2020-02-18 Nr. AB-3685-3-62-3-01623-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1097-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01623-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpose Nr. 2 (plotas – 11,42 kv. m). Kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo su dar 3 asmenimis, pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl vienam nuteistajam turinčio tekti ploto, netinkamas apšvietimas, trūko oro, neužteko vietos prie stalo. Kameros sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės, spintelės, klozetas tupimas, sanitariniame mazge neveikė ventiliacija, todėl sklisdavo nemalonus kvapas. Grotomis užtverti langai trukdė patekti grynam orui ir natūraliai šviesai. Kad šioje kameroje apšvietimas per mažas, konstatavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Dėl nepakankamos ventiliacijos kaupėsi drėgmė. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje, nebuvo sudaryta galimybė eiti į biblioteką, neįrengta sporto salė, pasivaikščiojimo kiemelyje neįrengtas sporto inventorius. Pasivaikščiojimo kiemelyje po lietaus nebūdavo įmanoma pasivaikščioti, kadangi vanduo nesubėgdavo ir būdavo balos (vandens lygis pakildavo 1 cm), kiemeliai netvarkingi, nešluojami. Marijampolės pataisos namuose dirba tik vienas odontologas, todėl jam išėjus atostogų nėra pavaduojančio odontologo. Pareiškėjui pradėjo skaudėti dantį ir jis turėjo kęsti skausmą mėnesį laiko. Pirmąją pagalbą suteikė medicinos seselė išduodama vaistą nuo skausmo. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė didelių nepatogumų, emocinę depresiją, dvasinių išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 3 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo baustas perkeliant jį į kamerų tipo patalpą Nr. 1. Pareiškėjas neatliko bausmės kameroje Nr. 2. Kameroje Nr. 1, kurios plotas buvo 14,26 kv. m ir kurioje buvo iki 3 nuteistųjų, reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Marijampolės PN patalpos įrengtos bei aprūpintos inventoriumi pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge veidrodį įrengti neprivaloma. Pareiškėjo skundų dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus keliamų nepatogumų nebuvo gauta. Marijampolės PN patalpų atitiktis higienos normų reikalavimams periodiškai arba pagal nuteistųjų skundus tikrinama kompetentingų institucijų. Teisės aktai nenustato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelio dydžiui. Teisės aktai nereglamentuoja privalomai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliuose sporto inventorių. Dėl to pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose nuteistiesiems šeštadieniais atnešamos knygos, kurias skaitymui gali pasirinkti patys. Nuteistiesiems, nuobaudos tvarka perkeltiems į kamerų tipo patalpas, kasdien leidžiama vieną valandą pasivaikščioti. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Marijampolės PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu bylos dalį, kuria prašoma priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą, o likusią pareiškėjo J. T. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Marijampolės PN veiksmais laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. jį kalinant Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpoje Nr. 2 kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas nustato nagrinėjamos bylos ribas bei pasirinktą gynybos būdą, o priimdamas sprendimą teismas negali pakeisti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ir peržengti nagrinėjamos bylos ribų. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš jo kalinimo ginčo laikotarpiu Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 2 higienos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, teismas iš Marijampolės PN pateiktų įrodymų (Marijampolės PN Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo kopijos) nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 1. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nekėlė reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl jo kalinimo sąlygų kameroje Nr. 1, teismas nurodė, kad kameros Nr. 1 sąlygos nebus aptariamos.

8. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengtas sporto inventorius, kiemelyje po lietaus nebūdavo įmanoma pasivaikščioti, kadangi vanduo nesubėgdavo ir būdavo balos, kiemeliai netvarkingi, nešluojami, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatos nenumato privalomo sporto inventoriaus įrengimo pasivaikščiojimo kiemelyje. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kad pasivaikščiojimo kieme yra tinkamai įrengta vandens nubėgimo sistema, kad kiemelio grindys atitinka Eksploatavimo taisyklių 21 punkte nustatytus reikalavimus, tačiau įvertinęs nustatyto pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, nenustatęs, kad dėl pasivaikščiojimo kiemo grindinio būklės pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas atsakovo atstovui, teismas sprendė, kad pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nelaikytini pakankamai intensyviais. Teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, todėl nenustatė vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, o valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė ją atlyginti.

9. Teismas atmetė kaip abstrakčius ir nedetalizuotus pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negalėjo lankytis bibliotekoje, nes Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 4/07-160 patvirtintame Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafike nurodyta, kad atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose nuteistiesiems šeštadieniais atnešamos knygos, kurias skaitymui gali pasirinkti patys. Kadangi pareiškėjas nenurodė, kada jam nebuvo suteikta galimybė gauti iš bibliotekos knygas, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Marijampolės PN neteisėtų veiksmų.

10. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nesuteiktų odontologo asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nes nebuvo pavaduojančio specialisto, teismas iš Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2018 m. rugpjūčio 16 d. pažymos Nr.14/07-4397 nustatė, kad odontologas 2018 m. visą liepos mėnesį atostogavo, vaduojančio odontologo nebuvo, pirmąją pagalbą, esant dantų skausmams, teikė bendrosios praktikos slaugytojos, išduodamos skausmą mažinančius medikamentus.

11. Teismas pažymėjo, kad teisinius santykius tarp Marijampolės PN ir pareiškėjo (paciento) dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos ir nurodė, kad neturtinės žalos, padarytos dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, atlyginimo nagrinėjimas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Marijampolės PN, prieš kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (byloje tokių duomenų nebuvo), o pasinaudoti ta tvarka dar galima, teismas šią skundo dalį paliko nenagrinėta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu.

13. Įvertinęs tai, kad nebuvo jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekilo turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

15. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Pareiškėjas tvirtina, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2, o ne Nr. 1. Pareiškėjas teismui nurodęs, kad Marijampolės PN klastoja dokumentus, o teismas to nevertino. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN pateiktas apskaitos žurnalas yra suklastotas (pareiškėjas dokumente įrašytas pirmas). Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Marijampolės PN medicinos specialistus, administraciją dėl netinkamų sąlygų ir jo prašymai (jie patvirtinti spaudais) patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi iš kamerų tipo patalpos (KTP) Nr. 2, tačiau teismas to neįvertino. Pareiškėjas prašo dėl dokumentų klastojimo Marijampolės PN patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį už kalinimą Marijampolės pataisos namuose nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis.

18. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės PN, paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes, pareiškėjo teigimu, teismas, nusprendęs, kad jis bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 1, vadovavosi melagingais Marijampolės PN įrodymais, nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir neišnagrinėjo skundo.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

20. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę (paskirtą nuobaudą) atlikinėjo ne kameroje Nr. 2, o Nr. 1, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

21. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. liepos 31 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 2. Teismo įpareigotas pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir su keliamu ginču susijusią medžiagą atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas kameroje Nr. 1, prie atsiliepimo pridėjo Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 13 d. pažymą, kurioje taip pat patvirtinta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kameroje Nr. 1. Pareiškėjui pateiktus atsikirtimus dėl nurodytų duomenų ir, jo įsitikinimu, pagrindžiančius įrodymus, kad visgi pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 2, atsakovo atstovas pateikė Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo kopiją, kurioje nurodyta, kad 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 1. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymuose, kuriais jis grindė aplinkybę, jog buvo laikomas kameroje Nr. 2, nurodytas užrašas „kamera 2“ nepaneigia Marijampolės PN oficialių ir įrodymais pagrįstų duomenų, jog pareiškėjas paskirtą nuobaudą atliko kameroje Nr. 1. Pažymėtina, kad įgaliotų Marijampolės PN pareigūnų parašai (tarnybiniai spaudai), kuriais patvirtinamas pareiškėjo skundo (prašymo) gavimas ir organizuojama jo nagrinėjimo procedūra, savaime nereiškia skunde nurodytų duomenų teisingumo patvirtinimo. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe šiuo klausimu, o pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN teikiamų duomenų klastojimo atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. ABTĮ nuostatos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesuteikia įgaliojimų pradėti baudžiamąjį persekiojimą, todėl dėl pareiškėjo prašymo patraukti Marijampolės PN baudžiamojon atsakomybėn teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.

23. Kadangi pareiškėjas skunde jo teises galbūt pažeidusių kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose (o tuo pačiu ir reikalavimo atlyginti neturtinę žalą) nesiejo su kamera Nr. 1, todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundą, pagrįstai neanalizavo atsakovo nurodytų duomenų, susijusių su šia kamera – pareiškėjui tekusio ploto, baldų kameroje, sanitariniame mazge, oro drėgmės, ventiliacijos ir apšvietimo.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, kurį išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, sutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl draudimo lankytis bibliotekoje, netvarkingų pasivaikščiojimo kiemelių ir sporto inventoriaus neįrengimo juose nepagrįsti, todėl pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams jų papildomai nekartoja.

25. Kaip matyti iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Marijampolės PN, buvo palikta nenagrinėta. Teismas vertino, jog pareiškėjas patirtą žalą siejo su netinkamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir sprendė, kad tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.

26. Bausmių vykdymo kodekso (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 174 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos (BVK 174 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 straipsnio 1 dalis). Asmens sveikatos prižiūra grindžiama, be kita ko, asmens sveikatos priežiūros priimtinumo, prieinamumo ir tinkamumo principais (Sveikatos sistemos įstatymo 1 ir 5 straipsniai). Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros tarnyboje.

27. Byloje esantys asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į asmens sveikatos priežiūros specialistą dėl danties skausmo kreipėsi 2018 m. liepos 25 d., o atsakovo atstovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad odontologas tuo metu atostogavo. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad Marijampolės PN dirba vienas odontologas, kuriam išėjus atostogų nebuvo pavaduojančio specialisto, o pareiškėjui suskaudus dantį, jam skausmą malšinančių vaistų davė bendros praktikos slaugytoja. Pareiškėjas skundėsi, kad turėjo kęsti skausmą mėnesį laiko. Iš šių skundo argumentų seka, kad pareiškėjas skundėsi ne jo sveikatai padaryta žala ar teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, o tuo, jog Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos odontologas atostogavo ir pareiškėjui nebuvo galimybės patekti būtent pas šį sveikatos priežiūros specialistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildino iš Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) organizuojant Sveikatos priežiūros tarnybos darbą ir ją aprūpinant būtinais žmogiškaisiais ištekliais, todėl šie atsakovo atstovo veiksmai turėjo būti įvertinti (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).

29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį, kurioje keliamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl Marijampolės PN veiksmų, nesudarant pareiškėjui galimybės gauti odontologo teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši sprendimo dalis naikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo J. T. skundo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampoles pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo dalis palikta nenagrinėta, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė