e2e7dc48-1209-4e39-9878-3ef9fc469026 · Vilniaus apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-16-619/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18402-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo R.

G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Turto bankas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Projektų vadybos institutas“ ir R. G. dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija bei vieÅ¡oji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra, dėl skolos priteisimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo R.

G. 26 824,79 Eur skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2012 m. kovo 30 d. Finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-101 (toliau – Sutartis 1) atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte „Elektroninio verslo projekto įgyvendinimas : e-verslo sprendimo diegimas, siekiant optimizuoti įmonės veiklos procesus“ bei 2013 m. birželio 12 d. Finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-2.1-ŪM-03-K-02-024 (toliau – Sutartis 2) atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte „Įmonės veiklos procesų standartizavimas pagal ISO standartus“.

VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra (toliau LVPA) 2018 m. vasario 21 d. surašė dvi pažeidimo tyrimo iÅ¡vadas: Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-101/IT02 bei S-VP2-2.1-ŪM-03-K-02-024/IT02 ir informavo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijÄ (toliau – ir Ministerija) apie Europos SÄ jungos finansinės paramos, kuri buvo suteikta atsakovui UAB „Projektų vadybos institutas“, naudojimo pažeidimus.

3. Atsižvelgdama į tai, 2018 m. kovo 21 d. Ministerija priėmė įsakymus Nr. 4-157 ir Nr. 4-158 (toliau – ir Ä®sakymai), kuriuose nurodė, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ viso 24 451,75 Eur sumÄ suteiktų Europos SÄ jungos fondo lėšų į Ministerijos sÄ skaitÄ bei privalo sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palÅ«kanas ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Apie priimtus Ä®sakymus Ministerija informavo UAB „Projektų vadybos institutas“. 4. 2007 m. spalio 11 d.

Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir 2016 m. liepos 21 d. Reikalavimo teisės į UAB „Projektų vadybos institutas“ skolÄ perdavimo – priėmimo aktu Ministerija perdavė ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ 25 848,18 Eur dydžio skolÄ . Be to, po reikalavimo teisės perleidimo ieÅ¡kovė papildomai priskaičiavo 599,08 Eur palÅ«kanų bei 377,53 Eur delspinigių.

5. Nurodo, kad 2018 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Projektų vadybos institutas“, praÅ¡ydama grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau atsakovė Å¡io reikalavimo neįvykdė. Pažymi tai, jog verslo subjektų netinkamai panaudota Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų parama yra grÄ Å¾inama iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir tai yra padaryta. IeÅ¡kovės įsitikinimu UAB „Projektų vadybos institutas“ savo veiksmais padarė žalÄ . Už negrÄ Å¾intÄ skolÄ taip pat yra atsakingas ir UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. dirbęs atsakovas R.

G., kadangi pažeidimas buvo padarytas jam einant UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriaus pareigas. Be to, atsakovo R. G. atsakomybę patvirtina ir tai, jog projekto vykdytojas neatsakė į VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros raÅ¡tus, neteikė informacijos bei dokumentų, nepaisant to, kad Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sÄ lygų 7.6. punktuose nuostatos įpareigoja atsakovÄ tai daryti papraÅ¡ius VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai.

6. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo ne teismo tvarka iÅ¡kelta bankroto byla, nors pagal Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sÄ lygų 2.1.20. punkto nuostatas atsakovė UAB „Projektų vadybos institutas“ įsipareigojo nuo Sutarčių įsigaliojimo ir penkerius metus po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos raÅ¡ytinio sutikimo nekeisti savo veiklos pobÅ«džio arba jos nenutraukti, nedalyvauti reorganizavime bei nesilikviduoti. Civilinės bylos Nr. 2-1651-241/2017 nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu tapo žinoma tai, jog atsakovas R.

G. ir Latvijos SIA „Party24.LV“ vadovas A. S. sudarė tariamÄ 1 200 000 Eur koncertinės veiklos sutartį, iÅ¡ anksto žinodami, kad ji nebus vykdoma. Be to, už Å¡ios sutarties neįvykdymÄ atsakovas A. G. pripažino 1 060 000 Eur baudÄ . Tokiu bÅ«du R. G. siekė iÅ¡vengti UAB „Projektų vadybos institutas“ prievolių kreditoriams įvykdymo bei sudaryti sÄ lygas pradėti atsakovo UAB „Projektų vadybos institutas“ neteisminę bankroto procedÅ«rÄ .

7. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad dėl atsakovo R. G. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiga atsakovui R. G., kaip bendrovės direktoriui, teikti informacijÄ tretiesiems asmenims yra numatyta teisės aktuose. Be to, atsakovas R. G. pažeidė 2014 m. spalio 8 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas, kadangi neteisėtai inicijavo UAB „Projektų vadybos institutas“ bankrotÄ , nors jam buvo žinoma tiek apie UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriaus UAB „Karolinos turas“ pretenzijas, tiek apie Sutartyse numatytÄ draudimÄ per penkerius metus po projekto įgyvendinimo pabaigos be įgyvendinančios institucijos raÅ¡ytinio sutikimo nekeisti savo veiklos pobÅ«džio, jos nenutraukti, nedalyvauti reorganizavime ir nesilikviduoti.

8. IeÅ¡kovė teigia, kad R. G. veikė neteisėtai ir taip pažeidė fiduciarinę rÅ«pestingumo pareigÄ , todėl atsakovo R. G. kaltė preziumuotina ir jis privalo atsakyti, kaip subsidiarus skolininkas. Atsakovas R. G., eidamas UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriaus pareigas, pažeidė CK 2.87 straipsnio bei Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatose įtvirtintÄ pareigÄ juridinio asmens vadovui veikti iÅ¡imtinai tik juridinio asmens interesais, kuriÄ juridinio asmens vadovas turi įgyvendinti laikydamasis rÅ«pestingo, apdairaus bei protingo vadovo elgesio standartų.

9. Atsakovas R. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

10. Atsakovo teigimu, atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ neteisminio bankroto metu Ministerija buvo pareiÅ¡kusi 25 848,18 Eur kreditorinį reikalavimÄ . Su patikslintu ieÅ¡kiniu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų gynusi interesus anksčiau ir bÅ«tų kreipusis į bankroto administratorių su praÅ¡ymu pateikti ieÅ¡kinį dėl neteisėtų atsakovo R. G. veiksmų, o bankroto administratorius neteisminio bankroto proceso metu bÅ«tų atsisakęs teikti ieÅ¡kinį. Atsakovas R. G. nurodo, kad patikslinti reikalavimai suformuluoti formaliai bei nesuprantamai, todėl ieÅ¡kinio dalis jo atžvilgiu turėtų bÅ«ti palikta nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

11. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai bando iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ atsakovo R. G., trumpiausiai vadovavusio UAB „Projektų vadybos institutas“, kadangi jis (R. G.) nesudarinėjo ginčo sutarčių, kurias sudaryti buvo pavesta komercijos direktoriui J. V.. Atsakovas vadovavo sÄ lyginai trumpÄ laikÄ ir neturėjo galimybės daryti įtakÄ Ä¯monės veiklai, kai buvo sudarinėjamos sutartys ir gaunami ginčo pinigai. Atsakovui esant vadovu visos sutarties sÄ lygos buvo vykdomos. Atsakovui yra žinoma, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ teikė ieÅ¡kovei ataskaitas ir tinkamai įgyvendino projektÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių ataskaitų kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė.

Be to, patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas jau suėjus penkerių metų terminui, kuomet sutartys jau galimai yra įvykdytos. IeÅ¡kovė netinkamai taiko subsidiarios atsakomybės institutÄ , kadangi juridinis asmuo savarankiÅ¡kai atsako už savo prievoles ir nesant įstatymuose numatytų iÅ¡imčių arba pačių juridinio asmens vadovų arba darbuotojų valios, juridinio asmens darbuotojai arba vadovai už juridinio asmens prievoles neatsako. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį valdymo organų civilinė atsakomybė mokiai bendrovei yra tiesioginė, o pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatas, bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari, iÅ¡skyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies nuostatų pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovė remiasi CK 2.87 straipsnio nuostatomis, ieÅ¡kinį atsakovui R. G. turėtų pareikÅ¡ti ne VÄ® „Turto bankas“, o UAB „Projektų vadybos institutas“. VÄ® „Turto bankas“ Å¡iuo konkrečiu atveju nenurodė, kodėl reiÅ¡kia netiesioginį ieÅ¡kinį UAB „Projektų vadybos institutas“ vardu. Atsakovas mano, kad, tik nustačius visas jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, jis privalėtų ieÅ¡kovei atsakyti tiek, kiek ieÅ¡kovės reikalavimas nebÅ«tų patenkintas iÅ¡ atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“.

UAB „Projektų vadybos institutas“ nėra bankrutuojanti bendrovė, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ ir atsakovui R. G.. Keliant subsidiarios atsakomybės klausimÄ , juridinis asmuo turėtų bÅ«ti bankrutuojantis. Atsakovo teigimu, UAB „Projektų vadybos institutas“ turi pakankamai turto padengti ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

12. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovė nesÄ Å¾iningai nurodo, jog atsakovo R. G. sudaryta sutartis su Latvijos SIA „Party24.LV“ vadovu A. S. buvo tariama ir tÄ patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo iÅ¡vados civilinėje byloje Nr. 2-1651-241/2017. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas tokios iÅ¡vados nepadarė ir atsakovui R. G. nėra žinoma apie Å¡iuo pagrindu pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2018 reikalavimas dėl atsakovo R. G. ir A. S. sudarytos sutarties buvo atmestas ir nors ieÅ¡kovė nurodė, kad Å¡ios civilinės bylos klausimai nėra susiję su civiline byla Nr. e2-819-599/2019, tačiau Å¡ioje civilinėje byloje taip pat buvo nagrinėjamas ir ieÅ¡kovo nurodomas baudos dydis bei kiti analogiÅ¡ki argumentai.

13. Atsakovas teigia, kad vien tik aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalÄ Ä¯monei ar jos kreditoriams dar savaime nėra pagrindas įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu vadovas elgėsi sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų bei nevirÅ¡ijo įmonės veikloje įprastos Å«kinės – komercinės rizikos. Atsakovo sudaryti sandoriai nepažeidė objektyvaus elgesio standartų.

Be to, sandorių sudarymo metu atsakovui R. G. iÅ¡ anksto nebuvo žinoma, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ gali atsirasti žala. Atsakovui R. G. perdavus UAB „Projektų vadybos institutas“ valdymÄ bankroto administratoriui, jis neturėjo objektyvių galimybių žinoti apie VÄ® „Turto bankas“ siunčiamus raÅ¡tus bei į juos atsakyti, o dėl to, kad neteisminė UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procedÅ«ra buvo nutraukta, įmonės bÅ«senos pasikeitimÄ tam tikru laikotarpiu nulėmė kreditorių sprendimas, bet ne atsakovo R.

G. veiksmai. Å ios aplinkybės jau buvo iÅ¡nagrinėtos Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-799-565/2018 ir analogiÅ¡ki reikalavimai buvo atmesti, o teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje byloje. Pradinis kreditorius Ministerija jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo bankroto procese atsakovui nepareiÅ¡kė, į UAB „Projektų vadybos institutas“ kreipėsi tik praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo atsakovo R. G. atleidimo iÅ¡ UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriaus pareigų.

14. Trečiasis asmuo VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ra pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad jį palaiko.

15. Trečiasis asmuo nurodo nesutinkantis su atsakovo argumentais, kad ataskaitos yra tik formalus dokumentas. Projekto vykdytojas turi atsiskaityti ataskaitose. Pateikus ataskaitÄ pažeidimÄ yra įmanoma atstatyti, tačiau atsakovės veiklos nevykdymo (neveikimo) neįmanoma atstatyti, o atsakovė privalėjo veiklÄ vykdyti 2014 metais, 2015 metais, 2016 metais bei 2017 metais. Be to, nurodo, kad kai nebuvo pateikta atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ ataskaita, bÅ«tent atsakovas R. G. buvo Å¡ios įmonės vadovas, todėl jis ir yra atsakingas už nepateiktÄ ataskaitÄ .

Atvejais, kai projekto vykdytojas bankrutuoja, yra nutraukiamos sutartys dėl jų sÄ lygų nesilaikymo. Nors Å¡iuo konkrečiu atveju atnaujinus pažeidimo tyrimÄ paaiÅ¡kėjo ta aplinkybė, jog atsakovas UAB „Projektų vadybos institutas“ nebėra bankrutuojantis juridinis asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jokių atsakovės veiklos įrodymų nebuvo, darbuotojų nebuvo, tai ir nekeitė to fakto, jog atsakovės veikla de facto buvo nutraukta nepateikus paskutinės ataskaitos. Rodikliai turi bÅ«ti teikiami tris metus po projekto finansavimo pabaigos.

16. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad jį palaiko. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ UAB „Projektų vadybos institutas“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo R. G., ieÅ¡kovės VÄ® „Turto bankas“ naudai 26 824,79 Eur skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 20 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų valstybės naudai 604 Eur žyminį mokestį bei 9,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinys atmestas.

18. Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimus, kadangi egzistuoja teisinis pagrindas ginčo sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įmonės, nes verslo subjektų netinkamai panaudota Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų parama yra grÄ Å¾inama iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų ir tai yra padaryta ir Å¡iuo konkrečiu atveju, todėl UAB „Projektų vadybos institutas“ tokiais savo veiksmais padarė žalÄ valstybei, kuriÄ privalo ir atlyginti.

19. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad už negrÄ Å¾intÄ skolÄ taip pat subsidiariai yra atsakingas ir UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. dirbęs atsakovas R. G.. Sprendime konstatuota, kad pažeidimai buvo padaryti 2016 m. sausio 30 d., R. G. dirbant UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi. Atsakomybę patvirtina aplinkybė, kad projekto vykdytojas po projektų užbaigimo neteikė ataskaitos už 2015 metus, neatsakė į VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros raÅ¡tus, neteikė jokios informacijos ir dokumentų, nors Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sÄ lygų 7.6 p. nuostatos griežtai įpareigojo atsakovę tokius veiksmus papraÅ¡ius VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai atlikti.

20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas R. G. šiuo atveju savo neveikimu padėjo žalai (skolai) atsirasti. Teismas akcentavo, kad būtent tuo laikotarpiu, kai atsakovas R. G. buvo vadovu, buvo būtina atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau buvo neveikiama ir tai sukėlė neigiamas pasekmes. Be to, buvo nustatytas įpareigojimas tuo metu nestabdyti bei nenutraukti UAB „Projektų vadybos institutas“ vykdomos veiklos, tačiau ši veikla buvo sustabdyta (pradėta bankroto procedūra) dėl vadovo netinkamų veiksmų.

21. Teismas nurodė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais buvo pažeistas ir vieÅ¡asis interesas. Be to, UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo ne teismo tvarka iÅ¡kelta bankroto byla, nors pagal Sutarčių 1 ir 2 bendrųjų sÄ lygų 2.1.20 p. nuostatas UAB „Projektų vadybos institutas“ įsipareigojo tokių veiksmų neatlikti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. G. savo veiksmais siekė iÅ¡vengti UAB „Projektų vadybos institutas“ prievolių kreditoriams įvykdymo bei sudaryti sÄ lygas pradėti atsakovo UAB „Projektų vadybos institutas“ neteisminę bankroto procedÅ«rÄ .

Pareiga atsakovui R. G., kaip bendrovės direktoriui, teikti informacijÄ tretiesiems asmenims yra numatyta, taigi R. G. tokiais savo veiksmais pažeidė fiduciarinę rÅ«pestingumo pareigÄ . III. Apeliacinio skundo argumentai 22. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G., prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį, kuria subsidiariai iÅ¡ jo priteista 26 824,79 Eur skola ir 5 procentų palÅ«kanos, bei grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pažeidimai buvo padaryti 2016 m. sausio 30 d., t. y. atsakovui R. G. dirbant UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi, ir tuo, kad projekto vykdytojas po projektų užbaigimo neteikė ataskaitos už 2015 metus ir neatsakė į VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros raÅ¡tus. R. G. direktoriumi dirbo nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d., sutarčių dėl ES paramos fondų lėšų jis su ieÅ¡kove nesudarinėjo ir už jų vykdymÄ (visa apimtimi) atsakingas bÅ«ti negali.

TÄ patvirtina 2018 m. vasario 21 d. VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros iÅ¡vados, jog pažeidimus padarė bÅ«tent pati bendrovė. IÅ¡vadose nėra nurodyti R. G. neteisėti veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ formalų pažeidimÄ (ataskaitos nepateikimÄ ) turi bÅ«ti atsakingas direktorius R. G. ir iÅ¡ jo subsidiariai priteistina skola. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog direktoriumi vertinant visÄ sutarties vykdymo terminÄ buvo trumpÄ laikÄ ir visa atsakomybė už 5 metų laikotarpį jam negali kilti, juolab, kad 3 metus sutartys buvo vykdomos laiku ir tinkamai.

Pažymėjo, jog bankroto proceso metu direktoriui jokie priekaištai nebuvo reiškiami.

24. Apeliantas pažymi, jog tuo metu, kai buvo priimti įsakymai dėl Europos SÄ jungos lėšų grÄ Å¾inimo, jis jau daugiau nei du metus nebuvo UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi ir priiminėti sprendimų Å¡io juridinio asmens vardu ir jo atžvilgiu negalėjo, jo įgaliojimai baigėsi 2016 m. vasario 17 d., kai buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų. Nuo Å¡ios dienos prasidėjus bankroto procedÅ«rai visi įgaliojimai buvo perduoti bankroto administratoriui. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dalinė skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirta iÅ¡ bendros žalos masės, nes ieÅ¡kovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus.

25. Visi argumentai, susiję su priimtų įsakymų apskundimu ir neva pripažintos skolos pasekmėmis, turėtų būti nukreipti į bankroto administratorių, tuo metu administravusį UAB „Projektų vadybos institutas“, o ne į buvusį direktorių R. G., kuris nuo 2016 m. vasario 17 d. jokios įtakos daryti nebegalėjo. Apelianto nurodomi veiksmai niekaip negalėjo būti siejami ir su ataskaitos nepateikimu, nes ataskaita galimai yra likusi tarp įmonės dokumentų.

26. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo įpareigota nestabdyti bei nenutraukti veiklos, o už tai yra atsakingas R. G.. SprendimÄ dėl įmonės bankroto priėmė ne R. G., o UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriai, toks kreditorių nutarimas buvo neteisėtas. Direktorius negalėjo pakeisti bankrutuojančios įmonės statuso. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovė aktyviai dalyvavo bankroto procese, nekeldama klausimų dėl tokio proceso teisėtumo.

Bankroto procedÅ«ra buvo neteisėta, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ pažeidė Sutarčių bendrųjų sÄ lygų 2.1.20 punkto nuostatas. Apelianto vertinimu, vien formalus direktoriaus vienos ataskaitos nepateikimas nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis (R. G.) veikė prieÅ¡ įmonės interesus ar prieÅ¡ konkretų kreditorių. Be to, vienos ataskaitos nepateikimas savaime nereiÅ¡kia, jog projektas, kuriam buvo skirtos piniginės lėšos ir kurias visas yra praÅ¡oma priteisti ir iÅ¡ R.

G., buvo neįgyvendintas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl buvusio įmonės vadovo subsidiarios atsakomybės už įmonės finansinę prievolę grÄ Å¾inti nutrauktų sutarčių pagrindu suteiktas Europos SÄ jungos fondo lėšas.

29. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. kovo 30 d. Ministerija ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarė projekto Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-10 sutartį, kuria UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte „Elektroninio verslo projekto įgyvendinimas: e-verslo sprendimo diegimas, siekiant optimizuoti įmonės veiklos procesus“. 2013 m. birželio 12 d. Ministerija ir UAB „Projektų vadybos institutas“ sudarė projekto „Įmonės veiklos procesų standartizavimas pagal ISO standartus“ Finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-2-VP2-2.1.-ŪM-03-K-02-024, kuria UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo suteiktos lėšos projekte.

30. Trečiasis asmuo LVPA, atlikusi tyrimÄ ir pakartotinį tyrimÄ parengė pažeidimo tyrimo iÅ¡vadas Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-03-101/IT02 bei Nr. S-VP2-2.1-ŪM-03-K-02-024/IT02, kuriose nustatyta, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ 2016 m. sausio 30 d. pažeidė teisės aktų nuostatas bei informavo MinisterijÄ apie Europos SÄ jungos finansinės paramos, kuri buvo suteikta UAB „Projektų vadybos institutas“, naudojimo pažeidimus. 31. 2018 m. kovo 21 d. LR Ūkio ministerija priėmė Ä®sakymus Nr. 4-157 bei Nr. 4-158, kuriuose nurodė, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ privalo grÄ Å¾inti iÅ¡ viso 24 451,75 Eur sumÄ , suteiktÄ Europos SÄ jungos fondo lėšų į Ministerijos sÄ skaitÄ bei privalo sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palÅ«kanas ir finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . 2016 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo Ministerija perdavė ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į UAB „Projektų vadybos institutas“. 2018 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į UAB „Projektų vadybos institutas“ praÅ¡ydama grÄ Å¾inti skolÄ , tačiau atsakovė Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo neįvykdė ir nepateikė pasiÅ«lymų dėl atsakovei priimtinų skolos grÄ Å¾inimo galimybių.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo UAB „Projektų valdybos institutas“ ir subsidiariai iÅ¡ atsakovo R. G. ieÅ¡kovo naudai 26 824,79 EUR skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės teigimu, už negrÄ Å¾intÄ skolÄ yra atsakingas ir UAB „Projektų vadybos institutas“ direktoriumi nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. vasario 17 d. dirbęs R.

G..

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieÅ¡kovo reikalautÄ sumÄ subsidiariai ir abiejų atsakovų. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad egzistuoja teisinis pagrindas ginčo sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Å¡io atsakovo, nes verslo subjektų netinkamai panaudota Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų parama yra grÄ Å¾inama iÅ¡ Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, tai yra padaryta ir Å¡iuo konkrečiu atveju, todėl atsakovas UAB „Projektų valdybos institutas“ savo tokiais veiksmais padarė žalÄ LR Valstybei, kuriÄ privalo ir atlyginti.

Teismas taip pat sprendė, jog už negrÄ Å¾intÄ skolÄ subsidiariai yra atsakingas ir atsakovo UAB „Projektų valdybos institutas“ direktoriumi laikotarpyje nuo 2015-06-03 iki 2016-02-17 dirbęs atsakovas R. G., kadangi pažeidimai buvo padaryti 2016-01-30. Teismo vertinimu, atsakovo R. G. atsakomybę patvirtina ta aplinkybė, jis sÄ moningai neteikė projekto ataskaitos už 2015 metus, neatsakė į VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«ros raÅ¡tus, neteikė jokios informacijos ir dokumentų, žinodamas, kad minėtų sutarčių bendrųjų sÄ lygų 7.6 p. nuostatos bei LR ABÄ® ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatos įpareigojo atsakovÄ tokiu veiksmus atlikti, todėl Å¡iuo savo neveikimu ir padėjo Å¡iai žalai (skolai) atsirasti.

Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, jog pagal sutarčių bendrųjų sÄ lygų 2.1.20 p. nuostatas atsakovas UAB „Projektų valdybos institutas“ įsipareigojo nuo sutarčių įsigaliojimo ir penkerius metus po projekto pabaigos be įgyvendinančios institucijos raÅ¡ytinio sutikimo nekeisti savo veiklos pobÅ«džio arba jos nenutraukti, nedalyvauti reorganizavime, tačiau atsakovui UAB „Projektų valdybos institutas“ buvo ne teismo tvarka pradėtas bankroto procesas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovas R.

G., dirbdamas atsakovo UAB „Projektų valdybos institutas“ direktoriumi, pažeidė LR CK 2.87 str. bei LR ABÄ® 19 str. 8 d. nuostatose įtvirtintÄ pareigÄ veikti iÅ¡imtinai tik juridinio asmens interesais.

33. Apeliaciniu skundu atsakovas R. G. nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje, kuria subsidiariai iÅ¡ jo priteista 26 824,79 Eur skola. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pažeidimai buvo padaryti atsakovui einant pareigas, neatsižvelgė, jog paramos fondų lėšų jis su ieÅ¡kove nesudarinėjo ir įmonės vadovu buvo gana trumpÄ laikÄ , todėl atsakomybė už visÄ sutarties vykdymo laikotarpį, vien dėl formalaus ataskaitos nepateikimo jam negali.

Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog jo įgaliojimai baigėsi 2016 m. vasario 17 d., kai buvo atleistas iÅ¡ direktoriaus pareigų, todėl priiminėti sprendimų Å¡io juridinio asmens vardu ir jo atžvilgiu jis negalėjo, kai buvo priimti įsakymai dėl Europos SÄ jungos lėšų grÄ Å¾inimo, jis jau daugiau nei du metus nebuvo Direktorius. SprendimÄ dėl įmonės bankroto, kuris vėliau buvo pripažintas neteisėtu, priėmė ne R. G., o UAB „Projektų vadybos institutas“ kreditoriai.

34. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numato, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai, protingai ir nepažeisti savo fiduciarinių pareigų (rÅ«pestingumo, lojalumo) juridiniam asmeniui. ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

35. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimÄ gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir kreditoriams pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę.

Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui. Bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės Å«kinės komercinės veiklos rizika, neturėtų bÅ«ti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei.

Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrÄ kartÄ . Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį, kuria buvo tenkintas atsakovo R. G. apeliacinis skundas ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto veiksmų teisėtumo (neteisėtumo) ir jo atsakomybės neįvertino ir nenustatė, kuris iÅ¡ subjektų, nurodytų Ä®BÄ® 12 straipsnio 2 dalyje, įgyvendino teisę inicijuoti bankroto procedÅ«ras ne teismo tvarka, neįvertino ar kreditoriams priimant sprendimÄ dėl įmonės bankroto ne teismo tvarka buvo suteikta reikÅ¡minga informacija Å¡iam sprendimui priimti.

Taip pat akcentavo, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl teisinių priežasčių, lėmusių R. G., kaip vadovo, pareigų pasibaigimÄ , bei nesprendė dėl jo tinkamo (netinkamo) veikimo vykdant iÅ¡ Sutarčių kylančius įsipareigojimus. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė ir nenustatė vienos iÅ¡ sÄ lygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti, t.y. aplinkybės, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti.

37. Teisėjų kolegijai iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ pagal atsakovo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo, į byla buvo pateikti papildomi įrodymai bei Å¡alių paaiÅ¡kinimai, reikÅ¡mingi kasacinės instancijos teismo akcentuotų aplinkybių įvertinimui, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

38. LVPA 2018 m. vasario 21 d. pažeidimo tyrimo iÅ¡vadoje, kuria iÅ¡ esmės remiasi ieÅ¡kovė reikalaudama žalos atlyginimo, konstatuota, jog UAB „Projektų vadybos institutas“ pažeidė Finansinės paramos, iÅ¡mokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grÄ Å¾inimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetÄ taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Taisyklės) reikalavimus, taip pat VP2-2.1-ŪM-03-K priemonės „PROCESAS LT“ projektų finansavimo sÄ lygų apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2012 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 4-508 (toliau – ApraÅ¡as) nuostatas bei Sutarties bendrÄ sias bei specialiÄ sias nuostatas. IÅ¡vadoje konstatuota, kad pažeidimas padarytas 2016 m. sausio 30 d. Taip pat nurodyta, kad projekto vykdytojas nėra pateikęs ataskaitos po projekto užbaigimo už 2015 m.; nevykdė prisiimto įsipareigojimo nedelsiant praneÅ¡ti LVPA ir (arba) Ministerijai apie svarbias priežastis, kliudančias vykdyti veiklÄ . Pirmosiosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį apelianto atžvilgiu tenkino iÅ¡ esmės vien remdamasis minėta iÅ¡vada ir joje konstatuotais UAB „Projektų vadybos institutas“ pažeidimais.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog savalaikis informacijos (ataskaitų) teikimas VÅ¡Ä® Lietuvos verslo paramos agentÅ«rai, apeliantui einant UAB „Projektų vadybos institutas“ vadovo pareigas buvo jo pareiga ir Å¡ios įstatyminės, norminių teisės aktų bei sutarčių, kuriomis suteikta finansinė parama pažedimas gali bÅ«ti laikomas neteisėtu neveikimu. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas primdamas skundžiamÄ sprendimÄ neįvertino tokio neveikimo aplinkybių, nenustatė ar tokį neveikimÄ lėmė didelė apelianto kaltė, neanalizavo ar tokio pobÅ«džio pažeidimai lėmė žalos atsiradimÄ , neatsižvelgė į kitų vadovo civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų egzistavimÄ .

39. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog sprendžiant ar yra teisinis pagrindas taikyti apeliantui civilinę atsakomybę už minėtus UAB „Projektų vadybos institutas“ minėtus pažeidimus, Å¡iuo atveju svarbi aplinkybė, jog apeliantas Å¡ios įmonės vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2016-02-17. LVPA tik 2016 m. balandžio 18 d., t.y. R. G. jau nesant UAB „Projektų valdymo institutas“ vadovu, raÅ¡tu informavo projekto vykdytojÄ bei bankroto administratorių apie pradėtÄ Ä¯tariamo pažeidimo tyrimÄ ir paprašė pateikti papildomus argumentus. 2016 m. gegužės 2 d. projekto vykdytojui buvo iÅ¡siųstos pažeidimo tyrimo iÅ¡vados 2017 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tu, atnaujinus pažeidimo tyrimÄ , apie tai buvo informuotas projekto vykdytojas, bei įpareigotas iki 2017 m. gruodžio 22 d. pateikti aktualiÄ informacijÄ apie įmonės statusÄ bei informacijÄ dėl reikalavimų užtikrinimo, taip pat trÅ«kstamas ataskaitas po projektų įgyvendinimo kartu su pagrindžiančiais duomenimis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, natūralu, kad apeliantas nebūdamas įmonės vadovu, nedisponuodamas jokiais įmonės dokumentais, neturėjo ir negalėjo žinoti apie teikiamus raštus UAB „Projektų vadybos institutas“ ir į juos atsakyti. Kita vertus, remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (166 p.), darytina išvada, jog ataskaitos už 2015 m. nepateikimas dar apeliantui einant įmonės vadovo pareigas, pats savaime nelėmė prašomos priteisti žalos atsiradimo.

Remiantis minėtomis procedÅ«romis, vykdytojui nepateikus ataskaitos įgyvendinančioji institucija pirmiausia raÅ¡tu apie tai primena ir nustatyto terminÄ , per kurį ataskaita turi bÅ«ti pateikta ir tik per šį terminÄ nepateikus ataskaitos sprendžiami klausimai, dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir iÅ¡mokėtų lėšų arba jų dalies susigrÄ Å¾inimo. Å iuo atveju byloje nėra duomenų, jog įgyvendinančioji institucija bÅ«tų kreipusis į UAB „Projektų vadybos institutas“ dėl netinkamo sutarčių vykdymo, apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu.

Tačiau net ir įvertinus faktÄ , kad apeliantas įgaliojimų neteko dėl to, kad buvo inicijuotas UAB „Projektų vadybos institutas“ bankrotas ne teismo tvarka, kuris vėliau buvo pripažintas inicijuotu pažeidžiant Ä®BÄ® 12 str. nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, ataskaitos, informacijos ar atsakymo į raÅ¡tÄ nepateikimas, nesant duomenų apie tyčinį ir sÄ moningÄ tokio pobÅ«džio neveikimÄ , neturėtų bÅ«ti pagrindas taikyti įmonės vadovui civilinę atsakomybę.

Pažymėtina, jog pagal Taisyklių 197 punktÄ , įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimÄ ir tik nustačiusi pažeidimÄ , kurio iÅ¡taisyti neįmanoma, priima sprendimÄ dėl nustatyto pažeidimo. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, tokio pobÅ«džio pažeidimai laikytini formaliais, iÅ¡taisomais ir Å¡ios konkrečios bylos atveju nepateisinančiais civilinės atsakomybės taikymo įmonės vadovo atžvilgiu.

40. Vienas iÅ¡ pažeidimų, kuriais rėmėsi ieÅ¡kovas yra pažeidimas sutarčių bendrųjų sÄ lygų 2.1.20 punktuose nustatytos sÄ lygos, kuria UAB „Projektų vadybos institutas“, kaip Projekto vykdytoja, įsipareigojo nuo Sutarties įsigaliojimo dienos ir 5 metus po projekto pabaigos be įgyvendinančiosios institucijos ir (arba) ministerijos, ir (arba) kitos valstybės institucijos raÅ¡ytinio sutikimo nekeisti savo veiklos, kuriai skiriamos Projekto finansavimo lėšos, pobÅ«džio ar įgyvendinimo sÄ lygų ir nenutraukti Å¡ios veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesireorganizuoti, taip pat nesilikviduoti, jeigu tai galėtų pažeisti Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 57 straipsnio nuostatas.

Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ esmės LVPA 2018 m. vasario 21 d. pažeidimo tyrimo daugiausia dėmesio skiriama faktui, kad 2016 m. vasario 17 d. Juridinių asmenų registre buvo registruotas ir pakeistas UAB „Projektų vadybos institutas“ teisinis statusas į „Bankrutuojantis“, remiantis tuo, konstatuota, jog nėra pagrindo teigti, kad projekto vykdytojas įvykdė reikalavimus sutarties įsigaliojimo ir penkerius metus po projekto pabaigos užtikrinti įmonėje įdiegtų vadybos metodų ir valdymo sistemų galiojimÄ .

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju esminė aplinkybė lėmusi tai, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo įpareigota grÄ Å¾inti paramÄ buvo ne ataskaitų, informacijos ar atsakymų į raÅ¡tus savalaikis nepateikimas, o įmonės bankrotas.

41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl Å¡ios aplinkybės formaliai pasisakė atkartodamas ieÅ¡kovo procesiniuos dokumentuose nurodytas aplinkybes apie tai, kad civilinės bylos Nr. 2-1651-241/2017 nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu ieÅ¡kovui tapo žinoma ta aplinkybė, kad atsakovas R. G. ir Latvijos SIA „Party24.LV“ vadovas A. S. sudarė tariamÄ 1 200 000,00 EUR koncertinės veiklos sutartį, iÅ¡ anksto žinodami, jog ji nebus vykdoma, atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, jog tokie atsakovų veiksmai iÅ¡ esmės pažeidė sudarytų paramos sutarčių sÄ lygas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtoje byloje Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi buvo nutrauktas UAB „Projektų vadybos institutas“ bankrotas ne teismo tvarka, konstatavus, jog jis buvo inicijuotas pažeidžiant Ä®BÄ® 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , t.y. kad bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iÅ¡kelta bylų, kuriose Å¡iai įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai. Tačiau ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie neva tariamÄ R.

G. ir Latvijos SIA „Party24.LV“ sandorį iÅ¡ viso nebuvo analizuojamos. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog byloje jokių įrodymų apie tai, jog atsakovo UAB „Projektų valdybos institutas“ vykdomos veiklos sustabdymas buvo įtakotas kokių tai kitų objektyvių priežasčių, negu paties atsakovo R. G., t. y. kaip vadovo, netinkami veiksmai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tokioms iÅ¡vadoms, kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ viso neanalizavo kokios aplinkybės lėmė UAB „Projektų valdybos institutas“ vykdomos veiklos sustabdymÄ .

42. IÅ¡ apelianto nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka naujai pateikų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog teisę inicijuoti kreditorių susirinkimÄ dėl UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto ne teismo tvarka inicijavo pats apeliantas bÅ«damas įmonės vadovu. Apeliantas paaiÅ¡kino, jog tai padarė matydamas, kad bendrovė patiria didelių finansinių sunkumų, negali ir ateityje gali negalėti atsiskaityti su savo kreditoriais, įmonės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å alys nepateikė įrodymų, kurie leistų iÅ¡samiai ir tiksliai įvertinti UAB „Projektų vadybos institutas“ turtinę padėtį 2016 m. sausio mėn. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, į bylÄ pateiktas UAB „Projektų vadybos institutas“ 2016 m. vasario 8 d. kreditorių susirinkimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, jog tuo metu įmonė jau turėjo 135 kreditorius, kurių reikalavimų suma 1282761 EUR, sudaro pagrindÄ laikyti tikėtinais apelianto argumentus, jog jam inicijuojant kreditorių susirinkimÄ , įmonė buvo nemoki arba sparčiai artėjo prie tokios bÅ«klės. Nors Å¡iuo atveju pagal byloje esančius įrodymus nėra galimybės nustatyti ar tokiÄ Ä¯monės padėtį nulėmė 7 mėnesius ėjusio vadovo pareigas apelianto veiksmai, ar ankstesnių vadovų veiksmai, ar verslo nesėkmė, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovei UAB „Projektų vadybos institutas“ Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-3829-864/2019 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, kuri Å¡iuo metu jau yra pabaigta, juridinis asmuo likviduotas.

Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankroto bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas nei tyčinio bankroto klausimas, nei ieÅ¡kovės įvardyto sandorio su Latvijos SIA „Party24.LV“ pripažinimo negaliojančiu klausimas. Pažymėtina, jog tiek ankščiau, tiek Å¡iuo metu galiojantis įmonių nemokumÄ reglamentuojantys teisės aktai numato pareigÄ Ä¯monės vadovui, nustačius, kad įmonė galimo nemokumo požymius, nedelsiant imtis atitinkamų veiksmų, suÅ¡aukti dalyvių susirinkimÄ , kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Todėl, esant byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumai, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto veiksmai vykdant įstatymo numatytÄ pareigÄ inicijuoti kreditorių susirinkimÄ spręsti įmonės nemokumo klausimui, laikytini atitinkančiais rÅ«pestingo, apdairaus bei protingo vadovo elgesio standartus bei įmonės vadovo fiduciarinės pareigos laikymÄ si.

