje aptarti ir anksčiau analizuoti įrodymai patvirtina, kad kontaktas tarp transporto priemonių buvo. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad puspriekabė braukė veidrodėlį jos važiavimo kryptimi, šiuo atveju nekyla abejonių tik dėl to, kad kontaktas tarp puspriekabės ir veidrodėlio buvo, tačiau kokio pobūdžio šis kontaktas buvo, nustatyti neįmanoma. Teismas konstatuoja, jog esant tik nedideliam ir trumpam kontaktui tarp transporto priemonių, Opel Insignia veidrodėlis galėjo užlinkti ir užlinko į šio automobilio pusę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galima kelti versijÄ , kodėl nebuvo aptikti jokie apgadinimai ant puspriekabės. Vis tik įvertinus transporto priemonių gabaritus ir buvusio kontakto pobÅ«dį, teigtina, jog ant puspriekabės po kontakto galėjo ir neatsirasti žymesnių ar pastebimų apgadinimų. Teigti, jog eismo įvykis galėjo įvykti dėl T. K. kaltės nėra jokio pagrindo. Tuo labiau, kad pats M. L. teigė, jog jo įsitikinimu, atlikti manevrÄ yra saugu. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog M.

L. padarė pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir buvo pagrįstai už Å¡io pažeidimo padarymÄ nubaustas.Skundžiamame nutarime buvo nustatyta, kad M. L. kliudydamas automobilį Opel Insignia apgadino abi transporto priemones. M. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ant jo vairuojamo vilkiko jokių apgadinimų nebuvo. Å ia aplinkybę patvirtino ir liudytojas M. L., kuris yra įmonės, kuriai priklauso transporto priemonių junginys Scania su puspriekabe Scmitz ZKO 18/L.

Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūrėjęs automobilį jokių apgadinimo žymių nematė. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat negalima vienareikšmiškai teigti, kad guminės lanksčios lemputės dalis buvo apgadinta. Todėl teismas aplinkybę, kad M. L. apgadino abi transporto priemones šalina. Nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti tik tai, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Opel Insignia, v. n. (duomenys neskelbtini). Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad eismo įvykis įvyko Geležinio Vilko g. 6, Vilniuje.

Teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ ir iÅ¡klausęs proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, jog pažeidimo padarymo vieta byloje nurodyta netiksliai. M. L. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad automobilį Opel Insignia apvažiavo tunelyje, o sugrįžo atgal į trečiÄ juostÄ taip pat tunelyje. Liudytojais teisme apklausti T. K. ir I. J. paaiÅ¡kino, kad vilkikas automobilį Opel Insignia apvažiavo tunelyje ir persirikiuodamas kliudė taip pat vis dar tunelyje. Tokius paaiÅ¡kinimus patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus faktus, konstatuoja, jog M. L. abu pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas, padarė važiuodamas Geležinio Vilko g. Vilniuje, tuneliu link Konstitucijos prospekto.Teismo priimamas procesinis sprendimas yra vientisas teisės taikymo aktas, todėl anksčiau aptarti skundžiamo nutarimo netikslumai yra taisytini nekeičiant ir nenaikinant Å¡io nutarimo, tuo labiau jie neturi esminės reikÅ¡mės jo teisėtumui bei pagrįstumui.SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai, kurie sudaro darniÄ visumÄ , patvirtina, kad bÅ«tent M.

L. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 1241 straipsnio 8 dalyje. Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus M. L. buvo tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 ir 302 straipsnių nuostatomis, t. y. buvo atsižvelgta į teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per vienerius metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas)).

M. L. buvo paskirtos atitinkamų Lietuvos Respublikos ATPK straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos – baudos. Teismui nekyla abejonių, jog paskirtos nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumÄ , pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, n u t a r ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2015 m. liepos 20 d. nutarimÄ Nr. 10N-34137385-15 palikti nepakeistÄ ir M.

L. skundo netenkinti.Nutartis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                            Ugnius Trumpulis