2020-04-15 Nr. AB-7629-3-62-3-01242-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-778-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01242-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė).

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, kad jis nuo 2016 m. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjui teko per mažai ploto. Dėl to kildavo ir konfliktai tarp nuteistųjų. Gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, nebuvo įrengta vėdinimo sistema. Vėdinti patalpas per langus šaltuoju metu ar lyjant buvo neįmanoma. Langų kampuose, ant sienų, lubų buvo grybelis ir pelėsis, byrėjo tinkas. Nebuvo naktinio apšvietimo (naktinių lempų), dieninis apšvietimas buvo labai blogas, mirguliuojantis, todėl pareiškėjas negalėjo nei skaityti, nei rašyti, nei mokytis, nuolat skaudėdavo akis ir galvą, pablogėjo regėjimas. Pravieniškių PN-AK nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, ant langų buvo uždėtos grotos. Kilus gaisrui pareiškėjas nebūtų galėjęs išsigelbėti, dėl to nuolat buvo apimtas baimės, išgyvenimų ir streso. Baldai ir kitas inventorius nebuvo pritvirtinti prie žemės, lipdamas į antrą lovos aukštą arba traukdamas rūbus iš spintos pareiškėjas ne kartą rimtai susižeidė, nes baldai ant jo nukrito. Pravieniškių PN-AK buvo gausu parazitų (tarakonų ir blakių), pareiškėjas kankinosi nuo jų įkandimų, niežėjimo, kūno tinimo, naktį negalėjo miegoti. 200 kalinamų asmenų buvo tik keli tualetai. Dušuose-prausyklose buvo labai šalta, drėgna, gausu parazitų, grybelio, pelėsio. Taip pat minėtose patalpose buvo blogas apšvietimas, slidžios grindys. Pareiškėjas ne kartą buvo paslydęs ir susižeidęs. 3, 4, 5 ir 6 būrių patalpose buvo gydytojų rentgeno kabinetas su veikiančia aparatūra, nors tame pačiame pastate už sienų ir lubų gyveno nuteistieji, dėl to kentėjo pareiškėjo sveikata, pasireiškė galvos skausmai, blogas apetitas, silpnas imunitetas, nemiga ir susilpnėjusi potencija. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje buvo kalinamas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. Pabrėžė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis. Gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis tokiose patalpose gyvenantys nuteistieji, jie tam aprūpinami valymo priemonėmis. Jei patalpose buvo pelėsis, reiškia, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kitas kalinamas asmuo.

Pagal galiojančius teisės aktus baldai prie grindų turi būti pritvirtinti tik drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose, todėl būriuose baldai prie grindų nepritvirtinti. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, tai atliekama laisvės atėmimo įstaigos lėšomis. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Gyvenamosiose patalpose yra įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. 4, 5 ir 6 būriuose priešgaisrinės apsaugos sistemos ir papildomo avarinio išėjimo nėra.

Sanitariniame mazge yra 7 praustuvės, 2 dušo purkštuvai, 4 unitazai ir 4 pisuarai. Dušinėje prie dušų įrengti muilo dozatoriai, ant grindų padėti kilimėliai. Nuteistųjų sugadinti ar sulaužyti dušų purkštuvai nedelsiant remontuojami arba keičiami naujais. Pastate, kuriame yra 4, 5 ir 6 būriai, yra rentgeno diagnostikos kabinetas. Atlikus radiacijos saugos reikalavimų patikrinimą ir dozimetrinius matavimus nustatyta, kad konstrukciniai elementai yra pakankami ir nuteistieji jokios papildomos apšvietos, įstaigai vykdant veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, nepatiria.

Nuo 2018 m. kovo 14 d. rentgeno diagnostinis aparatas buvo įtrauktas į saugojamųjų aparatų sąrašą ir veikla su juo nebevykdoma. Dėl pastatų renovavimo Pravieniškių PN-AK negalėjo centralizuotai šildyti 3, 4, 5, 6 būrių patalpų, todėl patalpose buvo įrengti elektriniai šildytuvai. Laisvės atėmimo įstaigoje buvo atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ir (ar) deratizacija. Kenkėjų naikinimas atliekamas ne visoje įstaigoje, o tik tose patalpose, kuriose jie pastebėti. Pastebėjus kenkėjus, jų naikinimas atliekamas papildomai.

Pareiškėjas su skundais dėl netinkamo patalpų įrengimo, pelėsio, drėgmės, prasto gyvenamųjų patalpų apšvietimo į Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus ar Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl patiriamų emocinių sunkumų ar konfliktų su kitais nuteistaisiais, dėl sveikatos pablogėjimo, kuriuos galėjo sąlygoti blogos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų (įrodymų) apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, todėl jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo paduotą atsiliepimą papildomai nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje. Pareiškėjo nuomone, apskaičiuojant jam tenkantį plotą būtina išskaičiuoti baldų užimamą plotą. Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtas nei laisvalaikio kambarys, nei biblioteka, nebuvo tualetų ir virtuvių kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK nebuvo užtikrintas reikiamas praustuvių kiekis. Nebuvo suteikiami valikliai patalpoms valyti. Patalpų remontus nuteistieji atliko patys iš savo ir artimųjų lėšų. Veikė tik 7 dušo purkštuvai. Nors buvo pakabinti 6 muilo dozatoriai, tačiau muilo juose nebuvo. Nebūdavo ir jokių kilimėlių. Visiems kalinamiems asmenims karšto vandens neužtekdavo, nes buvo įrengti tik 4 elektriniai boileriai. Pravieniškių PN-AK rentgeno aparatas ir toliau yra naudojamas. Rentgeno aparato skleidžiamos radiacijos matavimai buvo atlikti jam esant išjungtam. Šildymo aparatus kalinami asmenys gavo tik lapkričio mėnesio pabaigoje, bet ir jų nepakako patalpoms apšildyti. Atliekamas blakių ir tarakonų naikinimas buvo neefektyvus. Dezinfekcija buvo atliekamas tik apie 1 kartą per 3 mėnesius. Pareiškėjas teikdavo rašytinius skundus būrio viršininkui, tačiau į juos nebuvo reaguojama, dėl teikiamų skundų buvo grasinama nuobaudomis ir perkėlimu į kitą laisvės atėmimo įstaigą.

6. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ papildomai nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje poilsio kambariai neįrengti, tačiau kalinami asmenys gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore. Valymo priemonės yra išduodamos nuteistiesiems. Kenkėjų kontrolės paslaugos Pravieniškių PN-AK teikiamos 2 kartus per mėnesį. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje biblioteka yra įrengta.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiais nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d. (skundo padavimo teismui dienos).

9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkto, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Normos), prausykloje turi būti praustuvė – 1 vnt. dešimčiai asmenų, klozetas arba unitazas – 1 vnt. dvylikai asmenų, pisuaras – 1 vnt. dvylikai asmenų, dušo patalpoje turi būti guminiai kilimėliai. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Galiojančios normos), nustatyta, kad prausykloje turi būti praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų; dušo patalpoje turi būti kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 200–250 nuteistųjų naudojosi 4 pisuarais, 4 unitazais ir 5 praustuvėmis. Atsakovo atstovo pateikti duomenys su pareiškėjo nurodytais duomenimis nesutapo tik dėl praustuvių kiekio, – pareiškėjo teigimu, prausykloje buvo 7 praustuvės. Kiek asmenų naudojosi sanitarinio mazgo ir prausyklos įrenginiais (kiek nuteistųjų gyveno 3, 4, 5 ir 6 būriuose) atsakovo atstovas duomenų nepateikė, bet pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad minėtuose būriuose gyveno 200–250 nuteistųjų, neginčijo. Pravieniškių PN-AK taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad dušų patalpose nebuvo jokių kilimėlių. Įvertinęs pareiškėjo nurodytą nuteistųjų kiekį ir atsakovo atstovo nurodytą sanitarinio mazgo bei prausyklos įrenginių kiekį, atsižvelgęs, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl dušuose nepadėtų kilimėlių, teismas darė išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiamos Normos ir Galiojančios normos, todėl pareiškėjas galėjo patirti papildomus nepatogumus (laukti eilėse) naudodamasis sanitarinėmis ir prausyklos patalpomis.

11. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas byloje pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo aktą Nr. (2-22 4.80)PA-320 (toliau ir – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodyti tam tikrose Pravieniškių PN-AK patalpose (tarp jų ir 3 sektoriaus 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5, kurioje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 22 iki 2017 m. spalio 17 d. buvo apgyvendintas pareiškėjas) nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkto (dirbtinės apšvietos), 16 punkto (patalpų mikroklimato – santykinės oro drėgmės, temperatūros) pažeidimai. Patikrinimo akte nurodyta Pravieniškių PN-AK pašalinti HN 134:2015 pažeidimus iki 2018 m. gegužės 7 d. ir apie įvykdytas priemones per 3 darbo dienas raštu informuoti tikrinimą atlikusią instituciją. Atsakovo atstovas domenų, kad minėti pažeidimai buvo pašalinti, teismui nepateikė.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi 2016 m. lapkričio 23 d. sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo duomenys ir darbų atlikimo aktai patvirtina, kad tokios paslaugos buvo teikiamos reguliariai ir pagal poreikį, tačiau kenkėjai (tarakonai, blakės) buvo vėl pastebimi. Gyvi nariuotakojai (blakės) 5 būrio patalpose aptikti ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui pagal nuteistųjų skundus atliekant operatyviąją kontrolę. Teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK kenkėjų monitoringas, kontrolė ir naikinimas buvo vykdomas nepakankamai, todėl atsakovo atstovui pažeidus HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, gyvenamosiose patalpose esant buitiniams parazitams, pareiškėjas galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė.

13. Teismas nevertino pareiškėjo atsikirtime į atsiliepimą nurodytų naujų (skunde nenurodytų) aplinkybių dėl neįrengto laisvalaikio kambario, bibliotekos, neįrengtų tualetų ir virtuvių kiekviename būryje, dėl pačių nuteistųjų daromų remontų naudojant savo ir artimųjų lėšas, kadangi pareiškėjas jau buvo praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui patikslinti.

14. Teismas, įvertinęs, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui nekilo sunkesni padariniai, konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

III. 15. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismas tinkamai neįvertino jo patirtos neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas pabrėžia, kad jam teko mažiau nei 2 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Gyvenamųjų patalpų plotą mažino jose esantis inventorius ir baldai. Teismas taip pat tinkamai neįvertino pareiškėjo patirtų išgyvenimų, kuriuos patirdavo laukdamas, kol kiti kalinami asmenys pasinaudos tualetu. Taip pat prausykloje nebuvo guminių kilimėlių, dėl to kildavo pavojus paslysti, nes grindys nuo drėgmės buvo slidžios. Dėl prasto apšvietimo pareiškėjas negalėjo skaityti, rašyti laiškus artimiesiems ir savarankiškai mokytis užsienio kalbą. Patalpose nuolat buvo didelė drėgmė, o atidarius langą, jei lauke lydavo ar snigdavo, patalpose būdavo šlapia ir šalta. Gyvenamosiose patalpose buvo gausu blakių ir tarakonų. Dėl įkandimų pareiškėjas kęsdavo skausmus, niežulį ir kitus nemalonius pojūčius. Akivaizdu, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumus, pažeminimą, jautėsi kankinamas. Todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala gali būti kompensuota tik priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas pareiškėjo laikymo sąlygas Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. spalio 17 d. ir nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. birželio 14 d.

20. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą etapuoti jį į apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdį, kuriame jis pateiksiąs bylai išnagrinėti reikšmingus dokumentus. Atsakydama į šį prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgt į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikim būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo pateikti turimų įrodymų pirmosios instancijos teismui. Vertindama, kad pareiškėjo prašymas etapuoti jį į apeliacinės instancijos teismo posėdį nėra motyvuotas, o byloje esančių įrodymų pakanka bylai apeliacine tvarka išnagrinėti, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo prašymą ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė.

25. Atsakydama į pareiškėjo argumentą dėl gyvenamojo ploto jam trūkumo dėl tos priežasties, kad dalį patalpų užėmė įvairus inventorius (baldai), teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas vėliausioje savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Murčic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra paaiškinęs minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į CPT (Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą) apskaičiavimo metodologiją, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būtų įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Įvertinusi tai, kad pareiškėjui visu ginčo laikotarpiu teko daugiau, nei teisės aktuose nustatytas 3,1 kv. m plotas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teisė šiuo aspektu nebuvo pažeista.

26. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu taip pat pagrįstai pripažino, kad Pravieniškių PN kaltė dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių (valymo priemonių (ne)išdavimo, avarinio išėjimo, gesintuvų nebuvimo, pavojaus sveikatai dėl šalia įkurto rentgeno kabineto ir kt.) neįrodyta, kadangi pareiškėjas skunde pateikė tik abstrakčius ir niekuo nepagrįstus samprotavimus, arba tos aplinkybės paneigtos byloje esančiais įrodymais.

27. Kita vertus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad bausmės atlikimo Pravieniškių PN metu pareiškėjui galėjo kilti papildomų nepatogumų ir neigiamų emocijų dėl naudojimosi sanitarinėmis ir prausyklos patalpomis (dušuose nebuvo kilimėlių, per mažas praustuvių, unitazų, pisuarų kiekis lyginant su šiais įrenginiais besinaudojančių nuteistųjų skaičiumi), HN 134:2015, nustatančios dirbtinės apšvietos ir patalpų mikroklimato klausimus, kai kurių reikalavimų pažeidimų, nepakankamo kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo. Tačiau, nenustačius, kad dėl šių netinkamų bausmės atlikimo sąlygų pareiškėjui būtų kilę sunkesni sveikatos sutrikimo padariniai (byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas dėl minėtų netinkamų sąlygų būtų kreipęsis Psichologinės tarnybos specialistus ar kitus medikus), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, turėjo pagrindą išvadai, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė