2024-11-27 Nr. AB-17665-3-61-3-09186-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-41-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09186-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S187013 (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo) ir 2023 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 23S187354 (toliau – ir Sprendimas dėl uždraudimo atvykti) (toliau kartu – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Migracijos departamentas 2022 m. spalio 10 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. spalio 17 d. Leidimas gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu (kaip aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ketinančiam dirbti užsieniečiui). Pareiškėjas turėjo Šengeno vizas, galiojusias nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. balandžio 3 d., ir nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. sausio 7 d. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2020 m. nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu priklausė (duomenys neskelbtini) įmonių grupei. Dėl nestabilios politinės situacijos (duomenys neskelbtini) buvo nutarta perkelti (duomenys neskelbtini) ofiso veiklą į Vilnių. Pareiškėjas pasinaudojo darbdavio pasiūlymu ir atvyko dirbti ir gyventi į Lietuvą kartu su sutuoktine. Migracijos departamentas atsiuntė pareiškėjui užpildyti klausimyną; jį pareiškėjas užpildė, be kita ko, nurodydamas, kad 2009–2014 m. (duomenys neskelbtini) atliko karinę tarnybą; jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje; kad jo nuomone Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai. 2023 m. spalio 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S187013, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 spalio 19 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S187354, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2026 m. balandžio 18 d.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimai yra grindžiami Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 18-9878 (toliau – ir Išvada), jog pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimai nepagrįsti, paremti klaidingomis prielaidomis, neatitinka teisės aktų reikalavimų, teismų praktikos, todėl yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

Migracijos departamento išvada, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, o Sprendimais taikyti apribojimai neproporcingi. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, į Sprendimą formaliai perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, tinkamai neįvertinęs duomenų visumos. Migracijos departamento vertinimas nevisapusiškas ir neobjektyvus. Pareiškėjas aiškiai nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.

Pareiškėjo nuomone, sprendžiant, ar jis kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, atitinkamai, dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, turėjo būti atsižvelgta į šias reikšmingas aplinkybes: faktą, kad pareiškėjas pats sąžiningai klausimyne nurodė, jog atliko karinę tarnybą ir nieko nenuslėpė; laikotarpį, prieš kiek metų jis atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), ir tarnavimo kariuomenėje aplinkybes. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis iš karto po studijų universitete privalėjo atlikti karinę tarnybą, kurios metu atliko inžinieriaus funkcijas ir jokių kovinių užduočių nevykdė.

Kariuomenę pareiškėjas paliko vos tik pasibaigus jo sutarčiai, nuo karinės tarnybos atlikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas – daugiau nei 9 metai. Pareiškėjui tarnaujant kariuomenėje (duomenys neskelbtini) santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis dar buvo geri. Pareiškėjas po karinės tarnybos atlikimo nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, valstybės institucijose, nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių su (duomenys neskelbtini) kariuomene. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad pareiškėjas palaikė ar šiuo metu palaiko Rusijos Federacijos ir (ar) (duomenys neskelbtini) režimą ar kokius nors ryšius su juo.

Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas elgėsi pareigingai, neturėjo jokių nuobaudų, nėra niekam skolingas, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jo patikimumo. Pareiškėjo darbdavys jį vertina kaip patikimą ir nuoširdų darbuotoją. Lietuvoje pareiškėjas su šeima (sutuoktine) integravosi ir neketino grįžti į (duomenys neskelbtini), nes savo ateitį siejo su Lietuva. Pareiškėjo nuomone, vien aplinkybė, kad jis prieš 9 metus atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus).

Todėl Migracijos departamento Sprendimai neatitinka proporcingumo principo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų keliamų individualiam administraciniam aktui (nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas sprendimo priėmimui reikšmės turėjusias aplinkybes, sprendimo motyvus).

4. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimai priimti gavus VSD Išvadą, jog pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Įstatymas nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o Migracijos departamentas neturi pagrindo teikiamų išvadų kvestionuoti. Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui yra pagrįsta tarnyba (duomenys neskelbtini) institucijoms, lojalumu joms, t. y. asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo tarnyba).

Reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, būtų akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Sprendimuose faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka VAĮ, teismų praktikos reikalavimus.

Atsakovas įvertino pareiškėjo socialinius, šeimyninius, ekonominius ryšius, todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo. Tai, kad nuo tarnybos pabaigos praėjo ilgas laikotarpis (9 m.), pareiškėjo darbas po tarnybos pabaigos, išsakytas požiūrius į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą, jo darbas bendrovėje (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi.

Atsakovas neturėjo pareigos apklausti pareiškėją prieš priimdamas Sprendimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje metu Lietuvos Respublika nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe nepaneigia VSD surinktos informacijos. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytų aplinkybes. Sprendimai yra proporcingi. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 m.), atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (sutuoktinė turi leidimą gyventi), buvo nuspręsta, kad esami šeiminiai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, todėl buvo nustatytas 30 mėn. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. VSD nurodė, kad Sprendimai yra priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Pareiškėjas, nuo 2009 m. iki 2014 m. tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad darbą kariuomenėje pradėjo baigęs universitetą, nes studijavo valstybės subsidijuojamoje vietoje su pilnu išlaikymu (buvo suteiktas apgyvendinimas, maitinimas, spec. karinė apranga). Pareiškėjo teigimu, jo tėvai neturėjo pakankamai lėšų, todėl jis pasirinko nemokamas studijas, kuriose be civilinių dalykų buvo dėstomi ir kariniai, ir kurias pabaigus reikėjo arba susimokėti, arba penkerius metus atidirbti kariuomenėje. Pareiškėjas paaiškino, kad baigęs universitetą jis turėjo leitenanto laipsnį, o po metų darbo jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis; savo pavaldume jis turėjo apie dešimt žmonių. Pareiškėjo teigimu, kariuomenėje jis iš esmės užsiėmė civilinių objektų (kelių) statyba, kartais įrenginėdavo kariniams mokymams skirtas vietas. Dirbant kariuomenėje buvo reikalaujama balsuoti už (duomenys neskelbtini), bet kabinoje niekas patikrinti neidavo, todėl jis, nepaisant jo darbo kariuomenėje, lojalus niekada nebuvo, o vėliau kartu su sutuoktine dalyvaudavo mitinguose prieš autoritarinį režimą. (duomenys neskelbtini) yra likusi pareiškėjo šeima (tėvai ir sesuo). Pareiškėjo sutuoktinei lankytis (duomenys neskelbtini) kliūčių nėra.

9. Atsakovo Migracijos departamento atstovė nurodė, kad Sprendimo dėl uždraudimo atvykti rezoliucinėje dalyje yra techninė klaida, tačiau iš jo teksto matyti, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti 30 mėn.

II. 10. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 23S187013 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 20 d. gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis tarnaudamas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2009–2014 m., privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime nurodyta, kad, Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas turėjo Šengeno vizas, galiojusias nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. balandžio 3 d., nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. sausio 7 d., šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, kuris galioja iki 2025 m. spalio 17 d.; nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. dirba Lietuvos įmonėje. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad nuo 2022 m. spalio 28 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu, o šiuo metu Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, išduotu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, kuris galioja iki 2026 m. rugsėjo 22 d. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

12. Teismas nurodė, kad Sprendimo dėl leidimo panaikinimo pagrindu ir analogiškais motyvais Migracijos departamentas priėmė ir Sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių.

13. Teismas aptarė ginčui aktualias Įstatymo nuostatas ir nurodė, kad Įstatyme nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD Išvadą, jog pareiškėjo tarnavimas (duomenys neskelbtini) kariuomenėje 2009–2014 m. suponuoja jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.

14. Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl valstybei keliamos grėsmės vertinimo ir pažymėjo, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.

15. Teismas vertino, kad, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios aplinkybės, jog pareiškėjas savanoriškai, motyvuodamas ekonominėmis priežastimis, pasirinko tiek studijuoti universitete, grupėje su karine pakraipa, tiek vėliau įsidarbinti kariuomenėje, nors, kaip pats nurodo, (duomenys neskelbtini) režimo nepalaikė. Taigi, pareiškėjo vertybiniai įsitikinimai, jei tokių ir buvo, neturėjo prioriteto prieš ekonominius. Pareiškėjui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) laipsnis, pareiškėjas užėmė vadovaujančias pareigas (savo pavaldume, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, turėjo apie dešimt žmonių). Pareiškėjo darbo pobūdis neapsiribojo vien civiline tarnyba, pareiškėjas, kaip pats nurodė, dalyvavo ir įrengiant karinių mokymų vietas.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek vėliausia, tiek faktinėmis aplinkybėms panašiose bylose suformuota LVAT praktika yra iš esmės vienareikšmė konstatuojant, kad asmuo, tarnaudamas pagal kontraktą, privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

17. Teismas rėmėsi LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023 suformuotu precedentu, nes esminės faktinės nurodytos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės sutampa. Todėl teismas sprendė, kad savanoriškas pareiškėjo darbas (duomenys neskelbtini), jam suteiktas (duomenys neskelbtini) laipsnis, VSD ir Migracijos departamento pagrįstai buvo laikomas pakankamu pareiškėjo potencialiai grėsmei konstatuoti. Pareiškėjas pats teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo tarnybos kariuomenėje metu buvo reikalaujama palaikyti valdžią, rinkimuose balsuojant už (duomenys neskelbtini), todėl VSD išvada dėl lojalumo nėra paneigta. Kadangi (duomenys neskelbtini) yra likę pareiškėjo artimieji giminaičiai (tėvai, sesuo), tai taip pat sustiprina išvadą dėl jo galimo pažeidžiamumo išnaudojant jį (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui.

18. Teismas vertino, kad laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėjo tarnybos kariuomenėje pabaigos, nėra toks didelis, jog pats savaime lemtų tarnybos metu susiklosčiusių ryšių ir galimo poveikio išnykimą. Pagal LVAT praktiką ir kur kas didesnis laikotarpis nėra laikytinas pakankamu grėsmei paneigti (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023, kurioje grėsmė nebuvo laikoma išnykusia, nors pareiškėjas tarnybą kariuomenėje buvo baigęs prieš 20 metų).

19. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, konstatavo, kad Sprendimas dėl leidimo panaikinimo yra grindžiamas aktualiu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, jame įvertintos individualios pareiškėjo aplinkybės (šeiminiai, ekonominių ryšiai Lietuvos Respublikoje), todėl sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, o pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti.

20. Teismas, spręsdamas dėl Sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumo ir pagrįstumo pažymėjo, kad šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Nusprendžiu uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo iki 30, nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui“. Nors tokia formuluotė yra ydinga, tačiau atsižvelgiant į atsakovo atstovės paaiškinimus bei į šio sprendimo motyvuojamąją dalį, iš kurios yra aišku, kad pareiškėjui nustatytas 2,5 metų (30 mėn.) draudimo atvykti laikotarpis. Todėl teismas nurodytą netikslumą laikė technine klaida, kuri pati savaime nėra pakankama sprendimui panaikinti.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ginčija pateikdamas analogiškus argumentus, susijusius su grėsmės valstybės saugumui nebuvimu. Teismas, byloje konstatavęs, kad Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra teisėta ir pagrįsta, vertindamas Sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumą argumentų nekartojo.

22. Teismas sprendė, kad faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, nustatydamas 30 mėn. draudimo atvykti laikotarpį Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes tokiu atveju gali būti nustatomas ir ilgesnis nei 5 metai draudimo laikotarpis. VSD siūlė uždrausti pareiškėjui penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką, o atsakovas nustatė trumpesnį – 2,5 metų – terminą, atsižvelgdamas į pareiškėjo šeiminius ryšius.

23. Teismas, įvertinęs tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena (duomenys neskelbtini) pilietė pareiškėjo sutuoktinė, turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuri be apribojimų gali lankytis užsienyje, taip pat ir kilmės valstybėje, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo artimieji giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), sprendė, kad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką jo teisės į šeiminius ryšius nepaneigia ir nėra neproporcingas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas sprendimas turėtų tiek reikšmingą poveikį kitoms pareiškėjo teisėms (ryšiams), kad nusvertų valstybės saugumo interesus, todėl laikė, kad skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti Sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumu ir pagrįstumu.

III. 24. Pareiškėjas D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jo skundas.

25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais neparemta ir visuotinai žinomiems faktams prieštaraujančia prielaida, kad pareiškėjas, tarnaudamas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, privalėjo palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Sprendimai buvo grindžiami vienintele prielaida, kurią iškėlė VSD Išvadoje.

VSD nustatyti pavieniai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje atvejai nepatvirtina ir negali patvirtinti šios prielaidos. Pareiškėjas pažymi, kad nuo 2014 m. jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose nedirbo ir apskritai nedirbo jokiose valstybės institucijose, nepalaikė ir nepalaiko jokių santykių su (duomenys neskelbtini) kariuomene. Nuo 2020 m. vasario 17 d. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjas nepertraukiamai dirbo (duomenys neskelbtini). Visą laikotarpį, kai pareiškėjas atliko karinę tarnybą, (duomenys neskelbtini) nevykdė agresyvios užsienio politikos, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Daugelis (duomenys neskelbtini) vyrų, kaip ir pareiškėjas, yra tarnavę kariuomenėje, tačiau tai savaime nepatvirtina jų lojalumo režimui. Pareiškėjas pakartoja aplinkybes, susijusias su jo tarnyba kariuomenėje, kurias buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir teigia, kad jos paneigia VSD išvadas apie jo lojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai, kurios neparemtos jokiais įrodymais ir prieštarauja bylos faktams. Priešingai, (duomenys neskelbtini) režimas informacinių technologijų (IT) sektoriaus aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie persikėlė gyventi į Lietuvą, nelaiko lojaliais ir patikimais režimui asmenimis, o yra priešiškai nusiteikęs tokių asmenų atžvilgiu.

VSD nerinko jokių įrodymų apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Kadangi VSD ir Migracijos departamentas neįrodė prielaidos apie tariamą pareiškėjo lojalumą režimui, o pareiškėjo nurodyti faktai ir argumentai paneigia prielaidą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenėje iki 2020 m. tarnavo vien režimui lojalūs ir patikimi asmenys, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pritarti VSD ir Migracijos departamentui dėl pareiškėjo tariamo lojalumo režimui, o kartu ir dėl menamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.

Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir atsakovo Sprendimus.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo Migracijos departamento padarytus akivaizdžius pažeidimus priimant Sprendimus, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus faktus ir pateiktus įrodymus, kurie paneigė VSD ir Migracijos departamento išvadas apie tariamą pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjo situacijos vertinimo, o į Sprendimus formaliai perkėlė VSD Išvadą ir asmeninius duomenis apie pareiškėją, jų tinkamai neįvertinęs. VSD ir Migracijos departamento konstatuota pareiškėjo tariama grėsmė valstybės saugumui nėra nei reali, nei akivaizdi. Atliekant individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, privalėjo inter alia (be kita ko) įvertinti šiuos faktus: kad pareiškėjas pats sąžiningai Klausimyne nurodė, jog atliko karinę tarnybą ir nieko nenuslėpė; laikotarpį, prieš kiek metų atliko karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), ir tarnavimo kariuomenėje aplinkybes; pareiškėjo tarnybos metu buvusią geopolitinę situaciją; pareiškėjo elgesį po karinės tarnybos atlikimo; kad nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjas palaikė ar šiuo metu palaiko (duomenys neskelbtini) režimą ar kokius nors ryšius su juo; pareiškėjo atvykimo į Lietuvą aplinkybes; pareiškėjo elgesį gyvenant Lietuvoje, jo ryšius su Lietuva (pareiškėjas ir jo sutuoktinė Lietuvoje dirbo privačiose įmonėse kaip aukštos kvalifikacijos specialistai, mokėsi lietuvių kalbos, ji iki šiol dirba ir gyvena Lietuvoje bei laukia, kada pareiškėjas sugrįš gyventi kartu); pareiškėjo nuoseklią poziciją dėl (duomenys neskelbtini) režimų vykdomos agresyvios politikos ir neteisėto karo Ukrainoje.

27. Pareiškėjas pažymėjo, kad, prieš atvykdamas į Lietuvą, siekdamas užtikrinti savo ir sutuoktinės saugumą, buvo priverstas sunaikinti visas asmenines nuotraukas iš protestų (duomenys neskelbtini). Todėl, teikdamas skundą teismui, pareiškėjas prašė į bylą liudytoja iškviesti ir apklausti jo sutuoktinę, kuri galėjo paliudyti aplinkybes apie pareiškėjo šeimos gyvenimą Lietuvoje, prieštaravimą (duomenys neskelbtini) režimui ir su tuo susijusias aplinkybes, įskaitant faktus, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, atsisakė iškviesti liudytoją, teigdamas, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas ar jo atstovas, galės paaiškinti nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino faktus, šių aplinkybių Migracijos departamentas neginčijo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos faktus ignoravo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Nacionalinio saugumo koncepcija buvo panaudota neadekvačiai ir nesant tam jokio racionalaus pagrindo. Pareiškėjo argumentai ir bylos įrodymai paneigia VSD išvadas apie tariamą pareiškėjo lojalumą (duomenys neskelbtini) režimui bei klaidingą prielaidą apie tariamą jo grėsmę valstybės saugumui.

28. Pareiškėjo įsitikinimu, išimtinai ta aplinkybė, kad prieš daugiau nei 9 metus pareiškėjas atliko karinę tarnybą, nesant jokių įrodymų apie pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas Sprendimais, todėl Sprendimai neatitinka ir proporcingumo principo.

29. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos analogiškose bylose, tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjo teigimu, LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023 išspręstos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos iš esmės. Pareiškėjas karinę tarnybą baigė net dviem metais anksčiau, t. y. 2014 m. Skiriasi priežastys, dėl kurių pareiškėjas ir pareiškėja kitoje byloje tarnavo kariuomenėje ir kokias užduotis joje vykdė. Taip pat minimoje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja balsavo už (duomenys neskelbtini), ar, jog rėmė Ukrainą. Minimoje byloje buvo nustatyta, kad ne tik pati pareiškėja tarnavo kariuomenėje, bet ir pareiškėjos vyras yra profesionalios kariuomenės karininkas, o tai buvo viena iš esminių aplinkybių, lėmusių teismo sprendimą. Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės neegzistuoja – pareiškėjo sutuoktinė kariuomenėje nėra tarnavusi. Kadangi bylų faktinės aplinkybės skirtingos, teismas nepagrįstai vadovavosi minėtoje byloje pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti individualią ir unikalią pareiškėjo situaciją bei spręsti dėl priimtų Sprendimų nepagrįstumo. Teismas privalėjo vadovautis naujesne ir nuoseklia LVAT praktika, o ne konkrečiu sprendimu vienoje byloje. LVAT yra ne kartą išaiškinęs, kad vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą valstybės institucijose praeityje bei VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie (duomenys neskelbtini) agentų veikimo kitose valstybėse metodus nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą valstybei.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas aktualiais duomenimis, o pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jo tarnybos metais Lietuva nelaikė (duomenys neskelbtini) priešiška valstybe, teisiškai nėra reikšminga. Sprendimuose pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pastaruoju metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų kaimynų atžvilgiu.

Pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvoje nėra vertintinas aukščiau nei nacionalinio saugumo užtikrinimas, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus. Sprendimuose remtasi VSD Išvada, tačiau papildomai vertinti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje, remtasi informacija, susijusia su (duomenys neskelbtini) vykdomomis agresyviomis politikomis bei duomenimis apie pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, atliktas individualus pareiškėjo vertinimas, atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje.

Pareiškėjui buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) laipsnis, jis užėmė vadovaujančias pareigas (savo pavaldume, kaip pats nurodė posėdžio metu, turėjo apie dešimt žmonių). Pareiškėjo darbo pobūdis neapsiribojo vien civiline tarnyba, pareiškėjas, kaip pats nurodė, dalyvavo ir įrengiant karinių mokymų vietas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykusi. Sprendimais pareiškėjui nėra uždrausta vykti į kitas Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybes, todėl yra atmestini jo skundo teiginiai, kad ginčijamais sprendimais yra daroma didžiulė neigiama įtaka pareiškėjui ir jo šeimai.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos LVAT praktikos analogiškose bylose. Pareiškėjas nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Iš teismo sprendimo akivaizdu, kad buvo išnagrinėta pareiškėjo individuali situacija, jo pasisakymai ir skundo argumentai. Pareiškėjo nurodoma naujausia teismų praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi minimų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai.

Atsakovo nuomone, šioje byloje būtų galima atsižvelgti į LVAT 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023 pateiktus išaiškinimus, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

33. VSD vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vieno (duomenys neskelbtini) piliečio teisėms ir interesams. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD Išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Teismo sprendime atsižvelgta į dabartinę geopolitinę situaciją ir pagrįstai išreikštas pritarimas VSD Išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo.

IV. 34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.

35. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia prieiti išvados, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu. Vien faktas, jog pareiškėjas pakankamai seniai (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl šių ryšių yra išnykusi. Kaip minėta, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) kariuomenėje VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

36. Nors ginčijami Migracijos departamento Sprendimai iš esmės yra grindžiami VSD pateikta informacija ir aplinkybėmis, tačiau iš jų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo šeiminių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika vertinimą – Migracijos departamentas nustatė, kad kartu su pareiškėju į Lietuvą atvyko gyventi jo sutuoktinė, kuriai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas šeimos susijungimo atveju, kadangi pareiškėjas turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o šiuo metu ji Lietuvoje gyvena su leidimu laikinai gyventi, išduotu Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, kuris galioja iki 2026 m. rugsėjo 22 d. Migracijos departamentas taip pat įvertino ir pareiškėjo atsakymus į Klausimyno 10 ir 11 klausimus, kurie nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais tarnybos santykiais, jo darbo laikotarpis nelaikytinas ryšiu su Lietuva atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino Sprendimo dėl leidimo panaikinimo teisėtumą ir pagrįstumą, kilusio ginčo kontekste atliko ir savarankišką pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių vertinimą, kurias jis nurodo apeliaciniame skunde, bei pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl šio sprendimo panaikinimo.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir tokias aplinkybes kaip pareiškėjo galimybės palaikyti santykius su sutuoktine, kuri, nors ir gyvena Lietuvoje, tačiau apribojimų nuvykti į (duomenys neskelbtini) neturi. Tai, kad teismas netenkino pareiškėjo prašymo ir neapklausė liudytoja jo sutuoktinės, nagrinėjamo ginčo kontekste nesudaro pagrindo spręsti, kad galėjo būti netinkamai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės ar priimtas neteisingas ar nepagrįstas teismo sprendimas.

39. Vertindamas Sprendimo dėl uždraudimo atvykti, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių (2,5 metų), turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jis yra grindžiamas aktualiu reglamentavimu, jame atsižvelgta į byloje pateiktą kompetentingos institucijos (VSD) Išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, detaliai įvertintas pareiškėjo socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, dėl kurių draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui galėtų būti netaikomas. Priešingai, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, atsakovas sprendė, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Sprendimu dėl uždraudimo atvykti nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatytas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis laikytas proporcingu.

V. 40. Pareiškėjas D. M. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, kuriame prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024, užbaigtoje įsiteisėjusia LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartimi, atnaujinus procesą, panaikinti LVAT 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 ir Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3409-1064/2024 ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento sprendimus.

41. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

42. Pareiškėjas nurodo, kad buvo nukrypta nuo LVAT praktikos, suformuotos analogiško pobūdžio bylose dėl užsieniečiams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje panaikinimo dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Teismas nevertino konkretaus užsieniečio (pareiškėjo) individualios situacijos, faktinių aplinkybių, pareiškėjo išreikštos politinės ir pilietinės pozicijos bei kitų reikšmingų aplinkybių. LVAT iš esmės pripažino, kad vien užsieniečio tarnybos kariuomenėje faktas pats savaime yra pakankamas konstatuojant grėsmę nacionaliniam saugumui.

43. Pareiškėjas pabrėžia, kad LVAT panašaus pobūdžio byloje pripažino nepagrįstais ir panaikino Migracijos departamento sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo (žr., LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023). LVAT praktikoje (2023 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023), sprendžiant analogiškus ginčus dėl Migracijos departamento sprendimų, kuriais panaikinti užsieniečiams išduoti leidimai gyventi Lietuvoje dėl jų grėsmės nacionaliniam saugumui, teisėtumo, vertinamas ne tik pats karinės tarnybos faktas, bet kitos aplinkybės, t. y. karinės tarnybos laikas (trukmė); po tarnybos praėjęs laikotarpis; užsieniečio veiklos pobūdis, baigus karo tarnyba; užsieniečio ryšiai su ankstesne tarnybos vieta po jos pabaigos; eitų pareigų tarnyboje tikslas; karo tarnybos nutraukimo priežastys; duomenų apie tolesnį užsieniečio darbą (tarnybą) kilmės šalies valdžios institucijose, ryšius su valdžios institucijomis ar jose tarnaujančiais asmenimis buvimą; geopolitinė situacija tarnybos pradžios ir pabaigos metu; dabartinė pozicija dėl Rusijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainoje; dabartinis asmens ryšys su kilmės valstybe; asmens socialiniai-ekonominiai ryšiai su Lietuvą ir pan. tačiau pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėtoje byloje šios aplinkybės nebuvo vertinamos.

44. Pareiškėjo teigimu, LVAT praktikoje skirtingai aiškinama, kam tenka įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis užsienietis turėtų (jeigu turi tokią pareigą) paneigti valstybės institucijų jo atžvilgiu padarytas išvadas dėl grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo, dėl ko būtina vieninga ir aiški LVAT pozicija šiuo klausimu. Pagal LVAT praktiką, esant ginčui dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo dėl jo grėsmės nacionaliniam saugumui, būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą (žr., 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023). Šiuo atveju pareiškėjo nelojalumą (duomenys neskelbtini) valdžiai patvirtina byloje pateikti įrodymai, kurių nepaneigė nei Migracijos departamentas, nei VSD, o LVAT apskritai dėl jų nepasisakė.

45. LVAT nutartis, kuri buvo priimta remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu, sudaro prielaidas teismų praktikai formuotis klaidinga linkme tuo aspektu, jog užsieniečiai, turintys ribotas įrodinėjimo priemones ir priėjimą prie informacijos ir dokumentų, praktiškai neturi galimybių nuginčyti institucijų jų atžvilgiu priimtų nepagrįstų sprendimų, tuo paneigiant pagrindinius viešojo administravimo bei teisinės valstybės principus.

46. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

47. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju teismai išsamiai įvertino Migracijos departamento priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat kilusio ginčo kontekste atliko ir savarankišką vertinimą pareiškėjo individualių savybių ir aplinkybių, kurias jis nurodė pirmosios ir apeliacinės instancijos skunduose.

48. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašyme nurodyta LVAT praktika nėra analogiška šiai bylai. Šiuo atveju pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, o pirmos instancijos teismas ir LVAT pripažino, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, todėl pagrįsta laikytina išvada apie pareiškėjo galimus ryšius su atitinkamomis (duomenys neskelbtini) tarnybomis. Tačiau pareiškėjo nurodomose LVAT bylose skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. skiriasi užimamos pareigos, darbo pradžios ir pasibaigimo priežastis, darbo laikas, institucija, kurioje dirbama ir pan. Pareiškėjo pateiktų LVAT bylų pareiškėjų individualios aplinkybės nėra tapačios šiai bylai, todėl LVAT sprendimai nėra analogiški, kas negali būti vertinama kaip nevienoda praktika.

