2026-01-07 Nr. AB-454-2-69-3-02839-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-71-629/2026

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02839-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (ieškiniu), prašydama priteisti valstybei (taip expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodoma skunde) iš valstybės biudžeto atlyginti pareiškėjos dėl Institucijos (policijos) neteisėtų veiksmų ir panaikintų nutarimų patirtą turtinę žalą, kuri lygi 1 767 Eur; 2) priteisti valstybei (taip expressis verbis nurodoma skunde) iš valstybės biudžeto atlyginti pareiškėjai dėl Institucijos (policijos) neteisėtų veiksmų ir panaikintų nutarimų patirtą neturtinę žalą, kuri lygi 650 Eur; 3) priteisti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) atlyginti pareiškėjos sumokėtą žyminį mokestį, kuris lygus 143 Eur (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjai grąžintas 143 Eur žyminis mokestis, kuris buvo sumokėtas 2023 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0309155110861).

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo (toliau – ir AN) byloje Nr. II-343-888/2021 panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Kauno miesto Nemuno policijos komisariato (toliau – ir PK) 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. vasario 12 d. nutarimą nutraukti AN bylos teiseną AN byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi AN byloje Nr. AN2-38-737/2023 panaikino Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 23-ANR_N-113-2022 nutraukti AN bylos teiseną AN byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Dėl šių panaikintų nutarimų, Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK neteisėtų veiksmų ir nepagrįstų bei neteisėtų nutarimų kitose, susijusiose AN bylose ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri turėtų būti atlyginta iš valstybės biudžeto.

2.2. Ji (pareiškėja) bendruoju pagalbos telefonu 2021 m. gegužės 16 d. kreipėsi į policiją dėl gretimo buto koridoriuje įrengtos skalbimo mašinos keliamo triukšmo nakties metu, kuris buvo girdimas jos bute. Dėl keliamo triukšmo nakties metu pareiškėja į policiją 2021 m. pirmoje pusėje kreipėsi daugiau nei septynis kartus. Pagal pareiškėjos pareiškimus policijai pradėjus AN bylų teisenas jai teko susidurti su sistemingu tyrimus vykdančių pareigūnų neveikimu, teisės aktų reguliuojančių tyrimo tvarką bei pareiškėjos teisių pažeidimais, šališkais ir nepagrįstais sprendimais. Dėl to jai pakartotinai teko kreiptis į policijos vadovybę ir į teismą.

2.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2021 m. vasario 24 d. ji pateikė skundą dėl Kauno miesto Nemuno PK 2021 m. vasario 12 d. nutarimo AN byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti AN teiseną. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 1 d. nutartimi AN byloje Nr. II-343-888/2021 patenkino pareiškėjos skundą, panaikino skundžiamą nutarimą bei grąžino bylą Institucijai (policijai), kurios pareigūnai įgalioti atlikti AN tyrimą. Atlikus papildomą tyrimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnį vienam iš buto savininkų A. P. buvo surašytas AN protokolas.

2.4. Pagal pareiškėjos pareiškimus 2021 m. iš viso buvo pradėtos septynios AN teisenos: ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. sausio 6 d. pareiškimas), ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. vasario 25 d. pareiškimas), ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. kovo 11 d. pareiškimas), ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. kovo 26 d. pareiškimas), ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 17 d. pareiškimas), ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 25 d. pareiškimas), ROIK: (duomenys neskelbtini) (2021 m. birželio 7 d. pareiškimas). Tyrimus vykdant neįprastai ilgą laiką ir neleidžiant susipažinti su AN bylų teisenos medžiagomis pareiškėja buvo priversta rašyti skundus policijos vadovybei.

2.5. Pagal vieną iš pareiškėjos skundą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašytas 2021 m. rugsėjo 9 d. tarnybinis pranešimas „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato administracinių teisenų patikrinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Tarnybinio pranešimo išvadose konstatuojama, kad įvertinus patikrintas keturias AN bylų teisenas, visose rasta trūkumų, tyrimai atliekami formaliai, neoperatyviai, nesistengiant visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veiklos aplinkybes. Kadangi po šio patikrinimo tyrėjai pareiškėjai neteikė informacijos apie tyrimų eigą, nereagavo į pateikiamus papildomus įrodymus, priiminėjo nepagrįstus sprendimus bei neleido susipažinti su AN teisenų medžiagomis, į policiją pareiškėja kreipėsi su skundu dėl pareigūnų neveikimo ir vilkinimo. 2021 m. lapkričio 11 d. ji gavo Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir ANBNS) nutarimą, kurio pagrindu AN bylų teisenos buvo perduotos tirti Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ajam veiklos skyriui. Taigi, nušalinus AN teisenų tyrėjus, šios teisenos buvo perduotos ne kitam policijos komisariatui, o to paties komisariato kitam veiklos skyriui, todėl nebuvo užtikrintas tyrimo nešališkumas. Siekdama objektyvaus, nešališko ir efektyvesnio tyrimo, pareiškėja raštu kreipėsi į policijos vadovybę dėl atsakingų pareigūnų asmeninės atsakomybės, tačiau policija nematė pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus tarnybinės atsakomybės aspektu, net ir nustačius sistemingo pobūdžio pažeidimus ir tyrėjus nušalinus nuo tyrimų.

2.6. AN bylų teisenas perdavus tirti vyresniajai tyrėjai S. M., 2022 m. vasario 28 d. pareiškėja gavo keturis nutarimus Nr. 23-ANR_N-112-2022, Nr. 23-ANR_N-113-2022, Nr. 23-ANR_N-114-2022, Nr. 23-ANR_N-115-2022 AN bylų teisenose ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK:(duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl šių administracinių teisenų nutraukimo. Dėl minėtų nutarimų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškėja pateikė skundą. Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų buvo gautos keturios nutartys – trimis iš šių nutarčių buvo atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą, o vienoje nutartyje (2022 m. gegužės 10 d. nutartyje AN byloje Nr. II-376-668/2022) nurodyta pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti atskirus skundus dėl kiekvieno nutarimo.

Pareiškėja suprato, kad teismas vertino visus keturis nutarimus. Patikslintus skundus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi AN byloje Nr. II-376-668/2022 buvo atsisakyta priimti, nurodant, kad skundai nepasirašyti elektroniniu parašu. Gavęs pareiškėjos skundą, Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartį AN byloje Nr. II-376-668/2022 panaikino ir patikslintą skundą priėmė. Nors Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutartyje buvo išvardyti visi patikslinti skundai dėl keturių ne teismo tvarka Institucijos priimtų nutarimų AN bylų teisenose, teismo posėdžio metu pareiškėjai buvo paaiškinta, kad bus nagrinėjamas tik vienas iš patikslintų skundų, t. y. skundas dėl Institucijos nutarimo Nr. 23-ANR_N-113-2022 AN byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi AN byloje Nr. II-376-668/2022 teismas panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutarties dalį dėl patikslinto skundo priėmimo dėl Institucijos nutarimo Nr. 23-ANR_N-113-2022 byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 13 d. nutartimi AN byloje Nr. AN-2-38-737/2023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino ir priėmė naują procesinį sprendimą – panaikinti Kauno miesto Nemuno PK 2022 m. vasario 28 d. nutarimą Nr. 23-ANR_N-113-2022 AN byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) ir grąžinti AN bylą iš naujo tirti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti AN tyrimą.

2.7. Nagrinėdama pareiškėjos skundus dėl pareigūnų neveikimo ir tyrimų vilkinimo, Institucijos vadovybė nesiėmė visų reikalingų veiksmų užtikrinti objektyvų, nešališką ir greitą AN bylų teisenų tyrimą, t. y. elgėsi nepakankamai rūpestingai. 2021 m. rugsėjo 28 d. ir 2021 m. spalio 11 d. sprendimais Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus viršininkas A. J. atsisakė leisti pareiškėjai susipažinti su tyrimų medžiaga ir netenkino jos prašymo nušalinti Nemuno PK tyrėjus. Institucijai nušalinus AN bylų teisenų tyrėjus, šios teisenos buvo perduotos ne kitam policijos komisariatui, o to paties komisariato kitam veiklos skyriui, dėl to nebuvo užtikrintas tyrimo nešališkumas. Institucijos atsakingiems pareigūnams patikrinimo metu nustačius sisteminio pobūdžio klaidas visose AN bylų teisenose – teisės aktuose nustatytų terminų ir kitų reikalavimų nesilaikymą, ANK 567 straipsnio 1 dalies straipsnio pažeidimą ir nušalinus tyrėjus, Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnai nepagrįstai atsisakė už tyrimus atsakingų pareigūnų veiksmus vertinti tarnybinės atsakomybės aspektu. Institucijos vadovybė nesiėmė veiksmų, kuriais būtų užtikrintas AN bylų teisenų tyrimų nešališkumas, objektyvumas ir efektyvumas, tai lėmė, kad perdavus AN bylų teisenas tirti kitiems pareigūnams ir toliau buvo pažeidinėjamos pareiškėjos teisės – nebuvo leidžiama susipažinti su AN teisenų medžiagomis, tyrimai ir toliau buvo vilkinami, buvo priimti neteisėti bei nepagrįsti sprendimai, pažeidinėjamos ANK nuostatos, dėl ko pareiškėjai pakartotinai teko rašyti skundus Institucijai ir kreiptis į teismą.

2.8. Byloje pateikti 2022 m. balandžio 21 d. raštai patvirtina Institucijos neteisėtus veiksmus perduodant pareiškėjos skundą Kauno apylinkės teismui. Pirmiausia, nebuvo perduotas pareiškėjos skundas („adoc“ formatu), o prašymas dėl skundo termino atnaujinimo iš viso teismui nebuvo perduotas. Tikėtina, tai įvyko dėl Institucijos pareigūnų aplaidumo, tačiau neatmestina ir prielaida, kad tai galėjo būti piktnaudžiavimas savo padėtimi (valdžia). Iš pridedamo 2022 m. balandžio 12 d. elektroninio laiško matyti, kad Institucijai pareiškėja buvo pateikusi elektroniniu parašu pasirašytą skundą („adoc“ formatu) bei prašymą dėl termino atnaujinimo. Abu dokumentai buvo pateikti viename laiške, todėl prašymas negalėjo pasimesti. Pareiškėjos vieno skundo perdavimas kaip keturių atskirų skundų, pareiškėjos vertinimu, laikytina jos skundo turinio pakeitimu, o tai yra ne tik neteisėti veiksmai, bet ir veiksmai, reikšmingai pabloginantys pareiškėjos padėtį. Vietoje dviejų teismo nutarčių pareiškėja gavo aštuonias teismo nutartis, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, todėl kad Institucija perdavė pareiškėjos skundą netinkama forma ir nepilnos sudėties, dėl to pareiškėja patyrė pasimetimo, nevilties ir bejėgiškumo jausmą. Šie Institucijos atsakingų pareigūnų neteisėti veiksmai suklaidino pareiškėją, todėl dalies priimtų teismo nutarčių pareiškėja neskundė ir prarado galimybę siekti trijų Institucijos nutarimų dėl AN bylų teisenų nutraukimo panaikinimo. Be to, Institucija pareiškėjai tą pačią dieną pateikė net keturis nutarimus AN bylų teisenose ir dar kurį laiką neleido susipažinti su šių bylų teisenų medžiagomis, taip apribodama pareiškėjos galimybes siekti šių nutarimų panaikinimo teisme. Savo neteisėtais veiksmais Institucija siekė suklaidinti teismą, vilkinti procesą, apsunkinti pareiškėjos padėtį ir net galbūt užkirsti kelią pareiškėjai siekti Institucijos nutarimų panaikinimo.

2.9. Institucija, vykdydama AN teisenų tyrimus, elgėsi nepakankamai rūpestingai, nes nesiekė išsiaiškinti, ar ūkinė-komercinė veikla bute vykdoma teisėtai, t. y. nesikreipė ir neperdavė pareiškėjos skundo valstybinei institucijai, vykdančiai statinių naudojimo valstybinę priežiūrą dėl galimo buto patalpų naudojimo ne pagal paskirtį. Pareiškėja pati kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę.

2.10. Ji vykdo kvalifikuoto architekto ir projektų vadovo veiklą pagal individualios veiklos pažymą bei eina mažosios bendrijos (toliau – ir MB) direktorės pareigas. Savo negautų pajamų (dėl skundų teismui ir Institucijai rengimo) dydį pareiškėja grindžia 2022 m. II ketvirčio Lietuvos vidutinio atlyginimo dydžiu, kuris buvo 1 116,20 Eur (neto), o skundų teismui parengimą prilygina 25 darbo dienų (200 valandų) atlyginimui, t. y. 1 297 Eur. Dalyvavimą teismo posėdžiuose pareiškėja prilygina 12 valandų darbo pajamų praradimui, tai yra 78 Eur. Skundų ir prašymų Institucijai rengimą prilygina penkioms dienoms, kas yra 235 Eur (remiantis 2021 m. Lietuvos vidutinio atlyginimo dyžiu). Dėl šio skundo parengimo pareiškėja sugaišo papildomai tris darbo dienas. 2022 m. III ketvirčio Lietuvos vidutinio atlyginimo dydis yra 1 126,70 Eur (neto), todėl pareiškėjos negautų pajamų dydis – 157 Eur. Piniginė suma, kuria ji įvertino savo prarastą darbo užmokestį, yra ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, nes pareiškėja netaikė teisinėms paslaugoms nustatytų koeficientų. Pareiškėjos patirta turtinė žala dėl Institucijos neteisėto veikimo yra negautos pajamos už 276 darbo valandas, t. y. 1 767 Eur.

2.11. Dėl Institucijos neteisėtų veiksmų – neveikimo, tyrimų vilkinimo, pareiškėjos teisių pakartotinių pažeidimų, nepagrįstų ir šališkų sprendimų bei nutarimų, neteisėtų veiksmų, perduodant skundą apylinkės teismui pareiškėja visiškai prarado pasitikėjimą šia valstybės institucija. Dėl akivaizdžiai nepagrįstų ir šališkų tyrėjų veiksmų ir sprendimų pareiškėja patyrė neteisybės jausmą. Dėl tyrimų vilkinimo ir gausybės pareiškėjai nepalankių nutarčių pareiškėja patyrė bejėgiškumo jausmą, nes turėjo pagrįstą lūkestį, kad administracinės nuobaudos privers buto savininkus imtis triukšmo mažinimo priemonių. Nuo 2021 m. pabaigos ji buvo priversta palikti savo butą, kadangi negalėjo jame gyventi dėl iš kaimyninio buto skleidžiamo triukšmo. Patirti neigiami išgyvenimai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) išsivystymo, kurią, išsikėlus iš savo buto pareiškėja gydėsi apie pusę metų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno AVPK ir Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4. Atsakovo atstovai atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjos skundas su visais priedais buvo atspausdintas ir pateiktas teismui kartu su AN teisenų medžiagomis. Jokie pareiškėjos kartu su skundu pateikti dokumentai nebuvo nuslėpti. Trūkumų, susijusių su skundo pasirašymu, nebuvo nustatyta. Aplinkybė, kad teismas vėlesne nutartimi suabejojo skundo pasirašymo tinkamumu, negali būti laikoma išimtinai Kauno AVPK aplaidžių veiksmų pasekmė. Klausimas dėl skundo, kuriuo buvo skundžiami 2022 m. vasario 28 d. nutarimai, buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. II-376-668/2022, teismui nusprendus pratęsti nutarimų apskundimo terminą. Nors vėliau ši teismo nutartis buvo pakeista, tačiau tai įvyko ne dėl netinkamo prašymo atnaujinti terminą perdavimo. Pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias skųsti 2022 m. vasario 28 d. nutarimus nutraukti AN teisenas.

