e2eb7366-aed2-465f-aee4-733743afc418 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-283-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11557-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 44.1; 73.2.5.5; 116.1; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A.

Muchliado individualios įmonės „SADEMA“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2433-790/2013 pagal ieÅ¡kovo A. Muchliado individualios įmonės „SADEMA“ ieÅ¡kinį atsakovui „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje savo veiklÄ vykdančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , trečiajam asmeniui UADBB „FILLIX“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. Muchliado individuali įmonė „SADEMA“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1-3) praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 27 227,24 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011-07-18 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija TPA Nr. 00068245), kuria buvo apdraustas automobilis VW Multivan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant UADBB „FILLIX“. Draudimo sutartimi numatyta 1 002 Lt įmoka, mokama per 4 kartus: po 251 Lt iki 2011-07-28, 2011-10-16, 2012-01-16 bei 249 Lt iki 2012-04-16. 2011-12-19 buvo apvogta minėta ieÅ¡kovui priklausanti transporto priemonė, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos. Atsakovas iÅ¡mokÄ mokėti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad 2011-11-26 draudimo apsauga transporto priemonei buvo sustabdyta dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos.

IeÅ¡kovo teigimu, draudimo įmokas jis mokėjo laiku per draudimo tarpininkÄ UADBB „FILLIX“, todėl įvykus draudiminiam įvykiui įgijo teisę į draudimo iÅ¡mokÄ . Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo susiklostę nuolatiniai draudimo santykiai. IeÅ¡kovas pas atsakovÄ jau ir anksčiau draudėsi kitas transporto priemones. 2011-07-15 praneÅ¡ime apie draudimo sutarties Nr. TPA 00052038NTR nutraukimÄ buvo nurodyta, kad užskaičius draudimo įmokos likučius kitai sutarčiai, 167,72 Lt lieka ateičiai.

Taip pat 2011-07-15 praneÅ¡ime dėl draudimo sutarties nutraukimo Nr. TPA 00052038/002 nurodyta, kad draudimo įmokos likutis yra 149,79 Lt. Taigi iÅ¡ viso iÅ¡ ankstesnių sutarčių buvo likę 317,51 Lt. Sudarius draudimo sutartį (draudimo liudijimo serija TPA Nr. 00068245) iÅ¡ ankstesnių sutarčių likę likučiai buvo užskaityti. Be to, 2012-10-27 ieÅ¡kovas sumokėjo 875 Lt į draudimo tarpininko UADBB „FILLIX“ sÄ skaitÄ ir padengė iki 2011-10-16 likusiÄ mokėtinÄ 184,49 Lt įmokos dalį.

Po įvykio, 2011-12-20 ieÅ¡kovas taip pat sumokėjo 435,49 Lt į draudimo tarpininko UADBB „FILLIX“ kasÄ . 2012-03-02 praneÅ¡imu atsakovas pranešė, kad šį mokėjimÄ Ä¯skaitė. Tinkamai įvykdžius draudimo sutartį ir laiku sumokėjus visas įmokas, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Atsakovas „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veiklÄ vykdantis per If P&C Insurance AS filialÄ , pateikė atsiliepimÄ (b. l. 30-33), kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutinka, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovas draudimo įmokas mokėjo nesilaikydamas sutartyje nustatyto grafiko, todėl 2011-11-03 praneÅ¡imu buvo informuotas apie įsiskolinimÄ , bei tai, kad iki 2011-11-25 nepadengus įsiskolinimo tiesiogiai atsakovui (ne draudimo brokeriui UADBB „FILLIX“) draudimo apsauga bus sustabdyta. Draudimo apsaugos sustabdymo atveju draudimo brokerių įmonė neturi teisės rinkti draudimo įmokų – tai numato 2010-01-01 pavedimo sutarties Nr. NT-10, sudarytos tarp atsakovo ir UADBB „FILLIX“ 18 punktas.

IeÅ¡kovas nustatytu terminu skolos nepadengė, todėl nuo 2011-11-26 draudimo apsauga buvo sustabdyta ir atnaujinta tik 2011-12-21 ieÅ¡kovui sumokėjus draudimo įmokÄ . Vagystė įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, todėl atsakovas neprivalo mokėti draudimo iÅ¡mokos. Trečiasis asmuo UADBB „FILLIX“ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.2013-02-13 teismo posėdžio metu liudytojas E. Z. paaiÅ¡kino, kad dirba UADBB „FILLIX“ vadybininku apie 10 metų. Nurodė, kad ieÅ¡kovo automobilis buvo draustas per draudimo tarpininkÄ UADBB „FILLIX“.

Teigė, kad draudimo įmokas moka draudėjas tiesiogiai draudikui, tačiau ieÅ¡kovas buvo atlikęs kelias įmokas draudimo tarpininkui UADBB „FILLIX“, o pastarasis jas paskirstydavo. IeÅ¡kovas 2011-10-27 mokėjimu sumokėjo pagal sutartis su „Gjensidige“ draudimo kompanija, tai žino iÅ¡ bendravimo su ieÅ¡kovu, atitiko sumos, laikotarpis. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-09 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį atmesti. Teismas nustatė, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 39.3 punktu ir Draudimo įstatymo 94 straipsniu, atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o ieÅ¡kovo argumentai, kad draudimo įmokas pagal 2011-07-18 draudimo sutartį jis mokėjo laiku, yra nepagrįsti.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, kad 2011-10-27, kai ieÅ¡kovas atliko 875 Lt mokėjimÄ Ä¯ UADBB „Fillix“ sÄ skaitÄ , buvo suėjęs terminas mokėti 184,49 Lt įmokÄ pagal transporto priemonės VW Multivan draudimo sutartį, todėl turi bÅ«ti laikoma, kad 2011-10-27 mokėjimu buvo sumokėta 184,49 Lt draudimo įmoka. Teismas vertino, jog ieÅ¡kovo valia 875 Lt sumos mokėjimu buvo sumokėti pagal draudimo brokerio parengtus 2011-10-24 ir 2011-10-25 priminimus (b. l. 52-53) AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui už transporto priemonės „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ TPVCA draudimÄ (413 Lt sumÄ ) ir už transporto priemonės „BMW 730 (duomenys neskelbtini) TPVCA draudimÄ (462 Lt sumÄ ), o ne 189,49 Lt skolÄ pagal ginčo draudimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnis taikomas, kai nėra aiÅ¡ki skolininko valia, tačiau nagrinėjamu atveju skolininko valia buvo aiÅ¡ki, todėl nėra pagrindo CK 6.55 straipsnio taikymui (b. l. 140-142). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) A. Muchliado individuali įmonė „SADEMA“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013-04-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad:1. 875 Lt draudimo brokeriui UADBB „FILLIX“ apeliantas sumokėjo 2011-10-27, kai tuo metu buvo suėję prievolių vykdymo terminai pagal draudimo sutartis už automobilį VW Multinan (184,49 Lt turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2011-10-16) ir už automobilį Mersedes Benz (413 Lt turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2011-10-24). Apeliantas neturėjo prievolės mokėti 462 Lt už automobilio BMW 730 draudimÄ , nes pagal Å¡io automobilio draudimo sutartį draudėju buvo kitas asmuo, t. y. A. B., kuris ir turėjo pareigÄ sumokėti draudimo įmokÄ .

Aplinkybė, kas naudojosi automobiliu BMW 730, liudytojui E. Z., kaip draudimo brokerio darbuotojui, negalėjo būti žinoma.

2. Å iuo atveju nebuvo nei Å¡alių susitarimo, nei apelianto pareiÅ¡kimo, kokiai prievolei įvykdyti skiria 2011-10-27 sumokėtÄ 875 Lt įmokÄ , UADBB „FILIX“ turėjo vadovautis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi ir užskaityti Å¡iÄ Ä¯mokÄ už seniausiÄ skolÄ , t. y. skolÄ atsakovui už automobilio VW Multinan draudimÄ . Jeigu UADBB „FILLIX“ bÅ«tų teisingai paskirstęs apelianto sumokėtÄ Ä¯mokÄ , atsakovas nebÅ«tų turėjęs teisės stabdyti draudimo apsaugÄ .

3. AiÅ¡kindamasis ieÅ¡kovo valiÄ dėl to, kam buvo skirta 875 Lt įmoka, teismas iÅ¡ esmės vadovavosi tik Å¡ios sumos sutapimu pagal dvi draudimo sutartis su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu mokėtinomis draudimo įmokomis, nors apeliantas net nebuvo vienos iÅ¡ tų sutarčių Å¡alimi.

4. Nuo 2011-10-27 iki 2011-11-03 atsakovo praneÅ¡imo buvo praėjusios tik kelios dienos, todėl apeliantas pagrįstai laikė šį praneÅ¡imÄ klaidingu, manydamas, kad praneÅ¡imas parengtas negavus aktualios informacijos apie paskutinį mokėjimÄ . Tokia situacija yra gana dažna, todėl atsakovo 2011-11-03 praneÅ¡imas apeliantui nesukėlė jokių įtarimų.

5. Apelianto vėlesni mokėjimai, atlikti jau po draudiminio įvykio, teismo nepagrįstai įvertinti kaip pripažinimas, jog anksčiau apeliantas nebuvo atsiskaitęs. Dėl mokėjimų ir draudimo sutarties galiojimo buvo kilęs ginčas, todėl apeliantas, siekdamas teisinio apibrėžtumo dėl tolesnio draudimo galiojimo, sumokėjo ginčijamas sumas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad pripažino savo ankstesnį neatsiskaitymÄ (b. l. 146-149). Atsakovas If P&C Insurance AS“, Lietuvoje savo veiklÄ vykdantis per If P&C Insurance AS filialÄ , atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimÄ .

Atsikirtimų į apeliacinio skundo argumentų pagrindas iš esmės yra skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai, todėl šie argumentai nebekartojami. Papildomai ieškovas pažymi, kad atsiliepime pasisakys tik dėl tų apelianto išdėstytų argumentų, kurie yra išimtinai susiję su atsakovo įsipareigojimais pagal ginčo draudimo sutartį, bet ne su UADBB „FILLIX“ veiksmais renkant ir paskirstant draudimo įmokas, kadangi ieškinyje apeliantas neginčijo UADBB „FILLIX“ veiksmų renkant draudimo įmokas, o šias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde.

Taip pat atsakovas pažymėjo, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2011-11-03 atsakovo praneÅ¡ime, kad draudimo įmokos įsiskolinimÄ jis turi pervesti tiesiogiai į atsakovo nurodytÄ sÄ skaitÄ , taigi ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad prievolę sumokėti draudimo įmokÄ jis turėjo įvykdyti tiesiogiai atsakovui, bet ne UADBB „FILLIX“. Draudimo apsauga apeliantui atstatyta 2011-12-21, t. y. kitÄ dienÄ po to, kai UADBB „FILLIX“ atsakovui pateikė dokumentus, įrodančius apelianto įsiskolinimo pagal ginčo draudimo sutartį padengimÄ 2011-12-20 faktÄ (b. l. 153-156).

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ (b. l. 162). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo (draudėjo) reikalavimas priteisti draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ atsakovo (draudiko) yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos buvo sustabdyta pagal draudimo sutartį taikoma draudimo apsauga. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bylai iÅ¡spręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atmetė ieÅ¡kinį.

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.IÅ¡ esmės pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ nustatydamas, kad ieÅ¡kovas neįrodė fakto, jog laiku mokėjimo draudimo įmokas pagal 2011-07-18 draudimo sutartį.

Taigi apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu į bylÄ pateiktų įrodymų vertinimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.).

Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apelianto nuomone, jis laiku sumokėjo visas draudimo įmokas pagal ginčo draudimo sutartį, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė sumokėti apeliantui draudimo iÅ¡mokÄ atsitikus draudiminiam įvykiui.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui galėjo ir turėjo bÅ«ti žinoma, jog pagal ginčo Å¡alių 2011-07-18 sudarytÄ draudimo sutartį apeliantas įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 002 Lt draudimo įmokÄ dalimis po 251 Lt įmokas mokėdamas iki 2011-07-28, 2011-10-16, 2012-01-16, o paskutinę 249 Lt įmokÄ mokėdamas iki 2012-04-16 (b. l. 5). Atsakovui 2011-07-15 užfiksavus 317,51 Lt apelianto pagal kitas draudimo sutartis sumokėtÄ likutį ateičiai (b. l. 17-18), apeliantui galėto ir turėjo bÅ«ti žinoma, jog iki 2011-10-16 jis atsakovui (draudikui) turi sumokėti 184,49 Lt (251 * 2 – 317,51 = 184,49), t. y. tÄ draudimo įmokos įsiskolinimo sumÄ , kuriÄ 2011-11-03 praneÅ¡imu atsakovas paprašė apeliantÄ sumokėti iki 2011-11-25 (b. l. 42).

Apelianto teigimu, 184,49 Lt draudimo įmokos įsiskolinimÄ jis sumokėjo atsakovui dar 2011-10-27 per trečiÄ jį asmenį ir apeliantas nėra atsakingas už tai, kad Å¡i suma laiku nepasiekė atsakovo. Pirmosios instancijos teismas 2011-10-27 apelianto atliktÄ mokėjimÄ vertino ne kaip mokėjimÄ pagal su atsakovu „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje savo veiklÄ vykdančiam per If P&C Insurance AS filialÄ , 2011-07-18 sudarytÄ draudimo sutartį, o kaip mokėjimÄ pagal su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu sudarytas draudimo sutartis už transporto priemonės „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ draudimÄ ir už transporto priemonės „BMW 730 (duomenys neskelbtini) draudimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia minėtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kuri buvo pagrįstai priimta visapusiÅ¡kai įvertinus į bylÄ ginčo Å¡alių pateiktus įrodymus. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip bÅ«tų palankiau apeliantui, nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė. 184,49 Lt draudimo įmoka turėjo bÅ«ti sumokėta 2011-10-16, tačiau, pasak apelianto, jis minėtÄ Ä¯mokÄ sumokėjo 2011-10-27.

Apeliantas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl jis 11 dienų vėlavo sumokėti draudimo įmokÄ ir kas ji paskatino bÅ«tent 2011-10-27 sumokėti 184,49 Lt draudimo įmokos įsiskolinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2011-10-27 apeliantas sumokėjo ne konkrečiÄ 184,49 Lt sumÄ , o 875 Lt sumÄ (b. l. 22). Å ioje vietoje pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-10-24 ir 2011-10-25 priminimais (b. l. 52-53) trečiasis asmuo UADBB „FILLIX“ (t. y. draudimo brokeris) informavo apeliantÄ apie jo pareigÄ atitinkamai iki 2011-10-24 sumokėti 413 Lt TPVCA draudimo įmokÄ už transporto priemonę „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini)“ pagal su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu sudarytÄ draudimo sutartį Nr. LT/ABA 6828612;

SGB 0927732 ir iki 2011-10-26 sumokėti 462 Lt TPVCA draudimo įmokÄ už transporto priemonę „BMW 730 (duomenys neskelbtini) pagal su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu sudarytÄ draudimo sutartį Nr. LT/ABA 6829844; SGB 0929168. BÅ«tų neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga Å¡iuo atveju neatsižvelgti į aplinkybę, kad pieÅ¡ 3 ir 2 dienas iki 2011-10-27 apeliantas buvo savo draudimo brokerio įspėtas apie pareigÄ bendrai sumokėti 875 Lt (413 + 462 = 875) pagal kitas nei ginčo draudimo sutartis.

Apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas neturėjo prievolės mokėti 462 Lt už automobilio BMW 730 draudimÄ , nes pagal Å¡io automobilio draudimo sutartį draudėju buvo kitas asmuo, t. y. A. B., kuris ir turėjo pareigÄ sumokėti draudimo įmokÄ , nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisingos iÅ¡vados, kad 2011-10-27 pavedimu apeliantas sumokėjo ir minėtÄ 462 Lt draudimo įmokÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia tai, kad nepaisant fakto, jog pagal su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu 2011-10-25 sudarytÄ transporto priemonės „BMW 730 (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį Nr. SGB 0929168 draudiku buvo nurodytas A.

B., tačiau draudimo sutartį sudariusiu asmeniu buvo nurodytas apeliantas (b. l. 119-120), be to, apeliantui (kaip pirkėjui) (b. l. 53), o ne A. B. buvo pateiktas 2010-10-25 trečiojo asmens, per kurį buvo sudaryta 2011-10-25 sutartis, priminimas apie pareigÄ iki 2011-10-26 sumokėti 462 Lt TPVCA draudimo įmokÄ už transporto priemonę „BMW 730 (duomenys neskelbtini) pagal su AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu sudarytÄ draudimo sutartį Nr. LT/ABA 6829844; SGB 0929168. Kiti įrodymai (UADBB „FILLIX“ 2012-03-23 raÅ¡tas, liudytojo E. Z. parodymai), kurie Å¡iuo atveju yra ne pagrindiniai, o papildomi, tik patvirtina minėtÄ iÅ¡vadÄ , todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.

Pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl mokėjimų ir draudimo sutarties galiojimo buvo kilęs ginčas, todėl apeliantas, siekdamas teisinio apibrėžtumo dėl tolesnio draudimo galiojimo, sumokėjo ginčijamas sumas. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, minėtas apelianto paaiÅ¡kinimas ne paneigia, o patvirtina, kad apelianto vėlesni mokėjimai (2011-12-20 UADBB „Fillix“ buvo sumokėta 435,49 Lt (b. l. 25), t. y. iki 2011-10-16 nesumokėta 184,49 Lt dydžio draudimo įmoka ir eilinė 251 Lt draudimo įmoka), atlikti jau po draudiminio įvykio, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinti kaip pripažinimas, jog anksčiau apeliantas nebuvo atsiskaitęs. Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Å iuo atveju apeliantas prieÅ¡tarauja pats sau iÅ¡ vienos pusės teigdamas, kad atsakovas nepagrįstai neįvertino, jog draudimo įmokos įsiskolinimÄ apeliantas sumokėjo dar 2011-10-27, o iÅ¡ kitos pusės teigdamas, kad minėtÄ Ä¯siskolinimÄ apeliantas sumokėjo po 2011-12-19 draudiminio įvykio siekdamas teisinio apibrėžtumo dėl tolesnio draudimo galiojimo.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliaciniame skunde apelianto pateiktus paaiÅ¡kinimus, kad apeliantas pagrįstai laikė 2011-11-03 atsakovo praneÅ¡imÄ klaidingu, manydamas, kad praneÅ¡imas parengtas negavus aktualios informacijos apie paskutinį (t. y. 2011-10-27) mokėjimÄ .

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, tokia situacija yra gana dažna (CPK 178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ ; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti.

Ä®vardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę Å¡ios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ viena kitos atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jei ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų laikęs, kad 2011-10-27 yra sumokėjęs įmokÄ pagal 2011-07-18 draudimo sutartį, jis, gavęs ieÅ¡kovo 2011-11-03 praneÅ¡imÄ apie skolÄ ir stabdomÄ draudimo apsaugÄ , bÅ«tų ėmęsis veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ , tačiau to neatliko, tuo tik dar kartÄ patvirtindamas, kad 2011-10-27 mokėjimu buvo sumokėta draudimo įmoka ne pagal ginčo draudimo sutartį.Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad CK 6.55 straipsnis (kuriuo, be kita ko, apeliantas grindžia savo pozicijos teisingumÄ ) taikomas, kai nėra aiÅ¡ki skolininko valia, tačiau nagrinėjamu atveju skolininko (apelianto) valia buvo aiÅ¡ki, todėl nėra pagrindo CK 6.55 straipsnio taikymui.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas.Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ rengiant apeliacinį skundÄ netenkintinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                      Alvydas Barkauskas Liuda Uckienė