e2ea9ba3-ca2c-49c8-b19f-d56fc1ef0ea8 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1221-934/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04807-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.2.7.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo G. G. D. (apeliantės) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10000-1050/2019, pagal ieÅ¡kovės G.

D. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui S. H. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. D. G. kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovui S. H.

G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Be kitų reikalavimų, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o padalinti jos ir atsakovo pensijų fonduose, esančiuose užsienio valstybėse, sukauptas lėšas bei užsienio bankų sÄ skaitose esančias lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-18 nutartimi nustatė ieÅ¡kovei G.

D. G. 10 (deÅ¡imties) dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusių valstybių (Å¡iuo atveju Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Kinijos) nesieja jokie tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, taip pat, Å¡iuo metu jokie tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Esant nurodytam, teismas negali spręsti dėl JAV ir Kinijoje esančio turto padalijimo bÅ«do po santuokos nutraukimo. Be kita ko, teisė gauti iÅ¡mokas pagal pensijų kaupimo sutartis, kartu suponuoja pareigÄ mokėti atitinkamas sutartyse nurodytas įmokas ir vykdyti kitus, sutartyse nurodytus įsipareigojimus.

Todėl užsienyje esančiuose pensijų fonduose sukauptų Å¡alių lėšų padalijimas, neatsiejamai turėtų įtakos kreditorių, veikiančių pagal atitinkamos užsienio valstybės teisės normas, teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo klausimai, apima aukščiau aptartÄ klausimÄ dėl turto ir turtinių teisių padalinimo. Esant nurodytam, ieÅ¡kovė turi patikslinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansÄ (ieÅ¡kinio pagrindÄ ) bei ieÅ¡kinio dalykÄ , dalyje dėl Å¡alių turto padalijimo bÅ«do.

Atitinkamai turi bÅ«ti perskaičiuota mokėtina žyminio mokesčio suma. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. IeÅ¡kovė G. G. D. 2019-06-25 atskiruoju skundu prašė panaikinti 2019-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. E2-10000-1050/2019, ir ieÅ¡kovės G. G. D. patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

5. Nurodė, kad teismo nusiÅ¡alinimas nuo užsienyje esančių piniginių lėšų padalijimo tarp sutuoktinių iÅ¡ esmės iÅ¡kreipia Å¡alių turtinių teisių ir interesų pusiausvyrÄ ir suteikia nepagrįsto pranaÅ¡umo atsakovui, kurio esminė piniginių lėšų dalis yra užsienyje (Kinijoje, Honkonge). Teismas, spręsdamas nedalinti tarp sutuoktinių užsienio banko sÄ skaitose esančių piniginių lėšų ir pensijų fonduose esančių piniginių lėšų pažeidė proporcingumo principÄ ir proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ , nes esant tokiai situacijai Å¡alys privalės kelti užsienyje esančių piniginių lėšų padalijimo ir pensijų fonduose esančių lėšų padalijimo klausimus kitų Å¡alių teismuose, kas reiÅ¡kia papildomus teisminius procesus ir itin dideles papildomas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jokie tarptautiniai teisės aktai nenustato jokių draudimų ar apribojimų dėl Å¡ioje byloje keliamų reikalavimų dėl piniginių lėšų padalijimo ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas turto padalijimo bÅ«das nesukelia prievolių ar įpareigojimų užsienyje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, jokia apimtimi neapsunkina bylos Å¡alių asmeninių prievolių vykdymo kreditoriams (bendrų kreditorinių įsipareigojimų Å¡alys nėra įgiję). Dėl nurodytų priežasčių teismas turėtų priimti patikslintÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir byloje iÅ¡nagrinėti viso, iÅ¡skyrus nekilnojamÄ jį turtÄ JAV, ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimÄ .

7. Nurodė, kad teismas visiÅ¡kai neįsigilino į ieÅ¡kovės reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrindÄ , dėl ko padarė klaidingas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovė nereiÅ¡kia reikalavimo dėl pensijų fondo, kaip vieneto, padalijimo, ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu praÅ¡o palikti pensijų fonduose, su kuriais susitarimus yra/ buvo sudarę atitinkamai ieÅ¡kovė ir atsakovas, esančias lėšas Å¡alims ir atitinkamai iÅ¡spręsti kompensacijos mokėjimo klausimÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę piniginių lėšų dalį.

Pabrėžė, kad toks piniginių lėšų, tame tarpe ir esančių pensijų fonduose, padalijimo bÅ«das niekaip neapsunkina ir neįpareigoja užsienio juridinių asmenų, valdančių pensijų fondus, atidalyti pensijų fonde esančias lėšas, priskirti dalį pensijų fondo kitam asmeniui ar pan. Ä®pareigojimas dėl kompensacijos sumokėjimo bÅ«tų taikomas tik iÅ¡imtinai nagrinėjamos bylos Å¡aliai (nagrinėjamu atveju atsakovui). IeÅ¡kovės įsitikinimu, turto padalijimas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du bÅ«tų ekonomiÅ¡kiausias ir labiausiai užtikrintų bylos Å¡alių turtinių interesų pusiausvyrÄ .

8. Apeliantė nuomone, jog nors teismas ginčijamoje nutartyje ir nurodė, kad Lietuvos Respublika ir Kinija nėra sudariusios jokių tarptautinių susitarimų dėl bendro turto padalijimo, tačiau, ieÅ¡kovės įsitikinimu, reikÅ¡minga yra 2000-03-20 tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuri reglamentuoja vienos iÅ¡ Å alių priimtų teismo sprendimų pripažinimÄ kitoje Å alyje. Minėtos sutarties 1 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡ioje Sutartyje „civilinės bylos“ apima komercines, santuokos, Å¡eimos ir darbo bylas. Remiantis minėtos sutarties 16 straipsnio 1 dalimi pagal Å¡ioje Sutartyje numatytas sÄ lygas viena Å alis savo teritorijoje pripažįsta ir vykdo teismų sprendimus civilinėse bylose.

9. Atsakovas S. H. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr.2-10000-1050/2019 nepakeistÄ .

10. Nurodė, kad Lietuvos teismo sprendimas priteisti Honkonge esančio fondo dalį ieškovės naudai iš atsakovo nebus pripažįstamas Honkonge ir negaus egzekvartūros (jei ieškovė pareikštų ieškinį ir Honkonge fondo padalinimo klausimu), nes valstybės paprastai tai laiko savos jurisdikcijos dalyku (apie tai minėjome Šveicarijos pavyzdį). Akivaizdu, kad Honkonge esančio fondo dalintinumas turi būti sprendžiamas ne pagal Lietuvos Respublikos teisę, bet pagal Honkongo teisę.

11. Pažymėjo, kad Honkongas yra specialus subjektas ir teiginys, jog “reikÅ¡minga yra 2000-03-20 tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuri reglamentuoja vienos iÅ¡ Å alių priimtų teismo sprendimų pripažinimÄ kitoje Å alyje” yra nepagrįstas. Nurodė, kad Honkongo Vyriausybės internetiniame puslapyje nurodyto sÄ raÅ¡o matyti, kad Lietuvos Respublika nepriklauso tam Å¡alių ratui, su kuriomis yra sudarytos tokios sutartis, į kurias apeliuoja ieÅ¡kovės pusė.

Honkongas yra pagrįstas “one state two systems” principu, kuris reiÅ¡kia, kad Honkongas tvarkosi autonomiÅ¡kai daugelyje sričių nuo Kinijos Liaudies Respublikos. Be to nurodė, kad 1970-06-01 Konvencija dėl teisinio skyrybų ir separacijų pripažinimo, kurios signatarė yra Kinijos Liaudies Respublika yra pastaba, kad Å¡i konvencija taikoma Honkongui per iÅ¡plėtimÄ (ekstencijÄ ), kuriÄ atliko Didžioji Britanija ir turi bÅ«ti aptarta tarptautiniame dokumente atskirai expressis verbis, kad jis taikomas ir Honkongui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas 12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieÅ¡kovo atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra gautas ieÅ¡kovės patikslintas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Be kitų reikalavimų, ieÅ¡kovė prašė padalinti jos ir atsakovo pensijų fonduose, esančiuose užsienio valstybėse (JAV ir Kinija), sukauptas lėšas bei užsienio bankų sÄ skaitose esančias lėšas.

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovę patikslinti santuokos nutraukimo byloje dalintino turto balansÄ (ieÅ¡kinio pagrindÄ ) bei ieÅ¡kinio dalykÄ , dalyje dėl Å¡alių turto (JAV ir Kinijos bankuose esančių piniginių lėšų ir pensijų fonduose sukauptų piniginių lėšų) padalijimo.

15. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tarptautinis Å¡eimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos (toliau – ir ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Taigi nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas).

16. Sprendžiant, kokių teisės aktų pagrindu nustatytina jurisdikcija nagrinėti reikalavimÄ dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, taikytina Å¡ios nutarties 23 punkte nurodyta taisyklė. Pažymėtina, kad joks ES teisinio reguliavimo instrumentas nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Tokie klausimai nepatenka ir į Lugano konvencijos taikymo sritį – Å¡ios konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡i konvencija netaikoma, be kita ko, nuosavybės teisėms, susijusioms su santuokiniais ryÅ¡iais.

Dėl to teismas, spręsdamas reikalavimo dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismingumo klausimÄ , turi taikyti tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių nuostatas, jeigu ginčas susijęs su valstybe, su kuria Lietuvos Respublika turi sudariusi tokiÄ sutartį, arba nacionalines tarptautinės jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas CPK, kai Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusios valstybės nesieja jokie tarptautiniai susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 35 punktas).

17. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kilnojamojo turto padalijimo klausimo teismingumo, pažymėta, kad, remiantis CPK 784 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos Å¡eimos bylos, jeigu nors vienas iÅ¡ sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir Å¡io asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Kadangi pagal CPK 385 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrÄ jÄ taisyklę, priimdamas sprendimÄ nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti pareikÅ¡tų reikalavimų, be kita ko, dėl turto padalijimo, klausimus, tai CPK 784 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kintina kaip reiÅ¡kianti, kad teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas ir kuris, be kita ko, privalo iÅ¡nagrinėti pareikÅ¡tus reikalavimus dėl turto padalijimo, turi jurisdikcijÄ spręsti dėl kilnojamojo sutuoktinių turto padalijimo.

Ši taisyklė taikytina tik papildomai įvertinus, ar valstybė, su kuria yra susijęs byloje esantis užsienio elementas, nėra nustačiusi išimtinės jurisdikcijos klausimams, susijusiems su tam tikru turtu, nagrinėti arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 41 punktas).

18. Nors kasacinis teismas pasisakė dėl kilnojamojo turto padalijimo teismingumo klausimo (žr., 17 punktÄ ), analogiÅ¡kai aptartos teisės normos turėtų bÅ«ti taikomos ir aiÅ¡kinamos sprendžiant piniginių lėšų padalinimo teismingumo klausimÄ (CPK 185 straipsnis).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusių valstybių (JAV ir Honkongo) nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, taip pat tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimų. Apelianto argumentas, jog tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos buvo sudaryta sutartis dėl teisinės pagalbos civilinėse ir baudžiamosiose bylose teikimo (Valstybės žinios, 2001-08-31, Nr. 75-2642), taip pat neįrodo fakto, jog toks susitarimas taikomos Honkongui, kadangi, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , Honkongo Vyriausybės internetiniame tinklapyje Lietuvos Respublika nėra priskirta prie valstybių sÄ raÅ¡o, su kuria bÅ«tų sudaryta minėta sutartis (prieiga per internetÄ : https://www.doj.gov.hk/eng/public/foreign.html).

Kita vertus, aptariama sutartis nereglamentuoja bylų teismingumo klausimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-513-157/2016).

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta (žr., 15-19 punktai) bei į tai, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo teismingumo tarp Å¡alių nekilo, spręstina, jog teismas, kuriam teismingas santuokos nutraukimo klausimas, turi jurisdikcija spręsti JAV ir Kinijoje (Honkonge) esančių piniginių lėšų padalinimo klausimÄ , jeigu minėtos valstybės nėra nustačiusios iÅ¡imtinės jurisdikcijos, susijusios (Å¡iuo atveju) su piniginių lėšų, esančių bankuose ar pensijų fonduose, nagrinėjimu arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (CPK 385 straipsnis, 784 straipsnis).

21. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog, viena vertus, ieÅ¡kovui nepateikus aptartų duomenų (žr., 20 punktÄ ), pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai sprendė, jog ieÅ¡kovas turėtų patikslinti dalintino turto balansÄ (pagrindÄ ) ir ieÅ¡kinio dalykÄ . Kita vertus, teismas, nustatydamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, pirmiausia turėjo pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pateikti papildomus įrodymus, jog minėtos valstybės nėra nustačiusios iÅ¡imtinės jurisdikcijos, susijusios (Å¡iuo atveju) su piniginių lėšų, esančių bankuose ar pensijų fonduose, nagrinėjimu arba nėra kitų absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo. Vien ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos ir su ginču susijusių valstybių (JAV ir Honkongo) nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, savaime nėra pagrindas nenagrinėti piniginių lėšų paskirstymo klausimo.

22. Papildomai teismas pažymi, jog ieÅ¡kovas prašė padalinti pinigines lėšas valstybėse, kurių su Lietuva nesieja tarptautiniai susitarimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų, todėl jam tenka procesinė naÅ¡ta įrodyti, jog toks turto padalinimas nepažeis kito sutuoktinio, kuriam gali bÅ«ti priskirta piniginių lėšų suma, interesų, t. y., ar padalinus sutuoktinių turtÄ vienas iÅ¡ jų, vykdant teismo priimtÄ procesinį sprendimÄ , turės galimybę atgauti priteistas pinigines lėšas bei, ar nėra absoliučių pagrindų nepripažinti Lietuvoje priimto teismo sprendimo (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog ieÅ¡kovas negalėtų pateikti aptartus duomenis byloje nenustatyta. PrieÅ¡ingai, pati ieÅ¡kovė nurodė, jog buvo pasikreipusi į Honkongo skyrybų teisininkus, o tai įrodo, jog tokius duomenis ieÅ¡kovas turi galimybę pateikti (CPK 178 straipsnis).

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar dėl visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015-07-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).

Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti bÅ«tinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms Å¡eimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

25. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-18 nutartis naikintina ir ieÅ¡kovės G. D. G. patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾intinas iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-18 nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza