e2e7b2d2-4732-4575-8486-7896e8e07db6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-477/2012Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.2; 116.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės MilaÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens Jungtinės Karalystės įmonės Jaguar Cars Limited apeliacinį skundÄ ir prie skundo prisidėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilbana“ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilbana“ dėl netinkamo sutarties vykdymo, baudos ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, Jungtinės Karalystės įmonė Jaguar Cars Limited ir Suomijos įmonė Inchcape Motors Finland OY.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovÄ priimti netinkamos kokybės automobilį Jaguar S-Type Luxury ir sumokėti ieÅ¡kovui 154 000 Lt, priteisti iÅ¡ atsakovo 54 143,98 Lt nuostolių atlyginimÄ , 7700 Lt baudÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 5 531 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡ atsakovo įsigijo automobilį Jaguar S-Type, kuris po eismo įvykio yra nebeeksploatuojamas. Eismo įvykis įvyko dėl automobilio gamintojo kaltės, dėl netinkamos automobilio detalės kokybės. Automobilis Jaguar S-Type buvo įsigytas reprezentacijai, jį praradus, buvo iÅ¡nuomotas kitas automobilis, už kurio nuomÄ sumokėta 33 097,50 Lt. Byloje buvo paskirtos dvi ekspertizės. Antroji ekspertizė atlikta užsienyje, pirmÄ jÄ ekspertizę atlikę ekspertai savo paaiÅ¡kinimus pateikė teismo posėdžio metu.

IeÅ¡kovo nuomone, teismas turėtų vadovautis pirmosios ekspertizės iÅ¡vadomis, kuriose konstatuota, jog buvo automobilio detalės gedimas, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kadangi atsakovas pardavė ieÅ¡kovui netinkamos kokybės automobilį, yra atsakovo kaltė. Paskutinės ekspertizės iÅ¡vada remtis negalima, kadangi vienas iÅ¡ ekspertizę atlikusių ekspertų yra ne tas, kuriam teismas pavedė atlikti ekspertizę. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 30 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo UAB „Vilbana“ priimti iÅ¡ UAB „Lavisos agrogrupė“ grÄ Å¾inamÄ automobilį Jaguar S-Type Luxury, priteisė iÅ¡ UAB „Vilbana“ UAB „Lavisos agrogrupė“ naudai 154 000 Lt automobilio kainos, 25 707,36Lt nuostolių atlyginimo, 11 469,60Lt iÅ¡laidų už ekspertizę, 4 605,11Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 4 427Lt sumokėto žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 200 209,07Lt, 6% dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 179 707,36Lt sumÄ nuo 2004-04-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Spęsdamas dėl ko kilo 2003 m. lapkričio 3 d. eismo įvykis, teismas vadovavosi V. M. ir S. J. C. atlikta komisijine kompleksine metalografijos – autotechnine ekspertize ir jos iÅ¡vadomis, kurios yra padarytos visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus tiek eismo įvykio kilimo aplinkybes, tiek atlikus automobilio detalių metalografijos tyrimÄ . Teismui nekilo abejonių dėl ekspertų kompetencijos, kadangi V. M. yra technikos mokslų daktaras, turintis eismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto kvalifikacijÄ ir 14 m. praktinę darbo patirtį, o S. J.

C. yra Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto Metalų technologijos katedros docentas, mokslų daktaras. Komisijinės kompleksinės metalografijos – autotechninės ekspertizės išvados patvirtino, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio priekinio kairiojo rato pakabos pasukamojo kumštelio sulūžimo, kuris įvyko dėl išsivysčiusio eksploatacinio įtrūkimo, kuris susidarė ir vystėsi dėl lydinio metalurginių defektų. Teismas konstatavo, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su paslėptu trūkumu (pirkimo-pardavimo sutarties 5.4.p.).

Byloje nėra duomenų, kad apie šį trÅ«kumÄ ieÅ¡kovas, įsigydama automobilį, žinojo arba negalėjo nežinoti, automobilio kokybės trÅ«kumas nebuvo toks akivaizdus, kad be specialaus tyrimo bÅ«tų pastebėtas. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.p. atsakovė garantavo, kad automobilio kokybė visiÅ¡kai atitinka automobilio specifikacijoje nurodytas sÄ lygas ar paprastai tokiems gaminiams keliamas sÄ lygas, gamintojo nustatytus standartus. Sutarties 5.3.p. atsakovė suteikė automobiliui ir jo visoms dalims 36 mėnesių, nepriklausomai nuo ridos, garantinį terminÄ , skaičiuojamÄ nuo automobilio priėmimo-perdavimo dienos.

Jeigu garantijos laikotarpiu paaiÅ¡kės paslėpti automobilio trÅ«kumai ar jis kitaip neatitiks sutarties sÄ lygų, pirkėjas (ieÅ¡kovė) turi teisę reikalauti, kad pardavėjas (atsakovė) priimtų automobilį atgal ir grÄ Å¾intų pirkėjui sumokėtÄ už jį pinigų sumÄ (sutarties 5.4.3.p.). Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nurodytos automobilio detalės metalurginiai defektai atsirado iki automobilio įsigijimo, atsakovas yra atsakingas už automobilio trÅ«kumus, todėl įpareigojo priimti iÅ¡ ieÅ¡kovo automobilį Jaguar S-Type Luxury, o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisė už automobilį sumokėtÄ kainÄ â€“ 154 000 Lt (CK 6.333 str. 1 d., 6.334 str. 1 d. 4 p.) taip pat 11 469,60 Lt iÅ¡laidas už ekspertizę (CPK 79str., 88str. 1d. 1p., 93str. 1d.).

IeÅ¡kovas teigė, kad dėl atsakovo netinkamo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ieÅ¡kovui kilo nuostoliai, kuriuos sudaro: palÅ«kanos, sumokėtos UAB „Hanza lizingas“ už automobilio įsigijimÄ iÅ¡simokėtinai, pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties mokestis, automobilio draudimas bei kito automobilio nuoma. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas palÅ«kanas už automobilio įsigijimÄ iÅ¡simokėtinai mokėjo ir tada, kai nebegalėjo naudotis automobiliu. Tokiu bÅ«du dalis sumokėtų palÅ«kanų laikytini ieÅ¡kovo nuostoliais dėl atsakovo netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo (CK 6.249 str. 1 d.).

Ieškovas UAB „Hanza lizingas“ sumokėjo 16 485,50Lt palūkanų, kurių dalis, t. y. 9158,61 Lt už 20 mėnesių, laikytini ieškovės patirtais nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovas. Teismas konstatavo, kad ieškovo sumokėtas 1 305,08 Lt sutarties mokestis negali būti pripažįstamas ieškovo nuostoliais, kadangi ieškovas 16 mėnesių automobiliu naudojosi, todėl bet kokiu atveju turėjo tiek pirkti draudimus, tiek mokėti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties mokestį.

IeÅ¡kovas patyrė nuostolius dėl kito automobilio nuomos, tačiau teismas 33 097,50 Lt sumÄ už automobilio nuomÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams (5 516,25Lt vienam mėnesiui) vertino kaip per didelę ir sumažino per pusę. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 7 700Lt baudÄ dėl atsakovo pirkimo-pardavimo sutarties 5.p. numatyto įsipareigojimo nevykdymo (sutarties 6.2.p.). Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė garantinio termino laikotarpiu atsiradusiais automobilio gedimais, kurie galėjo bÅ«ti sÄ lygoti automobilio priekinio kairiojo rato stebulės kumščio Ä sos liejinio metalurginio defekto.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šį argumentÄ , todėl teismas jį atmetė (CPK 178 str.). Apeliacinio skundo argumentaiApeliantas – trečiasis asmuo Jungtinės Karalystės įmonė Jaguar Cars Limited – apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Byloje buvo pateikta ne vien Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ atliktos ekspertizės iÅ¡vada.

Byloje savo iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kinimus pateikė trečiojo asmens Jaguar Cars Limited specialistai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teisminio nagrinėjimo metu gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada laikoma raÅ¡ytiniu įrodymu, nes jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57512008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009).

Teismas, nemotyvuotai atmesdamas ir nesivadovaudamas Jaguar Cars Limited specialistų paaiÅ¡kinimais ir moksliÅ¡kai pagrįstų iÅ¡vadų duomenimis, pažeidė CPK 185 str. 1 d., o sprendime, nepasisakydamas dėl Jaguar Cars Limited specialistų nustatytų aplinkybių, pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktÄ .Teismas byloje buvo paskyręs pakartotinę komisinę kompleksinę metalografinę – autotechninę ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti Exova AB ekspertams. Ekspertai 2009 m. spalio 11 d. iÅ¡vadoje Nr. TEK09-0296 konstatavo, kad lūžusi automobilio detalė neturėjo jokių metalo defektų, toleruotino medžiagos korėtumo, jos atsparumas apkrovoms buvo didesnis nei nurodyta Jaguar gamykliniuose reikalavimuose, o lūžis buvo sukeltas ne ilgalaikio detalės nuovargio (nusidėvėjimo), bet vienkartinės didelės apkrovos metu, kuomet automobilio ratas trenkėsi į kelio atitvarÄ .

Teismas, priimdamas sprendimÄ , nesivadovavo Exova AB ekspertizės duomenimis ir Å¡iÄ ekspertizę atmetė CKP 218 straipsnio pagrindu, tuo pažeidė CPK 179 straipsnį, 185 straipsnį, 212 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnį.Teismas byloje ekspertizę atlikti paskyrė Å vedijos įmonei Exova AB. Ekspertizė buvo atlikta ir jos iÅ¡vada pateikta laikantis civilinio proceso įstatymo ir teismo nutarties reikalavimų, todėl teismas nepagrįstai nevertino 2009 m. spalio 11 d. ekspertų iÅ¡vados Nr. TEK09-0296 ir nepagrįstai atmetė ekspertų iÅ¡vadÄ tuo pagrindu, kad ekspertizę atliko ne teismo paskirtas ekspertas.CPK 179 straipsnis nustato, kad tuo atveju jei byloje pateiktų įrodymų neužtenka, teismas byloje dalyvaujančių Å¡alių gali pareikalauti pateikti papildomus įrodymus.

CPK 8 straipsnis nustato, kad teismas siekdamas, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta tinkamai, turi bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Teismas byloje dalyvaujančių Å¡alių nepareikalavo patikslinti eksperto D. H. kvalifikacijos, tuo pažeidė CPK 8 straipsnį ir 179 straipsnį. Exova AB atliktos ekspertizės kaina yra 56 971 Lt (16 500 EUR). Teismas, atmesdamas ekspertų iÅ¡vadÄ tuo pagrindu, kad ekspertizę atliko ne teismo paskirtas ekspertas, pažeidė Teismų įstatymo 34 straipsnyje nustatytÄ proceso ekonomiÅ¡kumo principÄ .Exova AB ekspertų iÅ¡vada yra patikimas įrodymas, paremtas mokslinio tyrimo duomenimis.

TyrimÄ atliko Exova AB ekspertai D. H., turintis 9 metų patirtį metalurgijos ir avarijų srityje, ir ekspertas U. B. turintis 29 metų patirtį metalurgijos ir medžiagų atsparumo srityje. Tyrimo metu buvo panaudota pažangi laboratorinė įranga, pritaikyti net 4 moksliniai metodai detalei iÅ¡tirti. Pateikta iÅ¡vada yra iÅ¡sami, joje yra atsakyta į visus teismo nutartyje nurodytus klausimus, iÅ¡vada yra detalizuota ir pagrįsta ne tik techniniais duomenimis, bet ir vizualine medžiaga. Teismas, priimdamas sprendimÄ , Exova AB 2009 m. spalio 11 d. ekspertizės iÅ¡vadÄ Nr. TEK09-0296 privalėjo vertinti kaip eksperto iÅ¡vadÄ (didesnį patikimumÄ turintį įrodymÄ ), kadangi ekspertizės iÅ¡vada atitiko visus CPK 212 straipsnio ir 216 straipsnio reikalavimus.

Teismas, neįvertinęs ekspertų iÅ¡vadoje pateiktų mokslinio tyrimo rezultatų, pažeidė CPK 218 straipsnį ir 185 straipsnį.Vienas iÅ¡ teismo argumentų, kuriais teismas rėmėsi atmesdamas Exova AB 2009 m. spalio 11 d. ekspertų iÅ¡vadÄ Nr. TEK09-0296, buvo tas, kad ekspertai savo iÅ¡vadoje nevertino eismo įvykio mechanizmo bendrame kontekste. Å is teismo argumentas yra nepagrįstas. Exova AB ekspertai, susipažinę su ankstesnių ekspertizių iÅ¡vadomis, turėdami eismo įvykio brėžinius, lūžusiÄ ir su ja susijusias automobilio pakabos detales, o taip pat vizualiai apžiÅ«rėję automobilį ir atlikę metalografinę ekspertizę – atsakė į ekspertizės užduoties klausimÄ , koks buvo autoįvykio mechanizmas atsižvelgiant į metalurgijos ekspertizės rezultatus.

Teismas nenagrinėjo įrodymų, kurie paneigia ankstesnės metalografinės ir auto techninės ekspertizės rezultatus ir patvirtina, kad kairiojo rato stebulės kumščio didžioji Ä sa lūžo automobilio susidÅ«rimo su kelio atitvaru metu, o ne dėl detalės defekto.Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2007 m. vasario 20 d. ekspertizės akte yra įvertinti automobilio pakabos detalių sugadinimai ir nurodomas galimas eismo įvykio mechanizmas. Dr. V. M. iÅ¡vadose nurodo, kad visi automobilio pakabos detalių sugadinimai atsirado po to, kai lūžo kairiojo rato stebulės kumščio didžioji Ä sa, tačiau ekspertas iÅ¡vadoje nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ .

IÅ¡vadoje po apgadintų automobilio pakabos detalių apraÅ¡ymo seka iÅ¡vada, kad dėl lūžusios kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios Ä sos automobilis trenkėsi į kelio atitvarÄ . Atsižvelgiant į tai, kad eksperto iÅ¡vadoje nėra pateikiama argumentų dėl didžiosios Ä sos lūžimo aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad metalurginė detalės ekspertizė buvo atlikta anksčiau (2006-03-27, t. y. 1 metai prieÅ¡ galutinę ekspertizės iÅ¡vadÄ ) tikėtina, kad Dr. V.

M. apraÅ¡ytas auto įvykio mechanizmas ir ekspertizės iÅ¡vada yra grindžiami S. J. C. metalurginės ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada, kurioje yra nustatyta, kad rato stebulės kumščio didžioji Ä sa turėjo metalurginių defektų. S. J. C. 2006 m. kovo 27 d. metalurginės ekspertizės aktas yra neiÅ¡samus ir nemotyvuotas. Jaguar Cars Limited specialistai savo iÅ¡vadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad detalės metalografinį tyrimÄ bÅ«tina atlikti skanuojančiu elektroniniu mikroskopu, kadangi tik tokiu mikroskopu galima pamatyti smulkiÄ sias daleles, jų akytumÄ , dalelių dydžio skirtumus ir įvertinti, ar yra defektas.

S. J. C. tyrimo metu naudota įranga, binokuliariniu mikroskopu ir kompiuterizuotu mikrospektriniu analizatoriumi, tiksliai Å¡ių metalo savybių iÅ¡tirti yra neįmanoma. Dr. V. M., dalyvavęs visuose teismo posėdžiuose Å¡ios Jaguar Cars Limited specialistų iÅ¡vados neneigė.Ä®vertinus Jaguar Cars Limited specialistų pateiktas iÅ¡vadas, Exova AB ekspertų iÅ¡vadÄ , Lietuvos teismo ekspertizės centro 2005 m. birželio 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-4003 (04) ir Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2007 m. vasario 20 d. ekspertizės iÅ¡vadÄ , nėra jokių aplinkybių ir objektyvių prielaidų abejoti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis, įvyko ne dėl metalurginio detalės defekto, o dėl to, kad kairiojo rato stebulės kumščio didžioji Ä sa lūžo automobiliui atsitrenkus į kelio atitvarÄ .

Atsakovas UAB „Vilbana“ Lietuvos apeliaciniam teismui 2011 m. balandžio 6 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nėra gauta. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad 2002 m. birželio 14 tarp atsakovo ir UAB „Hanza lizingas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo perduoti UAB „Hanza lizingas“ naujÄ automobilį Jaguar S-Type 2,5 Luxury UAB „Hanza lizingas“ nuosavybėn, o UAB „Hanza lizingas“ įsipareigojo priimti turtÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ â€“ 154 000 Lt.

Pirkimo-pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarties pagrindu UAB „Hanza lizingas“ 2002 m. birželio 14 d. perdavė automobilį ieÅ¡kovui. 2002 m. birželio 14 d. susitarimu dėl nuosavybės teisės perleidimo UAB „Hanza lizingas“ perleido ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovas įgijo privačios nuosavybės teisę į lengvÄ jį automobilį Jaguar S-Type 2,5 Luxury.Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 251 kilometre 2003 m. lapkričio 3 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovui priklausantis automobilis, kurį vairavo V.

P.. V. P. teigimu, staigiai pasukęs vairÄ Ä¯ kairę pusę, iÅ¡girdo duslų dungtelėjimÄ kairiojo priekinio rato arkoje, po kurio automobilis pasidavė į kairę ir nevaldomai iÅ¡ inercijos trenkėsi į kelio aptvarÄ . Eismo įvykio metu automobilis buvo apdraustas UAB DK „Baltic polis“ transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu, o automobilio savininko bei valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „Baltic polis“ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.UAB DK „Baltic Polis“, siekdama nustatyti automobilio detalės lūžio priežastis, kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Suvirinimo ir medžiagotyros problemų institutÄ , kuris atlikęs automobilio rato stebulės kumščio lūžio metalografinį tyrimÄ , nustatė, jog automobilio rato stebulės kumščio didžiosios Ä sos lūžis nevienkartinis, automobilio rato stebulės kumščio didžiosios Ä sos lūžimÄ paspartino metalo įtrÅ«kimo buvimas metalurginio defekto vietoje.

Be to, transporto priemonės techninę ekspertizę atliko Lietuvos-Lenkijos įmonė „Transporto mokslinis-tiriamasis centras“, kuri konstatavo, jog autoįvykio priežastimi tapo nekokybiÅ¡kas kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios Ä sos liejinys.UAB DK „Baltic polis“ 2004 m. sausio 12 d. atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas tuo, kad 2003 m. lapkričio 3 d. eismo įvykis yra nedraudiminis, kadangi eismo įvykį sÄ lygojo automobilio kairiojo rato stebulės kumščio didžiosios Ä sos brokas.

Draudimo bendrovei atsisakius sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su reikalavimu įpareigoti pardavėjÄ priimti parduotÄ automobilį, kuris pardavimo metu turėjo paslėptÄ detalės defektÄ , grÄ Å¾inti jo kainÄ , atlyginti nuostolius bei sumokėti baudÄ . Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pardavėjo atsakomybės pardavus automobilį, kuris ieÅ¡kovo (pirkėjo) nuomone, turėjo paslėptų trÅ«kumų. IeÅ¡kovo teigimu, pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo automobilio priekinio kairiojo rato pakabos pasukamojo kumÅ¡telio sulūžimas, kuris įvyko dėl iÅ¡sivysčiusio eksploatacinio įtrÅ«kimo, kuris susidarė ir vystėsi dėl lydinio metalurginių defektų.

Kadangi byloje nurodomoms aplinkybėms nustatyti ir iÅ¡tirti reikalingos specialios žinios, buvo paskirtos ekpertizės, kurių metu turėjo bÅ«ti nustatyta, ar eismo įvykis įvyko dėl paslėpto automobilio trÅ«kumo, ar visi apgadinimai yra eismo įvykio pasekmė.Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos dvi teismo ekpertizės. PirmÄ jÄ 2007 m. vasario 20 d. atliko Kauno technologijos universiteto Mechanikos fakulteto Metalų technologijos katedros docentas dr. Sangaudas J. C. (ekspertizės metalografinė dalis) bei dr. V.

M. (ekspertizės autotechninė dalis). KitÄ ekspertizę 2009 m. spalio 11 d. atliko Å vedijos įmonės „Exova AB“ ekspertai. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi pirmosios ekspertizės iÅ¡vadomis ir nesivadovavo antrÄ ja ekspertize iÅ¡ esmės dėl to, kad jÄ atliko ne teismo paskirtas ekspertas bei dėl to, kad joje nėra aptartas eismo įvykio mechanizmas.Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pastebi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartimi ekspertizę pavedė atlikti Å vedijos įmonei „Bodycote Materials Testing AB“ (dabartinis pavadinimas „Exova AB“).

Teismo nutartyje nėra nurodyta, kad minėtÄ ekspertizę turėjo atlikti konkretÅ«s ekspertai, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ekspertizės iÅ¡vadÄ dėl to, kad ji buvo atlikta ne to eksperto. Be to, teismas nesivadovavo „Exova AB“ ekspertizės iÅ¡vadomis ir dėl to, kad ji buvo atlikta netiriant eismo įvykio aplinkybių. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti ekspertizę, kai reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių.

Kolegija pastebi, kad antrosios ekspertizės iÅ¡vadose yra nurodyta, kad „gulbės kakliuko“ (didžiojo kumÅ¡telio) įtrÅ«kimÄ sukėlė lenkimo jėga, kai „gulbės kakliukas“ lenkiamas į vidų. Å i jėga greičiausiai atsiranda, kai automobilis trenkiasi į kliÅ«tį, kuri prispaudžia rato virÅ¡utinę dalį prie „gulbės kakliuko“. Lenkimo jėga sukelia didelius įtempimus vidinėje „gulbės kakliuko“ dalyje, kur ir įvyko įtrÅ«kimas. Kadangi visus įtrÅ«kimus sukėlė statinės apkrovos ir nebuvo užfiksuoti jokie metalurginiai defektai ar per didelis medžiagos akytumas, susijęs su įtrÅ«kimais pradiniuose taÅ¡kuose, akivaizdu, kad priekinės pakabos gedimÄ sukėlė smÅ«gis, kai automobilis atsitrenkė į kelio kliÅ«tį.

Teisėjų kolegijos nuomone, ekspertai vadovaudamiesi turimomis technikos ir mokslo žiniomis bei metalurgijos ekspertizės rezultatais, atsakė į teismo nutarties dėl ekspertizės paskyrimo trečiÄ klausimÄ apie eismo įvykio mechanizmÄ . IÅ¡vadose nurodyta, kad priekinės pakabos gedimÄ sukėlė smÅ«gis, kai automobilis atsitrenkė į kelio kliÅ«tį. Kolegijos nuomone, tokia ekspertų iÅ¡vada yra pagrįsta ekspertų turimomis specialiomis žiniomis ir yra pakankama, tuo tarpu faktines aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu ar iki jo, turi nustatinėti teismas, tirdamas kitus byloje esančius įrodymus.

Kolegija taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas taip pat turėjo vertinti Jaguar Cars Limited teismo posėdyje dalyvavusių specialistų paaiÅ¡kinimus.Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas vertinti antrosios ekspertizės iÅ¡vadas bei nevertindamas Jaguar Cars Limited specialistų paaiÅ¡kinimų, pažeidė CPK 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl byloje priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Kaip jau buvo minėta, byloje buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės. Teisėjų kolegija nenustatė proceso pažeidimų, kurie neleistų remtis Å¡ių ekspertizių iÅ¡vadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertina abu Å¡iuos įrodymus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertai, pateikdami iÅ¡vadÄ , atsako į teismo nutartyje suformuluotus klausimus (CPK 213 str.) ir tik tuo atveju, jeigu nustato, kad yra reikÅ¡mingų bylai faktų, pasisako dėl papildomų aplinkybių (CPK 216 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 8 d. bei 2009 m. birželio 30 d. nutartis dėl ekspertizės paskyrimo, nustatė, kad Å¡iose nutartyse ekspertams buvo patekti skirtingi klausymai. Pirmosios ekspertizės metu buvo reikalaujama atsakyti į klausimus dėl eismo įvykio aplinkybių bei įtakos, kokiÄ turėjo eismo įvykio pasekmių sunkumui automobilio priekinio rato stebulės kumščio didžiosios Ä sos lūžio pavirÅ¡iuje buvęs nuovarginis eksploatacinis įtrÅ«kimas ir metalurginiai defektai.

Tuo tarpu antrosios ekspertizės metu buvo tiriama ar lūžio pavirÅ¡iuje buvo nuovarginis eksploatacinis įtrÅ«kimas, atsiradęs dėl metalurgijos ar kitų defektų, ar priekinio rato stebulės kumščio didžioji Ä sa lūžo dėl vienkartinės perkrovos smÅ«gio metu bei koks buvo autoįvykio mechanizmas. Pažymėtina, kad pirmosios ekspertizės metu ekspertų nebuvo klausiama, ar detalė turėjo metalurginių defektų, o buvo klausiama dėl tų defektų įtakos atsiradusioms pasekmėms.

Ekspertas iÅ¡vadoje nurodė, kad eksploataciniam įtrÅ«kimui susidaryti ir vystytis tiesioginę įtakÄ turėjo lydinio metalurginiai defektai. IÅ¡ eksperto S. J. C. atlikto tyrimo matyti, kad jis detalių lūžius tyrė binokuliariniu mikroskopu ?MC-9 ir kompiuterizuotu lazeriniu mikrospektriniu analizatoriumi LMA10 (C. Z. J.). Detalių kietumas buvo matuojamas superrokvelo kietmačiu TKC-1M. Antrosios ekspertizės metu automobilio mechanizmo detalės buvo tiriamos Å¡viesos optiniu mikroskopu (LOM), skenuojančiu elektroniniu mikroskopu (SEM), įtrÅ«kimo zonos perÅ¡viestos rentgenu bei buvo atliktas virÅ¡utinės „gulbės kakliuko“ dalies tempimo stiprumo ribos bandymas.

Atlikę minėtus tyrimus, „Exonova AB“ ekspertai priėjo prie išvados, kad nėra jokių „gulbės kakliuko“ medžiagos porų ar kitų defektų, kad nėra užfiksuoti jokie metalurginiai defektai, kad medžiaga atitinka mechaninio stiprumo reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių bei specialistų paaiškinimus teismo posėdžio metu bei apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizių metu naudojamų metodų detalių metalurginiams ar kitiems defektams nustatyti, sprendžia, kad antrosios ekspertizės metu ekspertai turėjo tiesioginę užduotį nustatyti detalių defektus ir tyrimus dėl šių defektų nustatymo atliko pažangesniais būdais, todėl mano, kad šioje byloje turi būti remiamasi „Exonova AB“ išvada.„Exonova AB“ ekspertai priėjo prie išvados, kad abu priekinės pakabos lanksto įtrūkimai įvyko dėl statinės perkrovos, be jokių metalo nuovargio ženklų.

Priekinės pakabos lanksto medžiaga atitinka mechaninio stiprumo reikalavimus. Nepastebėta „gulbės kakliuko“ medžiagos porų ar kitų defektų. „Gulbės kakliuko“ (didžiojo kumÅ¡telio) įtrÅ«kimÄ sukėlė lenkimo jėga, kai gulbės kakliukas lenkiamas į vidų. Å i jėga greičiausiai atsiranda, kai automobilis trenkiasi į kliÅ«tį, kuri prispaudžia rato virÅ¡utinę dalį prie „gulbės kakliuko“. Lenkimo jėga sukelia didelius įtempimus vidinėje „gulbės kakliuko“ dalyje, kur ir įvyko įtrÅ«kimas.

Valdymo svirties (mažojo kumÅ¡telio) įtrÅ«kimÄ sukėlė lenkimo jėga, veikiant žemyn, atgal ir tikriausiai įvyko, nulūžus „gulbės kakliukui“. Kadangi visus įtrÅ«kimus sukėlė statinės apkrovos ir nebuvo užfiksuoti jokie metalurginiai defektai ar per didelis medžiagos akytumas, susijęs su įtrÅ«kimais pradiniuose taÅ¡kuose, akivaizdu, kad priekinės pakabos gedimÄ sukėlė smÅ«gis, kai automobilis atsitrenkė į kelio kliÅ«tį. Å i ekspertų iÅ¡vada patvirtina aplinkybę, kad automobilio detalė iki eismo įvykio neturėjo defektų, kurie galėtų bÅ«ti eismo įvykio priežastimi.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Jaguar Land Rover inžinieriai, kurie įvertino automobilio ir pakabos konstrukcijas, lūžio pavirÅ¡ius, avarijos aplinkybes.Byloje pateikti ir kolegijos įvertinti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo automobilis neturėjo tokių detalių defektų, kurie galėtų bÅ«ti eismo įvykio priežastimi. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinyje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl įpareigojimo priimti grÄ Å¾inamÄ automobilį dėl to, kad jis turėjo paslėptų trÅ«kumų, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieÅ¡kovo įsigytas automobilis tokių trÅ«kumų turėjo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai įpareigoti atsakovÄ priimti grÄ Å¾inamÄ automobilį, atlyginti nuostolius, priteisti baudÄ bei palÅ«kanas, panaikinama, o pareikÅ¡ti reikalavimai atmetami.

Teismo sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo priėmimo ir bylos dalies nutraukimo bei dėl kitų reikalavimų atmetimo, paliekama nepakeista.Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Atsakovas UAB „Vilbana“ prašė priteisti 5 900 Lt iÅ¡laidų advokato atstovavimo pagalbai pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 121, 123) apmokėti bei 3 025 Lt iÅ¡laidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 93-94) apmokėti. Trečiasis asmuo Jaguar Cars Limited prašė priteisti 11 000 EUR už ekspertizę, 620 EUR už advokato atstovavimÄ bei 100 EUR už vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ (4 t., b. l. 196), iÅ¡ viso 11 720 EUR (11 720 EUR x 3,4528 Lt = 40 466,82 Lt) bei 4 594 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Kadangi apeliacinės instancijos teismas tenkino trečiojo asmens Jaguar Cars Limited apeliacinį skundÄ bei priėmė atsakovo UAB „Vilbana“ pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, o ieÅ¡kovo reikalavimus atmetė, todėl yra tenkinami atsakovo bei trečiojo asmens praÅ¡ymai priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Teismas taip pat priteisia iÅ¡ ieÅ¡kovo 243,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnio 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ ieÅ¡kinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lavisos agrogrupė“ (j. a. k. 6031792, buveinė:

Gedimino g. 110, Kupiškis) priteisti 8 925 Lt (aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt penkis litus) advokato atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilbana“ (j. a. k. 2303863, buveinė: Žadeikos g. 1b, Vilnius), 45 060,82 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius šešiasdešimt litų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Jaguar Cars Limited bei 243,35 Lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teisėjai                                                                               Virginija Čekanauskaitė Danutė Milašienė Dalia Vasarienė