Legislator Case Law & Legislation
e2ed5330-881e-4b1d-bbfa-9928f9bb5932 AI generated

e2ed5330-881e-4b1d-bbfa-9928f9bb5932 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number e2ed5330-881e-4b1d-bbfa-9928f9bb5932
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-25-544/2023 teisėja Indrė Savkinienė Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03644-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

Legislator headnote

AI generated

e2ed5330-881e-4b1d-bbfa-9928f9bb5932 · Panevėžio apygardos teismas: Vertindamas Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai negalėjo per mėnesį laiko pakeisti žemės reljefÄ , t. y. supilti pylimÄ bei užsėti jį augmenija, kuri per tÄ laikÄ spėtų visiÅ¡kai užželti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-25-544/2023 teisėja Indrė Savkinienė Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03644-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-708-1115/2022 pagal ieÅ¡kovės L. V. ieÅ¡kinį atsakovams M. A., A. Å ., D. Å ., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ , Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. V. prašė įpareigoti atsakovus M. A., A. Å . ir D.

Å . per du mėnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo įrengti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje palei ribÄ su ieÅ¡kovės žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), atraminę sienelę pagal UAB „Statyba architektÅ«ra urbanistika“ parengtÄ projektÄ ; atsakovams neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius reikalavimÄ per nurodytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovei atlikti nurodytus darbus, priteisiant iÅ¡ atsakovų 25 314,95 Eur už Å¡ių darbų atlikimÄ ir 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ .

2. Nurodė, kad jai bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Å is sklypas ribojasi su dviem atsakovų sklypais (duomenys neskelbtini). Atsakovai be jos ar ankstesnių sklypo savininkų žinios bei sutikimo ant sklypų ribos įrengė grunto pylimÄ ir pastatė tvorÄ ant jo. Å ie darbai pažeidžia ieÅ¡kovės nuosavybės teisę, nes:

1) pylimui yra panaudota ir jos sklypo dalis;

2) dėl Å¡ių pertvarkymų lietaus vanduo, kitos pavirÅ¡inės nuotekos ir gruntas nuo atsakovų sklypų bėga tiesiai į jos sklypÄ , gadindami jo pavirÅ¡ių, estetinę iÅ¡vaizdÄ , užtvindydami teritorijÄ bei atitinkamai mažindami sklypo vertę. Problema gali bÅ«ti iÅ¡spręsta pastačius atsakovų sklypuose ties ieÅ¡kovės sklypo riba atraminę sienelę, kuri sulaikytų vandens ir grunto patekimÄ Ä¯ jos sklypÄ . Tačiau atsakovai nesutinka paÅ¡alinti pažeidimo gera valia. Dėl to ieÅ¡kovė kreipėsi į antstolę, kuri 2021 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė minėtų statybos darbų faktÄ ir vietÄ .

UAB „Meteras“, dalyvavusi 2021 m. rugpjūčio 18 d. aplinkybių konstatavime, sudarė vietos eksplikacijÄ . 2021 m. spalio 6 d. UAB „Statyba architektÅ«ra urbanistika“ sudarė atraminės sienelės brėžinį ir projektavimo darbų sÄ matÄ â€“ 6 082 Eur. 2021 m. spalio 20 d. T. N. sudarė statybos darbų sÄ matÄ â€“ 19 232,95 Eur. Bendra darbų kaina – 25 314,95 Eur.

3. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovų savavaliÅ¡kai įrengta sampyla pažeidžia jos, kaip sklypo savininkės, teises, todėl ir kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki neteisėtų statybos darbų jos sklypo padėtį ir įrengti atsakovų sklypuose atraminę sienelę, apsaugosiančiÄ nuo grunto nuoÅ¡liaužų ir pavirÅ¡inių nuotekų, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytÄ terminÄ , leisti jai atlikti nurodytus darbus, priteisiant iÅ¡ atsakovų jų atlikimo kaÅ¡tus ir 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei L. V. ir G. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Su ieškovės sklypu besiribojantys sklypai priklauso atsakovams, t. y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso M. A. asmeninės nuosavybės teise, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. Š. ir D. Š.. Iš byloje pateiktų ieškovės nuotraukų ir antstolės A. S. 2021 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, jog ieškovės žemės sklypas yra žemiau nei atsakovų žemės sklypai.

Taip pat matomas visai Å¡alia atsakovų žemės sklypų ir pastatytų tvorų ieÅ¡kovės žemės sklype nukastas Å¡laitas su mažai augmenijos. Matyti, kad lyjant lietui dauboje renkasi vanduo. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė nukasė Å¡laito dalį ir atidengė gruntÄ , patvirtina atsakovų pateiktas vaizdo įraÅ¡as bei nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti vykdomi Å¡laito kasimo darbai ieÅ¡kovės žemės sklype, taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytoja S. L. teismo posėdžio metu. IÅ¡ atsakovų kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos matyti, kad iki Å¡laito kasimo darbų tiek pats Å¡laitas, tiek ieÅ¡kovės žemės sklypas apaugęs augmenija, nematyti jokių nuotekų ženklų ieÅ¡kovės žemės sklype.

6. Vertindamas ieÅ¡kovės teiginį, kad atsakovai supylė pylimÄ , t. y. atliko aktyvius veiksmus, dėl ko yra daroma žala ieÅ¡kovės žemės sklypui, teismas atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ byloje pateiktų Nekilnojamojo registro iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas M. A. savo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2018 m. kovo 12 d. Tiek iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, tiek iÅ¡ byloje esančios Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M.

A. įsigyjant minėtÄ sklypÄ Å¡is jau buvo suformuotas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad atsakovai A. Å . ir D. Å . žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjūčio 24 d., ir Å¡is sklypas jau buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymas atliktas 2017 m. vasario 1 d.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2021 m. kovo 4 d., o 2021 m. balandžio 8 d. antstolis D. K. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog žemės reljefas jau yra suformuotas, jis užžėlęs žole, pastatytos tvoros.

Vertindamas Å¡ias aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai negalėjo per mėnesį laiko pakeisti žemės reljefÄ , t. y. supilti pylimÄ bei užsėti jį augmenija, kuri per tÄ laikÄ spėtų visiÅ¡kai užželti.

7. Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojos S. L., kuri yra ieÅ¡kovės mama, parodymus, Å¡alių argumentus, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , jog atsakovai atliko kokius nors teisės aktus pažeidžiančius veiksmus, dėl kurių atsirado neigiamas neleistinas poveikis ieÅ¡kovei priklausančiam žemės sklypui.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovė yra liudytojos S. L., gyvenančios kaimyniniame name, dukra, kurios artimai bendrauja (liudytoja pati ėjo kalbėtis su atsakovais dėl į ieÅ¡kovės sklypÄ tekančių nuotekų, žinojo ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ieÅ¡kovė skambino atitinkamoms institucijoms, pasakojo, kad ieÅ¡kovės vyras ėjo pas atsakovus, iÅ¡kvietė Aplinkos apsaugos inspekcijÄ ir pan.), teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė žinojo esamÄ perkamo sklypo situacijÄ , akivaizdžiai matė, kad perkamas sklypas yra dauboje ir tokiomis sÄ lygomis jį įsigijo, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė pati yra už tai atsakinga.

Teismo vertinimu, vien ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, jog ji nežinojo, kad, jos nuomone, iÅ¡ atsakovų žemės sklypų tekės nuotekos, nesudaro pagrindo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98, 4.99 straipsniuose numatytu teisės gynimo bÅ«du bei įpareigoti atsakovus pastatyti atraminę sienelę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė L. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

10. Nurodo, kad neigiamÄ poveikį jos sklypui – nuolatinį ir žymų vandens ir nuoÅ¡liaužų patekimÄ Ä¯ jos sklypÄ Ä¯rodo nuotraukos, fotofiksacijose matyti sklype stovinčios balos ir sniegas, neigiamas poveikis yra nuolatinis, vykstantis iÅ¡tisus metus. FaktÄ , kad poveikis vyksta iÅ¡ atsakovų sklypų, parodo ant pylimo, skiriančio Å¡alių sklypus, esantys gilÅ«s grioviai, atsiradę smėlio sudėties pylime dėl nuolatos bėgančio vandens ir kitų erozinių reiÅ¡kinių, bei aplinkybė, jog pylimas yra beveik status, apie 70 laipsnių, vidutiniÅ¡kai 1,25 metrų aukščio, 43, 35 kv. m. ploto, todėl vandens tekėjimas juo į ieÅ¡kovės sklypÄ yra natÅ«ralus reiÅ¡kinys, nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo.

Mano, jog žolės ir kitos augmenijos buvimas ar nebuvimas ant pylimo neturi jokios įtakos pylimu bėgančio vandens apimčiai. Todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė pati sukėlė aptariamÄ neigiamÄ poveikį, nukasdama dalį pylimo savo sklype.