4.2. Kauno AVPK buvo gauti keturi atskiri pareiškėjos pranešimai dėl keliamo triukšmo 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. gegužės 16 d., 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. birželio 7 d. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 dalimi, kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Taigi, dėl kiekvieno konkretaus atvejo turi būti pradėta atskira AN teisena, vertinamos būtent to nusižengimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimti atskiri nutarimai. Nė vienoje AN bylų nagrinėjimo ar tyrimo stadijoje nebuvo priimtas nutarimas sujungti teisenas. Kauno AVPK, siųsdamas skundą su atskirais lydraščiais ir kiekvieno tyrimo medžiaga, elgėsi laikydamasis teisės aktų reikalavimų, neviršydamas savo kompetencijos.

4.3. Pareiškėja vadovaujasi Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartyje AN byloje Nr. II-343-888/2021 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartyje AN byloje Nr. AN2-38-737/2023 padarytomis išvadomis. Abiejose nutartyse buvo pasisakoma dėl pakankamų pagrindų patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn nustatymo, tačiau nėra konstatuota jokių pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, teisių pažeidimų.

4.4. Pareiškėja skundą taip pat grindė Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto Tarnybiniame pranešime padarytomis išvadomis. Minėtame Tarnybiniame pranešime yra išdėstytos aplinkybės, susijusios su atliktu AN teisenų ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) vykdymo patikrinimu. Patikrinimą atlikęs pareigūnas pateikė savo nuomonę, vertinimą ir siūlymus kaip tobulinti AN bylų tyrimą Kauno AVPK Nemuno PK. Dauguma Tarnybiniame pranešime nurodytų nukrypimų nuo teisės aktų yra susiję su Administracinių nusižengimų registro duomenų tvarkymu, jame saugomų dokumentų pasirašymu ir įkėlimu, o ne proceso šalių teisių užtikrinimu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai visus veiksmus atliko laikydamiesi teisės aktų reikalavimų bei nepažeidė pareiškėjos teisių.

4.5. Pareiškėja žalą kildina iš Policijos departamento Imuniteto valdybos neveikimo, netraukiant Kauno AVPK pareigūnų tarnybinėn atsakomybėn dėl nustatytų ANK pažeidimų nagrinėjant AN teisenas. Pareiškėja pateikė 2021 m. lapkričio 11 d. skundą (reg. Nr. 20-AP-7250), kuriame prašė pradėti administracinę procedūrą dėl Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus viršininko A. J. ir šio skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. Ž. neveikimo ir vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus atliekant administracinių nusižengimų tyrimus ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini). Pagal gautą skundą Policijos departamento Imuniteto valdyboje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, baigtas 2021 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-2939 „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo (V. J. skundas)“, kuriuo buvo siūlyta Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus viršininko A. J., to paties skyriaus vyriausiųjų tyrėjų V. M. ir L. Ž., vyresniųjų tyrėjų J. V., R. P. ir P. P. bei tyrėjo M. J. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo nepradėti. Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota Policijos departamento Imuniteto valdybos 2021 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 5-S-20351 „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir 2021 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 5-S-21226 „Dėl Jūsų rašto“. Pareiškėja skundė pareigūnų veiksmus nesudarant sąlygų susipažinti su administracinių teisenų medžiagomis, nenušalinant pareigūnų nuo administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo bei perduodant jos skundą Kauno AVPK ANBNS nagrinėti pagal kompetenciją. Visi šie veiksmai yra laikomi procesiniais veiksmais AN tyrime. Dėl to, vadovaujantis imperatyvia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 9.3 papunkčio nuostata, jie pagrįstai nebuvo vertinami Policijos departamento Imuniteto valdyboje ir nebuvo sprendžiama dėl pareigūnų tarnybinės atsakomybės.

4.6. Lietuvos valstybės atstovai laikosi pozicijos, kad Kauno AVPK ir Policijos departamentas, nagrinėdami pareiškėjos skundus ir prašymus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pareiškėja neįrodė savo prašomos priteisti žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjos V. J. skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK ir Policijos departamento, solidariai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėja 2021 m. kovo 25 d., 2021 m. gegužės 16 d., 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. birželio 7 d. kreipėsi į Kauno AVPK dėl kaimynų keliamo triukšmo nakties metu dėl koridoriuje veikiančios skalbimo mašinos. Pareiškėjai 2022 m. vasario 28 d. buvo pateikti keturi nutarimai nutraukti (nepradėti) AN bylos teiseną, kuriais buvo nutarta nutraukti AN teisenas ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2022 m. balandžio 12 d. elektroniniu laišku elektroninio pašto adresais info@policija.lt ir kaunovpk.bud@policija.lt pateikė skundą per Instituciją Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ojo veiklos skyriaus nutarimus Nr. 23-ANR_N-112-2022, Nr. 23-ANR_N-113-2022, Nr. 23-ANR_N-114-2022, Nr. 23-ANR_N-115-2022 ir pripažinti A. P. kaltu dėl AN teisenose ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) padarymo ir skirti administracines nuobaudas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį. Tuo pačiu elektroniniu laišku pareiškėja pateikė prašymą dėl skundo termino atnaujinimo.

7. Įvertinęs ANK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, tai, kad pareiškėjos skundai buvo nagrinėjami keturiose atskirose AN bylose pagal skirtingu laiku gautus keturis pranešimus dėl triukšmo, taip pat tai, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog Institucija būtų pakeitusi skundo turinį, teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos skundo argumentus, kad jos skundas nepagrįstai buvo pateiktas kaip keturi atskiri skundai, tuo neva pažeidžiant jos teises.

8. Teismas vertino, kad pareiškėjos teiginiai, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams iš Institucijos nebuvo perduota visa administracinių teisenų medžiaga, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog teismui buvo perduota visa medžiaga, taip pat nėra jokio pagrindo pagal bylos duomenis teigti, jog institucijos veiksmai būtų kaip nors susiję su pareiškėjos prašymo dėl termino skundui atnaujinti dėl AN teisenų nutraukimo pateikimu (nepateikimu) ir galimo nagrinėjimo rezultatu. Todėl minėtus pareiškėjos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas taip pat nustatė, kad:

9.1. Pareiškėja neteisėtus atsakovo atstovų veiksmus kildina ir iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje AN byloje Nr. II-343-888/2021 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartyje AN byloje Nr. AN2-38-737/2023 nustatytų aplinkybių bei atliktų patikrinimų.

9.2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartyje AN byloje Nr. II-343-888/2021 padarė išvadą, jog AN byla ROIK: (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas skundžiamas nutarimas, buvo išnagrinėta neišsamiai, paviršutiniškai ir tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų bei nesurinkus visų galimų duomenų. Nutartyje nustatyta, kad AN bylos tyrimą atlikęs pareigūnas neišsiaiškino aplinkybės, ar iš tiesų triukšmas sklinda / sklido iš V. J. pareiškime nurodyto buto, nebuvo apklausti bute, kuriame pastatyta skalbimo mašina, gyvenantys / apsistojantys asmenys. Įvykio aplinkybės buvo tiriamos tik praėjus mėnesiui, pareigūnui nuvykus į įvykio vietą dienos metu. Nuvykus į įvykio vietą nebuvo įvertinta, kokį triukšmą skleidžia skalbimo mašina, ar triukšmas galimai girdisi skundą padavusio asmens bute. Buvo bendrauta su būsto savininku A. P., <...>, tačiau nebuvo surašytas jo apklausos protokolas, o nurodytos aplinkybės buvo formaliai išdėstytos skundžiamame nutarime. <...> priimant skundžiamą nutarimą, motyvuotai nebuvo pašalinti galimi prieštaravimai tarp skundą padavusio asmens V. J. nurodytų aplinkybių ir buto, kuriame pastatyta skalbimo mašina, galimai skleidžianti triukšmą, savininko paaiškinimų. Kadangi nebuvo išsamiai atliktas AN tyrimas, nepašalinti prieštaravimai, AN bylos teisena AN byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinta ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti AN tyrimą.

9.3. Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariatas 2022 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą nutraukti AN bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną, pradėtą pagal nukentėjusiosios V. J. pareiškimą dėl to, kad 2021 m. gegužės 16 d., nakties metu, apie 23 val. 26 min., (duomenys neskelbtini), garsiai veikianti skalbimo mašina trikdė asmenų ramybę ir poilsį. Toks nutarimas priimtas, nes padaryta veika neturi AN, numatyto ANK 488 straipsnio 1 dalyje, požymių (ANK 591 str. 1 d.).

9.4. V. J. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) savininkui A. P. paskirti maksimalią baudą. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi V. J. skundas buvo atmestas ir Institucijos 2022 m. vasario 28 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Kauno apylinkės teismas nustatė, kad Butas priklauso A. P. ir jo sutuoktinei, kurie jį nuomoja laikiniems gyventojams per platformą „Booking.com“. Kas pareiškėjos nurodytu laiku gyveno Bute ir nakties metu buvo įjungęs skalbimo mašiną, nepavyko nustatyti, todėl AN teisena buvo nutraukta pagrįstai.

9.5. Pareiškėja minėtą Kauno apylinkės teismo nutartį skundė Kauno apygardos teismui, kuris 2023 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priėmė naują nutartį AN byloje – panaikinti Kauno miesto Nemuno PK 2022 m. vasario 28 d. nutarimą ir grąžinti AN bylą iš naujo tirti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti AN tyrimą – Kauno miesto Nemuno PK.

9.6. Kauno apygardos teismas konstatavo, jog Institucija, spręsdama AN nutraukimo klausimą, turėjo įvertinti ir Buto savininko veiksmus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji dėl keliamo triukšmo į policiją kreipėsi ne vieną kartą. Prie bylos yra pridėtos dar trys AN bylos, kuriose teisena nutraukta dėl analogiškų nukentėjusiosios pranešimų ir nors apygardos teismas priimtų sprendimų nurodytose bylose nevertina, tačiau, pridėjęs šias bylas apžiūrai, daro išvadą apie galimą sistemingą triukšmą nakties metu nukentėjusiosios bute.

9.7. Taip pat buvo konstatuota, jog nepaisydama to, kad administracinė teisena užsitęsė daugiau nei metus, kad buvo gauti sistemingi pranešimai apie nakties metu keliamą triukšmą, Institucija nesiėmė priemonių inicijuoti garso lygio matavimų siekdama patvirtinti ar paneigti pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes. Nebuvo aiškintasi, ar nakties metu skleidžiamas triukšmas neviršija triukšmo ribinių dydžių. Taigi, byloje nustatyta, kad buvo nevisapusiškai ir neišsamiai ištirtos nukentėjusiosios pareiškime nurodomos aplinkybės, nesprendus A. P. atsakomybės klausimo, įvertinant, ar sukeltas triukšmas buvo neatsiejamai susijęs su vykdoma ūkine-komercine veikla, ar triukšmo šaltinis yra stacionarus, ar triukšmas viršijo ribinius dydžius, leistinus gyvenamosiose patalpose.

9.8. Šios bylos dokumentai patvirtina Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. rugsėjo 9 d. Tarnybiniame pranešime padarytas išvadas, kad patikrinus visas keturias AN teisenas ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) ir ROIK: (duomenys neskelbtini) visose rasta trūkumų: 1) AN bylose netinkamai užtikrinamos proceso šalių teisės, numatytos ANK 579 straipsnyje; 2) elektroninėmis ryšio priemonėmis siunčiami dokumentai neatitinka 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 2 straipsnio 16 punkto reikalavimo, nesilaikoma Kauno AVPK viršininko pavaduotojo G. K. pasirašyto pavedimo Nr. 20-IL-20281 „Dėl elektroninėmis ryšio priemonėmis siunčiamų dokumentų pasirašymo“, siunčiami kvalifikuotu parašu nepasirašyti dokumentai; 3) ne visais atvejais laikomasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. liepos 23 d. nurodymo 5-N-9 „Dėl elektroninių dokumentų rengimo Integruotoje proceso informacinėje sistemoje ir administracinių nusižengimų registre“; 4) atsakymą pareiškėjai parengia ir save kaip pasirašantį pareigūną nurodo pavedimų funkcijas vykdantys pareigūnai (nesilaikoma Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-342 „Dėl parašo teisės suteikimo“); 5) tyrimas nurodytose AN bylose atliekamas formaliai, neoperatyviai, nesistengiant visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpiausią laiką ištirti veiklos aplinkybes, t. y. nesilaikoma ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimo ir nesivadovaujama Policijos departamento 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 20-G-87461 „Dėl administracinių nusižengimų tyrimo rekomendacijų“ bei 2017 m. kovo 10 d. registracija Nr. 20-G-24528 „Dėl senaties termino“ (aktyvūs tyrimo veiksmai turėtų būti atliekami per 20 darbo dienų).

9.9. Kauno AVPK ANBNS 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai nuo AN teisenų ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) tyrimo nušalinti ir šios AN bylų teisenos perduotos Institucijai tyrimui atlikti, nes Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnų atliekami tyrimo veiksmai kelia abejonių dėl priimamų sprendimų nešališkumo, teisėtumo, teisingumo.

10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės į objektyvų, visapusišką, operatyvų, nešališką AN bylų tyrimą. Teismo vertinimu, neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog nebuvo laikytasi ANK 569 straipsnio 1, 2 dalyse, 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, t. y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti; neišsamiai, paviršutiniškai ir tinkamai netiriant byloje esančių įrodymų bei nesurinkus visų galimų duomenų; neatlikti būtini procesiniai veiksmai (nesurašytas apklausos protokolas, neatlikti garso lygio matavimai); administracinė teisena užsitęsė ilgiau kaip metus (ROIK: (duomenys neskelbtini))). Taip pat AN bylas tiriančių Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnų veiksmai kėlė abejonių dėl priimamų sprendimų nešališkumo, teisėtumo, teisingumo, todėl pareigūnai buvo nušalinti nuo AN bylų nagrinėjimo. Teismas pažymėjo, kad šie pažeidimai konstatuoti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, atliktais AN bylų patikrinimais, kurių išvadomis teismui nėra pagrindo abejoti.

11. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėja patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl aplaidžių pareigūnų veiksmų tiriant AN bylas dėl keliamo skalbimo mašinos triukšmo. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

12. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno departamento 2024 m. kovo 15 d. raštas Nr. (2-12 4.80 Mr) 2-9685 patvirtina, jog pareiškėjos bute atlikus infragarso ir žemo dažnio garso lygio matavimus, nustatyta, kad veikiant žemo dažnio garso šaltiniams, infragarso ir žemo dažnio garso rodikliai, turintys aiškiai pastebimų diskrečių tonų, viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 3 lentelėje nurodytą ribinę vertę ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 30:2018 7 punkto reikalavimų. Pareiškėja tvirtino, kad ji kurį laiką dėl keliamo triukšmo negalėjo gyventi šiame bute, todėl jai teko nuomotis butą, šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. gruodžio 16 d. rašte nurodyta, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. gruodžio 14 d. lankėsi Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pagal išrašą iš e.sveikatos portalo matyti, jog pareiškėjai skirti (duomenys neskelbtini) vaistai (duomenys neskelbtini).

13. Teismo vertinimu, aplaidus bylų tyrimas (neteisėti policijos pareigūnų veiksmai) galėjo turėti įtakos pareiškėjos sveikatai ((duomenys neskelbtini)), tačiau nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų išvadai, kad pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susijęs su atsakovo atstovų neteisėtais veiksmais.

14. Teismas konstatavo, kad nustačius policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. pažeistos pareiškėjos teisės į objektyvų, visapusišką, operatyvų, nešališką AN bylų tyrimą, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme – pareiškėja galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu AN bylų tyrimai būtų atliekami laikantis teisės aktų reikalavimų.

15. Įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, taip pat tai, kad nenustatyta, jog dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjai būtų kilę ypatingai neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sukrėtimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjos gyvenimą), atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjos patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 650 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 500 Eur ir šią sumą teismas priteisė iš atsakovo atstovų solidariai.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė patirtos turtinės žalos, todėl reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

III. 17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno AVPK ir Policijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015) suformuluota praktika aktuali ir sprendžiant dėl žalos atlyginimo asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju AN teisenoje, kurio nurodytas pažeidėjas nepagrįstai liko nenubaustas. Kaip ir kiekvienas AN teisenos nutraukimas savaime nesuponuoja, kad tyrimą atlikusi institucija pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, taip pat turėtų būti vertinama ir kad kiekviena nutartis, kuria konstatuojama, jog AN teisena buvo nutraukta nepagrįstai, neturėtų būti vertinama, kaip savaime pripažįstančia nukentėjusio (arba skundą institucijai padavusio) asmens teisių pažeidimą. Todėl, vertinant, ar pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, teisės buvo pažeistos, būtina įvertinti AN bylą nagrinėjusių teismų argumentus, pareigūnų nutarimo panaikinimo pagrindus ir aplinkybes.

18.2. Abiem atvejais AN bylas nagrinėję teismai kitaip vertino byloje surinktus įrodymus nei Kauno AVPK pareigūnai (ar pirmosios instancijos teismas), pripažindami, kad turimų įrodymų nepakako nutraukti AN bylą, tačiau jokių konkrečių nukentėjusiosios teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Šiuo atveju AN bylų nagrinėjimo dalyku buvo būtent Buto savininko A. P. kaltė dėl bute keliamo triukšmo, o ne nukentėjusiosios patirti išgyvenimai. Nustačius, kad įrodymų besąlygiškai pripažinti A. P. kaltę nepakanka, buvo pavesta pakartotinai ištirti veiką, siekiant, kad nubaustas būtų tik asmuo, kaltas dėl AN padarymo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus, padarytus būtent pareiškėjos atžvilgiu, galinčius būti pagrindu priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajai AN byloje.

18.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Kauno AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, taip pat vadovavosi Tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybės ir padarytomis išvadomis. Nors Tarnybiniame pranešime padaryta išvada, kad AN bylose netinkamai užtikrinamos proceso šalių teisės, numatytos ANK 579 straipsnyje (skyriaus „Išvados“ 2.1 p.), tačiau pačiame pranešime akcentuojama, kad šio straipsnio pažeidimas pasireiškė tuo, jog dviejose teisenose pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiąja praėjus ilgam laiko tarpui, dvejose teisenose pareiškėja nebuvo pripažinta nukentėjusiąja. Klausimai, susiję su pareiškėjos pripažinimu nukentėjusiąja nebuvo šios administracinės bylos dalyku, pareiškėja neturtinės žalos iš jų nekildino. Tarnybiniame pranešime pareigūno vertinimas gali būti laikomas metodine rekomendacija, atskirąja nuomone, tačiau negali būti pripažintas besąlyginiu pagrindu pripažinti neteisėtus Kauno AVPK veiksmus, pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, teisių pažeidimus. Pareiškėja kreipėsi į policiją dėl kaimynų veiksmų, vykdomų beveik identiškomis aplinkybėmis, todėl suprantama, kad tyrimo veiksmai ir liudytojams užduodami klausimai šiose teisenose gali sutapti.

18.4. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Kauno AVPK ANBNS 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu Kauno VVPK Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai nuo AN teisenų ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) tyrimo nušalinti ir šios AN bylų teisenos perduotos Institucijai tyrimui atlikti, nes Kauno AVPK Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnų atliekami tyrimo veiksmai kelia abejonių dėl priimamų sprendimų nešališkumo, teisėtumo, teisingumo. Tačiau vadovaujantis šiuo dokumentu taip pat nėra pagrindo besąlygiškai pripažinti neteisėtus Kauno AVPK pareigūnų veiksmus. Kauno AVPK priėmė sprendimą, kuriuo siekta pašalinti galimą šališkumą nagrinėjant AN teisenas, kas laikytina rūpinimusi pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, teisėmis.

18.5. Atsakovo atstovai nesutinka su teismo išvadomis, susijusiomis su neturtine žala ir priežastiniu ryšiu. Atsakovo atstovų įsitikinimu, šioje byloje yra itin svarbu atriboti, ar konkretūs neigiami padariniai atsirado dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų vykdant AN teisenas, ar dėl asmenų, kurių atžvilgiu vykdomos teisenos, daromų galimų nusižengimų. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos argumentų matyti, kad didžioji dalis pareiškėjos nurodytų nepatogumų, į kurios pirmosios instancijos teismas atsižvelgė (papildomi nepatogumai, diskomfortas, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimas), atsirado būtent dėl jos kaimynų keliamo triukšmo, o ne dėl Kauno AVPK ir Policijos departamento priimamų sprendimų ar atsakymų į jos raštus ir skundus. Nors nukentėjusysis turi pagrįstą interesą, kad jam skriaudą padaręs asmuo atsakytų už savo veiksmus, tačiau jo interesas negali būti suabsoliutinamas. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenubaudimas ar kitokių nukentėjusiojo netenkinančių procesinių sprendimų priėmimas savaime neturėtų būti pripažįstamas pagrindu konstatuoti pakankamai intensyvius nukentėjusiojo neigiamus išgyvenimus, galinčius būti pagrindu priteisti neturtinę žalą. Priešingai aiškinant susiklosčiusius teisinius santykius, susidarytų situacija, kuomet teisėsaugos institucijoms būtų perkeliama prievolė atlyginti žalą už ją padariusį asmenį, kuris nebuvo nubaustas. Taip pat būtų preziumuojama, kad nubaudus asmenį, žala jo veiksmais nebebūtų daroma, kas laikytina nepagrįstu pernelyg nutolusio priežastinio ryšio pripažinimu pakankamu.

18.6. AN teisena buvo vykdoma ne pareiškėjos atžvilgiu, pareigūnų veiksmais nebuvo apribotos jos laisvės, nekilo grėsmė, kad ji bus nepagrįstai nubausta, kad bus pakenkta jos reputacijai. Todėl šiuo atveju pareiškėjos išgyvenimai, susiję su pasitikėjimu institucija praradimu, neturėtų būti laikomi pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu priteisti neturtinę žalą. Teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi AN bylas nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis, jas siedamas su pareiškėjos, kaip nukentėjusiosios, teisių pažeidimais ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 767 Eur turtinės ir 650 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai V. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK ir Policijos departamento.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės į objektyvų, visapusišką, operatyvų, nešališką administracinių nusižengimų bylų tyrimą, todėl pareiškėja patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK ir Policijos departamento, solidariai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo atmetė.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovai Kauno AVPK ir Policijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo atstovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

25. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

26. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

27. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

28. Pareiškėja patirtą neturtinę žalą siejo su Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK pareigūnų neveikimu, nepakankamu rūpestingumu, šališkumu ir teisės susipažinti su administracinio nusižengimo bylų teisenos medžiagomis neužtikrinimu, tyrimų vilkinimu, nagrinėjant jos pareiškimus dėl keliamo triukšmo gretimame bute, taip pat pareiškėja siekė, kad pareigūnai būtų patraukti tarnybinėn atsakomybėn, tačiau jos prašymas buvo netenkintas.

29. Byloje nustatyta, kad: 1) įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-343-888/2021 V. J. skundas buvo tenkintas, Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo P. P. 2021 m. vasario 12 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikintas ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK. Šioje byloje konstatuota, kad administracinio nusižengimo byla, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas, buvo išnagrinėta neišsamiai, paviršutiniškai ir tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų bei nesurinkus visų galimų duomenų; 2) įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-737/2023 panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis ir priimta nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – panaikintas Kauno miesto Nemuno PK 2022 m. vasario 28 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo tirti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Kauno miesto Nemuno PK. Toje byloje teismas konstatavo, kad nevisapusiškai ištyrus nukentėjusiosios (V. J.) pareiškime nurodomas aplinkybes, nesprendus A. P. atsakomybės klausimo įvertinant, ar sukeltas triukšmas buvo neatsiejamai susijęs su vykdoma ūkine komercine veikla, ar triukšmo šaltinis yra stacionarus, ar triukšmas viršijo ribinius dydžius, leistinus gyvenamosiose patalpose, negali būti laikoma, kad administracinio nusižengimo byla ištirta visapusiškai ir išsamiai (žr. taip pat Nutarties 9 p.).

30. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010).

31. Remiantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms. Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Teisės teorijoje akcentuojama, jog būtent teismo sprendimai kartu su pozityviosios teisės normomis garantuoja tam tikrą visuomenės gyvenimo stabilumą, visuomeninių santykių apibrėžtumą ir aiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-54/2012).

32. Minėti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK pareigūnai nevisapusiškai, paviršutiniškai ir neišsamiai ištyrė administracinio nusižengimo bylas ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), yra įsiteisėję, todėl atsakovo atstovų apeliacinio skundo argumentai, kuriais reiškiamas nesutikimas su šių teismo sprendimų motyvacija ir padarytomis išvadomis, nevertintini.

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Kauno AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, nepagrįstai vadovavosi Tarnybiniu pranešimu bei Kauno AVPK ANBNS 2021 m. lapkričio 11 d. nutarimu, kuriuo Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK 1-ojo veiklos skyriaus pareigūnai nušalinti nuo administracinio nusižengimo teisenų ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini) tyrimo, pažymėtina, kad šie įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti visų byloje esančių duomenų visumoje, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, traktuojama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-247-552/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-756/2018; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020).

35. Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl Institucijos (Kauno AVPK Kauno miesto Nemuno PK) neteisėtų veiksmų-neveikimo, tyrimų vilkinimo, pareiškėjos teisių pakartotinių pažeidimų, nepagrįstų ir šališkų sprendimų bei nutarimų, ji visiškai prarado pasitikėjimą šia valstybės institucija, patyrė neteisybės, bejėgiškumo jausmą, nes turėjo pagrįstą lūkestį, kad administracinės nuobaudos privers buto savininkus imtis triukšmo mažinimo priemonių, nuo 2021 m. pabaigos ji buvo priversta palikti savo butą, nes negalėjo jame gyventi dėl iš kaimyninio buto skleidžiamo triukšmo, patirti neigiami išgyvenimai prisidėjo prie (duomenys neskelbtini) išsivystymo, kurią ji gydėsi apie pusę metų.

36. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

37. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, t. y. aplaidaus administracinių nusižengimų bylų tyrimo, pareiškėja patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kuri jai turi būti atlyginta.

38. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

39. Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistas pareiškėjos patirtos neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus, proporcingas ir tinkamas, o atsakovo atstovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydžio.

40. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVPK ir Policijos departamento, t. y. vertino, jog šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovo atstovų atsakomybė. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjos patirta neturtinė žala kilo iš Policijos departamento pareigūnų veiksmų (neveikimo), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės atstovo Policijos departamento. Dėl nurodytų argumentų atsakovo atstovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, patikslinant jo rezoliucinę dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė