e2ec64e7-12c4-45e4-b8b4-ef12ccd9ba2e · Kauno apygardos teismas

Teisėja Asta Vailionienė                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-594/2016Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                   Proceso Nr. 1-94-1-00211-2014-6                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija:   (S)                                                                                                                                                2.4.7.; 2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. sausio 28 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei A.

B., nuteistajam V. L., jo gynėjai advokatei I. L., nuteistojo E. Z. gynėjai advokatei L. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. L. (toliau – V. L.) ir E. Z. (toliau – E. Z.) apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo: V. L. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 189 str. 2 d. ir nuteistas 30 (trisdeÅ¡imties) MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ buvo įskaitytas V. L. laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme, V. L. nustatant galutinę bausmę – 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių) MGL dydžio, t. y. 979,16 eurų, baudÄ . Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos. E. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 189 str. 2 d. ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., E. Z. paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. birželio 20 d. Å ilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu E. Z. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nustatant nuteistajam galutinę 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 str., į E. Z. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015 m. sausio 26 d. iki bausmės vykdymo pradžios. Kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo palikta nepakeista.Tuo pačiu nuosprendžiu E. A. (toliau – E. A.) buvo pripažintas kaltu pagal BK 146 str. 1 d. ir 24 str. 4 d., 189 str. 2 d. bei nubaustas galutine subendrinta 90 (devyniasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, tačiau apeliaciniai skundai dėl E. A.

Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : V. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d., E. Z. – pagal BK 189 str. 2 d. už tai, kad jie, veikdami bendrai su E. A., naudojosi didelės vertės - 45 000 Eur, turtu – U. O. priklausančiu automobiliu „Range Rover Sport“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodami, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du: E. A., bÅ«damas Å¡ios nusikalstamos veikos organizatoriumi, parengė nusikalstamos veikos planÄ , surado nusikalstamos veikos bendrininkus – E. Z. ir V.

L., jiems paskirstė vaidmenis, juos jam priklausančiu automobiliu „Rover 25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė į Lenkijos RespublikÄ Vroclavo miestÄ , kur, 2015 m. sausio 25 d. apie 3 val., nenustatytam asmeniui perdavus naudotis žinomai nusikalstamu bÅ«du gautÄ , V. F. Respublikoje pavogtÄ , automobilį „Range Rover Sport“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė jį vairuoti E. Z., Å¡is, veikdamas kaip vykdytojas, nuo Lenkijos Respublikos Vroclavo m. vairavo šį automobilį iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini);

V. L., veikdamas kaip padėjėjas, važiuodamas nuo Lenkijos Respublikos Vroclavo m. kaip keleivis kartu su E. A. automobilyje „Rover 25“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ E. Z. vairuojamÄ â€žRange Rover Sport“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), žinute perdavė E. Z. marÅ¡rutÄ , stebėjo, ar kelyje nėra policijos bei pasienio tarnybų pareigÅ«nai, apie kuriuos bÅ«tų informavęs bendrininkÄ telefonu ir taip visi bendrais veiksmais naudojosi Å¡iuo didelės vertės nusikalstamu bÅ«du gautu turtu iki 2015 m. sausio 26 d. apie 23.30 val., kol buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės pareigÅ«nų.Apeliaciniu skundu nuteistasis V.

L. praÅ¡o panaikinti 2015 m. spalio 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį bei jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; panaikinti jo atžvilgiu taikomas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti bei periodinę registracijÄ policijos įstaigoje.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį savo iÅ¡vadas grindė prielaidomis, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra neabejotinai jo kaltę paneigiančių duomenų.

Pasak nuteistojo, iÅ¡vykdamas iÅ¡ Lietuvos į užsienį su E. A. jis tikėjosi rasti darbo Vokietijoje. Å iam tikslui nuteistasis nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 5 d. savo darbovietėje buvo iÅ¡leistas neapmokamų atostogų, kÄ patvirtina UAB „V.“ pažyma. Tuo tarpu E. A. viso ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog apie planuojamÄ nusikalstamu bÅ«du įgyto automobilio parvarymÄ V. L. nieko nesakė, tiesiog pasiÅ«lė jam užsidirbti. Tai, jog nuteistasis iÅ¡ E. A. mobilaus ryÅ¡io telefono iÅ¡siuntė vienÄ ar dvi žinutes, nuteistojo įsitikinimu, taip pat nepatvirtina jo kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.

Nei žinučių turinys, nei jų siuntimo tikslas V. L. nebuvo žinomas, Å¡ie duomenys nebuvo nustatyti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Z. praÅ¡o panaikinti 2015 m. spalio 19 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki 10 mėnesių (faktiÅ¡kai atbÅ«to laiko) bei panaikinti (nepratęsti) paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo jaunÄ amžių, į tai, kad iki teismo jis buvo suimtas ir laikomas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, dėl ko, jo vertinimu, jam skirtinÄ bausmę jis jau yra atlikęs. Teismo posėdyje nuteistasis V.

L. bei jo gynėja advokatė I. L. prašė nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti. Nuteistojo E. Z. gynėja advokatė L. D. prašė jos ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė – atmesti.Nuteistųjų V. L. ir E. Z. apeliaciniai skundai atmetami.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str.. Å io straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus bei teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl E. A., V.

L. ir E. Z. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , remiantis nuteistojo V.

L. apeliaciniame skunde savaip pateikiama, tačiau objektyviais bylos duomenimis nepatvirtinta analizuojamo įvykio versija, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Analizuojant apygardos teismui pateiktų apeliacinių skundų argumentus matyti, kad V. L. ginčija Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendį, praÅ¡ydamas jo atžvilgiu priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Tuo tarpu E. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o tik pakeisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, jo atžvilgiu paskiriant Å¡velnesnę bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad E. Z. nei savo kaltės, nei esminių pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotų aplinkybių savo apeliaciniu skundu neginčija, o nuteistasis V. L. nesutinka su esminėmis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslinga nuteistųjų apeliacinius skundus vertinti atskirai.Dėl nuteistojo V. L. apeliacinio skundo.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L., veikdamas kartu su E. A. ir E. Z., naudojosi didelės vertės – 45000 eurų, turtu – U.

O. priklausančiu automobiliu „Range Rover Sport“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du. Tokie nuteistojo veiksmai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d.. Abejoti tokiu V. L. veiksmų kvalifikavimu, kompleksiÅ¡kai įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nuteistojo V. L. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , prieÅ¡ingai nei apeliaciniu skundu teigia pats nuteistasis, neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti ir skundžiamame nuosprendyje betarpiÅ¡kai aptarti įrodymai, kurių patikimumu aukÅ¡tesnysis teismas neabejoja.Pagal BK 189 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtÄ ar didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu bÅ«du.

Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, aptariamas nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, jog įgyja nusikalstamu bÅ«du gautÄ turtÄ , juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Ä®statymo nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir nusikalstamÄ turto gavimo bÅ«dÄ .

Ä®gijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu bÅ«du gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytÄ veikÄ kaip žinomai nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavimÄ yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikÅ¡mės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu bÅ«du įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013 ir kt.).

Nepažeidžiant aptarto teisinio reguliavimo, jo kontekste pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su 2015 m. vasario 18 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu „Dėl transporto priemonės „Range Rover Sport“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini)“, automobilis „Range Rover Sport“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas Vokietijoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 25 d. 01.30 val. iki 2015 m. sausio 25 d., 09.30 val. plėšimo būdu.

Nusikaltimo metu automobilio savininkas buvo – U. O.. Remiantis minimo raÅ¡to duomenimis, U. O. pasistatė jam priklausantį automobilį netoli savo namų, paskutinį kartÄ automobilį matė 2015 m. sausio 25 d., 01.30 val.. Transporto priemonė buvo užrakinta, apie vagystę buvo praneÅ¡ta (duomenys neskelbtini) miesto policijai (b. t. 2, b. l. 78). Kaip matyti iÅ¡ įvykio vietos ir daikto apžiÅ«ros protokolų, 2015 m. sausio 27 d. (duomenys neskelbtini), apie 1 500 m nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), pietryčių kryptimi, miÅ¡kingos vietovės dauboje buvo rastas tamsios spalvos visureigis „Range Rover Sport“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), su vokiÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).

Automobilio „Range Rover Sport“ stoglangis išdaužtas, automobilio priekinės dešinės pusės durelės padengtos dumblo sluoksniu. Priekinėje salono dalyje, po vairu nuplėšta įrenginių apsauga, automobilio durų spynelės be laužimo žymių, užvedimo mygtukas be pažeidimų, automobilio galinėje dalyje ant grindų rasta ir paimta 2 vienetai valstybinių numerio ženklų (duomenys neskelbtini) ir įrankis stiklui išdaužti (b. t. 2, b. l. 3-10, 52, 53). Šių duomenų pagrindu nekylant abejonėms dėl automobilio „Range Rover Sport“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo neteisėtumo, esminis momentas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nustatyti ar E. A., E. Z. ir V.

L. žinojo, kad minėtas automobilis yra vogtas ar kitaip neteisėtai užvaldytas. Atsižvelgiant į apygardos teismui pateikto V. L. apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡einant už apeliacinio skundo ribų, E. Z. ir E. A. kaltės klausimas jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme nespręstinas, tačiau tiek, kiek analizuojamos baudžiamosios bylos aplinkybės, apimančios E. Z. bei E. A. neteisėtų veiksmų vertinimÄ , yra susijusios su V. L. kalte jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme, siekiant patvirtinti/paneigti nuteistojo V.

L. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, atitinkama apimtimi turi bÅ«ti įvertinamos.Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad nei E. A., nei E. Z., apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neneigė žinoję, jog automobilis, kurį jie gabeno iÅ¡ Lenkijos į Lietuvos RespublikÄ yra vogtas, savo kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo padaryme pripažindami iÅ¡ esmės. E. A., apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad asmuo vardu Viktoras jam pasiÅ«lė užsidirbti pinigų, pasakė, kad iÅ¡ Lenkijos Respublikos reikia parvaryti automobilį, pasakė susirasti dar vienÄ Å¾mogų, už automobilio parvarymÄ pasiÅ«lė po 150 eurų.

Jis sutiko, pasiÅ«lė E. Z. ir V. L. nurodydamas, kad reikės parvairuoti vogtÄ automobilį, E. Z. sutiko, V. L. nesutiko parvairuoti, tačiau sutiko važiuoti kartu su juo ir padėti jam. Perdavus Lenkijoje automobilį, už jo vairo sėdo E. Z., o jis kartu su V. L. važiavo kitu automobiliu prieÅ¡akyje, abu stebėjo keliÄ , V. L. padėjo susisiekti su E. Z. telefonu paraÅ¡ydamas jam žinutes, važiuojant reguliavo jam navigacijÄ , žiÅ«rėjo žemėlapį. Turėjo pasiėmęs kelis telefonus, telefonÄ davė ir E. Z., kad galėtų bendrauti vykstant.

Å iai įvykių sekai neprieÅ¡tarauja ir teisiamojo posėdžio metu duoti E. Z. parodymai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo kaltės jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotų aplinkybių jis neneigia ir apeliaciniu skundu). Jo teigimu, 2015 m. sausio mėnesį E. A. jam už pinigus pasiÅ«lė parvairuoti automobilį iÅ¡ Lenkijos, nurodė, kad jis gali bÅ«ti vogtas. Jis sutiko, nes jam reikėjo pinigų. Ä® LenkijÄ nuvežė E. A., kartu važiavo ir V.

L.. Gavus automobilį, jis sėdo už jo vairo, važiuojant į E. A. duotÄ telefonÄ gaudavo žinutes su nurodymais, važiavo paskui E. A. automobilį. Pakeliui buvo sustoję apžiÅ«rėti parvaromo automobilio, matė, kad iÅ¡daužtas automobilio stoglangis, todėl neliko abejonių, kad automobilis vogtas.Abejoti Å¡ių asmenų parodymų patikimumu bei objektyvumu aukÅ¡tesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Jų parodymai buvo nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi bei detaliai atskleidžiantys esmines jiems inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes.

Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu tiek E. A., tiek ir E. Z. buvo apklausti kaltinamaisiais, būtent jų išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių pagrindu, sugretinus jų parodymus su kitais analizuojamoje baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jie buvo pripažinti kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokiu būdu, versija, jog pripažindami savo kaltę iš esmės jie siektų apkalbėti su analizuojamo nusikaltimo įvykdymu, V.

L. teigimu, nieko bendro neturintį asmenį, aptartų duomenų pagrindu atmestina. Teigti, kad E. A. bei E. Z., duodami V. L. nepalankius parodymus siekė jį melagingai apkalbėti, nėra jokio loginio pagrindo. Sutinkamai su aptartų E. A. bei E. Z. parodymų visuma, akivaizdu, jog aplinkybė, kad automobilis „Range Rover Sport“ yra vogtas, buvo žinoma ne tik jiems patiems, bet ir V. L., kuriam, sutinkamai su E. A. parodymais, jis pirmasis pasiÅ«lė iÅ¡ Lenkijos į Lietuvos RespublikÄ parvairuoti vogtÄ automobilį „Range Rover Sport“, tačiau Å¡iam atsisakius, bet sutikus padėti E. A. kelionėje, automobilio parvairavimui buvo pasirinktas E. Z..

Tuo tarpu vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu E. A. buvo nurodęs, kad V. L. į kelionę pasiėmė Å¡iaip į kompanijÄ , atsižvelgiant į tai, kad vėliau tokius savo parodymus jis pakeitė ir tokios pozicijos laikėsi iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu konstatuoti visų E. A. parodymų nepatikimumÄ . Šiame kontekste analizuojant V. L. pozicijÄ , pasirinktÄ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, palaikomÄ ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde, jog aptariamo automobilio vagystės faktas jam nebuvo žinomas, su E. A. ir E. Z. jis vyko tikėdamasis Vokietijoje susirasti darbÄ , neigiant, kad E. A. jam siÅ«lė už pinigus parvaryti vogtÄ automobilį, vertinant jos patikimumÄ ir objektyvumÄ , tuo pačiu atsakant ir į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas paties nuteistojo dėmesys į jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, sutinkamai su BPK 276 str. 4 d. nuostatomis, buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. pripažino, kad žinojo apie tai, jog aptariamas automobilis yra vogtas, prisipažino praneÅ¡inėjęs E. Z. apie tai, kur važiuoti, ar kelyje nėra policijos pareigÅ«nų. Å iuos parodymus jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, pažymėdamas, jog jie yra teisingi (b. t. 4, b. l. 148-149), nors to paties teisiamojo posėdžio metu (2015 m. birželio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisiamasis posėdis), prieÅ¡ pagarsinant Å¡iuos nuteistojo parodymus, jis kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę, aiÅ¡kino, jog su E. A. ir E. Z. vyko į VokietijÄ dirbti, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti ar Vokietijoje iÅ¡ viso buvo (bylos duomenimis nustatyta, jog jie važiavo iki Lenkijos, Vroclovo miesto, kur ir perėmė vogtÄ automobilį), kiek vėliau nurodydamas, jog Vokietijoje jie vis tik buvo, tačiau labai trumpai – vienÄ parÄ .

Dar daugiau, to paties teisiamojo posėdžio metu V. L. patvirtino, jog aukščiau aptartus ikiteisminio tyrimo parodymus (kuriose jis pripažino savo kaltę jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme) jis davė laisva valia, dalyvaujant savo gynėjui advokatui, tačiau čia pat pažymėjo, jog ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu jis nemelavo (nors davė visiškai priešingus parodymus, neigdamas savo kaltę iš esmės). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors aptariamo teisiamojo posėdžio metu V.

L., be viso ko, patvirtino ir tai, kad jis žinojo, ko važiuos su E. A., bet nesutiko, galvojo susiras darbÄ , tačiau to paties posėdžio metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, jis jau teigė, kad jam niekas nesakė nei kur jie važiuoja, nei kokiu tikslu, tiesiog tikėjosi susirasti darbÄ užsienyje. Atsižvelgiant į itin prieÅ¡taringus, nenuoseklius ir tam tikra prasme netgi klaidinančius V. L. parodymus, pateikiant jų vertinimÄ analizuojamos baudžiamosios bylos kontekste, vis tik pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais, nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina dar ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ , sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu bÅ«du, vertinant V. L. versijos – jog jis vyko į VokietijÄ dirbti ir apie vogtÄ automobilį nieko nežinojo, pagrįstumÄ , akcentuotina, kad duomenų, patvirtinančių, Å¡iuos nuteistojo teiginius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

PrieÅ¡ingai, tiek jo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. L. apie savo, E. A. ir E. Z. kelionės tikslÄ Å¾inojo iÅ¡ anksto, o jo argumentai, neva jis vyko į VokietijÄ ieÅ¡koti darbo, tėra tik jo pasirinkta gynybos versija. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma pažymėtina, jog, remiantis jo paties teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, dėl darbo Vokietijoje jis su niekuo iÅ¡ anksto nebuvo susitaręs, važiavo tiesiog savo jėgomis pabandyti susirasti darbÄ , kas, įvertinus jo iÅ¡silavinimÄ (vidurinis), jaunÄ amžių bei iki nusikaltimo padarymo užimamas pareigas (dirbo UAB „V.“ žveju), kelia pagrįstų abejonių.

Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis V. L. prieÅ¡ savo kelionę bÅ«tų ieÅ¡kojęs gyvenamosios vietos Vokietijoje, kur ketino įsidarbinti, o teisiamojo posėdžio metu negalėjo įvardinti ir kokio darbo ketino ieÅ¡koti. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. L., tikint jo pateikiama versija dėl darbo paieÅ¡kų Vokietijoje, neturėdamas Vokietijoje gyvenamosios vietos, nežinodamas ar jam pavyks susirasti darbÄ ir kiek užtruks jo darbo paieÅ¡kos, į Å¡iÄ kelionę, jo paties teigimu, buvo pasiėmęs tik 50 eurų, kurių dalį, remiantis V.

L. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡leido kelionės metu maistui. Negana to, su savimi jis nebuvo pasiėmęs jokių asmeninių daiktų, tokius savo veiksmus paaiÅ¡kindamas visiÅ¡kai nelogiÅ¡kais teiginiais, jog radęs darbÄ bÅ«tų paskambinęs kažkam į LietuvÄ ir jo asmeniniai daiktai į VokietijÄ bÅ«tų atsiųsti, tačiau su savimi jis neturėjo ir savo mobiliojo ryÅ¡io telefono, kuriuo, reikalui esant (net ir dėl asmeninių daiktų atsiuntimo į VokietijÄ ), galėtų susisiekti su savo artimaisiais.

Å ių duomenų visuma, įvertinus juos paties V. L. itin nenuoseklių ir painių pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų kontekste, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog V. L. analizuojamo įvykio metu į VokietijÄ vykti neketino, žinojo, jog su E. A. ir E. Z. vyksta į LenkijÄ pasiimti neteisėtu bÅ«dų įgyto automobilio „Range Rover Sport“. Tai, kad automobilis yra vogtas, V. L. negalėjo nesuvokti ir iÅ¡ Å¡io automobilio apgadinimų, jo įgijimo aplinkybių.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo apeliaciniame skunde itin akcentuojama 2015 m. birželio 15 d. UAB „V.“ pažyma dėl V. L.. Jos duomenimis, nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. kovo 5 d. V. L. buvo neapmokomose atostogose, tačiau ne dėl naujo darbo paieÅ¡kų, bet dėl to, kad tuo laikotarpiu verslinė žvejyba nebuvo vykdoma (b. t. 4, b. l. 137). Tokiu bÅ«du akivaizdu, kad Å¡ie duomenys nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste sprendžiant V. L. kaltės klausimÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme, jokios reikÅ¡mės neturi.

Ä®vertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija negali sutikti ir su V. L. teiginiais, jog jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d., nepatvirtina ir aplinkybė, jog jis, iÅ¡ E. A. jam duoto mobiliojo ryÅ¡io telefono kelionės metu E. Z. iÅ¡siuntė kelis SMS praneÅ¡imus. Remiantis teisiamojo posėdžio metu E. A. duotais parodymais, kurių pagrįstumu, dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija neabejoja, V.

L. kelionės metu E. Z., važiuojančiam vogtu automobiliu „Range Rover Sport“, siuntė SMS praneÅ¡imus, susijusius su važiavimu, padėjo E. A. stebėti keliÄ , reguliavo navigacijÄ , žiÅ«rėjo į žemėlapius. Sutinkamai su E. Z. teisiamojo posėdžio metu iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, vairuodamas vogtÄ automobilį „Range Rover Sport“ jis į E. A. duotÄ mobilaus ryÅ¡io telefonÄ gaudavo žinutes su nurodymais. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad pats V. L. taip pat neneigia E. A. praÅ¡ymu siuntęs SMS praneÅ¡imus E. Z..

Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylÄ teisme, apklausiamas 2015-06-15 teismo posėdžio, V. L. nurodė, kad žinojo, jog automobilis vogtas, prisipažįsta, kad raÅ¡ydamas žinutę, padėjo tÄ automobilį parvairuoti (b. l. 148, antra pusė, t. 4).Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. asmens kratos metu buvo rasti ir paimti 3 mobilaus ryÅ¡io telefonai „Samsung“, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelės, lapelis su užraÅ¡ais ir 427,89 zlotai; apžiÅ«rėjus lapelį matyti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie marÅ¡rutus Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje; apžiÅ«rėjus telefonus nustatyta: mobilaus ryÅ¡io telefonas „Samsung GT-E1200R“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Plus“, data ir laikas nustatyti klaidingai; telefono užrašų knygoje įvesti abonentai pavadinti Masina (duomenys neskelbtini) ir WOPR (duomenys neskelbtini) skyriuje priimti skambučiai užfiksuota abonento Masina (duomenys neskelbtini) priimtų 11 skambučių tÄ pačiÄ dienÄ ; skyriuje rinkti numeriai užfiksuota 21 kartÄ tÄ pačiÄ dienÄ rinktas numeris - abonento Masina (duomenys neskelbtini); 2015-01-26 8.18 val. iÅ¡ abonento Masina gauta SMS žinutė – ,,padaryta”; iÅ¡siųstos SMS žinutės abonentui Masina - ,,D” (nurodytas laikas 2014-01-05 8.28) ir ,,iÅ¡trink navigacija, žinutes” (nurodytas laikas 2014-01-05 8.28) (b. t. 3, b. l. 4-22).

E. Z. asmens kratos ir daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad jo asmens kratos metu rasta ir paimta navigacija „Tom Tom“ ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele - juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Samsung GT-E1200R“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Ežys“, SIM kortelės abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini); mobilaus ryšio telefone data ir laikas nustatyti teisingai; telefono užrašų knygoje įvestas abonentas pavadintas A (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad buvo rinktas numeris A (duomenys neskelbtini); atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) analizę, nustatytas bendravimas su abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. t. 3, b. l. 99-102, 107).

Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad E. Z., jo asmens kratos metu rastu telefonu su SIM kortele, bendravo su E. A., o, atsižvelgiant į tai, kad pats V. L. neneigia, jog iš E. A. gautu telefonu siuntė SMS pranešimus kitame automobilyje važiavusiam E. Z., teisėjų kolegijai leidžia iš esmės pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl šių įrodymų vertinimo. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir V. L. teiginiai, jog SMS pranešimų turinys jam nebuvo žinomas.

Akivaizdu, jog V. L., prieÅ¡ siųsdamas bet kokio pobÅ«džio SMS praneÅ¡imÄ , pirmiausia jį turi paraÅ¡yti, t. y. surinkti reikiamus žodžius, matomus mobiliojo ryÅ¡io telefono ekrane, todėl nuteistojo versija dėl siunčiamų praneÅ¡imų turinio, laikytina nepagrįsta. Nors nagrinėjamu atveju ir nėra galimybės nustatyti E. Z. E. A. mobiliojo ryÅ¡io telefonu siųstų SMS praneÅ¡imų turinio, tačiau, prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, tai negali bÅ«ti pagrindu panaikinti jo atžvilgiu priimtÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas V. L. dėmesys į tai, kad SMS praneÅ¡imų siuntimo E. Z. faktas nagrinėjamu atveju yra tik vienas iÅ¡ daugelio aukščiau iÅ¡dėstytų ir iÅ¡samiai aptartų V. L. kaltę patvirtinančių įrodymų. Minėta, jog teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu.

Vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, gretinant juos tarpusavyje bei neteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to darant apibendrinančias iÅ¡vadas. Tuo tarpu V. L. apeliaciniame skunde pateiktas įrodymų vertinimas, iÅ¡skiriant tik jam palankius nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymų vertinimu BPK 20 str. prasme.

Vertinant apygardos teismui pateikto V. L. apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgiant į jo samprotavimus apie jo kaip padėjėjo vaidmenį analizuojamos nusikalstamos veikos padaryme, akcentuotina, kad pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja ir kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 str. 1 d.). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115/2012). Nagrinėjamu atveju ir V. L. veiksmai –navigacijos ir žemėlapių stebėjimas, ieÅ¡kojimas trumpesnio marÅ¡ruto, kelio stebėjimas (kad nebÅ«tų policijos pareigÅ«nų) apie tai kelionės metu SMS praneÅ¡imų pagalba informuojant vogtÄ automobilį vairavusį E. Z., teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d., 189 str. 2 d., nes tokiais savo veiksmais V.

L. neabejotinai padėjo E. Z. ir E. A. padaryti veikÄ , numatytÄ BK 189 str. 2 d..Atsižvelgiant į tai, kad V. L. veikos kvalifikavimas, įvertinus jo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, nesikeičia, V. L. apeliacinio skundo praÅ¡ymas dėl taikomų kardomųjų priemonių panaikinimo, taipogi atmestinas, kadangi paskirtos kardomosios priemonės yra adekvačios padarytos nusikalstamos veikos ir apelianto pavojingumui, pagrindai jų taikymui nėra iÅ¡nykę ir aptariamu atveju padės pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus.

Dėl nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo.Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Z. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 str.. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę.

Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

Remiantis baudžiamosios teisės teorija Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007).

Pagal BK 189 str. 2 d. asmuo, įgijęs, naudojęsis ar realizavęs didelės vertės turtÄ ar <...> žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu bÅ«du, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Ä®statymas nenumato konkrečių sÄ lygų, kurioms esant teismas parenka vienÄ iÅ¡ BK specialiosios dalies straipsnių sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių. Tai iÅ¡skirtinė teismo, nagrinėjančio baudžiamÄ jÄ bylÄ , kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį visgi turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės, t. y. paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Å ių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas E. Z. bausmę, parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgė E. Z. asmenybę, o bÅ«tent, kad jis pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, nusikaltimo padarymo metu mokėsi, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau nuobauda negaliojanti, turi tris neiÅ¡nykusius teistumus, baigęs atlikti paskirtÄ areÅ¡to bausmę vėl padarė tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , jÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai rodo, jog nuteistasis yra pavojingas, jo veikimas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad E. Z. analizuojamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Sutinkamai su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bausmės skyrimo E. Z. motyvais, teismas įvertino ir nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumÄ (apysunkis nusikaltimas), jo kaltę (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia) bei motyvus (savanaudiÅ¡kais tikslais ir motyvais siekiant asmeninės finansinės naudos), vaidmenį (veikė kaip vykdytojas, pats vairavo vogtÄ automobilį į Lietuvos RespublikÄ , sustabdytas policijos pareigÅ«nų, su automobiliu stengėsi nuo jų pabėgti, tačiau nebuvo iniciatoriumi).

Apylinkės teismas nustatė vienÄ E. Z. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgdamas į Å¡ių aplinkybių visumÄ , Lazdijų rajono apylinkės teismas konstatavo, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str., nagrinėjamu atveju bus pasiekti E. Z. paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei BK 189 str. 2 d. sankcijos vidurkis – 6 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, t. y. artimÄ minimaliai Å¡iai bausmės rÅ«Å¡iai bausmę.

Be to, paskirtÄ bausmę bendrindamas su bausme, paskirta 2014-06-20 nuosprendžiu, jÄ bendrino vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., t. y. taikė apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ dalinį paskirtų bausmių sudėjimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2014-06-20 nuosprendžiu E. Z. buvo nuteistas 1 metų, 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, o paskirtas bausmes subendrinus aukščiau paminėtu bÅ«du, subendrinta bausmė buvo paskirta tik 1 metai 6 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (tame tarpe ir subendrinta) yra aiÅ¡kiai per griežta.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas skirdamas bausmę, neturi teisės sumažinti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, įvertinus E. Z. apeliacinio skundo argumentus – kad jis yra jauno amžiaus, o iki teismo buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Abejonių dėl atsisakymo E. Z. atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms Å¡ioje dalyje, pažymėtina, kad E. Z. praeityje teistas ne kartÄ , įskaitant ir panaÅ¡aus pobÅ«džio, t. y. turtinius nusikaltimus, jo atžvilgiu praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å ių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti apylinkės teismo iÅ¡vadoms, jog Å¡iuo atveju, įvertinus tiek E. Z. asmenybę, tiek nagrinėjamoje byloje nustatyto nusikaltimo pavojingumÄ , jo įvykdymo aplinkybes bei E. Z. vaidmenį atliekant jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.Apeliaciniu skundu keliamas ir E. Z. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paliktos iki bus pradėtas bausmės vykdymas - kardomosios priemonės - suėmimo pagrįstumo klausimas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas, palikta pagrįstai.

Sutinkamai su BPK 307 str. 1 d. 6 p., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be viso ko, nurodomas ir sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu E. Z. buvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, anksčiau jis buvo ne kartÄ teistas, todėl, siekiant užtikrinti tinkamÄ nuosprendžio vykdymÄ , užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui, sprendimas iki bus pradėtas bausmės vykdymas taikyti nuteistojo atžvilgiu griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, yra pagrįstas ir teisėtas.

Ä®vertinus paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ priteisimoByloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. Z. atžvilgiu, iÅ¡laidos 2016 m. sausio 4 d. sudaro 86,85 eurų (b. t. 5, b. l. 122).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos.

Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėjÄ , tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigÄ , jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, be to, apie tai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡ anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį.

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ, todėl įvertinus visumÄ iÅ¡dėstytų įstatyminių nuostatų, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistųjų V.

L. ir E. Z. apeliacinius skundus atmesti.Nepriteisti iš nuteistojo E. Z. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kolegijos pirmininkas                                                                     Albinas Antanaitis Teisėjai :                                                                                                          Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                                                                                                                  Rimas Švirinas