11. Teigia, jog be vandens į jos sklypÄ iÅ¡ atsakovų sklypų nuolatos slenka dideli smėlio, žvyro ir kitų nuoÅ¡liaužų kiekiai. Byloje esantis 2014 m. aukÅ¡tumų planas parodo, kad ieÅ¡kovės sklypo aukÅ¡tis ties atsakovų sklypų tais metais buvo 170,39 m, tačiau antstolės 2021 m. rugpjūčio 18 d. protokole užfiksuota, jog ta pati ieÅ¡kovės sklypo vieta yra jau 171,22 m aukščio, o pylimo plotas jos sklype – apie 60,69 kv. m. Jokių ieÅ¡kovės sklypo paaukÅ¡tinimo darbų nebuvo atliekama, prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra.

Taigi per 7 metus dėl atsakovų nesutvarkytos nuotekų sistemos ir nestabilaus pylimo iÅ¡ jų sklypų į ieÅ¡kovės sklypÄ pateko ne mažiau kaip 50,37 kub. m. smėlio. Nors atsakovai kaltina jÄ pylimo dalies nukasimu, tačiau sklypas jai priklauso tik nuo 2021 m. kovo mėnesio, Å¡io sklypo tvarkymo darbus ji atliko 2021 m. birželį, todėl yra neprotinga teigti, kad 50,37 kub. m. smėlio atsirado ieÅ¡kovės sklype dėl prieÅ¡ mėnesį atlikto žemės nukasimo, juo labiau neatliekant sklypo paaukÅ¡tinimo darbų.

Kol nėra pastatyta atraminė sienelė, ieškovė negali tinkamai naudotis sklypu, statytis, atlikti gerbūvio darbų, nes sklypo paviršiaus aukštis nuolat keičiasi, atvežus dirvožemio jis po kurio laiko vėl bus padengtas smėliu.

12. Nurodo, kad teisės normose yra nustatytas imperatyvus draudimas nuvesti pavirÅ¡ines nuotekas į kaimyninius sklypus (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9.5.2. punktas). Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, jog dėl molėtos žemės jo sklype nebeužteko vieno nuotekų surinkimo Å¡ulinio, todėl jis kasė dar vienÄ , bet pakeitimai liko neįteisinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad nuotekų sistemai įteisinti reikalingas statybos leidimas. Atsakovai tokio leidimo teismui nepateikė, todėl byloje nėra jokių įrodymų apie jų sklypuose tinkamai veikiančiÄ nuotekų sistemÄ . Atsakovų pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti prie jų namų esantys vamzdžiai, neatstoja galiojančių statybos dokumentų ir nepaneigia vandens ir nuoÅ¡liaužų neteisėtumo. Reglamento 9.5 punkte nurodyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 procentų.

Jei nuolydis virÅ¡ija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefÄ . Atsakovų pylimo kampas prie ieÅ¡kovės sklypo pavirÅ¡iaus yra apie 60-70 laipsnių – akivaizdžiai daugiau nei 12 laipsnių leistinas maksimumas. Nuotekų sistema ir atraminė sienelė, jos dalis, kaip inžinerinis tinklas, yra statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 ir 84 dalys).

13. Apeliantės tvirtinimu, teismas, teigdamas, kad ieÅ¡kovė turėjo žinoti apie žemės sklypo bÅ«klę iki pirkimo, todėl negali reikÅ¡ti reikalavimo dėl atsakovų neigiamo poveikio užkardymo, netinkamai atskiria prievolinių ir daiktinių teisių apsaugos mechanizmus. Pirkėjo teisė apžiÅ«rėti daiktÄ iki įsigijimo kyla iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Kadangi įsigydamas daiktÄ pirkėjas sutinka su jo bÅ«klę, vėliau draudžiama reikÅ¡ti pardavėjui reikalavimus dėl apžiÅ«rėto ir priimto daikto kokybės (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).

Tačiau atsakovai nėra ieÅ¡kovės žemės sklypo pardavėjai, todėl neturi jokių pardavėjams priklausančių teisių, įskaitant teisę atsisakyti taisyti parduotÄ daiktÄ . Atsakovai yra ieÅ¡kovės kaimynai, nuo kurių sklypų yra nuolatos gadinamas jos sklypo pavirÅ¡ius, jį užtvindant ir užneÅ¡ant smėliu ir kitomis nuoÅ¡liaužomis. Vadovaujantis minėtomis daiktinės teisės normomis, atsakovai privalo paÅ¡alinti bet kokį jų daromÄ neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovės žemės sklypui.

14. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovai M. A., A. Å . ir D. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo netenkinti.

15. Nurodo, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir iÅ¡nagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinimui ar keitimui nėra jokių faktinių ir/ar teisinių pagrindų. Apeliacinis skundas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, eklektiÅ¡kas, grindžiamas subjektyviais apeliantės pamÄ stymais, nepagrįstais faktiniais įrodymais ir teisės normomis. Apeliantė tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo ir dėsto tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Apeliantė siekia sudaryti įspÅ«dį, kad ieÅ¡kiniu ji siekia apginti teises, kurias atsakovai neva pažeidė, tačiau, kaip teisingai ir pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepažeidė jokių apeliantės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių, kadangi neatliko jos nurodomų neteisėtų veiksmų. PrieÅ¡ingai, pati apeliantė atliko veiksmus, dėl kurių tariamai kilo jos teisių pažeidimas. Todėl akivaizdu, kad apeliantės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne siekiant apginti savo pažeistas teises, o kitų nesÄ Å¾iningų tikslų – atsakovų lėšomis įsirengti atraminę sienelę.

Be to, apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia naujais argumentais ir aplinkybėmis, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinis skundas atmetamas.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

18. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo įrengti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), teritorijoje palei ribÄ su ieÅ¡kovės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), atraminę sienelę pagal parengtÄ projektÄ , o, atsakovams neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius reikalavimÄ per nurodytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovei atlikti nurodytus darbus, priteisiant iÅ¡ atsakovų 25 314,95 Eur už Å¡ių darbų atlikimÄ ir 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentus.

19. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad jis yra neteisėtas, teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes, netaikė bylai aktualių daiktinės teisės normų, reglamentuojančių daikto savininko teisių apsaugÄ . Apeliantės tvirtinimu, neigiamas poveikis jos sklypui iÅ¡ atsakovų sklypų yra akivaizdus, tačiau teismas, nenustatęs Å¡ios aplinkybės, iÅ¡ esmės pažeidė įrodinėjimo taisykles. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumÄ , atsakovų vengimo sutvarkyti pylimÄ ir nuotekų sistemÄ neteisėtumas taip pat yra įrodytas.

20. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties 20 – 21 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovų, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos bei liudytojos pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimÄ , padarė iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovės reikalavimų bei atsakovų atsikirtimų, iÅ¡dėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl jų visų nekartoja.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė iÅ¡ esmės siekia, jog byloje pateiktų ir teismo įvertintų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esančiais įrodymais.

24. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisę gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

Žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 straipsnis). Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį.

26. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, jį grįsdama nuosavybės teisių pažeidimu ir reikalaudama įpareigoti atsakovus per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įrengti jų žemės sklypų teritorijoje palei ribÄ su ieÅ¡kovės žemės sklypu atraminę sienelę. IeÅ¡kovės manymu, atsakovai savavaliÅ¡kai, be jos ar ankstesnių žemės sklypo savininkų žinios ir sutikimo ant sklypų ribos įrengė grunto pylimÄ ir pastatė tvorÄ ant jo; dėl Å¡ių pertvarkymų lietaus vanduo, kitos pavirÅ¡inės nuotekos ir gruntas nuo atsakovų žemės sklypų bėga į jos sklypÄ , gadina jo pavirÅ¡ių, estetinę iÅ¡vaizdÄ , užtvindo teritorijÄ , mažina žemės sklypo vertę.

27. Pažymėtina, kad tik tinkamai identifikavęs bei kvalifikavęs šalių teisinį santykį, teismas gali šiam santykiui taikyti tinkamas (atitinkančias šį santykį) materialiosios teisės normas, nustatančias ir pažeistų teisių gynimo būdus. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:

1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;

2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį;

3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dėl CK 4.98, 4.98 straipsnių taikymo sÄ lygų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, byloje įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , daikto, įskaitant ir žemės sklypo, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. PrieÅ¡ingai, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusio teisinio santykio turinį, dėl to tinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir pagrįstai rėmėsi CK 4.99 straipsniu, o bÅ«tent – nesant ginčo dėl ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, jog jos žemės sklypui yra daromas neigiamas, neleistinas poveikis, o atsakovai turėjo įrodyti, kad tam tikri jų veiksmai (ar neveikimas) atitinka teisės aktų reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nekilo ginčas dėl to, jog ieÅ¡kovė yra žemės sklypo savininkė, tačiau ji neįrodė, kad egzistuoja visos CK 4.99 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, nes pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovai atliko kokius nors teisės aktus pažeidžiančius veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių atsirado neigiamas ir/ar neleistinas poveikis apeliantei priklausančiam žemės sklypui.

Paneigiant aplinkybę, kad bÅ«tent atsakovai supylė pylimÄ , t. y. atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių yra galimai daroma žala ieÅ¡kovės žemės sklypui, byloje pagrįstai nustatyta, kad: atsakovas M. A. savo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo dar 2018 m. kovo 12 d.; jam įsigyjant minėtÄ sklypÄ jis buvo suformuotas; atsakovai A. Å . ir D. Å . žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjūčio 24 d.; Å¡is sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2017 m. vasario 1 d.; abu žemės sklypai juos įsigyjant atsakovams jau buvo su suformuotu reljefu; ieÅ¡kovė žemės sklypÄ Ä¯sigijo tik 2021 m. kovo 4 d., o 2021 m. balandžio 8 d. antstolis D.

K. faktinių aplinkybių protokole jau konstatavo, kad žemės reljefas suformuotas, užžėlęs žole, pastatytos tvoros; iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė patvirtino, jog, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, turėjo galimybę apžiÅ«rėti perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Todėl yra pakankamai įtikinamų faktinių duomenų, kurių pagrindu pritariama teismo sprendime padaryta iÅ¡vadai, kad atsakovai neturėjo realių galimybių per mėnesį laiko pakeisti žemės reljefÄ , t. y. supilti pylimÄ ir jį užsėti tokia augmenija, kuri per tokį laikotarpį užaugtų (užželtų).

Todėl pati apeliantė, o ne atsakovai, yra atsakinga už tai, jog įsigijo žemės sklypÄ , kurio reljefas buvo suformuotas dauboje. Å ioje vietoje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos S. L. parodymus įvertino visų įrodymų visumoje, įvertindamas ir faktus, jog ji yra ieÅ¡kovės motina, kuri aktyviai dalyvavo tiek bendraujant su atsakovais dėl ginčo, kilusio dėl pylimo suformavimo ir nuotekų tekėjimo į ieÅ¡kovės sklypÄ , tiek atliekant kasimo darbus ieÅ¡kovės sklype (CPK 185 straipsnis).

30. IeÅ¡kovė skunde akcentuoja, jog faktÄ , kad neigiamas poveikis jos sklypui vyksta dėl ne dėl to, jog ji pati nukasė dalį pylimo savo sklype, o dėl neteisėto atsakovų veikimo (neveikimo) savo žemės sklypuose, įrodo ant pylimo, skiriančio Å¡alių sklypus, esantys gilÅ«s grioviai, atsiradę smėlio sudėties pylime dėl nuolatos bėgančio vandens ir kitų erozinių reiÅ¡kinių, bei aplinkybė, jog pylimas yra apie 70 laipsnių statymo, vidutiniÅ¡kai 1,25 metrų aukščio, 43,35 kv. m. ploto, todėl vandens tekėjimas juo į ieÅ¡kovės sklypÄ yra natÅ«ralus reiÅ¡kinys, nereikalaujantis papildomo įrodinėjimo.

Tačiau byloje nustatyta, ko neneigia ir pati apeliantė, jog ji pati nukasė savo žemės sklypo dalį ties atsakovų sklypų ribomis, taip siekė savo nuožiÅ«ra sutvarkyti savo sklypÄ . Pagal byloje esančių įrodymų visumÄ , yra aukÅ¡ta tikimybė, kad bÅ«tent Å¡ie pačios ieÅ¡kovės veiksmai sudarė sÄ lygas meteorologinių reiÅ¡kinių metu lietui ir kitiems krituliams plauti atkastÄ gruntÄ , vandeniui bėgti į apeliantės žemiau dauboje esantį žemės sklypÄ , nes, nukasus Å¡laitÄ , liko atviras, status, jokia augmenija ar kitomis priemonėmis nesutvirtintas gruntas.

Tuo tarpu bent kiek labiau patikimų ir objektyvesnių įrodymų apie tai, kad atsakovai savo veiksmais ar neveikimu kaip nors yra prisidėję prie aptartų procesų, darančių neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovės sklypui, atsiradimo ar eigos, byloje nesurinkta. Be to, atsakovų į bylÄ pateiktų fotonuotraukų duomenys rodo, kad jų žemės sklypai iÅ¡ esmės yra tinkamai prižiÅ«rimi (apželdinti žole, nuÅ¡ienauti ir kt.), todėl mažai tikėtina, kad, lyjant lietui, atviras gruntas (smėlis, žvyras) į apeliantės žemės sklypÄ teka (slenka) iÅ¡ atsakovų žemės sklypų.

31. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovės ir atsakovų sklypų reljefas (sklypų nuolydžiai) yra skirtingi, neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jiems naudojantis savo sklypais, kurie kokiu nors bÅ«du pažeidžia apeliantės teises. Apeliantė savo skundÄ grindžia Reglamento 9 punkto reikalavimų nesilaikymu, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Reglamento 9.5 punkto nuostatų, jis maksimalaus besiribojančių žemės sklypų aukščių skirtumo nereglamentuoja, o numato vieno atskiro sklypo normuojamus tvarkymo rodiklius, įskaitant ir reikalavimÄ , kad „didžiausias sklypo reljefo nuolydis – ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis virÅ¡ija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefÄ (paaukÅ¡tinant, pažeminant, iÅ¡lyginant reljefo pavirÅ¡ių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.)“.

32. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų nuotekų sistema yra įrengta, sutvarkyta ir kad byloje nėra duomenų apie galimus nuotekų tvarkymo pažeidimus atsakovų žemės sklypuose, turinčių neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovės žemės sklypui. Pagal bylos duomenis, apeliantė buvo kreipusis į žemėtvarkos tarnybÄ dėl galimai netinkamai tvarkomų nuotekų atsakovų žemės sklypuose, po ko atsakovas M. A. kanalizacijos sistemÄ sutvarkė (liudytojos S. L. parodymai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pavirÅ¡inių nuotekų sistemos (ne)įteisinimas niekaip nepagrindžia galimo atsakovų neteisėto veikimo (neveikimo), esančio priežastiniame ryÅ¡yje su tuo, kad ieÅ¡kovės žemės sklypas, esant tam tikriems klimatologiniams reiÅ¡kiniams, patvinsta, nes nėra jokių įrodymų, kad tai vyksta dėl iÅ¡ atsakovų žemės sklypų į ieÅ¡kovės sklypÄ patenkančių nuotekų.

33. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė, be kita ko, grindžia CK 6.328 straipsnio 1 dalies ir 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias, apeliantės nuomone, yra laikoma, kad atsakovai nėra jos žemės sklypo pardavėjai, todėl neturi jokių pardavėjams priklausančių teisių, įskaitant teisę atsisakyti taisyti parduotÄ daiktÄ , taip pat aplinkybe, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovų žemės sklypuose esančių nuotekų Å¡alinimo sistemų įteisinimÄ bei jų tinkamÄ veikimÄ .

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai pabrėžia, kad Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje, todėl ir apeliaciniame skunde nurodyti nauji, ieÅ¡kinyje ir pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinėtini. Teisėjų kolegija dėl paminėtų apeliantės skundo argumentų vertinimo sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais. Kadangi Å¡iame punkte aptarti apeliantės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti kaip ieÅ¡kovės reikalavimų pagrindas, nebuvo įrodinėjami byloje pateiktais įrodymais, dėl jų Å¡alys ir teismas nepasisakė ir jų nevertino, todėl tokiomis aplinkybėmis skundas negali bÅ«ti grindžiamas.

CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

34. Padariusi aukščiau nutartyje nurodytas iÅ¡vadas, teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant argumentus dėl netinkamai pasirinkto gynybos bÅ«do pagal negatorinį ieÅ¡kinį, aplinkybes apie galimus skirtingus sklypų aukščius 2014 ir 2021 metais, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

35. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 2 710,12 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (atitinkamai atsakovui M. A. 2 032,59 Eur, o atsakovei A. Å . 677,53 Eur) bei šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus. Å ių praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis turi bÅ«ti 2 248 Eur, todėl jis virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytÄ maksimalų dydį.

Dėl to atsakovų praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas tenkinamas iÅ¡ dalies, proporcingai atsakovų apmokėtų iÅ¡laidų dalims, atsakovui M. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. priteisiama 1 686 Eur, atsakovei A. Å . - 562 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 686,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus), o atsakovei A. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 562,00 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija : Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas MisiÅ«nas