43. Minėta, jog Lietuvos Apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi buvo nutrauktas UAB „Projektų vadybos institutas“ bankrotas ne teismo tvarka, konstatavus, jog jis buvo inicijuotas pažeidžiant Ä®BÄ® 12 str. nuostatas, t.y. esant Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. vasario 2 d. įsakymo iÅ¡davimu iÅ¡keltai civilinei bylai pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Karolinos turas“ pareiÅ¡kimÄ dėl įsakymo iÅ¡davimo iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės UAB „Projektų vadybos institutas“ 18 565,73 Eur skolÄ .

Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai įrodymų sudarančių pagrindÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti ar kreditoriams priimant sprendimÄ vykdyti UAB „Projektų vadybos institutas“ bankroto procesÄ ne teismo tvarka buvo žinoma ir suteikta Å¡i informacija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ apelianto paaiÅ¡kinimų matyti, kad prieÅ¡ Å¡aukdamas kreditorių susirinkimÄ jis kreipėsi dėl informacijos apie tai, ar teismuose nėra iÅ¡keltų bylų prieÅ¡ UAB „Projektų vadybos institutas“ atžvilgiu.

Apie Å¡aukiamÄ kreditorių susirinkimÄ jis informavo kreditorius 2016 m. sausio 28 d., tame tarpe ir kreditorę UAB „Karolinos turas“, kuri balsavo susirinkime. Informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėtai datai, teismuose nagrinėjamų bylų kuriose UAB „Projektų vadybos institutas“ pareikÅ¡ti reikalavimai iÅ¡ tiesų nebuvo. IÅ¡ informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo UAB „Karolinos turas“ kreipėsi po praneÅ¡imo apie Å¡aukiamÄ susirinkimÄ gavimo, t.y. 2016 m. vasario 1 d.

Teismo įsakymas iÅ¡duotas ir iÅ¡siųstas 2016 m. vasario 2 d., o 2016 m. vasario 5 d. (penktadienį) įteiktas UAB „Projektų vadybos institutas“ vadybininkei. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, sekančiÄ darbo dienÄ 2016 m. vasario 8 d. (pirmadienį) vykusio kreditorių susirinkimo metu apie UAB „Karolinos turas“ iÅ¡keltÄ bylÄ tiek apeliantas, tiek kiti kreditoriai galėjo ir nežinoti, ypač įvertinus tai, kad didžioji dalis kreditorių balsavo raÅ¡tu.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, apie tyčinius, sÄ moningus apelianto veiksmus siekiant Å¡iÄ informacijÄ nuslėpti nuo kreditorių tam, kad bÅ«tų inicijuotas bankroto procesas ne teismo tvarka. Kita vertus, Å¡ios aplinkybės susijusios su bankroto bylos ne teismo tvarka inicijavimu ir tuo, kad jis buvo nutrauktas po daugiau nei metų bylinėjimosi, iÅ¡ esmės nekeičia aplinkybės, kad UAB „Projektų vadybos institutas“ buvo susidÅ«rusi su finansiniais sunkumais ir tikėtina atitiko nemokios įmonės statusÄ .

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, jog tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas nebÅ«tų priėmęs sprendimo pradėti įmonės bankroto procesÄ ne teismo tvarka, UAB „Projektų vadybos institutas“ bÅ«tų sėkmingai toliau vystęs veiklÄ , tinkamai įgyvendinęs projektÄ , kuriam buvo suteiktas finansavimas, pateikęs ne tik tarpinęs bet ir galutinę ataskaitÄ kaip to reikalavo finansavimo sutarčių nuostatos ir nebÅ«tų įpareigotas Å¡io finansavimo grÄ Å¾inti.

T.y. ieškovė neįrodė, kad jos įvardijami kaip neteisėti skolininkės vadovo veiksmai (neveikimas) turi priežastinį ryšį su prašoma priteisti žala (skola).

44. Dėl kitų šalių argumentų teisėjų kolegija atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai.

45. Esant nurodytų aplinkybių ir argumentų visumai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja sÄ lygų visuma kilti atsakovo R. G., kaip įmonės UAB „Projektų vadybos institutas“ vadovo subsidiariai civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog yra teisinis pagrindas apeliacinį skundÄ tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma subsidiariai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. G. skolÄ , atmesti kaip nepagrįstÄ .

46. Patenkinus apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį atsakovo R. G. atžvilgiu atmetus, jis įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas R. G. pateikė teismui įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1500 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidas, apeliacinės instancijos teisme – 400 EUR už apeliacinio skundo pareigimÄ , 500 EUR už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjant iÅ¡ naujo, duomenų, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas kasacinės instancijos teisme – nėra.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl priteistinos ir ieÅ¡kovo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija, n u t a r i a: atsakovo R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ tenkinti. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti subsidiariai iÅ¡ R.

G. 26 824,79 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡kos teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 306,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, atmesti kaip nepagrįstÄ . LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės įmonės Turto bankas (į. k. 112021042) 2400 bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė Salvador Jelena Šiškina Rūta Veniulytė – Jankūnienė