e2e7db02-bc82-4cf0-bc3a-498485c41336 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėja                                          Civilinė byla Nr. 2A-130-198/2016Daina Lisaitė                                                       Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04092-2015-6                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1 (S)                                                                                                                                                                                                                                                                                              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 4 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų:

Eigirdo Činkos ir Nijolės Danguolės Smetonienės,                     teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. R. ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5210-812/2015 pagal ieÅ¡kovės I. R. ieÅ¡kinį atsakovui D. K., iÅ¡vadÄ byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė I. R. prašė:- pakeisti 2012-02-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymu Nr. L2-1759-902/2012 priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir priteisti iÅ¡ atsakovo D. K. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės;- priteisti iÅ¡ atsakovo D. K. iÅ¡laikymÄ sÅ«nui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.IeÅ¡kinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad su atsakovu nėra sudariusi santuokos, su atsakovu turi du vaikus J.

K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su atsakovu gyvena skyrium. Iki 2015-02-14 atsakovas gera valia teikė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams vidutiniÅ¡kai per mėnesį jai ir vaikams pragyventi skirdamas apie 1000 Eur. Å iÄ sumÄ D. K. mokėjo ieÅ¡kovei grynais pinigais. Po 2015-02-14 atsakovas sumažino teikiamÄ iÅ¡laikymÄ , pinigus skirdamas vaikams nepastoviai, iÅ¡laikymo suma iki kreipimosi į teismÄ svyravo nuo 150 iki 300 Eur per mėnesį. Å iuo metu atsakovas teikia teismo nustatyto dydžio laikinÄ iÅ¡laikymÄ kiekvienam vaikui po 58 Eur.

Nurodo, jog kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 290 Eur. Vaikų pragyvenimo išlaidas sudaro: išlaidos maistui - apie 500 Eur abiem vaikams, jiems sergant per mėnesį patiriamos išlaidos sveikatos priežiūrai sudaro nuo 30 Eur maisto papildams iki 90 Eur vaistams, išlaidos aprangai, ortopedinei avalynei, batų įdėklams, kurių viena pora kainuoja apie 12 Eur, jų reikia abiem vaikams į visus batus, ikimokyklinio ugdymo įstaigos paslaugoms apmokėti apie 60 Eur per mėnesį, ikimokyklinio ugdymo priemonėms, sportinei aprangai, rūbams darželyje įgyti, vaikų lavinimui, pramogoms (pietums picerijoje, kino teatrui), vaikams tenkanti būsto išlaikymo išlaidų dalis.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti priteisto iÅ¡laikymo sÅ«nui J. K. dydį, nes nuo to laiko, kai buvo priteistas iÅ¡laikymas, pasikeitė – padidėjo vaiko poreikiai, žymiai iÅ¡augo iÅ¡laidos jo aprangai, maitinimui, lavinimui, sveikatos priežiÅ«rai, be to, atsakovas gera valia teikė žymiai didesnį iÅ¡laikymÄ vaikui.IeÅ¡kovė turi nuosavybės teise dviejų kambarių butÄ , moka kredito įmokas bankui už suteiktÄ kreditÄ bÅ«stui įsigyti, kredito sutarties laikotarpis nuo 2008 m. iki 2033 m., mėnesio įmoka – 100 Eur ir automobilį N. Q.+2, kuris įgytas ieÅ¡kovės ir atsakovo lėšomis.

IeÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, ieÅ¡ko darbo, turi darbo patirtį draudimo srityje, kas mėnesį gauna iÅ¡ savivaldybės biudžeto 45,18 Eur iÅ¡mokÄ vaikams bei naudojasi motinos skiriama parama 400 Eur. IeÅ¡kovė taip pat turi nepilnametį sÅ«nų D. R., 16 m. amžiaus, kuris Å¡iuo metu gyvena su tėvu, o ieÅ¡kovės skiriamas iÅ¡laikymas vaikui sudaro apie 70 Eur. Atsakovas turi du iÅ¡laikytinius vaikus, verčiasi automobilių pardavimu, gauna pastovias ir pakankamas pajamas, iÅ¡ kurių iÅ¡laiko savo tėvus, tačiau vengia dirbti ir gauti pajamas legaliai, registruoti savo vardu įgytÄ turtÄ .

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012m. vasario 9 d. teismo įsakymu Nr. L2-1759-902/2012 priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisė iÅ¡ atsakovo D. K. iÅ¡laikymÄ J. K. ir M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam po 145 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos ( 2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskyrė I. R. vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Kitoje dalyje ieÅ¡kinio netenkino. Priteisė iÅ¡ atsakovo D. K. į valstybei 106,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas ir žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdo nepilnamečio sÅ«naus M. K. iÅ¡laikymo pareigÄ . Teismas nurodė, jog atsakovas pripažino, kad nuo 2015 m. vasario mėnesio nebeteikė nepilnamečiams vaikams pastovaus ir pakankamo iÅ¡laikymo. IÅ¡laikymÄ atsakovas teikė nepastoviai ir nepakankamo dydžio, iÅ¡laikymÄ atsakovas teikia teismui 2015-05-28 nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pritaikius byloje laikinÄ sias apsaugos priemones - priteisus vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ (b.l. 23-24).

Atsakovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ jis skiria kiekvienÄ mėnesį vaikams. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teismas nustatė, kad nuo priteisto iÅ¡laikymo J. K. momento ( 2012-02-01) pasikeitė sÅ«naus poreikiai - per laikotarpį nuo iÅ¡laikymo priteisimo iki ieÅ¡kinio pateikimo jie žymiai padidėjo, ieÅ¡kovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui. Bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kinio aplinkybes apie Jono ir M.

K. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas, bei aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų – vaikams skiriamos išmokos, iš atsakovo priteisto išlaikymo J. K. (43,44 Eur) bei motinos paramos, ieškovei nedirbant ir negaunant pajamų, nepakanka Jono ir Martyno net minimaliems poreikiams patenkinti. Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų teismas sprendė, kad Jono ir M. K. išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų ikimokyklinį amžių, per mėnesį ieškovės nurodyta suma 290 Eur kiekvienam vaikui yra protingo dydžio ir pagrįsta.

Teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo argumentus, kad jis, bÅ«damas sveikas, sportuojantis, subrendęs žmogus, yra tėvų iÅ¡laikytinis ir neturi savo pajamų. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad po teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui J. K. iÅ¡ atsakovo, iÅ¡augo vaiko poreikiai, priteistas iÅ¡laikymas nebeatitinka net gyvybiÅ¡kai svarbių minimalių vaiko poreikių, teismas pažymėjo jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Sprendė, jog byloje nėra duomenų apie ribotÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo darbingumÄ , tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, M. K. yra jau treji metai, todėl teismas pripažino, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra lygÅ«s pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų Å¡altinį ir privalo užtikrinti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams. Perkelti didžiÄ jÄ vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡tÄ vienam atsakovui Å¡ioje byloje nėra pagrindo.Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimÄ pakeisti – pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012m. vasario 9 d. teismo įsakymu Nr. L2-1759-902/2012 priteisto iÅ¡laikymo dydį ir priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ J.

K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 75 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 75 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovas nurodo, kad pagal galimybes iÅ¡laiko nepilnamečius vaikus, vaikai nuolat bendrauja su tėvu, o tėvas betarpiÅ¡kai dalyvauja vaikų gyvenime, ugdyme, tenkindamas vaikų materialinius poreikius, proporcingai savo turtinei padėčiai. IeÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas teikia materialinį iÅ¡laikymÄ vaikams, tačiau nereguliariai ir ,ieÅ¡kovės manymu, nepakankamo dydžio. Tokiu bÅ«du byloje nustatyta ir pripažinta, jog iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams yra teikiamas. Atsakovas nurodo, kad teismas nenustatė, kokie nepilnamečio J.

K. poreikiai pasikeitė ir ar nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis, sudarantis pagrindÄ keisti priteisto iÅ¡laikymo dydį. Teismas taip pat nevertino ir neanalizavo nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Nurodo, jog panaÅ¡ios iÅ¡laidos buvo ir 2012 m., kai sÅ«nus J. K. buvo 1,5 metų amžiaus, tik vieni poreikiai keitė kitus, vieni tapo minimalÅ«s, kiti iÅ¡augo. Negali bÅ«ti pateisinamos ir dengiamos nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kurios nėra bÅ«tinos, protingos tenkinant nepilnamečių Jono ir M.

K. poreikius. Atsakovas teigia, jog neteisinga bendras maisto iÅ¡laidas, kurios pasak ieÅ¡kovės yra 500 Eur per mėnesį, dalinti į tris dalis ir laikyti, jog vaikų maisto poreikiai yra tolygÅ«s suaugusio žmogaus poreikiams. Jonas ir M. K. lanko ugdymo įstaigÄ , todėl dienos bėgyje jų maitinimu rÅ«pinasi ugdymo įstaiga, tuo tarpu vaikai pusryčiauja, vakarieniauja namuose, todėl nebÅ«tina vaikų maistui skirti167 Eur per mėnesį. Vaikų ugdymo įstaigai mokamas mokestis apima ir dalį jų maisto iÅ¡laidų.

Remiantis VÅ¡Ä® „Rožyno Å¡eimos klinika“ pažyma, vaikai yra sveiki, serga kaip įprasta tokio amžiaus vaikams virÅ¡utinių kvėpavimo takų ligomis, vaikams diagnozuota plokščiapėdystė, tačiau gydymas vaikams yra kompensuojamas, papildomos iÅ¡laidos vaikų sveikatos priežiÅ«rai vertinamos tik tos, kurios susiję su maisto papildų įgijimu. Todėl vaikų sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos vidutiniÅ¡kai 30 Eur per mėnesį yra ženkliai per didelės. Atsakovas nurodo, kad vaikų iÅ¡laikymui skirtų lėšų sÄ skaita negali bÅ«ti dengiamos ieÅ¡kovės buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, tuo labiau mokėtinos kredito lėšos, kuriomis ieÅ¡kovė siekia atsiskaityti su kredito įstaiga už nuosavybės teise įgytÄ butÄ .

Todėl neteisinga visas ieškovės būsto išlaikymo išlaidas dalinti į tris dalis, nes atsakovo manymu ieškovė turi prisidėti prie būsto išlaikymo lėšų didesne dalimi. Atsakovas nurodo, jog vaikų ugdymo išlaidos yra minimalios, jas nulemia vaikų amžius bei jų turimi gabumai, polinkiai, pomėgiai, vaikų ugdymo išlaidų padengimu rūpinasi atsakovas. Atsakovo nuomone, vaikų poreikiai vertintini kaip vidutiniai, todėl darytina išvada, jog teismo nustatytas vieno vaiko materialinio išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per didelis.

Atsakovas nurodo, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ieÅ¡kovė kas mėnesį gauna 400 Eur dydžio materialinę paramÄ iÅ¡ jos motinos. Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės motinos raÅ¡ytinis Å¡ių aplinkybių patvirtinimas, deja duomenų apie pinigų mokėjimo atvejus, jų dažnumÄ ir pan. byloje nėra. Darytina iÅ¡vada, jog kitų oficialių pajamų be 45,18 Eur iÅ¡mokos vaikams, ieÅ¡kovė neturi. Tačiau ieÅ¡kovė turi brangų turtÄ , kurio pagrindu galėtų ir turėtų nepilnamečių vaikų prievolėje dalyvauti didesne dalimi nei tėvas.

Atsakovas nurodo, kad jo pajamos yra 102 Eur socialinė paÅ¡alpa, atsakovas padeda tėvams Å«kininkauti ir yra jų remiamas. Mano, jog akivaizdu, kad abiejų tėvų turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, jog jie gali ir turi teikti vaikams po 145 Eur dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ . Tačiau ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Atsakovas mano,jog protinga vaikų iÅ¡laikymo suma per mėnesį yra 75 Eur vienam vaikui ir minėto dydžio iÅ¡laikymas užtikrintų vaikų poreikių patenkinimÄ , bÅ«tų objektyvus ir realiau atitinkantis tėvų turtinę padėtį.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimÄ dalyje, kuria priteisė iÅ¡ atsakovo D. K. iÅ¡laikymÄ J. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 145 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka ir priteisė iÅ¡ atsakovo D. K. iÅ¡laikymÄ M. K. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 145 Eur nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2015-05-26) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ir jų iÅ¡laikymui priteisti po 250 Eur periodines iÅ¡mokas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Apeliantė nurodo, kad teismas neįvertino jos paaiÅ¡kinimo, kad atsakovas nelegaliai verčiasi automobilių prekyba, dažnai Å¡iuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgytÄ turtÄ savo vardu , jį registruoja savo tėvų vardu, kurie yra pensininkai ir gauna mažas pajamas. Teismas neįvertino atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nuolat vyksta į Å veicarijÄ , kad kelionės susijusios su jo sporto veikla, tačiau už kokias lėšas jis sportuoja, vyksta į kelionę, perka aprangÄ , pragyvena, neanalizavo ir nepadarė iÅ¡vados, kad atsakovas turi realias galimybes gauti ir gauna didesnes pajamas nei minimalios, kurios leidžia teikti pakankamÄ iÅ¡laikymÄ savo vaikams.

Todėl, ieÅ¡kovės manymu, Å¡ioje byloje nenustatyta, kad vertinant apeliantės ir atsakovo turtinę padėtį vaikų iÅ¡laikymo aspektu, atsakovo D. K. turtinė padėtis yra geresnė, nei apeliantės I. R., kuri Å¡iuo metu dirba pagal darbo sutartį. Mano, kad sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio, turėjo bÅ«ti nustatyti Å¡ie reikÅ¡mingi faktai: vaikų poreikiai ir abiejų tėvų reali turtinė padėtis, jų gaunamos ar turimos pajamos, nes atsakovo D. K. turtinė padėtis ir gaunamos pajamos Å¡iuo metu objektyviai jam leidžia teikti didesnį iÅ¡laikymÄ vaikams, nei yra priteista minėtu teismo sprendimu.    IeÅ¡kovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Apeliantė nurodo, kad nuo priteisto iÅ¡laikymo momento 2012-02-01 pasikeitė vaikų poreikiai, t.y. per laiko tarpÄ nuo iÅ¡laikymo priteisimo iki ieÅ¡kinio pateikimo jie žymiai padidėjo. Å i faktinė aplinkybė yra įrodoma objektyviais įrodymais, kurie pridedami prie atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ . Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie gaunamas pajamas - tai socialinė paÅ¡alpa, kuri neatitinka jo realios turtinės padėties. Apie savo faktinę turtinę padėtį duomenis apeliantas slepia. 2009-12-14 atsakovas įgijo paprastÄ jį vekselį, iÅ¡ kurio matyti, kad jis yra 186 000 Lt ( 53 869 Eur) sumai kreditorius, Å¡is dokumentas patvirtina, kad atsakovas disponuoja didelėmis pinigų sumomis, kurias skolina kitiems asmenims. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieÅ¡kovės, vaikų motinos.

IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡iuo metu ji dirba pagal terminuotÄ darbo sutartį, jos atlyginimas minimalus. Vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteista suma yra per maža.   Atsakovas su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Apeliantė neteisingai nurodo, jog ji viena iÅ¡laiko nepilnamečius vaikus ir negali visiÅ¡kai užtikrinti jų poreikių. Atsakovas bendrauja su vaikais ir užtikrina minimalius vaikų poreikius, nupirkdamas vaikams reikalingus daiktus, pirkdamas maistÄ , tenkindamas vaikų ugdymo bei kitus poreikius.

Mano, jog vaikų poreikiai yra visiškai užtikrinami. Nors nepilnamečiai vaikai gyvena su mama ir apeliantei tenka kasdieninė vaikų priežiūros pareiga, tačiau tai nesudaro pagrindo reikalauti neproporcingo išlaikymo vaikams, kai materialinio išlaikymo dydis tampa neproporcingas nei apeliantės, nei atsakovo turtinei padėčiai, gaunamoms pajamoms. Apeliantė nepagrindė reikalaujamos priteisti materialinio išlaikymo sumos nei rašytiniais įrodymais, nei objektyviais paaiškinimais. Atsakovas, nurodo, nagrinėjamoje byloje vaikų poreikiai vertinti kaip vidutiniai.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo pajamos priskirtinos prie minimalių.     Apeliaciniai skundai netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.      Dalyvaujantys byloje asmenys procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pagal CPK 322 str., apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Apeliaciniame skunde atsakovo iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo neargumentuotas, apeliantas nenurodė jį pagrindžiančių aplinkybių.

Teismas nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės yra aiÅ¡kios, Å¡alių pozicijos iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡alys turėjo galimybę duoti paaiÅ¡kinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, negali atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingÄ sprendimÄ .        Dėl naujų įrodymų priėmimo.

Kartu su apeliaciniais skundais apeliantai pateikė naujus įrodymus, kuriais yra grindžiami apeliacinių skundų argumentai. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, Å¡ių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima apeliacinės instancijos teisme pateikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus.       Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovė ir atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir dėl nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimÄ , nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydžio pakeitimÄ ir materialinio iÅ¡laikymo dydžio nustatymÄ , taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ .

Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.     Tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami Å¡iÄ prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

IÅ¡laikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių Å¡iuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (LAT 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).     CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis.

Å iÄ nuostatÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydis taip pat gali bÅ«ti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiÅ¡kinimÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika Å¡ios kategorijos bylose. Taigi pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimÄ , nuostatas pagrindas iÅ¡laikymo dydžiui pakeisti yra iÅ¡ esmės pasikeitusi Å¡alių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Nežymus iÅ¡laikymÄ teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti iÅ¡laikymo dydį.   Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr.L2-1759-902/2012) priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydį nepilnamečiui vaikui J. K. padidinus nuo 43,44 Eur (150 Lt) iki 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui M.

K. po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kurie iš esmės grindžiami argumentais dėl netinkamos tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių įvertinimu.   Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal galimybes išlaiko nepilnamečius vaikus, betarpiškai dalyvauja vaikų gyvenime, ugdyme, tenkindamas vaikų materialinius poreikius, proporcingai savo turtinei padėčiai.

Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, kokie nepilnamečio J. K. poreikiai pasikeitė ir ar nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis, sudarantis pagrindÄ keisti priteisto iÅ¡laikymo dydį. Teismas taip pat nevertino ir neanalizavo nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimo. Taip pat nurodo, jog abiejų tėvų turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, jog jie gali ir turi teikti vaikams po 145 Eur dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.

Jo nuomone, kad vaikų poreikiams patenkinti yra pakankama 75 Eur/mėn. vienam vaikui.     Apeliantė (ieÅ¡kovė) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino jos paaiÅ¡kinimo, kad atsakovas dirba nelegaliai, verčiasi automobilių prekyba, dažnai Å¡iuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgytÄ turtÄ savo vardu ir jį registruoja savo tėvų vardu, kurie yra pensininkai ir turi mažas pajamas. Teismas neįvertino ir Å¡ios aplinkybės, kuriÄ atsakovas pripažino, kad nuolat vyksta į Å veicarijÄ , kad kelionės susijusios su jo sporto veikla, tačiau už kokias lėšas jis sportuoja, vyksta į kelionę, perka aprangÄ , pragyvena , neanalizavo ir nepadarė iÅ¡vadų, kad atsakovas turi realias galimybes gauti ir gauna didesnes pajamas nei minimalios, kurios leidžia teikti pakankamÄ iÅ¡laikymÄ savo vaikams.

Apeliantė nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškinio aplinkybes apie vaikų išlaikymui reikalingas patirti išlaidas bei aplinkybę, kad ieškovės gaunamų pajamų ir iš atsakovo priteisto išlaikymo nepakanka vaikų net minimaliems poreikiams patenkinti.        Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio ir 3.201 straipsnio 2 dalies sisteminis aiškinimas bei susiformavusi teismų praktika nesuteikia pagrindo teigti, kad materialinio išlaikymo dydžio pakeitimas siejamas išimtinai tik su atsiradusiais specialiais nepilnamečio vaiko poreikiais.

Sutiktina, kad remiantis CK 3.201 straipsnio 2 dalimi priteisto materialinio išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau išlaidų specialiems poreikiams patenkinti atsiradimas yra numatytas kaip savarankiškas materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas. Tačiau, net ir nesant specialių poreikių, tačiau nustačius, kad nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį. Kasacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (LAT 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008), o ieškovės pateikti duomenys kaip tik ir pagrindė pasikeitusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nenustatė, kokie nepilnamečio J.

K. poreikiai pasikeitė, kadangi iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad nuo priteisto iÅ¡laikymo J. K. momento ( 2012-02-01) pasikeitė sÅ«naus poreikiai, t.y. per laiko tarpÄ nuo iÅ¡laikymo priteisimo iki ieÅ¡kinio pateikimo jie žymiai padidėjo, ieÅ¡kovė turi daugiau lėšų skirti vaiko maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, J. K. Å¡iuo metu yra penkerių metų amžiaus, 2012-02-09 J. K. buvo 1,5 metų amžiaus. Jis lankė (duomenys neskelbtini) įsteigtÄ (duomenys neskelbtini) (b.l. 8).

Be to, J. K. lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai, patvirtina vaikui diagnozuotas ligas, įskaitant ir plokščiapėdystę, dėl kurios ieÅ¡kovė patiria papildomas iÅ¡laidas ortopedinei avalynei, batų įdėklams. Vaikas dažnai serga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl iÅ¡laidų nepilnamečio vaiko J. K. poreikiams tenkinti pasikeitimo. Teismas, vertindamas atsakovės pateiktus įrodymus dėl mokesčių bÅ«stui iÅ¡laikyti, sveikatos priežiÅ«rai patiriamas iÅ¡laidas, vaiko maitinimui, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti bei atsižvelgdamas į tai, kad vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ â€“ (duomenys neskelbtini), už kurį reikia mokėti, pagrįstai sprendė, kad po teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas nepilnamečiui J.

K. iÅ¡ atsakovo, iÅ¡augo vaiko poreikiai, priteistas iÅ¡laikymas nebeatitinka dabartinių net gyvybiÅ¡kai svarbių minimalių vaiko poreikių (CK 3.201 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikiai iÅ¡ esmės padidėjo dėl jo amžiaus, teismas pagrįstai sprendė, kad vaiko poreikių pasikeitimas yra esminis ir tai sudaro pagrindÄ padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio iÅ¡laikymo dydį iki 145 Eur per mėnesį.       Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai, todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, bÅ«dami darbingi asmenys, turi visas galimybes prisidėti prie augančių vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad bÅ«tų užtikrintos bÅ«tinos sÄ lygos vaikams vystytis.

Nustatydamas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo dydį, pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo ieÅ¡kovės pateiktas konkrečias sÄ skaitas ir sumas skirtas vaikų maitinimui, bÅ«stui iÅ¡laikyti, vaikų sveikatos priežiÅ«rai, vaikų lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, ikimokyklinio ugdymo mokesčiams, privalomoms pirkti ugdymo priemonėms ir kt. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieÅ¡kove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti – teikia iÅ¡laikymÄ , suteikia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , rÅ«pinasi kasdieniais vaikų priežiÅ«ros ir ugdymo klausimais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidas sudaro ir bÅ«stui iÅ¡laikyti reikalingos iÅ¡laidos. Atsakovė patiria Å¡ias iÅ¡laidas, siekiant Å¡eimai sudaryti tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė siekia atsiskaityti su kredito įstaiga už nuosavybės teise įgytÄ butÄ vaikų iÅ¡laikymui skirtomis lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų periodiÅ¡ki susirgimai yra bÅ«dingi bet kokio amžiaus vaikams. Å iuo atveju ieÅ¡kovės nurodytos vaikų sveikatos priežiÅ«rai patiriamos iÅ¡laidos, vaikams sergant per metus iki 8 kartų, nuo 30 iki 90 Eur, kas vidutiniÅ¡kai vienam vaikui per mėnesį sudaro 30 Eur, pripažintinos bÅ«tinomis ir pagrįstomis iÅ¡laidomis.

Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius atsižvelgta į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, buitis, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad Jono ir M. K. išlaikymui, atsižvelgiant į vaikų ikimokyklinį amžių, per mėnesį ieškovės nurodyta suma 290 Eur kiekvienam vaikui yra protingo dydžio ir pagrįsta.

Tokia suma kolegijos nuomone yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Apeliantas nesutiko su priteisto iÅ¡laikymo dydžiu, tačiau apeliantas į bylÄ nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, jog nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui pakaktų mažesnės iÅ¡laikymo sumos.Apeliantas nurodo, kad nepilnamečių vaikų tėvų turtinė padėtis nesudaro pagrindo teigti, jog jie gali ir turi teikti vaikams po 145 Eur dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ .

Apelianto nuomone, ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji turi didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. R. asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butÄ , kuriame gyvena su vaikais (b.l. 4, 14) ir 2012 m. laidos automobilį N. Q.+2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). 2008-10-03 ieÅ¡kovė sudarė su Nordea Bank FinlandPlc kredito sutartį, kuria buvo suteiktas ieÅ¡kovei 18 535,68 Eur dydžio kreditas bÅ«sto įgijimui, kredito grÄ Å¾inimo data – 2033 m., mėnesio kredito įmoka – 95,82 Eur (b.l. 15-17).

IeÅ¡kovė, be nurodytų nepilnamečių vaikų, turi nepilnametį sÅ«nų D. R., g. 1999-03-03 (b.l. 11), kuris, kaip nustatyta iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, gyvena su tėvu ir kuriam ieÅ¡kovė teikia iÅ¡laikymÄ apie 70 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovės pajamas sudaro iÅ¡moka vaikams 45,60 Eur (b.l.6,7, 58,59), motinos parama 400 Eur per mėnesį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu ieÅ¡kovė nedirbo, iÅ¡mokų iÅ¡ VSDFV biudžeto negavo (b.l. 4). Nustatytos aplinkybės įrodo sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, ieÅ¡kovei vienai auginant mažamečius vaikus ir nedirbant.

IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktos darbo sutarties matyti, kad apeliantė pagal terminuotÄ darbo sutartį 2015-10-23 įsidarbino (duomenys neskelbtini) ( b.l. 121), jos darbo užmokestis minimalus. Todėl teismo vertinimu, tai iÅ¡ esmės nekeičia ieÅ¡kovės turtinės padėties. Viešųjų registrų duomenimis atsakovas nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 75,76), atsakovas pagal darbo sutartis nedirba, darbo užmokestis, pensijos, paÅ¡alpos, kompensacijos jam nėra mokamos (b.l. 72-73).

Atsakovas teigė, kad jis gyvena visiÅ¡kai iÅ¡laikomas tėvų, kurie Å«kininkauja. Atsakovas nurodė, kad nedirba, nes sportuoja, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis neturi galimybės iÅ¡laikyti vaikus. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas dirba nelegaliai, verčiasi automobilių prekyba, dažnai Å¡iuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgyjamÄ turtÄ savo vardu. Apeliacinės instancijos teismas besÄ lygiÅ¡kai negali remtis vien deklaratyvaus pobÅ«džio apeliantės paaiÅ¡kinimais, kad atsakovas dirba nelegaliai, verčiasi automobilių prekyba, dažnai Å¡iuo tikslu vyksta į užsienį, slepia savo pajamas, vengia registruoti įgyjamÄ turtÄ savo vardu.

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta Å¡alies pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o apeliantė savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas aiÅ¡kina, kad jis nuolat vyksta į Å veicarijÄ , kad kelionės susijusios su jo sporto veikla, tačiau už kokias lėšas jis sportuoja, vyksta į kelionę, perka aprangÄ , pragyvena, įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Apylinkės teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino Å¡iuos atsakovo argumentus, kad jis, bÅ«damas sveikas, sportuojantis, subrendęs žmogus, yra tėvų iÅ¡laikytinis ir neturi savo pajamų.     Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinkÄ ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramÄ vaikui siekiant gero iÅ¡silavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Byloje nėra duomenų apie ribotÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo darbingumÄ . Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, M. K. yra jau treji metai, todėl sutiktina su apylinkės teismo argumentais, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas yra lygÅ«s pagal savo galimybes dirbti, turėti pastovų pajamų Å¡altinį ir privalo užtikrinti tinkamÄ iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams. Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad Å¡alių nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didės, ieÅ¡kovė suteikia vaikams gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , jį iÅ¡laiko, jai tenka kasdienė vaikų priežiÅ«ra ir rÅ«pinimasis, vaikų iÅ¡laikymui reikalingas lėšas ieÅ¡kovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, todėl nurodyta vaikų iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo priteistina suma, lygi pusei Å¡iandieninių vaikų poreikių sumai.

KitÄ vaikų iÅ¡laikymui reikalingÄ sumÄ turi pareigÄ skirti ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepadarė teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo, o taip pat ir įrodymų vertinimo klaidų, nėra pagrindo spręsti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, nustatinėdamas Å¡alių turtinę padėtį, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 str. 1 d., 185 str.), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos Å¡iais klausimais.

Atmesdamas apeliacinus skundus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a:                          Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                  Eigirdas Činka                                                                                                                   Birutė Jonaitienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Nijolė Danguolė Smetonienė