e2e647eb-83d6-4f41-bc47-90adcd2f93dc · Kauno apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja D.

Šiugždinytė                                               Baudž. byla Nr.1A-16-238/11;

Teisėja J. Damulienė                                                        Proceso

Nr. 61-1-00766-09;

      Procesinio sprendimo kategorija:    Â

 (S)

 2.4.6.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. kovo 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei

Augustauskaitei, nuteistajam M. Š., jo gynėjui advokatui R. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Å . apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. Å . nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis šioje dalyje neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

                                                                n

u s t a t ė:

M. Å . pagal

LR BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 16.00 valandÄ (duomenys

neskelbtini)  gatvėje prie stadiono (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinės medžiagos - 11,399 gramų kanapių, kuriÄ atgabeno į gyvenamÄ jÄ vietÄ - sodų bendrijÄ (duomenys neskelbtini) ir laikė savo megztinio kiÅ¡enėje bei 2009 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.30 val., bÅ«damas prie įvažiavimo į nuotykių parkÄ (duomenys neskelbtini) ., pardavė V. K. 0,5 g narkotinės medžiagos - kanapių už 20 litų, o likusį kiekį 10,899 gramų laikė

automobilyje Ford Escort, v. n. (duomenys neskelbtini) iki 2009 m. rugpjūčio 11 d.  01.30 val., kuomet apžiūros metu Kauno apskrities VPK Jonavos rajono

policijos komisariato pareigÅ«nai jÄ surado ir paėmė.

 Nuteistasis M. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o imtis priemonių nustatyti, ar narkotinė medžiaga - kanapės, dėl kurių įgijimo, laikymo ir platinimo jis nuteistas, yra pluoÅ¡tinės kanapės, kuriose veikliosios narkotinės medžiagos kiekis nekelia pavojaus žmogaus sveikatai ir dėl to negali bÅ«ti keliamas baudžiamosios atsakomybės klausimas. Tai nustačius, panaikinti Jonavos rajono apylinkes teismo 2010-08-26 nuosprendį baudžiamojoje byloje ir priimti naujÄ - iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo

nusižengimo požymių. Jei būtų konstatuojama, kad nuteistojo veiksmuose esama nusikaltimo, dėl kurio pripažintas kaltu,

požymių, praÅ¡o suÅ¡velninti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-08-26 nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, pritaikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas. Nuteistasis mano, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡tyrė faktines aplinkybes, neiÅ¡siaiÅ¡kino kokias kanapes kaip galimai narkotines medžiagas, kurių disponavimas uždraustas, ar tas, kurių disponavimÄ numato 2003-09-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 nuteistasis įgijo, tuo netinkami vykdė LR BPK

241 straipsnio 2 dalyje numatytÄ pareigÄ ir neteisingai taikė BK specialiosios dalies nuostatas. Apeliantas teigia, jog LR BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta norma blanketinė, todėl turi bÅ«ti nurodytos konkrečios atitinkamo teisės akto, kurio nuostatų pažeidimas lemia baudžiamosios atsakomybės taikymÄ , normos, tačiau teismas to nepadarė, nenurodė, kokie teisės aktai ir kokie jų reikalavimai pažeisti, ir tik bendrai nurodė, kad apeliantas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas bei jomis neteisėtai disponavo.

Nurodo, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(9093)-ISI-9946 nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ios narkotinės medžiagos, kuriomis neteisėtai nuteistasis disponavo yra uždraustos teisės aktais, ar tai yra augalinės kilmės medžiaga kanapė, kurioje nors ir yra narkotinių medžiagų, tačiau ji nėra pavojinga žmogui ir visuomenei, t. y. nei baudžiamaisiais įstatymais, nei kitais teisės aktais neuždrausta ja disponuoti. Nuteistojo teigimu, jei tai yra pluoÅ¡tinės kanapės, atitinka Europos SÄ jungos reglamentÄ (EEB) Nr. 1164/89, t. y. kanapės nėra ta narkotinė medžiaga, kuria gali bÅ«ti kėsinamasi į žmogaus sveikatÄ , vadinasi, nėra nusikaltimo dalyko, todėl bÅ«tina nustatyti tetrahidrokanabinolio kiekį kanapėse, t. y. iÅ¡tirti, ar kanapės, kurias nuteistasis yra pripažinęs kaip įgijęs, laikęs, gabenęs ir dalį jų pardavęs, yra narkotinė medžiaga ar pluoÅ¡tinės kanapės, kuriose esančios veikliosios narkotinės medžiagos kiekis nevirÅ¡ija Europos SÄ jungos teisės aktais nustatytų ribų ir reikalavimų.

Taip pat, apelianto manymu, teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, neatsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytÄ galimybę paskirti Å¡velnesnę bausmę. Nuteistasis mano, kad teismas turėjo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę bausmę nei sankcijoje numatyta minimali bausmė. Teigia prisipažinęs dėl nusikaltimo, suvokė savo veiksmų esmę, suprato, kad teks prisiimti atsakomybę, atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas darbe teigiamai, gyvena su mama, rÅ«pinasi jaunesniÄ ja seserimi.

Taip pat mano, kad bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama ir LR BK 62 straipsnio pagrindu, nes nuteistasis teigia prisipažinęs ir nuoÅ¡irdžiai gailėjęsis, žala nebuvo padaryta, padeda iÅ¡laikyti Å¡eimÄ .

           Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo M. Å . apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus

teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, pagrįstai M. Å . pripažino kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos LR

BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ ir skyrė jam bausmę.

LR BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Å ioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių Å¡io nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje iÅ¡vardytų alternatyvių objektyviųjų požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Å iais veiksmais sukeliamos pasekmės straipsnio dispozicijoje nenurodytos, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 str. 1d. iÅ¡kyla kiekvienu atveju, kai asmuo padaro nors vienÄ iÅ¡ alternatyvių straipsnio

dispozicijoje nurodytų veikų ir turi tikslÄ parduoti ar kitaip platinti. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260

straipsnio 1 dalį galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y., kai asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai asmuo įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad M. Å . neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, turėdamas tikslÄ jÄ platinti. Byloje nustatyta, kad apeliantas neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pardavė kanapes ir Å¡is faktas byloje yra įrodytas.

Kolegija pažymi, kad 1998-01-08 Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos - tai į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sÄ raÅ¡us įraÅ¡ytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimÄ , pasireiÅ¡kiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai.

2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos

ministro Ä®sakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ rašų patvirtinimo„

kanapės (ir jų dalys)“ yra įtrauktos į sÄ raÅ¡us narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009-12-21 specialisto išvadoje Nr. 140-(9093)-ISI-9946 patvirtinta, kad sausa dalinai susmulkinta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 39 vnt. plastikinių maišelių, kurie buvo rasti nuteistojo automobilio salone apžiūros metu yra narkotinė medžiaga-kanapės, kurių bendroji masė yra 10,899 g.

Apeliaciniame skunde nuteistasis kėlė klausimÄ dėl pas jį rastų kanapių fenotipo ir teigė, kad jos nėra kenksmingos žmogaus sveikatai. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar kanapės, dėl kurių neteisėto disponavimo M. Å . nuteistas, priskiriamas pluoÅ¡inėms kanapėms, ar jos yra tos, kurios kelia pavojų žmogaus sveikatai, byloje atliko įrodymų tyrimÄ ir skyrė specialistams atlikti kanapių cheminį tyrimÄ .  Specialistams buvo pavesta atsakyti į Å¡iuos klausimus: 1. Kokio tipo kanapėms priskiriamos kanapės, rastos 2009-08-11 automobilyje Ford – Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ? 2. Ar kanapėse, rastose 2009-08-11 automobilyje Ford – Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra ir koks kiekis yra tetrahydrokanabinolio (THC) ? 3. Koks rastose kanapėse yra kanabinoidų (tetrahydrokanabinolio, kanabinolio, kanabidolio) santykis? 4. Koks kiekis (procentine iÅ¡raiÅ¡ka) narkotinės medžiagos yra kanapėse, rastose 2009-08-11 automobilyje Ford –Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ? 5. Ar 2009-08-11 automobilyje Ford – Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastose bei iÅ¡imtose kanapėse esantis narkotinės medžiagos kiekis kelia pavojų žmogaus sveikatai jas vartojant ir ar gali turėti kenksmingÄ poveikį?

Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė 2011-01-11 ekspertizės aktÄ Nr. 11-3138 (10), kuriame duodama iÅ¡vada, jog tirti pateiktos kanapės, rastos 2009-08-11 automobilyje Ford Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga, įraÅ¡yta į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų naudoti medicinos tikslams (dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai), sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5. Tirti pateiktose kanapėse psichotropinės medžiagos - tetrahydrokanabinolio koncentracija yra 2,1 %. Tetrahydrokanabinolio, kanabinolio, kanabidolio santykio (THC+CNB/CBD) reikÅ¡mė yra didesnė už 1(>1).

Anksčiau aptarta ekspertizė patvirtino, jog kanapės, už kurių neteisėtÄ disponavimÄ M. Å . nuteistas, nėra priskiriamos pluoÅ¡tinėms kanapėms, tai yra narkotinė medžiaga, įraÅ¡yta į I Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų naudoti medicinos tikslams (dėl žalingų padarinių žmogaus sveikatai), sÄ raÅ¡Ä patvirtintÄ LR Sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5. Taigi, įvertinus kanapių fenotipÄ , kanabinoidų santykį, veikliosios medžiagos kiekį, matyti, kad kanapės, kuriomis disponavo nuteistasis, kelia pavojų žmogaus sveikatai.

M. Å . neginčijo Å¡ių kanapių įsigijimo, laikymo, gabenimo, pardavimo aplinkybių, jis nesutiko tik su tuo, ar Å¡i medžiaga laikytina narkotine medžiaga, kuria disponuoti uždrausta, tačiau anksčiau aptartas objektyvus tyrimas patvirtino, jog tai yra narkotinė medžiaga, ja disponuoti draudžiama ir už Å¡ios medžiagos neteisėtÄ Â disponavimÄ yra baudžiama. Todėl atmestinas apelianto keltas klausimas, kad jis disponavo narkotine medžiaga, kuri nėra uždrausta ir nėra kenksminga žmogaus sveikatai.

Nepagrįstas, todėl atmestinas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog LR BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra blanketinė ir teismas nenurodė, kokie teisės aktai, ir kokie jų reikalavimai pažeisti ir tik bendrai nurodė, kad apeliantas neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas bei jomis neteisėtai disponavo.

LR BK 260 straipsnio  1 dalyje numatytų veikų neteisėtumÄ apibÅ«dina tai, kad dėl pavojaus žmonių sveikatai psichotropinės ir narkotinės medžiagos yra iÅ¡imtos iÅ¡ laisvos apyvartos. Kiek jų reikia sveikatos priežiÅ«rai, veterinarijos, teisėsaugos, mokslo ar mokymo tikslams, Å¡i veikla yra valstybės kontroliuojama – iÅ¡duodamos licencijos tiksliai apibrėžtai veiklai. Visa veikla su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis, neturint licencijos ar jÄ turint, tačiau užsiimant joje nenumatyta veikla, yra neteisėta ir sudaro pagrindÄ kelti klausimÄ dėl kaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, jog M. Å . įsigijo narkotinių medžiagų, turėdamas tikslÄ jas

platinti, t. y. parduoti ir iÅ¡ to užsidirbti. M. Å . neneigė, jog suprato, kad tai neteisėta ir pavojinga veika, pripažino, jog neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir pardavė narkotines medžiagaskanapes. Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. Å . disponavo narkotinėmis medžiagomis teisėtai, turėdamas tam skirtus leidimus ar licencijas. Be to, pažymėtina, jog medžiaga, kuria M. Å . disponavo, remiantis aukščiau paminėtu LR Sveikatos pasaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5, įtraukta į sÄ raÅ¡Ä tų medžiagų, kurių vartojimas net medicininiais tikslais draudžiamas. Â

Taip pat pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.2. punktu, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos glaustai, tiksliai. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas Å¡ių reikalavimų nepažeidė. Nusikalstamos veikos, už kuriÄ M. Å . nuteistas, aplinkybes teismas iÅ¡dėstė nuosprendyje tinkamai. Todėl daroma iÅ¡vada, kad nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis atitinka LR BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas ir keliamus reikalavimus. Tai, kad M. Å . neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis įrodyta ne tik paties nuteistojo parodymais, tačiau ir kitais pirmosios instancijos teisme iÅ¡samiai iÅ¡tirtais ir tinkami įvertintais įrodymais.

Kolegija konstatuoja, kad bausmė nuteistajam M. Š. skirta teisinga.

Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta sankcijoje numatyta minimali dvejų metų laisvės atėmimo bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui tuo atveju, kai paskirta bausmė aiÅ¡kiai

neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo ir kaltininko asmenybės. Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, vadovaujasi BK 54

straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. BK 260 straipsnyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai dėl to įstatymų leidėjas už tokio nusikaltimo padarymÄ numato tik vienos rÅ«Å¡ies laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų, be to, draudžia atidėti paskirtosios bausmės vykdymÄ .

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į nurodytas aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir

(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad minėtus įstatymo reikalavimus teismas pritaikė tinkamai.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. BK 62 straipsnis 1 ar 2 dalis taip pat numato galimybę skirti Å¡velnesnę, negu įstatyme numatytÄ bausmę. Tačiau tam turi bÅ«ti minėto straipsnio 1 ar 2 dalyse numatyti pagrindai.

Tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei BK 54 straipsnio 3 dalyje, nei BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę. Tokių pagrindų nenurodo ir apeliantas. Ä® apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgė ir dėl to paskyrė minimaliÄ sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytÄ bausmę. Esant Å¡ioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, numatytų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, 1 kartÄ baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dirba, charakterizuojamas gerai, padeda mamai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ ). Teismas taip pat atsižvelgė ir tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo sunkumÄ bei pavojingumÄ , kad tai tyčinis, sunkus, baigtas nusikaltimas,  padarytas savanaudiÅ¡kais tikslais, nusikaltimas pagal savo pobÅ«dį kelia didelį pavojų žmonių sveikatai bei gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai laikė tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Å¡ių aplinkybių visumÄ , o taip pat į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, tinkamai įvertino jų reikÅ¡mę ir pagrįstai skyrė minimaliÄ straipsnio sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė, teisėjų kolegijos manymu, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, nuteistojo pavojingumÄ , yra bÅ«tina bei pakankama, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principas bei realizuoti kiti LR BK

41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Teisinių pagrindų nuteistajam M. Š. skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, byloje nenustatyta. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių.

Kolegija pažymi, kad bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama neperžengiant Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų. Å velnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK

54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Skirdami Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK

54 straipsnio 3 dalimi, teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, remdamiesi BK 62 straipsnio 1 arba

2 dalimi, teismai iÅ¡dėsto atitinkamoje Å¡io straipsnio dalyje numatytas ir byloje nustatytas sÄ lygas bei pagrindžia, kokios nustatytos aplinkybės leidžia taip Å¡velninti bausmę. Å is reikalavimas iÅ¡dėstytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje. Taigi, LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias

nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.13 punkte nustatyta, kad taikydamas Å¡velnesnės negu straipsnio sankcijoje

numatyta, bausmės paskyrimÄ , teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad pagal LR BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra tik iÅ¡imtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal LR BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje 2K-7-45/2007 nurodė, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo bÅ«dų, tikslų. Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstÄ tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

 Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų LR BK 62 straipsnio pagrindu skirti Å¡velnesnę bausmę yra - kaltininko atvykimas ir praneÅ¡imas apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokia aplinkybė byloje nenustatyta, be to, nenustatyta ir kitų LR BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų sÄ lygų taikyti Å¡velnesnę nei įstatymas numato bausmę.Â

Byloje taip pat nenustatyta iÅ¡imtinių nuteistÄ jį ir jo veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė

aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. PrieÅ¡ingai, byloje nustatyta, jog M. Å . aiÅ¡kiai suprato savo veikos neteisėtumÄ ,

veikė savanaudiÅ¡kais tikslais. Tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kad tiek nuteistojo, tiek ir jo Å¡eimos turtinė padėtis bÅ«tų itin sunki ir toks bÅ«das užsidirbti (platinti narkotines medžiagas) bÅ«tų pagal susidariusias aplinkybes neiÅ¡vengiamas, kaip vienintelė iÅ¡eitis pagal susidariusias aplinkybes pagerinti itin sunkiÄ materialinę padėtį.

Tos aplinkybės, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, padeda mamai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , paėmęs kreditÄ iÅ¡ banko įstaigos, iÅ¡ karto prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nelaikytinos iÅ¡imtinėmis ir neduoda pagrindo spręsti, jog net ir minimali straipsnio sankcijoje numatyta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis.

Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Taigi, teismas, paskirdamas bausmę, vykdė reikalavimus dėl bausmės paskirties.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, atitinka nuteistojo padarytos veikos ir paties nuteistojo pavojingumÄ yra teisinga ir tinkama realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, todėl skirti Å¡velnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, teismo nuosprendis paliekamas galioti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                               n

u t a r ė :

           Nuteistojo

M. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

          Â

Kolegijos

pirmininkė teisėja                                                           Danguolė

Šiugždinytė

Teisėjai                                                                            Â

                    Valdas Vitunskas

                                                                                                               Â

Gytis Večerskas