Legislator Case Law & Legislation
e2eadca7-0fac-4117-8140-a0ae1bce9ee0 AI generated

Court dismisses appeal in debt case, upholding lower court's rejection of claim based on statute of limitations.

Case Number e2eadca7-0fac-4117-8140-a0ae1bce9ee0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment that rejected the plaintiff's claim for unpaid heating costs. The defendant argued that his ownership share in the apartment only increased after the decedent's death, meaning he was not liable for debts incurred prior to that date. The court found the first-instance judge correctly applied the statute of limitations and properly evaluated the evidence regarding the third party's payments, concluding the defendant's arguments lacked legal basis.

Legislator headnote

AI generated

Civil Code Art. 5.63; Civil Procedure Code Art. 326(1)(1), 331: A claim for heating costs is barred by the statute of limitations if not pursued within the prescribed period, and a third party's partial payments do not automatically create an indefinite obligation for the defendant.

Keywords

AI generated
statute of limitations heating costs debt inheritance ownership share third party payment civil procedure appeal

Cited Legislation

AI generated
Civil Code Art. 5.63
Civil Procedure Code Art. 326(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 331

Cited Case Law

AI generated
Lithuanian Supreme Court 2008 March 14 decision in civil case No. 3K-7-38/2008
Lithuanian Supreme Court 2010 March 16 decision in civil case No. 3K-3-107/2010
Lithuanian Supreme Court 2010 July 1 decision in case No. 3K-3-252/2010

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-842-585/2013                             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16318-2011-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 45.5.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugsėjo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V.

V. (V. V.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, S. V. (S. V.) dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas), praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1 032,95 Lt skolÄ , 41,45 Lt palÅ«kanas, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, jog pastaroji tiekia Å¡ilumos energijÄ Ä¯ butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir butas).

IeÅ¡kovės teigimu, (duomenys neskelbtini) mirė A. V., kuri buvo buto bendrasavininkė (pastaroji asmeninės nuosavybės teise valdė 0,625 dalis buto), ir jos dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – bute – paveldėjo jos vaikai – atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų. Atsakovui priėmus palikimÄ , pastarojo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – bute – padidėjo nuo 0,1875 iki 0,5, todėl jis privalo lygiomis dalimis su trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, mokėti ieÅ¡kovei už pastarosios į butÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .

Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas nesumokėjo ieÅ¡kovei 1 056,60 Lt už ieÅ¡kovės į butÄ laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .             Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prašė jį atmesti. Pasak atsakovo, pastarasis tik 2011 metų birželio mėnesį, kai nuginčijo A. V. testamentÄ ir kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, įgijo nuosavybės teisę į 0,5 dalį buto, todėl, atsakovo teigimu, tuo laikotarpiu, už kurį ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti skolÄ už į butÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , jis neprivalėjo mokėti ieÅ¡kovei už pastarosios į butÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .             Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, sutiko su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prašė jį patenkinti visiÅ¡kai.             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktus duomenis nustatė, jog atsakovui ir trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, paveldėjusiems A. V. priklausiusias 0,625 dalis buto, priklauso po 0,5 dalį buto. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, suformuotu teisės aiÅ¡kinimu, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, ir nustatęs, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis laiku ir tinkamai apmokėdavo ieÅ¡kovei už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡ti materialieji reikalavimai yra pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju atmetė atsakovo atsikirtimus dėl senaties pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus ir paveldėjimo atsiradimo momento. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo atsikirtimus, vadovavosi kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, suformuotu teisės aiÅ¡kinimu, jog nuosavybės teisė į paveldimÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ ; paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neprivalėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti atsakovui, priėmusiam palikimÄ , reikalavimÄ , nes, mirus A. V., pasibaigė jos civilinis teisnumas. Atsakovui teises į palikimÄ apgynus teismine tvarka – nuginčijus testamentÄ ir atnaujinus terminÄ palikimui priimti, pastarojo nuosavybės teisė į paveldimÄ turtÄ ir kartu pareiga iÅ¡laikyti paveldėtÄ turtÄ atsirado nuo palikimo atsiradimo momento, kuriuo laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis).

             Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Atsakovo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas privalėjo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. mokėti už Å¡ilumos energijos tiekimÄ 0,5 daliai buto, nes Å¡iuo laikotarpiu atsakovui priklausė tik 0,1875 dalys buto, o kitos buto dalys priklausė trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Atsakovo teigimu, pastarasis palikimÄ priėmė 2011 m. birželio 13 d., kai padavė notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, todėl, pasak atsakovo, pastarasis nuo palikimo priėmimo momento tapo 0,5 dalies buto savininku ir jam nuo Å¡io momento kilo pareiga mokėti už Å¡ilumos energijos tiekimÄ 0,5 daliai buto;pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo atsikirtimÄ dėl senaties pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimus palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, suformuotu teisės aiÅ¡kinimu, nes civilinės bylos, kurioje buvo priimta Å¡i kasacinio teismo nutartis, faktinės aplinkybės ir Å¡ios civilinės bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl nurodyta kasacinio teismo nutartis Å¡ios bylos atžvilgiu nėra teismo precedentas; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atsikirtimÄ dėl senaties pareikÅ¡ti kreditoriaus reikalavimus palikimÄ priėmusiam įpėdiniui.

Atsakovas pažymėjo, jog pagal Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalį kreditoriaus reikalavimai priėmusiam palikimÄ Ä¯pėdiniui gali bÅ«ti pareikÅ¡ti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Besikreipiantis į teismÄ kreditorius gali praÅ¡yti pratęsti praleistÄ terminÄ reikalavimui pareikÅ¡ti, tačiau teismas negali pratęsti praleisto termino, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Atsakovas pabrėžė, jog ieÅ¡kovė ginčo reikalavimus atsakovui pareiÅ¡kė praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo palikimo atsiradimo momento.

Atsakovo teigimu, pastarasis Å¡ios bylos atveju prašė taikyti senatį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovė neprivalėjo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti atsakovui, priėmusiam palikimÄ , reikalavimÄ , nes, mirus A. V., pasibaigė jos civilinis teisnumas. Pasak atsakovo, palikėjos civilinio teisnumo pabaiga nepaneigia tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovui pareikÅ¡ti praėjus daugiau nei trejiems metams nuo palikimo atsiradimo momento, tai yra, kai jau buvo pasibaigęs naikinamasis terminas ginčo reikalavimams pareikÅ¡ti;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nuo 2006 metų balandžio mėnesio mokėjo ieÅ¡kovei už pastarosios į (visÄ ) butÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir už karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymÄ , todėl, atsakovo vertinimu, tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota (viso) buto Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, turėjo mokėti ieÅ¡kovei už į (visÄ ) butÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .             IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu, praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, jog ginčo skola, susidariusi laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., nėra palikėjos skola, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, netaikytinos Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 1 dalies nuostatos.

IeÅ¡kovė pabrėžė, jog, paveldėjus palikėjo turtÄ , tai yra, tapus turto savininku, kartu su turtu nuo palikėjo mirties, tai yra nuo palikimo atsiradimo dienos, paveldimos ir palikėjo teisės bei pareigos, vadinasi, atsakovas, kaip paveldėtos buto dalies savininkas, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, be kita ko, mokėti už į 0,5 dalį buto patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).

Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , konstatuoja, jog nagrinėjamos bylos atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas apeliacinio skundo ribose.Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė, be kita ko, tiekia Å¡ilumos energijÄ Ä¯ nekilnojamojo turto objektÄ â€“ butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir butas).

Byloje taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. V. (toliau tekste – ir palikėja), kuri, kÄ patvirtina vieÅ¡ojo registro – Nekilnojamojo turto registro – duomenys (b. l. 7, 16-17), iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė 0,625 dalis buto. Byloje taip pat nustatyta, jog, palikėjai esant gyvai, kitas buto dalis (0,375) lygiomis dalimis (po 0,1875) asmeninės nuosavybės teisėmis valdė apeliantas ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų.Nagrinėjamoje byloje pagal į bylÄ pateiktus faktinius duomenis nustatytos ir Å¡ios bylai turinčios reikÅ¡mę faktinės aplinkybės: palikėja 2005 m. rugsėjo 20 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ paliko trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų; trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, 2006 m. gegužės 22 d. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo; apeliantas pareiÅ¡kė Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu palikėjos 2005 m. rugsėjo 20 d. testamentÄ ;

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2010 m. balandžio 28 d., kai Vilniaus apygardos teismas atmetė trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, patenkino apelianto ieÅ¡kinį ir pripažino negaliojančiu palikėjos 2005 m. rugsėjo 20 d. testamentÄ ; apeliantas kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti (atnaujinti) terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti;

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2011 m. kovo 31 d., kai Vilniaus apygardos teismas atmetė trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, apeliacinį skundÄ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, patenkino apelianto pareiÅ¡kimÄ ir atnaujino terminÄ palikimui, atsiradusiam po palikėjos mirties, priimti; apeliantas 2011 m. birželio 13 d. padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo; palikėjos palikimÄ lygiomis dalimis priėmė apeliantas ir trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, kuriems, paveldėjus palikėjos turtÄ , asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po 0,5 dalį buto.

             Šios bylos ginčas kilo dėl to, už į kokiÄ buto dalį (dalis) – 0,5 ar 0,1875 – ieÅ¡kovės ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.) patiektÄ Å¡ilumos energijÄ privalo (privalėjo) mokėti apeliantas. Pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos aplinkybių kontekste konstatavo, jog apeliantas privalo sumokėti ieÅ¡kovei už į 0,5 dalį buto ginčo laikotarpiu patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Apeliantas Å¡ios bylos atveju kvestionuoja nurodytÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , teigdamas, jog pastarajam tik nuo 2011 m. birželio 13 d., tai yra nuo to momento, kai apeliantas padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo ir priėmė palikimÄ , kilo pareiga mokėti ieÅ¡kovei už į 0,5 dalį buto patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , nes tik nuo nurodyto momento apeliantas tapo 0,5 dalies buto savininku.

Apelianto teigimu, pastarasis ginčo laikotarpiu turėjo mokėti ieÅ¡kovei už į 0,1875 dalis buto patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , o už į kitas buto dalis ginčo laikotarpiu patiektÄ Å¡ilumos energijÄ turėjo mokėti trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų.             Viena vertus, palikimo priėmimas yra juridinis faktas, kurio pagrindu įpėdinis įgyja nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ (Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys), antra vertus, įpėdinis, sudarydamas vienaÅ¡alį palikimo priėmimo sandorį, įgyja ne tik nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , bet ir atitinkamas prievoles, susijusias su paveldimo turto iÅ¡laikymu ir iÅ¡saugojimu, inter alia atsiradusias ir galiojančias laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo momento (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis) iki palikimo priėmimo momento.

             Esant aukščiau iÅ¡dėstytiems argumentams, Å¡ios bylos ginčo kontekste konstatuotina, jog apeliantas 2011 m. birželio 13 d., kai padavė palikimo vietos atsiradimo notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ â€“ 0,3125 dalis buto – ir kartu įgijo prievolę nuo palikėjos mirties momento, tai yra nuo 2006 m. balandžio 17 d., mokėti ieÅ¡kovei už pastarosios į apelianto paveldėtÄ turtÄ â€“ 0,3125 dalis buto – patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .             Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes, iÅ¡dėstytus argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apeliantas privalo sumokėti ieÅ¡kovei už pastarosios į 0,5 dalį buto ginčo laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.) patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , yra teisėta ir pagrįsta.             Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas apeliacinis skundas, be kita ko, yra grindžiamas tuo argumentu, jog, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pasekmių taikymo ieÅ¡kovės reikalavimų atžvilgiu.             Kaip jau buvo nustatyta ir nurodyta Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju atmetė aukščiau nurodytÄ apelianto praÅ¡ymÄ (atsikirtimÄ ), motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovė neprivalėjo Civilinio kodekso 5.63 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti apeliantui, priėmusiam palikimÄ , reikalavimÄ , nes, mirus A.

V., pasibaigė jos civilinis teisnumas.             Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.             Aukščiau nurodytos materialiojo įstatymo nuostatos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i materialiojo įstatymo nuostata yra aktuali ir taikoma tais atvejais, kai įpėdiniai, priimdami palikimÄ , paveldi ne tik palikimo aktyvus, tai yra palikėjo iki mirties momento valdytÄ materialųjį turtÄ ir nematerialųjį turtÄ , bet ir palikimo pasyvus, tai yra palikėjo turtines prievoles, atsiradusias iki palikėjo mirties momento.

Pažymėtina, jog bÅ«tent tais atvejais, kai įpėdinis inter alia paveldi palikimo pasyvus, kreditorius, turintis materialinę subjektinę teisę reikalauti palikėjo turtinės prievolės, atsiradusios iki palikėjo mirties momento, įvykdymo, turi teisę, o, norėdamas, jog bÅ«tų įvykdyta aukščiau nurodyta prievolė (patenkintas turtinis reikalavimas), – pareigÄ , Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu pareikÅ¡ti reikalavimÄ priėmusiam palikimÄ Ä¯pėdiniui.             Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, Å¡ios bylos ginčo reikalavimai yra susiformavę laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., tai yra tuo laikotarpiu, kai apeliantas privalėjo mokėti ieÅ¡kovei už į 0,5 dalį buto patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , vadinasi, ginčo reikalavimai nėra palikimo pasyvai, kitaip tariant, nėra palikėjos turtinės prievolės, atsiradusios iki pastarosios mirties momento, todėl, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovės reikalavimams, pareikÅ¡tiems Å¡ioje byloje, netaikytina Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta reikalavimų pareiÅ¡kimo tvarka ir terminas.             Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, argumentus ir iÅ¡vadas, konstatuotina, jog, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ios bylos ginčo reikalavimams nėra pagrindo taikyti Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , yra nepakankamai motyvuota, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡sprendė byloje iÅ¡kilusį teisės klausimÄ ir pagrįstai atmetė apelianto praÅ¡ymÄ (atsikirtimÄ ) dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pasekmių taikymo ieÅ¡kovės reikalavimų atžvilgiu.             Kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, apeliantas nuo palikėjos mirties momento, tai yra nuo 2006 m. balandžio 17 d., privalėjo (privalo) mokėti ieÅ¡kovei už pastarosios į 0,5 dalį buto patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , todėl tas faktas, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, nuo 2006 metų balandžio mėnesio iki ginčo laikotarpio pradžios mokėjo ieÅ¡kovei už į visÄ butÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir ieÅ¡kovė konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotÄ (viso) buto Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, ir juo labiau nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, turėjo mokėti ieÅ¡kovei už į visÄ butÄ ginčo laikotarpiu patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .Apibendrinus apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡vadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).    Pažymėtina, jog kiti atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimÄ , jų neanalizuoja ir nevertina.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė:

           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                 Teisėjas                                      Vytautas Zelianka          Â