e2ed5330-881e-4b1d-bbfa-9928f9bb5932 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. e2A-25-544/2023 teisÄja IndrÄ SavkinienÄ Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03644-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Ritos DambrauskaitÄs ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs L.
Legislator headnote
AI generatede2ed5330-881e-4b1d-bbfa-9928f9bb5932 · PanevÄžio apygardos teismas: Vertindamas Å¡ias aplinkybes, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai negalÄjo per mÄnesį laiko pakeisti žemÄs reljefÄ , t. y. supilti pylimÄ bei užsÄti jį augmenija, kuri per tÄ laikÄ spÄtų visiÅ¡kai užželti.
Full text
?Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo CivilinÄ byla Nr. e2A-25-544/2023 teisÄja IndrÄ SavkinienÄ Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03644-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.12.2.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 9 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Ritos DambrauskaitÄs ir Laimanto MisiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs L.
V. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-708-1115/2022 pagal ieÅ¡kovÄs L. V. ieÅ¡kinį atsakovams M. A., A. Å ., D. Å ., institucijai, teikianÄiai iÅ¡vadÄ , Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dÄl įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ L. V. praÅ¡Ä Ä¯pareigoti atsakovus M. A., A. Å . ir D.
Å . per du mÄnesius nuo teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisÄjimo įrengti žemÄs sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), bei žemÄs sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄio (duomenys neskelbtini), teritorijoje palei ribÄ su ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanÄiu (duomenys neskelbtini), atraminÄ sienelÄ pagal UAB âStatyba architektÅ«ra urbanistikaâ parengtÄ projektÄ ; atsakovams neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius reikalavimÄ per nurodytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovei atlikti nurodytus darbus, priteisiant iÅ¡ atsakovų 25 314,95 Eur už Å¡ių darbų atlikimÄ ir 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ .
2. NurodÄ, kad jai bendros jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Å is sklypas ribojasi su dviem atsakovų sklypais (duomenys neskelbtini). Atsakovai be jos ar ankstesnių sklypo savininkų žinios bei sutikimo ant sklypų ribos įrengÄ grunto pylimÄ ir pastatÄ tvorÄ ant jo. Å ie darbai pažeidžia ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄ, nes:
1) pylimui yra panaudota ir jos sklypo dalis;
2) dÄl Å¡ių pertvarkymų lietaus vanduo, kitos pavirÅ¡inÄs nuotekos ir gruntas nuo atsakovų sklypų bÄga tiesiai į jos sklypÄ , gadindami jo pavirÅ¡ių, estetinÄ iÅ¡vaizdÄ , užtvindydami teritorijÄ bei atitinkamai mažindami sklypo vertÄ. Problema gali bÅ«ti iÅ¡sprÄsta pastaÄius atsakovų sklypuose ties ieÅ¡kovÄs sklypo riba atraminÄ sienelÄ, kuri sulaikytų vandens ir grunto patekimÄ Ä¯ jos sklypÄ . TaÄiau atsakovai nesutinka paÅ¡alinti pažeidimo gera valia. DÄl to ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į antstolÄ, kuri 2021 m. rugpjÅ«Äio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatÄ minÄtų statybos darbų faktÄ ir vietÄ .
UAB âMeterasâ, dalyvavusi 2021 m. rugpjÅ«Äio 18 d. aplinkybių konstatavime, sudarÄ vietos eksplikacijÄ . 2021 m. spalio 6 d. UAB âStatyba architektÅ«ra urbanistikaâ sudarÄ atraminÄs sienelÄs brÄžinį ir projektavimo darbų sÄ matÄ â 6 082 Eur. 2021 m. spalio 20 d. T. N. sudarÄ statybos darbų sÄ matÄ â 19 232,95 Eur. Bendra darbų kaina â 25 314,95 Eur.
3. IeÅ¡kovÄs įsitikinimu, atsakovų savavaliÅ¡kai įrengta sampyla pažeidžia jos, kaip sklypo savininkÄs, teises, todÄl ir kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama įpareigoti atsakovus atkurti buvusiÄ iki neteisÄtų statybos darbų jos sklypo padÄtį ir įrengti atsakovų sklypuose atraminÄ sienelÄ, apsaugosianÄiÄ nuo grunto nuoÅ¡liaužų ir pavirÅ¡inių nuotekų, per du mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo, taip pat atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytÄ terminÄ , leisti jai atlikti nurodytus darbus, priteisiant iÅ¡ atsakovų jų atlikimo kaÅ¡tus ir 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ.
5. Teismas nustatÄ, kad žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovei L. V. ir G. V. bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise. Su ieÅ¡kovÄs sklypu besiribojantys sklypai priklauso atsakovams, t. y. žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso M. A. asmeninÄs nuosavybÄs teise, o žemÄs sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklauso A. Å . ir D. Å .. IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovÄs nuotraukų ir antstolÄs A. S. 2021 m. rugpjÅ«Äio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypas yra žemiau nei atsakovų žemÄs sklypai.
Taip pat matomas visai Å¡alia atsakovų žemÄs sklypų ir pastatytų tvorų ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype nukastas Å¡laitas su mažai augmenijos. Matyti, kad lyjant lietui dauboje renkasi vanduo. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ nukasÄ Å¡laito dalį ir atidengÄ gruntÄ , patvirtina atsakovų pateiktas vaizdo įraÅ¡as bei nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti vykdomi Å¡laito kasimo darbai ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype, taip pat Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino ir liudytoja S. L. teismo posÄdžio metu. IÅ¡ atsakovų kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos matyti, kad iki Å¡laito kasimo darbų tiek pats Å¡laitas, tiek ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypas apaugÄs augmenija, nematyti jokių nuotekų ženklų ieÅ¡kovÄs žemÄs sklype.
6. Vertindamas ieÅ¡kovÄs teiginį, kad atsakovai supylÄ pylimÄ , t. y. atliko aktyvius veiksmus, dÄl ko yra daroma žala ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypui, teismas atkreipÄ dÄmesį, jog iÅ¡ byloje pateiktų Nekilnojamojo registro iÅ¡rašų matyti, kad atsakovas M. A. savo žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2018 m. kovo 12 d. Tiek iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, tiek iÅ¡ byloje esanÄios Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M.
A. įsigyjant minÄtÄ sklypÄ Å¡is jau buvo suformuotas. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad atsakovai A. Å . ir D. Å . žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjÅ«Äio 24 d., ir Å¡is sklypas jau buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (kadastro duomenų nustatymas atliktas 2017 m. vasario 1 d.). Teismas atkreipÄ dÄmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovÄ Å¾emÄs sklypÄ Ä¯sigijo 2021 m. kovo 4 d., o 2021 m. balandžio 8 d. antstolis D. K. suraÅ¡Ä faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog žemÄs reljefas jau yra suformuotas, jis užžÄlÄs žole, pastatytos tvoros.
Vertindamas Å¡ias aplinkybes, teismas darÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai negalÄjo per mÄnesį laiko pakeisti žemÄs reljefÄ , t. y. supilti pylimÄ bei užsÄti jį augmenija, kuri per tÄ laikÄ spÄtų visiÅ¡kai užželti.
7. Teismas, iÅ¡analizavÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojos S. L., kuri yra ieÅ¡kovÄs mama, parodymus, Å¡alių argumentus, konstatavo, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų faktÄ , jog atsakovai atliko kokius nors teisÄs aktus pažeidžianÄius veiksmus, dÄl kurių atsirado neigiamas neleistinas poveikis ieÅ¡kovei priklausanÄiam žemÄs sklypui.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovÄ yra liudytojos S. L., gyvenanÄios kaimyniniame name, dukra, kurios artimai bendrauja (liudytoja pati Äjo kalbÄtis su atsakovais dÄl į ieÅ¡kovÄs sklypÄ tekanÄių nuotekų, žinojo ir teismo posÄdžio metu nurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ skambino atitinkamoms institucijoms, pasakojo, kad ieÅ¡kovÄs vyras Äjo pas atsakovus, iÅ¡kvietÄ Aplinkos apsaugos inspekcijÄ ir pan.), teismas darÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ Å¾inojo esamÄ perkamo sklypo situacijÄ , akivaizdžiai matÄ, kad perkamas sklypas yra dauboje ir tokiomis sÄ lygomis jį įsigijo, todÄl sprendÄ, kad ieÅ¡kovÄ pati yra už tai atsakinga.
Teismo vertinimu, vien ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimai, jog ji nežinojo, kad, jos nuomone, iÅ¡ atsakovų žemÄs sklypų tekÄs nuotekos, nesudaro pagrindo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 4.98, 4.99 straipsniuose numatytu teisÄs gynimo bÅ«du bei įpareigoti atsakovus pastatyti atraminÄ sienelÄ. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovÄ L. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį tenkinti.
10. Nurodo, kad neigiamÄ poveikį jos sklypui â nuolatinį ir žymų vandens ir nuoÅ¡liaužų patekimÄ Ä¯ jos sklypÄ Ä¯rodo nuotraukos, fotofiksacijose matyti sklype stovinÄios balos ir sniegas, neigiamas poveikis yra nuolatinis, vykstantis iÅ¡tisus metus. FaktÄ , kad poveikis vyksta iÅ¡ atsakovų sklypų, parodo ant pylimo, skirianÄio Å¡alių sklypus, esantys gilÅ«s grioviai, atsiradÄ smÄlio sudÄties pylime dÄl nuolatos bÄganÄio vandens ir kitų erozinių reiÅ¡kinių, bei aplinkybÄ, jog pylimas yra beveik status, apie 70 laipsnių, vidutiniÅ¡kai 1,25 metrų aukÅ¡Äio, 43, 35 kv. m. ploto, todÄl vandens tekÄjimas juo į ieÅ¡kovÄs sklypÄ yra natÅ«ralus reiÅ¡kinys, nereikalaujantis papildomo įrodinÄjimo.
Mano, jog žolÄs ir kitos augmenijos buvimas ar nebuvimas ant pylimo neturi jokios įtakos pylimu bÄganÄio vandens apimÄiai. TodÄl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovÄ pati sukÄlÄ aptariamÄ neigiamÄ poveikį, nukasdama dalį pylimo savo sklype.
11. Teigia, jog be vandens į jos sklypÄ iÅ¡ atsakovų sklypų nuolatos slenka dideli smÄlio, žvyro ir kitų nuoÅ¡liaužų kiekiai. Byloje esantis 2014 m. aukÅ¡tumų planas parodo, kad ieÅ¡kovÄs sklypo aukÅ¡tis ties atsakovų sklypų tais metais buvo 170,39 m, taÄiau antstolÄs 2021 m. rugpjÅ«Äio 18 d. protokole užfiksuota, jog ta pati ieÅ¡kovÄs sklypo vieta yra jau 171,22 m aukÅ¡Äio, o pylimo plotas jos sklype â apie 60,69 kv. m. Jokių ieÅ¡kovÄs sklypo paaukÅ¡tinimo darbų nebuvo atliekama, prieÅ¡ingų įrodymų byloje nÄra.
Taigi per 7 metus dÄl atsakovų nesutvarkytos nuotekų sistemos ir nestabilaus pylimo iÅ¡ jų sklypų į ieÅ¡kovÄs sklypÄ pateko ne mažiau kaip 50,37 kub. m. smÄlio. Nors atsakovai kaltina jÄ pylimo dalies nukasimu, taÄiau sklypas jai priklauso tik nuo 2021 m. kovo mÄnesio, Å¡io sklypo tvarkymo darbus ji atliko 2021 m. birželį, todÄl yra neprotinga teigti, kad 50,37 kub. m. smÄlio atsirado ieÅ¡kovÄs sklype dÄl prieÅ¡ mÄnesį atlikto žemÄs nukasimo, juo labiau neatliekant sklypo paaukÅ¡tinimo darbų.
Kol nÄra pastatyta atraminÄ sienelÄ, ieÅ¡kovÄ negali tinkamai naudotis sklypu, statytis, atlikti gerbÅ«vio darbų, nes sklypo pavirÅ¡iaus aukÅ¡tis nuolat keiÄiasi, atvežus dirvožemio jis po kurio laiko vÄl bus padengtas smÄliu.
12. Nurodo, kad teisÄs normose yra nustatytas imperatyvus draudimas nuvesti pavirÅ¡ines nuotekas į kaimyninius sklypus (Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 âVienbuÄiai gyvenamieji pastataiâ (toliau â ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9.5.2. punktas). Atsakovas teismo posÄdyje patvirtino, jog dÄl molÄtos žemÄs jo sklype nebeužteko vieno nuotekų surinkimo Å¡ulinio, todÄl jis kasÄ dar vienÄ , bet pakeitimai liko neįteisinti.
ValstybinÄs teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovÄ teismo posÄdyje pažymÄjo, kad nuotekų sistemai įteisinti reikalingas statybos leidimas. Atsakovai tokio leidimo teismui nepateikÄ, todÄl byloje nÄra jokių įrodymų apie jų sklypuose tinkamai veikianÄiÄ nuotekų sistemÄ . Atsakovų pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti prie jų namų esantys vamzdžiai, neatstoja galiojanÄių statybos dokumentų ir nepaneigia vandens ir nuoÅ¡liaužų neteisÄtumo. Reglamento 9.5 punkte nurodyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis â ne didesnis kaip 12 procentų.
Jei nuolydis virÅ¡ija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefÄ . Atsakovų pylimo kampas prie ieÅ¡kovÄs sklypo pavirÅ¡iaus yra apie 60-70 laipsnių â akivaizdžiai daugiau nei 12 laipsnių leistinas maksimumas. Nuotekų sistema ir atraminÄ sienelÄ, jos dalis, kaip inžinerinis tinklas, yra statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 ir 84 dalys).
13. ApeliantÄs tvirtinimu, teismas, teigdamas, kad ieÅ¡kovÄ turÄjo žinoti apie žemÄs sklypo bÅ«klÄ iki pirkimo, todÄl negali reikÅ¡ti reikalavimo dÄl atsakovų neigiamo poveikio užkardymo, netinkamai atskiria prievolinių ir daiktinių teisių apsaugos mechanizmus. PirkÄjo teisÄ apžiÅ«rÄti daiktÄ iki įsigijimo kyla iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Kadangi įsigydamas daiktÄ pirkÄjas sutinka su jo bÅ«klÄ, vÄliau draudžiama reikÅ¡ti pardavÄjui reikalavimus dÄl apžiÅ«rÄto ir priimto daikto kokybÄs (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
TaÄiau atsakovai nÄra ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypo pardavÄjai, todÄl neturi jokių pardavÄjams priklausanÄių teisių, įskaitant teisÄ atsisakyti taisyti parduotÄ daiktÄ . Atsakovai yra ieÅ¡kovÄs kaimynai, nuo kurių sklypų yra nuolatos gadinamas jos sklypo pavirÅ¡ius, jį užtvindant ir užneÅ¡ant smÄliu ir kitomis nuoÅ¡liaužomis. Vadovaujantis minÄtomis daiktinÄs teisÄs normomis, atsakovai privalo paÅ¡alinti bet kokį jų daromÄ neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypui.
14. Atsiliepimu į ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atsakovai M. A., A. Å . ir D. Å . praÅ¡o ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo netenkinti.
15. Nurodo, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ ir iÅ¡nagrinÄjo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinanÄius įrodymus, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinimui ar keitimui nÄra jokių faktinių ir/ar teisinių pagrindų. Apeliacinis skundas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, eklektiÅ¡kas, grindžiamas subjektyviais apeliantÄs pamÄ stymais, nepagrįstais faktiniais įrodymais ir teisÄs normomis. ApeliantÄ tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo ir dÄsto tikrovÄs neatitinkanÄias aplinkybes.
ApeliantÄ siekia sudaryti įspÅ«dį, kad ieÅ¡kiniu ji siekia apginti teises, kurias atsakovai neva pažeidÄ, taÄiau, kaip teisingai ir pagrįstai nustatÄ pirmosios instancijos teismas, atsakovai nepažeidÄ jokių apeliantÄs, kaip žemÄs sklypo savininkÄs, teisių, kadangi neatliko jos nurodomų neteisÄtų veiksmų. PrieÅ¡ingai, pati apeliantÄ atliko veiksmus, dÄl kurių tariamai kilo jos teisių pažeidimas. TodÄl akivaizdu, kad apeliantÄs ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne siekiant apginti savo pažeistas teises, o kitų nesÄ Å¾iningų tikslų â atsakovų lÄÅ¡omis įsirengti atraminÄ sienelÄ.
Be to, apeliacinį skundÄ apeliantÄ grindžia naujais argumentais ir aplinkybÄmis, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys įpareigoti atsakovus per du mÄnesius nuo teismo sprendimo byloje įsiteisÄjimo įrengti žemÄs sklypų, esanÄių (duomenys neskelbtini), teritorijoje palei ribÄ su ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypu, esanÄiu (duomenys neskelbtini), atraminÄ sienelÄ pagal parengtÄ projektÄ , o, atsakovams neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius reikalavimÄ per nurodytÄ terminÄ , leisti ieÅ¡kovei atlikti nurodytus darbus, priteisiant iÅ¡ atsakovų 25 314,95 Eur už Å¡ių darbų atlikimÄ ir 30 Eur baudÄ už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal ieÅ¡kovÄs apeliacinio skundo argumentus.
19. IeÅ¡kovÄ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad jis yra neteisÄtas, teismas netinkamai nustatÄ bylos aplinkybes, netaikÄ bylai aktualių daiktinÄs teisÄs normų, reglamentuojanÄių daikto savininko teisių apsaugÄ . ApeliantÄs tvirtinimu, neigiamas poveikis jos sklypui iÅ¡ atsakovų sklypų yra akivaizdus, taÄiau teismas, nenustatÄs Å¡ios aplinkybÄs, iÅ¡ esmÄs pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo taisykles. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų visumÄ , atsakovų vengimo sutvarkyti pylimÄ ir nuotekų sistemÄ neteisÄtumas taip pat yra įrodytas.
20. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinÄti turinÄias reikÅ¡mÄs civilinÄje byloje aplinkybes (įrodinÄjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujanÄių byloje asmenų teisÄ ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginÄo Å¡alių rungimosi principu, kurio esmÄ yra ta, kad bÅ«tent dÄl įrodinÄjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinÄjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dÄl CPK normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinÄjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybÄms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinÄjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinÄjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
22. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs nutarties 20 â 21 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos AukÅ¡Äiausio Teismo praktikÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nÄra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ procesines įrodinÄjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime iÅ¡samiai iÅ¡dÄstÄ Å¡alių praÅ¡ymus, paaiÅ¡kinimus, nurodÄ nustatytas aplinkybes, vertino tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovų, iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos bei liudytojos pateiktus įrodymus, susijusius su byloje įrodinÄjamomis aplinkybÄmis, pateikÄ byloje esanÄių įrodymų vertinimÄ , padarÄ iÅ¡vadas dÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimų bei atsakovų atsikirtimų, iÅ¡dÄstÄ teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinÄs instancijos teismas sutinka, todÄl jų visų nekartoja.
23. TeisÄjų kolegijos vertinimu, apeliantÄ iÅ¡ esmÄs siekia, jog byloje pateiktų ir teismo įvertintų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinÄs aplinkybÄs, nei tai padarÄ pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reguliuojanÄias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantÄs nuomonÄ dÄl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje esanÄiais įrodymais.
24. NuosavybÄs teisÄ kaip daiktinÄ teisÄ yra absoliutaus pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad savininkas Å¡iÄ teisÄ gali naudoti prieÅ¡ visus asmenis. NuosavybÄs teisÄ suprantama kaip teisÄ savininko nuožiÅ«ra, taÄiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisÄtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybÄs teisÄs objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95 â 4.99 straipsniuose.
25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipÄsi į teismÄ pažeistos teisÄs ar teisÄto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginÄo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisÄs pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
ŽemÄs sklypo savininkas turi teisÄ reikalauti, kad kaimyniniuose žemÄs sklypuose nebÅ«tų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi iÅ¡saugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamÄ prielaidÄ , kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamÄ neleistinÄ poveikį jo žemÄs sklypui ar jo žemÄs sklype esantys pastatai neteks stabilumo (CK 4.99 straipsnis). Savininkas, kuriam trukdoma naudotis, valdyti ar disponuoti jo turtu, gali reikÅ¡ti negatorinį ieÅ¡kinį.
26. IeÅ¡kovÄ nagrinÄjamoje byloje pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, jį grįsdama nuosavybÄs teisių pažeidimu ir reikalaudama įpareigoti atsakovus per du mÄnesius nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos įrengti jų žemÄs sklypų teritorijoje palei ribÄ su ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypu atraminÄ sienelÄ. IeÅ¡kovÄs manymu, atsakovai savavaliÅ¡kai, be jos ar ankstesnių žemÄs sklypo savininkų žinios ir sutikimo ant sklypų ribos įrengÄ grunto pylimÄ ir pastatÄ tvorÄ ant jo; dÄl Å¡ių pertvarkymų lietaus vanduo, kitos pavirÅ¡inÄs nuotekos ir gruntas nuo atsakovų žemÄs sklypų bÄga į jos sklypÄ , gadina jo pavirÅ¡ių, estetinÄ iÅ¡vaizdÄ , užtvindo teritorijÄ , mažina žemÄs sklypo vertÄ.
27. PažymÄtina, kad tik tinkamai identifikavÄs bei kvalifikavÄs Å¡alių teisinį santykį, teismas gali Å¡iam santykiui taikyti tinkamas (atitinkanÄias šį santykį) materialiosios teisÄs normas, nustatanÄias ir pažeistų teisių gynimo bÅ«dus. Negatoriniu ieÅ¡kiniu ginama konkretaus asmens subjektinÄ nuosavybÄs teisÄ. Negatorinio ieÅ¡kinio atveju ieÅ¡kinio dalykas (reiÅ¡kiami reikalavimai) gali bÅ«ti:
1) nutraukti ieÅ¡kovo subjektinÄ nuosavybÄs teisÄ pažeidžianÄius veiksmus;
2) atkurti iki ieÅ¡kovo subjektinÄs nuosavybÄs teisÄs pažeidimo buvusiÄ padÄtį;
3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieÅ¡kovo subjektinÄ nuosavybÄs teisÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018). Pasisakydamas dÄl CK 4.98, 4.98 straipsnių taikymo sÄ lygų, kasacinis teismas yra nurodÄs, jog ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kÄs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisÄs yra pažeistos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
Siekiant apginti žemÄs sklypo savininko daiktinÄ teisÄ CK 4.99 straipsnyje nustatytu pagrindu, byloje įrodinÄjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemÄs sklypui ar jame esantiems pastatams. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , daikto, įskaitant ir žemÄs sklypo, savininkas neturi įrodinÄti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisÄtai. PrieÅ¡ingai, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisÄs yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiÅ¡kai atitinka teisÄs aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-86/2014; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
28. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo tarp Å¡alių susiklosÄiusio teisinio santykio turinį, dÄl to tinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir pagrįstai rÄmÄsi CK 4.99 straipsniu, o bÅ«tent â nesant ginÄo dÄl ieÅ¡kovÄs nuosavybÄs teisÄs į žemÄs sklypÄ , ieÅ¡kovÄ turÄjo įrodyti, jog jos žemÄs sklypui yra daromas neigiamas, neleistinas poveikis, o atsakovai turÄjo įrodyti, kad tam tikri jų veiksmai (ar neveikimas) atitinka teisÄs aktų reikalavimus.
29. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje esanÄių įrodymų visumÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nekilo ginÄas dÄl to, jog ieÅ¡kovÄ yra žemÄs sklypo savininkÄ, taÄiau ji neįrodÄ, kad egzistuoja visos CK 4.99 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, nes pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovai atliko kokius nors teisÄs aktus pažeidžianÄius veiksmus (neveikimÄ ), dÄl kurių atsirado neigiamas ir/ar neleistinas poveikis apeliantei priklausanÄiam žemÄs sklypui.
Paneigiant aplinkybÄ, kad bÅ«tent atsakovai supylÄ pylimÄ , t. y. atliko aktyvius veiksmus, dÄl kurių yra galimai daroma žala ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypui, byloje pagrįstai nustatyta, kad: atsakovas M. A. savo žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo dar 2018 m. kovo 12 d.; jam įsigyjant minÄtÄ sklypÄ jis buvo suformuotas; atsakovai A. Å . ir D. Å . žemÄs sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2017 m. rugpjÅ«Äio 24 d.; Å¡is sklypas buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2017 m. vasario 1 d.; abu žemÄs sklypai juos įsigyjant atsakovams jau buvo su suformuotu reljefu; ieÅ¡kovÄ Å¾emÄs sklypÄ Ä¯sigijo tik 2021 m. kovo 4 d., o 2021 m. balandžio 8 d. antstolis D.
K. faktinių aplinkybių protokole jau konstatavo, kad žemÄs reljefas suformuotas, užžÄlÄs žole, pastatytos tvoros; iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieÅ¡kovÄ patvirtino, jog, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama sutartį, turÄjo galimybÄ apžiÅ«rÄti perkamÄ Å¾emÄs sklypÄ . TodÄl yra pakankamai įtikinamų faktinių duomenų, kurių pagrindu pritariama teismo sprendime padaryta iÅ¡vadai, kad atsakovai neturÄjo realių galimybių per mÄnesį laiko pakeisti žemÄs reljefÄ , t. y. supilti pylimÄ ir jį užsÄti tokia augmenija, kuri per tokį laikotarpį užaugtų (užželtų).
TodÄl pati apeliantÄ, o ne atsakovai, yra atsakinga už tai, jog įsigijo žemÄs sklypÄ , kurio reljefas buvo suformuotas dauboje. Å ioje vietoje pažymÄtina, kad pirmosios instancijos teismas liudytojos S. L. parodymus įvertino visų įrodymų visumoje, įvertindamas ir faktus, jog ji yra ieÅ¡kovÄs motina, kuri aktyviai dalyvavo tiek bendraujant su atsakovais dÄl ginÄo, kilusio dÄl pylimo suformavimo ir nuotekų tekÄjimo į ieÅ¡kovÄs sklypÄ , tiek atliekant kasimo darbus ieÅ¡kovÄs sklype (CPK 185 straipsnis).
30. IeÅ¡kovÄ skunde akcentuoja, jog faktÄ , kad neigiamas poveikis jos sklypui vyksta dÄl ne dÄl to, jog ji pati nukasÄ dalį pylimo savo sklype, o dÄl neteisÄto atsakovų veikimo (neveikimo) savo žemÄs sklypuose, įrodo ant pylimo, skirianÄio Å¡alių sklypus, esantys gilÅ«s grioviai, atsiradÄ smÄlio sudÄties pylime dÄl nuolatos bÄganÄio vandens ir kitų erozinių reiÅ¡kinių, bei aplinkybÄ, jog pylimas yra apie 70 laipsnių statymo, vidutiniÅ¡kai 1,25 metrų aukÅ¡Äio, 43,35 kv. m. ploto, todÄl vandens tekÄjimas juo į ieÅ¡kovÄs sklypÄ yra natÅ«ralus reiÅ¡kinys, nereikalaujantis papildomo įrodinÄjimo.
TaÄiau byloje nustatyta, ko neneigia ir pati apeliantÄ, jog ji pati nukasÄ savo žemÄs sklypo dalį ties atsakovų sklypų ribomis, taip siekÄ savo nuožiÅ«ra sutvarkyti savo sklypÄ . Pagal byloje esanÄių įrodymų visumÄ , yra aukÅ¡ta tikimybÄ, kad bÅ«tent Å¡ie paÄios ieÅ¡kovÄs veiksmai sudarÄ sÄ lygas meteorologinių reiÅ¡kinių metu lietui ir kitiems krituliams plauti atkastÄ gruntÄ , vandeniui bÄgti į apeliantÄs žemiau dauboje esantį žemÄs sklypÄ , nes, nukasus Å¡laitÄ , liko atviras, status, jokia augmenija ar kitomis priemonÄmis nesutvirtintas gruntas.
Tuo tarpu bent kiek labiau patikimų ir objektyvesnių įrodymų apie tai, kad atsakovai savo veiksmais ar neveikimu kaip nors yra prisidÄjÄ prie aptartų procesų, daranÄių neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovÄs sklypui, atsiradimo ar eigos, byloje nesurinkta. Be to, atsakovų į bylÄ pateiktų fotonuotraukų duomenys rodo, kad jų žemÄs sklypai iÅ¡ esmÄs yra tinkamai prižiÅ«rimi (apželdinti žole, nuÅ¡ienauti ir kt.), todÄl mažai tikÄtina, kad, lyjant lietui, atviras gruntas (smÄlis, žvyras) į apeliantÄs žemÄs sklypÄ teka (slenka) iÅ¡ atsakovų žemÄs sklypų.
31. Atkreiptinas apeliantÄs dÄmesys, kad aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovÄs ir atsakovų sklypų reljefas (sklypų nuolydžiai) yra skirtingi, neįrodo atsakovų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) jiems naudojantis savo sklypais, kurie kokiu nors bÅ«du pažeidžia apeliantÄs teises. ApeliantÄ savo skundÄ grindžia Reglamento 9 punkto reikalavimų nesilaikymu, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ Reglamento 9.5 punkto nuostatų, jis maksimalaus besiribojanÄių žemÄs sklypų aukÅ¡Äių skirtumo nereglamentuoja, o numato vieno atskiro sklypo normuojamus tvarkymo rodiklius, įskaitant ir reikalavimÄ , kad âdidžiausias sklypo reljefo nuolydis â ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis virÅ¡ija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefÄ (paaukÅ¡tinant, pažeminant, iÅ¡lyginant reljefo pavirÅ¡ių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.)â.
32. Pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovų nuotekų sistema yra įrengta, sutvarkyta ir kad byloje nÄra duomenų apie galimus nuotekų tvarkymo pažeidimus atsakovų žemÄs sklypuose, turinÄių neigiamÄ poveikį ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypui. Pagal bylos duomenis, apeliantÄ buvo kreipusis į žemÄtvarkos tarnybÄ dÄl galimai netinkamai tvarkomų nuotekų atsakovų žemÄs sklypuose, po ko atsakovas M. A. kanalizacijos sistemÄ sutvarkÄ (liudytojos S. L. parodymai). TeisÄjų kolegijos vertinimu, pavirÅ¡inių nuotekų sistemos (ne)įteisinimas niekaip nepagrindžia galimo atsakovų neteisÄto veikimo (neveikimo), esanÄio priežastiniame ryÅ¡yje su tuo, kad ieÅ¡kovÄs žemÄs sklypas, esant tam tikriems klimatologiniams reiÅ¡kiniams, patvinsta, nes nÄra jokių įrodymų, kad tai vyksta dÄl iÅ¡ atsakovų žemÄs sklypų į ieÅ¡kovÄs sklypÄ patenkanÄių nuotekų.
33. Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ, be kita ko, grindžia CK 6.328 straipsnio 1 dalies ir 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias, apeliantÄs nuomone, yra laikoma, kad atsakovai nÄra jos žemÄs sklypo pardavÄjai, todÄl neturi jokių pardavÄjams priklausanÄių teisių, įskaitant teisÄ atsisakyti taisyti parduotÄ daiktÄ , taip pat aplinkybe, kad byloje nÄra įrodymų apie atsakovų žemÄs sklypuose esanÄių nuotekų Å¡alinimo sistemų įteisinimÄ bei jų tinkamÄ veikimÄ .
Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai pabrÄžia, kad Å¡ios aplinkybÄs nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje, todÄl ir apeliaciniame skunde nurodyti nauji, ieÅ¡kinyje ir pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinÄtini. TeisÄjų kolegija dÄl paminÄtų apeliantÄs skundo argumentų vertinimo sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais. Kadangi Å¡iame punkte aptarti apeliantÄs apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyti kaip ieÅ¡kovÄs reikalavimų pagrindas, nebuvo įrodinÄjami byloje pateiktais įrodymais, dÄl jų Å¡alys ir teismas nepasisakÄ ir jų nevertino, todÄl tokiomis aplinkybÄmis skundas negali bÅ«ti grindžiamas.
CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybÄmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
34. Padariusi aukÅ¡Äiau nutartyje nurodytas iÅ¡vadas, teisÄjų kolegija vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, įskaitant argumentus dÄl netinkamai pasirinkto gynybos bÅ«do pagal negatorinį ieÅ¡kinį, aplinkybes apie galimus skirtingus sklypų aukÅ¡Äius 2014 ir 2021 metais, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau dÄl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinÄs instancijos teismas, konstatavÄs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidÄs nagrinÄjamos bylos esmÄ, atmesdamas apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmÄs gali pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinÄdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dÄl jų nepasisakydamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
35. Vadovaudamasi prieÅ¡ tai nurodytomis aplinkybÄmis, teisÄjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinÄjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidÄ Ä¯rodymų vertinimÄ reglamentuojanÄių proceso taisyklių, tinkamai jas taikÄ, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatÄ bylos aplinkybes, atskleidÄ bylos esmÄ, teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs bei procesines normas ir priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dÄl ginÄo esmÄs (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). DÄl nurodytų motyvų teisÄjų kolegija ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atsakovai pateikÄ praÅ¡ymÄ priteisti 2 710,12 Eur apeliacinÄs instancijos teisme patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (atitinkamai atsakovui M. A. 2 032,59 Eur, o atsakovei A. Å . 677,53 Eur) bei šį praÅ¡ymÄ pagrindžianÄius dokumentus. Å ių praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų advokato pagalbai dydis turi bÅ«ti 2 248 Eur, todÄl jis virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatytÄ maksimalų dydį.
DÄl to atsakovų praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas tenkinamas iÅ¡ dalies, proporcingai atsakovų apmokÄtų iÅ¡laidų dalims, atsakovui M. A. iÅ¡ ieÅ¡kovÄs L. V. priteisiama 1 686 Eur, atsakovei A. Å . - 562 Eur apeliacinÄs instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai). TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs L. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 686,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus), o atsakovei A. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 562,00 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti apeliacinÄs instancijos teisme. TeisÄjų kolegija : RamunÄ ÄeknienÄ Rita DambrauskaitÄ Laimantas MisiÅ«nas