e2e77ef6-bb77-4e0e-bbca-bed022bc8095 · Vilniaus apygardos teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2A-1095-619/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37066-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V.

D. ieÅ¡kinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. D. dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. D. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti nepilnamečio Å¡alių vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, jos siÅ«lomÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas neterminuotai apriboti ieÅ¡kovei motinos valdžiÄ nepilnamečio vaiko R. V. atžvilgiu ir nustatyti nepilnametės Å¡alių dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu.

3. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė Å¡alių nepilnametės dukters R. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove V. D.. Nustatė atsakovo E. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkÄ , pagal kuriÄ ieÅ¡kovas bendrauja su nepilnamete dukra R. V. tokia tvarka:

1) kiekvienos savaitės ketvirtadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigÄ , atsakovas dukrÄ pasiima nuo 17 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grÄ Å¾ina jÄ Ä¯ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę apie tai ar paims vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigÄ nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrÄ pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jÄ nuo 19.30 val. iki 20.00 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) kas antrÄ savaitgalį, dukrÄ pasiimdamas iÅ¡ gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val. (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais); 3) 30 dienų kasmetinių atostogų metu, pateikus pažymÄ iÅ¡ darbovietės apie atostogų laikotarpį. Jei Å¡alių atostogų laikotarpis persidengia, persidengiantis laikotarpis dalinamas pusiau, pirmÄ pusę su vaiku praleidžiant tai iÅ¡ Å¡alių, su kuria prasidedant Å¡iam laikotarpiui yra vaikas, o antrÄ Å¡io laikotarpio pusę su vaiku praleidžiant kitai Å¡aliai.

Tėvas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos pasiima pirmÄ jÄ atostogų dienÄ nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atostogų dienÄ nuo 19.30 val. iki 20.00 val., o jei paskutinė atostogų diena sekmadienis - iki 19 val. Tėvas apie savo ir dukters atostogų laikÄ privalo informuoti motinÄ iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Motina apie savo ir dukters atostogų laikÄ taip pat privalo informuoti atsakovÄ iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos.

Šalių ir dukters kasmetinių vasaros atostogų laiku aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma;

4) Tėvo dienÄ - birželio pirmÄ jį sekmadienį (jeigu toks bendravimas neiÅ¡puola pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ), dukrÄ paimdamas iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ 19 val.;

5) ieÅ¡kovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti Motinos dienÄ - gegužės pirmÄ jį sekmadienį (jeigu toks bendravimas nesutampa su jos bendravimu pagal nustatytÄ bendravimo tvarkos grafikÄ );

6) kas antrus metus Å v. Kalėdų, Å v. Velykų ir Naujųjų metų Å¡ventes. Å ventas Kalėdas tėvas su nepilnamete dukra praleidžia 2018 metais, Naujųjų metų Å¡ventę - 2018/2019 metais, Å v. Velykų Å¡ventę - 2019 metais. Atsakovas Å v. Kalėdų Å¡ventei dukrÄ paima 2018 m. gruodžio 24 dienÄ 12.00 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos, grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 26 dienÄ 20.00 val. Naujųjų metų Å¡ventei atsakovas dukrÄ pasiima 2018 m. gruodžio 31 dienÄ nuo 12.00 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos, grÄ Å¾ina kitų metų sausio 1 dienÄ 20.00 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Å v. Velykų Å¡ventei dukrÄ paima pirmÄ Å v. Velykų dienÄ nuo 12 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos, grÄ Å¾ina į gyvenamÄ jÄ vietÄ antrÄ Å ventų Velykų dienÄ 20.00 val.;

7) dukros gimtadienio Å¡ventės dienÄ (gruodžio 20 d.) vaiko tėvai dalijasi kas antrus metus, pradedant 2018 metais: 2018 metais su dukra vaiko gimtadienį Å¡venčia tėvas, 2019 metais - motina ir t. t.; Tėvas gimimo dienos Å¡ventei dukrÄ pasiima gruodžio 20 d. iÅ¡ ugdymo įstaigos nuo 17 val., o jeigu dukra nelanko ugdymo įstaigos, vaikas paimamas iÅ¡ gyvenamosios vietos gruodžio 20 d. nuo 8.00 val. iki 9.00 val., grÄ Å¾inant į gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios dienos vakare darbo dienÄ ar Å¡eÅ¡tadienį - 20 val., sekmadienį - 19 val.;

8) dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol kol pasveiks ir Å¡iuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Apie vaiko buvimÄ stacionarioje gydymo įstaigoje ieÅ¡kovė privalo informuoti atsakovÄ SMS žinute, nurodydama konkrečius įstaigos, teikiančios sveikatos priežiÅ«ros paslaugas dukrai, duomenis nedelsiant kai dukra hospitalizuojama;

9) atsakovas bendravimo su vaiku metu užtikrina dukters dalyvavimÄ užklasinėje veikloje (bÅ«reliai, muzikos mokykla ir kita);

10) ieÅ¡kovė įpareigojama ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki numatomo bendravimo dienos raÅ¡tu (SMS žinute) informuoti atsakovÄ , nurodydama konkretų adresÄ , iÅ¡ kur atsakovas turi paimti dukterį bendravimui pagal teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo tvarkos grafikÄ , jeigu dukra tėvo bendravimo metu nebus gyvenamojoje vietoje;

11) atsakovui neatvykus pasiimti dukters bendravimo tvarkoje nurodytu laiku, jis praranda teisę pagal bendravimo tvarkÄ atitinkamÄ dienÄ (savaitgalį, atostogoms, Å¡ventėms) pasiimti nepilnametę dukrÄ laikant, jog jis savanoriÅ¡kai atsisakė įgyvendinti savo teisę bendrauti su dukra. Å ios dienos atsakovui nekompensuojamos. Å i nuostata netaikoma tuo atveju, jei vaikÄ vėluojama pasiimti dėl nenumatytų svarbių nuo Å¡alių nepriklausančių aplinkybių, atsakovui nedelsiant informavus apie jas ieÅ¡kovę.

12) atsakovas su nepilnamete dukra papildomai turi teisę bendrauti ir kitu, iš anksto abiejų tėvų suderintu, laiku;

13) atsakovui išvykstant su dukra į užsienį, ieškovė privalo bendravimo tvarkoje nustatytu laiku perduoti atsakovui vaiko kelionei reikalingus rūbus ir dokumentus. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo E. V. ieškovės V. D. naudai 1911,63 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo E. V. valstybės naudai 26,99 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Priteisė iš ieškovės V. D. 3,86 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡alių argumentus sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybių dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirÅ«pinimo dukra, žiauraus ieÅ¡kovės elgesio su vaiku ir smurto vaiko atžvilgiu kaip pagrindo riboti motinos valdžiÄ . Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Å¡alių nepilnametis vaikas patyrė atsakovo nurodomÄ smegenų hipoksijÄ , nėra duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad vaiko psichoemocinė bÅ«sena, Å¡lapinimosi problemos yra susiję bÅ«tent su atsakovo nurodomu 2018-08-26 įvykiu, kuomet ieÅ¡kovei suraÅ¡ytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir skirta bauda už vaiko palikimÄ automobilyje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nors liudytoja apklausta vaiko muzikos mokytoja nurodė iÅ¡ Å¡alių dukters girdėjusi, kad ieÅ¡kovė jÄ muÅ¡a bei liudytojas M. S. nurodė matęs kaip ieÅ¡kovė papurtė vaikÄ , blogai elgėsi su vaiku, tačiau galimo smurto prieÅ¡ vaikÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės nepatvirtino byloje tuo tikslu paskirta ir atlikta teismo psichologinė vaiko ekspertizė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė naudoja smurtÄ vaiko atžvilgiu ar kitaip žiauriai elgiasi su vaiku, kad gyvenimas su ieÅ¡kove yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai.

Pažymėjo, jog ekspertizės aktas paneigė ir atsakovo teiginius apie tai, kad ieškovė neturi motinystės įgūdžių, kantrybės, o kiti byloje esantys įrodymai paneigė atsakovo argumentus, jog ieškovė nesirūpina dukra. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai apie skelbimus internete savaime nepagrindžia teiginių, jog ieškovė verčiasi prostitucija nei siekio teikti tokias paslaugas, nei to, kad skelbimai įdėti esant ieškovės valiai ir su jos žinia.

6. Vadovaudamasis byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė nei vieno iÅ¡ CK 3.180 str. numatytų pagrindų motinos valdžios apribojimui, todėl pagrindo riboti motinos valdžiÄ nagrinėjamu atveju nėra, motinos valdžios apribojimas prieÅ¡tarautų vaiko interesams.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vaiko psichologinės ekspertizės iÅ¡vadomis nustatė, kad su abiem iÅ¡ tėvų vaiko emocinis ryÅ¡ys yra artimas, paremtas abipuse meile, santykiai Å¡ilti. Byloje taip pat nustatyta, kad Å¡alių vaikas turi sveikatos problemų – atsilieka jo raida, nustatyta, kad vaikas turi vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, vaiko dėmesys blaÅ¡kus, tačiau ieÅ¡kovei pavyksta vis sugrÄ Å¾inti vaiko dėmesį ir iÅ¡laikyti jį į ties viena veikla, jÄ pabaigti, stebimas ieÅ¡kovės geras vaiko gebėjimų lygio supratimas, tinkamas veiklos struktÅ«ravimas.

Tuo tarpu tiriant atsakovo tarpusavio sÄ veikÄ su vaiku ekspertizės metu vaikas dažnai keičia veiklas, emocijos greitai kinta nuo džiaugsmingų iki irzlių, kai atsakovas reikalauja atlikti sudėtingesnes pažintines veiklas, vaikas tokių liepimų neklauso, į veiklÄ Ä¯sitraukia menkai, stebimi atsakovo sunkumai suprasti vaiko subtilius emocinius poreikius, per aukÅ¡ti reikalavimai. Teismo vertinimu, Å¡ios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės paneigia teiginius apie geresnį atsakovo emocinį ryšį su vaiku, didesnius atsakovo gebėjimus atliepti vaiko poreikius.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akte nurodyti ieÅ¡kovės gebėjimai yra ypatingos svarbos, sudarantys pagrindÄ iÅ¡vadai apie geresnes vaiko interesų užtikrinimo perspektyvas ieÅ¡kovės aplinkoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog į bylÄ pateikti įrodymai apie didesnį ieÅ¡kovės aktyvumÄ siekiant užtikrinti tinkamÄ vaiko sveikatos priežiÅ«rÄ , ugdymÄ . Duomenų apie atsakovo rÅ«pinimÄ si vaiko specialiaisiais ugdymosi poreikiais bei su neįgalumu susijusių poreikių patenkinimu, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, atsakovas, jo atstovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad neįgalumo nustatymas sužalos vaikÄ , nes jis bus priverstas bendrauti tik su neįgaliais vaikais, neįgalumas vaikui nustatytas nepagrįstai, remiantis senais duomenimis, siekiant gauti paÅ¡alpas. Atsakovui nepateikus nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, tokiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ teismas laikė kaip neatitinkančiÄ vaiko interesų. Nors atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad turi geresnes finansines galimybes užtikrinti vaiko poreikius, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prastesnė ieÅ¡kovės turtinė padėtis bÅ«tų pagrindu atsakovui didesne dalimi prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo, o ne nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo.

8. Atsižvelgdamas į pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumÄ , į tai, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta jau du metus yra su ieÅ¡kove, kad jos aplinka vaikui yra tinkama, kad ieÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi vaiko sveikata ir ugdymu, užtikrina vaiko teises ir teisėtus interesus, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnametės dukters R. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove.

9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu tarp Å¡alių kildavo nuolatiniai ginčai dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, buvo teikiami praÅ¡ymai dėl jos pakeitimo, iÅ¡aiÅ¡kinimo. 2018-06-15 nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių praÅ¡ymus, tarp Å¡alių kilusius ginčus. Atsakovas teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė norÄ ir toliau bendrauti su vaiku nustatyta tvarka. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad situacija dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos stabilizavosi, palaikė nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ .

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tokios pačios bendravimo tvarkos nustatymas geriausiai atitiktų Å¡alių nepilnamečio vaiko interesus. Vertindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nenustatyti atsakovo bendravimo su vaiku ketvirtadienį, pirmosios instancijos teismas laikė, jog bendravimas tik kas antrÄ savaitgalį ribotų skyrium gyvenančio tėvo galimybes bendrauti su vaiku darbo dienomis, palaikyti su vaiku stiprų emocinį ryšį, lygiateisiÅ¡kai dalyvauti vaiko auklėjime.

Tai, kad tarp Å¡alių kyla ginčai dėl bendravimo su vaiku darbo dienomis (ketvirtadieniais), negali bÅ«ti pagrindu nenustatyti bendravimo Å¡iomis dienomis. Tokiu bendravimu negali bÅ«ti laikoma ir ieÅ¡kovės siÅ«loma nakvynė pas atsakovÄ iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį ir vaiko pristatymas į ugdymo įstaigÄ . Dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos tris savaites per atostogas, iÅ¡skirstant jas į kelis laikotarpius, teismas atkreipė dėmesį, kad ir Å¡iuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, maksimalaus atsakovo bendravimo su vaiku principo.

Atsižvelgdamas į itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kad ieÅ¡kovas turi teisę lankyti ir slaugyti vaikÄ jam sergant atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, teismo sprendimu nustatoma tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, kuri numatyta 2018-06-15 nutartimi dėl laikinos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytus pakeitimus dėl vaiko pasiėmimo iÅ¡ ugdymo įstaigos laiko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašė panaikinti 2018 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės V. D. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, o atsakovo E. V. prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo arba priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo dalyje (1, 2 ir 8 punktai) ir nustatyti ginčijamoje teismo sprendimo dalyje tokiÄ atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra R.

V. tvarkÄ : · kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigÄ , atsakovas bendrauja su ja, pasiimdamas trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. iÅ¡ ugdymo įstaigos, jeigu dukra trečiadienį ir ketvirtadienį nelanko su jos neformaliuoju ugdymu susijusių užsiėmimų, grÄ Å¾indamas penktadienį 8.30 val. į ugdymo įstaigÄ . Tuo atveju, jeigu dukters ugdymo įstaigoje vyks jos lankomi muzikos, logopedo ir kiti užsiėmimai, vaiko tėvas įsipareigoja užtikrinti dukters dalyvavimÄ Å¡iuose užsiėmimuose.

Atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę apie tai ar paims vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigÄ nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrÄ pasiima trečiadienį nuo 8 val. iki 9.00 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jÄ penktadienį 8.30 val. į ugdymo įstaigÄ ; · kas antrÄ savaitgalį, dukrÄ pasiimdamas iÅ¡ gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 8 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į ugdymo įstaigÄ pirmadienį (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais);

· dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol, kol pasveiks ir Å¡iuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Tėvo prarastas bendravimo laikas vaiko ligos laikotarpiu kompensuojamas. Apie vaiko buvimÄ stacionarioje gydymo įstaigoje ieÅ¡kovė privalo informuoti atsakovÄ SMS žinute, nurodydama konkrečius įstaigos, teikiančios sveikatos priežiÅ«ros paslaugas dukrai, duomenis nedelsiant kai dukra hospitalizuojama.

11. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas (CK 3.201 str.), paneigė geriausius nepilnametės R. V. interesus (CK 3.3 str. 1 d.) ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, nei vieno iÅ¡ motinos valdžios apribojimo pagrindų. Teismas, priimdamas procesinį sprendimÄ , nepagrįstai pateisino absoliučiai neatsakingÄ ir vaiko interesams kenkiantį motinos elgesį, kuris susijęs ne su vieninteliu 2016 m. rugpjūčio 26 d.

įvykiu. Å is ir eilė kitų vaiko motinos netinkamo elgesio faktų, kurie buvo įrodinėjami bylos nagrinėjimo metu, padarė neigiamÄ poveikį ir žalÄ Å¡alių dukrai, neatitinka geriausių vaiko interesų. Negalima sutikti su teismo iÅ¡vadomis, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikas patyrė smegenų hipoksijÄ , o mergaitės psichoemocinė bÅ«sena, Å¡lapinimosi problemos yra tiesiogiai susiję su 2018-08-26 įvykiu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė pateisinamu ieÅ¡kovės apsvaigimo alkoholiu faktÄ .

IeÅ¡kovė įvykio vakarÄ linksminosi ir svaiginosi alkoholiu, visiÅ¡kai nepagalvojusi apie tai, kad ji yra atvykusi automobiliu, kuriame paliktas mažametis vaikas. Toks vaiko motinos elgesys negali bÅ«ti pateisinamas lyginant ir skaičiuojant apsvaigimo alkoholiu promiles, kadangi net menkiausias apsvaigimo alkoholiu faktas vertinamų aplinkybių kontekste negali bÅ«ti pateisinamas. Kad ieÅ¡kovė yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiu patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens su mažametės interesais susijusioje byloje ir neapklausė eilės labai svarbių liudytojų, t.y.

A. J., L. G., VTAS pareigÅ«nės (skubios pagalbos vaikui poskyrio), kurie galėtų patvirtinti motinos piktnaudžiavimo savo valdžia faktus, policijos pareigÅ«nų, kurie užfiksavo vaiko palikimo be priežiÅ«ros uždarame automobilyje faktÄ .

12. Apeliantas pažymi, jog ginčas tarp jo ir ieškovės kilo ne dėl to, jog pablogėjo jo santykiai su ieškove apskritai, bet paaiškėjus keliems išskirtinio smurto ir dukters R. nepriežiūros atvejams, taip pat visiškai atsitiktinai (iš viešosios erdvės šaltinių) paaiškėjus apie ieškovės reklamuojamas ir teikiamas įvairaus pobūdžio prostitucijos paslaugas. Pirmosios instancijos teismas jau nuo proceso pradžios spęsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus ignoravo šias aplinkybes ir vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadas, susijusias su saugios aplinkos šalių dukrai sudarymu.

13. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl motinos valdžios ribojimo, rėmėsi iÅ¡imtinai į bylÄ pateiktos teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadomis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad mažametė Å¡alių dukra, bÅ«dama priklausoma nuo jÄ auginančios motinos, ekspertizės atlikimo metu galėjo tiesiog prisitaikyti prie situacijos ir bÅ«ti lojali mamai, atsižvelgiant į tarp mamos ir vaiko susiklosčiusius valdžios ir pavaldumo santykius. Tik didžiulių vaiko tėvo pastangų dėka ir įrodžius akivaizdų vaiko motinos smurtÄ mažametės akivaizdoje, pavyko pasiekti, kad teismas byloje paskirtų teismo psichologijos ekspertizę.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kad visapusiškai ir objektyviai įvertinti ieškovės elgesį CK 3.180 str. normoje numatytų alternatyvių pagrindų aspektu. Apelianto nuomone, taip pat nepagrįstai teismas netenkino vaiko tėvo prašymo išreikalauti iš LR VRM ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato duomenis apie ieškovės V.

D. patraukimÄ administracinėn atsakomybėn bei jos teistumus už laikotarpį nuo 2010 metų. Pati ieÅ¡kovė atsakovui ne kartÄ pasakojosi savo asmeninio gyvenimo detales, susijusias su vertimusi prostitucija. Vaiko teisių apsaugos institucijos taip pat nesiėmė priemonių pateikti teismui duomenis apie ieÅ¡kovės teistumus už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.

14. Apeliantas taip pat nesutinka su skundžiamu sprendimu nustatyta jo ir dukters bendravimo tvarka. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, spręsdamas jos reikalavimÄ dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, todėl grubiai pažeidė vaiko tėvo interesus, sprendime nepaisydamas jo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytos pozicijos bendravimo su dukra klausimu. Sprendime visiÅ¡kai nepagrįstai apribota tėvo teisė bendrauti su dukra darbo dienomis. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados ir procesinis sprendimas Å¡ioje ginčo dalyje yra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi.

Konstatavęs, jog ieÅ¡kovės reikalavimai riboja maksimalų bendravimÄ su dukra, savaitės darbo dienomis apribojo jį vos trimis ketvirtadienio vakaro valandomis. Apelianto teigimu, toks trumpalaikis bendravimas, žinant, kad nuo vaiko gyvenamosios vietos iki tėvo gyvenamosios vietos yra nemažas atstumas, be to, tokiu laiku mieste susiduriama su transporto priemonių spÅ«stimis nėra racionalus sprendimas, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Apelianto įsitikinimu, vaiko interesus atitiktų bendravimas vienÄ darbo dienÄ ilgesnį laikÄ su nakvyne.

Apeliantas taip pat mano, jog maksimalus bendravimas su dukra bÅ«tų užtikrintas, vaikÄ grÄ Å¾inant po kartu praleisto savaitgalio ne sekmadienį 19.00 val., o pirmadienį į ugdymo įstaigÄ . Apelianto iÅ¡ dalies netenkina ir bendravimo tvarkos 8 punktas, pagal kurį dukros ligos atveju ji slaugoma namuose iki tol, kol pasveiks ir Å¡iuo laikotarpiu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Tokia atsakovo pozicija yra paaiÅ¡kinama nuolatiniais vaiko motinos piktnaudžiavimais savo valdžia, dirbtinu vaiko sargdinimu, kurį yra itin sunku patikrinti.

Dėl šios priežasties tėvo bendravimo su dukra tvarkoje turi būti numatytas kompensavimo mechanizmas ir tėvo prarastas bendravimo laikas visada turi būti kompensuojamas.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. D. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

16. IeÅ¡kovės nuomone, nepagrįstai apeliantas teigia, kad po 2016 m. rugpjūčio 26 d. įvykio sutriko Å¡alių dukters raida, ir pablogėjo jos sveikata, t.y. sutriko R. vystymosi raida dėl patirtos smegenų hipoksijos. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atitinkami ieÅ¡kovo teiginiai nepagrįsti nei esančiais įrodymais, nei medicininių patikrinimų medžiaga (CPK 12, 178 str.). Pažymėjo, jog dukters raida yra sutrikusi ir tai nustatyta jai bÅ«nant 5 mėnesių amžiaus, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktas medicininis iÅ¡raÅ¡as, t.y. dar iki atsakovo nurodomo įvykio.

IeÅ¡kovė sutinka su teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis apie tai, kad byloje neįrodytas ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo alkoholiu faktas ir palaiko teismo sprendime padarytas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutinka su apelianto argumentais susijusiais su vertimusi prostitucija. Jos nuomone, atitinkamÄ situacijÄ (skelbimų vieÅ¡ojoje erdvėje atsiradimÄ ) galimai inicijavo pats atsakovas. Pažymėtina, kad Å¡ių skelbimų pagrindu, juos patalpinant internete be jokio ieÅ¡kovės sutikimo, buvo „sukurti" įrodymai, kuriais siekiama kompromituoti ieÅ¡kovę.

Jokia byloje esanti informacija ar įrodymai nepatvirtina, kad atitinkamus skelbimus talpino ieÅ¡kovė, taip pat negali bÅ«ti pagrindu teigti, jog ieÅ¡kovė verčiasi Å¡ia veikla. IeÅ¡kovė pažymi, jog apelianto teiginiai apie ieÅ¡kovės smurtÄ dukters atžvilgiu grindžiami iÅ¡ esmės tik dukters muzikos mokytojos (samdytos paties atsakovo, privačiai) paaiÅ¡kinimais. IeÅ¡kovė visiÅ¡kai palaiko skundžiamame sprendime iÅ¡dėstytus teismo motyvus, kurių pagrindu teismas pagrindė pozicijÄ , kad ieÅ¡kovė nenaudoja smurto prieÅ¡ dukterį.

Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoju apklaustas D. T. paaiÅ¡kino, kad atsakovas mokė R. tipinių frazių, siekiant sudaryti vaizdÄ apie R. muÅ¡imÄ . Taigi, neegzistuoja jokie pagrindai tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, bei Å¡iuo pagrindu keisti skundžiamÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė taip pat pritaria bei sutinka su teismo argumentais, kurių pagrindu teismas nusprendė R. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti kartu su ieÅ¡kove. Teigdamas, kad dukters gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, apeliacinės instancijos teismui nesiÅ«lo jokios ieÅ¡kovės bendravimo su dukra tvarkos, kas, ieÅ¡kovės nuomone, taip pat daro negalimÄ atitinkamo apeliacinio skundo reikalavimo tenkinimÄ .

17. IeÅ¡kovė pažymi, kad sprendimu nustačius bendravimo tvarkÄ tarp ginčo Å¡alių nekyla jokių papildomų ginčų, dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas nereiÅ¡kė jokių praÅ¡ymų dėl bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo, kurios praÅ¡o apeliaciniame skunde, todėl Å¡ie reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami CPK 312 str. pagrindu. Be to, siÅ«loma nustatyti tvarka prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo darbo dienomis tvarkÄ , pagal kuriÄ visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kada jis pasiims dukrÄ iÅ¡ darželio.

Revizavus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytÄ atsakovo laikinÄ bendravimo su dukterimi tvarkÄ , teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad dukters socialiniams poreikiams tenkinti bÅ«tinas nuoseklus dienos rėžimas, kurį užtikrina darželio lankymas. Atsakovo siÅ«loma tvarka sukurtų dar didesnę konfliktinę situacijÄ - ieÅ¡kovė turėtų nuolat (jau ne tik ketvirtadieniais) domėtis, ar atsakovas pasiėmė dukterį iÅ¡ darželio, ar ji turi pasirÅ«pinti dukters pasiėmimu. PraÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka kas antrÄ savaitgalį negali bÅ«ti nustatyta tuo pagrindu, jog trukdo tinkamai pasirengti darželyje vykstančiam dukters ugdymo procesui, sutrikdys nusistovėjusiÄ bendravimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, apelianto praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos dukros ligos atveju formuluotė yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ki, nes atsakovas nesiÅ«lo jokios aiÅ¡kios kompensavimo tvarkos. Kadangi teismas sprendimu nustatė dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, natÅ«ralu, kad ieÅ¡kovei tenka ir dukters priežiÅ«ros ligos atveju pareiga, prižiÅ«rint dukterį ieÅ¡kovei, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atitinkamu metu ieÅ¡kovės ir dukters bendravimas nėra visavertis, tenkinti atitinkamo atsakovo reikalavimo nėra pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

19. Nagrinėjamoje byloje kilos ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos bei neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendė, jog nenustatyti pagrindai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo apriboti ieÅ¡kovės valdžiÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko atžvilgiu tenkinimui. Konstatavo, jog Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove labiau atitiks jo interesus. Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, pagal kuriÄ atsakovas su vaiku bendrauja kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., kas antrÄ savaitgalį nuo Å¡eÅ¡tadienio 8.00 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾inamas į gyvenamÄ jÄ vietÄ sekmadienį 19.00 val., 30 dienų kasmetinių atostogų metu, Tėvo dienÄ , kas antrus metus per Å v.

Kalėdų, Naujųjų metų ir Å v. Velykų Å¡ventes, dukters gimimo dienÄ , tačiau netaikant nustatytos bendravimo tvarkos dukters ligos metu. Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo 21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, jog teismas netinkamai, neatsižvelgdamas į nepilnamečio Å¡alių vaiko interesus vertino byloje esančius įrodymus dėl netinkamo, amoralaus ieÅ¡kovės elgesio, todėl nepagrįstai atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ neterminuotai apriboti ieÅ¡kovei motinos valdžiÄ Å¡alių nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu.

Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.

22. Pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

23. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl motinos valdžios apribojimo rėmėsi ne iÅ¡imtinai psichologijos ekspertizės iÅ¡vadomis, o vadovavosi tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimais, tiek raÅ¡ytiniais įrodymais Å¡alių pateiktais byloje, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomone. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde atsakovas pakartotinai dėsto tas pačias aplinkybes, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teisme, siekdamas, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų apribota motinos valdžia, t.y. piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtavimas, vaiko sveikatos sutrikdymas.

Tačiau kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ minėtų atsakovo argumentų, susijusių su netinkamu ieÅ¡kovės elgesiu vaiko atžvilgiu ir motyvavo dėl kokių priežasčių laiko juos neįrodytais ar nesudarančiais pagrindo apriboti jos kaip motinos valdžiÄ dukros atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡ios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

24. Kolegija atmeta kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo į bylÄ duomenų apie visus ieÅ¡kovės patraukimus administracinėn atsakomybėn bei jos teistumus už laikotarpį nuo 2010 m. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju apeliantas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nenurodo aiÅ¡kių egzistuojančių aplinkybių, kurios sÄ lygotų minėtų duomenų iÅ¡reikalavimÄ . Pažymėtina ir tai, jog Å¡alių nepilnametė dukra gimė 2013 m. Taigi, net ir esant duomenų, jog ieÅ¡kovė buvo patraukta atsakomybėn, tai nebÅ«tų savarankiÅ¡kas pagrindas motinos valdžios apribojimo instituto taikymui, kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė tinkamai įgyvendina motinos valdžiÄ savo dukros atžvilgiu.

25. Pažymėtina, kad EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė Å¡eimos gyvenimo sudedamoji dalis (Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996 III, p. 1001 02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requite no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus Å¡ios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymÄ â€œ, atitiks teisėtÄ tikslÄ Å¡io straipsnio 2 dalies prasme ir bus „bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje“.

BÅ«tinumo sÄ voka reiÅ¡kia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir bÅ«ti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII). CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Bet kuriuo atveju turi bÅ«ti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

26. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog ieÅ¡kovė naudoja smurtÄ vaiko atžvilgiu ar kitaip žiauriai elgiasi su vaiku, kad gyvenimas su ieÅ¡kove yra grėsmingas vaiko gyvybei ir sveikatai, taip pat nenustatyta, kad ieÅ¡kovė nevykdo motinos pareigų ar nesirÅ«pina vaiku, todėl pagrindas neterminuotai apriboti ieÅ¡kovei valdžiÄ nepilnametės Å¡alių dukros nenustatytas.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove nepateikia jokių nesutikimo su sprendimu motyvų. Byloje nustatyta, jog Å¡alių nepilnametis vaikas jau du metus (nuo Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios) gyvena su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovė tinkamai rÅ«pinasi vaiku, jo poreikiais, jam sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, be to, remiantis ekspertizės iÅ¡vadomis ieÅ¡kovė geriau nei atsakovas įvertina vaiko gebėjimų lygį ir emocinius poreikius, atsižvelgiant į vaikui nustatytus sveikatos sutrikimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog minėtos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, jog Å¡alių nepilnametės dukros interesus atitiks jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kove. Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos 28. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, motyvuodamas tuo, kad teismas atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės praÅ¡ymus, pažeidė vaiko teisę maksimaliai ir nevaržomai bendrauti su vienu iÅ¡ tėvų.

29. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

30. Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis bei savaitgaliais neužtikrina maksimalaus atsakovo dalyvavimo vaiko auklėjime. Nagrinėjamu atveju byloje remiantis ekspertizės iÅ¡vadomis konstatuota, jog Å¡alių dukters ir atsakovo emocinis ryÅ¡ys yra artimas, paremtas abipuse meile, santykiai Å¡ilti, vaikas prisirišęs prie tėvo, bÅ«damas su tėvu jaučiasi saugiai, drÄ siai, psichologiÅ¡kai komfortabiliai ir stabiliai, atsakovas turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Taigi, kaip konstatuota ir skundžiamame sprendime, Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo riboti Å¡alių nepilnametės dukros ir atsakovo maksimalų bendravimÄ . Sutiktina su apelianto argumentais, jog bendravimo tvarkos nustatymas, kuomet atsakovas savaitės eigoje su vaiku bendrauja ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 20 val. nėra pakankamas ir racionalus, atsižvelgiant į atstumus tarp Å¡alių gyvenamųjų vietų bei transporto spÅ«stis nurodytu laiku. Teismo nustatyta tokia bendravimo tvarka nėra pakankama užtikrinti atsakovo ir dukros bendravimÄ darbo dienomis, kadangi iÅ¡ esmės vaiko ir tėvo bendravimas užtruktų tiek, kiek truktų vaiko pasiėmimas iÅ¡ ugdymo įstaigos ir kelionė į gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturėtų galimybių ar įgÅ«džių užtikrinti vaiko poilsį ir tinkamÄ pasiruoÅ¡imÄ dienai ugdymo įstaigoje. Taigi, siekiant užtikrinti maksimalų Å¡alių nepilnametės dukros ir atsakovo bendravimÄ , tikslinga nustatyti bendravimo tvarkÄ , pagal kuriÄ atsakovui suteikiama teisė viduryje savaitės paėmus vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos po užsiėmimų, pristatyti jį į ugdymo įstaigÄ kitÄ dienÄ bei tais savaitgaliais, kuriais atsakovas bendrauja su dukra, ji bÅ«tų grÄ Å¾inama pirmadienį į ugdymo įstaigÄ .

Kolegijos vertinimu, apelianto praÅ¡oma nustatyti tvarka pagal, kuriÄ jis su dukra bendrauja trečiadienį ir ketvirtadienį pasiimdamas jÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ir grÄ Å¾indamas penktadienį 8.30 val. į ugdymo įstaigÄ , neatitiktų Å¡alių nepilnametės dukros interesų, kadangi nustačius tokiÄ tvarkÄ galimas piktnaudžiavimas dėl vaiko ugdymo įstaigos lankomumo. Nustačius, jog kiekvienÄ savaitę vaikas pas atsakovÄ su nakvynę praleidžia nuo trečiadienio iki penktadienio, bei kas antrÄ savaitgalį nebÅ«tų užtikrintas vaiko gyvenamosios vietos stabilumas.

31. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti skundžiamu sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus, nustatant kad:

1) kiekvienos savaitės trečiadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigÄ , atsakovas dukrÄ pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos pasibaigus dukros užsiėmimams ir grÄ Å¾ina jÄ kitÄ dienÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ prasidedant užsiėmimams. Atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę apie tai ar paims vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigÄ nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrÄ pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jÄ kitos dienÄ nuo 8.00 iki 9.00 val. į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) kas antrÄ savaitgalį, dukrÄ pasiimdamas iÅ¡ gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į ugdymo įstaigÄ pirmadienį prieÅ¡ prasidedant užsiėmimams (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais).

32. Kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apelianto reikalavimÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ dukros ligos atveju, numatant bendravimo laiko kompensavimÄ . Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiaga patvirtina itin konfliktiÅ¡kus Å¡alių tarpusavio santykius, todėl atsakovo siÅ«lomas nekonkretus ir neapibrėžtas bendravimo laiko kompensavimas sukeltų naujus konfliktus tarp Å¡alių ir bÅ«tų neįgyvendinamas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiauja nustatyta bendravimo tvarka ligos atveju ir dirbtinai sargdina vaikÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog tokio reikalavimo apeliantas nereiÅ¡kė pirmosios instancijos teismui ir jis nebuvo nagrinėtas priimant skundžiamÄ sprendimÄ (CPK 312 str.).

33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

34. IeÅ¡kovė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 960 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios nevirÅ¡ija rekomenduojamų dydžių ir yra pagrįstos įrodymais. Atsakovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 300 EUR žyminio mokesčio. Ä®rodymų dėl patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų atsakovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė, todėl jos nepriteistinos. IÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos proporcingai tenkintų (50 proc.) ir atmestų (50 proc.) reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, proporcingai atmestų reikalavimų daliai ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 480 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 150 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ pakeisti dalyje, kurioje nustatyta atsakovo E. V. bendravimo su nepilnamete dukra R.

V. tvarka, Å¡ios tvarkos 1 ir 2 punktus ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „1) kiekvienos savaitės trečiadienį, kai dukra lanko ugdymo įstaigÄ , atsakovas dukrÄ pasiima iÅ¡ ugdymo įstaigos pasibaigus dukros užsiėmimams ir grÄ Å¾ina jÄ kitÄ dienÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ prieÅ¡ prasidedant užsiėmimams. Atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę apie tai ar paims vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos. Dukters mokyklinių atostogų metu (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais) ar kai vaikas į ugdymo įstaigÄ nevedamas be pateisinamos priežasties, atsakovas dukrÄ pasiima nuo 8.00 val. iki 9.00 val. iÅ¡ gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina jÄ kitÄ dienÄ nuo 8.00 iki 9.00 val.

į gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) kas antrÄ savaitgalį, dukrÄ pasiimdamas iÅ¡ gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 8.00 val. iki 9.00 val. ir grÄ Å¾indamas į ugdymo įstaigÄ pirmadienį prieÅ¡ prasidedant užsiėmimams (iÅ¡skyrus atvejus, kai dukra atostogauja su ieÅ¡kove ar su atsakovu, kitais abiejų tėvų suderintais atvejais)“. Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 480 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Vytautas Zelianka