49. Priešingai nei teigia pareiškėjas, teismai pasisakė dėl reikšmingų bylai aplinkybių, t. y. dėl pareiškėjo karo tarnybos trukmės, tarnybos atsiradimo ir pasibaigimo aplinkybių, politinių pažiūrų ir kt. Kiti pareiškėjo nurodomi aspektai (sąžiningai užpildytas klausimynas, elgesį po tarnybos, atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės, elgesys Lietuvoje, nenoras vykti į (duomenys neskelbtini)) yra pertekliniai kriterijai, kurie nedaro įtakos sprendimams ir nekeičia to fakto, kad, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, vis dar yra susijęs su (duomenys neskelbtini) kaip atsargos karininkas.

50. Atsakovas pažymi, jog LVAT panašaus pobūdžio bylose (užsieniečiai tarnavo (duomenys neskelbtini) kariuomenėje) yra suformavęs labai aiškią praktiką, kad nepriklausomai nuo einamu pareigų, atliekamų funkcijų ar laikotarpio, kada atliko tarnybą, svarbus aspektas, kad užsienietis buvo susijęs darbo (tarnybos) santykiais su (duomenys neskelbtini) karinėmis pajėgomis, taigi turi ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Atitinkamai šie ryšiai, susiklostę užsieniečiui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės karinėse pajėgose, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu (žr., 2023 m. spalio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2023 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2391-415/2023; 2024 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1066-629/2024; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023 ir kt.).

51. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas savo prašymą atnaujinti proceso nagrinėjimą iš esmės grindžia ne svariais argumentais dėl praktikos suvienodinimo ar nukrypo nuo LVAT praktikos, o nepasitenkinimu LVAT 2024 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje eA-1277-463/2024.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.

53. VSD teigia, jog pareiškėjas prašyme nepateikia svarių argumentų, patvirtinančių esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, buvimo.

54. VSD vertinimu, nei vienoje iš 3 pareiškėjo nurodomų bylų (2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023) aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos balos aplinkybėms, todėl jos negali būti laikomos vienoda praktika palyginus su nagrinėjama byla. Pareiškėjas proceso atnaujinimo procedūra siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo.

55. VSD pažymi, kad užsieniečiui nėra perkeliama įrodinėjimo pareiga, tačiau asmenys turi pateikti argumentus ir objektyvius duomenis, sudarančius pagrindą abejoti VSD, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateiktos informacijos teisingumu ir pagrįstumu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 56. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis D. M. siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintą pagrindą.

57. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad EŽTT praktikoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja vieną iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principą, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

58. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad fundamentaliais trūkumais paprastai laikytini tokie ankstesnio proceso defektai, kaip jurisdikcijos klaidos, rimti teisminio proceso pažeidimai (pvz., asmens neįtraukimas į jam svarbų procesą ar pan.) ar piktnaudžiavimas valdžia (žr., pvz., 2008 m. liepos 31 d. sprendimą byloje Protsenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 13151/04); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 50208/06)), retais atvejais – ir vidaus teisės taikymo klaidos (žr., pvz., 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą byloje Trapeznikov ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 5623/09)). Poreikis ginti aiškiai pažeistas Konvencijos garantijas taip pat gali būti svarus argumentas, teikiant prašymus dėl pasibaigusio proceso atnaujinimo (žr. EŽTT 2015 m. vasario 5 d. sprendimą byloje Bochan prieš Ukrainą (Nr. 2) (pareiškimo Nr. 22251/08)).

59. Akcentuotina, kad bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas (-i) proceso atnaujinimo pagrindas (-ai) leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

60. Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

61. Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; kt.).

62. Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021; kt.). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

63. Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016; kt.).

64. Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. nutartyje pripažindamas, jog vien pareiškėjo tarnybos (duomenys neskelbtini) kariuomenėje faktas pats savaime yra pakankamas konstatuoti pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui, nukrypo nuo ankstesnėje savo jurisprudencijoje suformuotos praktikos, kad vertinamas ne tik pats karinės tarnybos faktas, bet ir kitos reikšmingos, su užsieniečio individualia situacija susijusios aplinkybės. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra nevienoda ir tuo aspektu, jog skirtingai aiškinama, kokiam subjektui tenka įrodinėjimo pareiga esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. ar užsienietis turėtų pats tokias išvadas nuginčyti, ar sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą.

65. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl nukrypimo nuo suformuotos praktikos, taip pat įvertinusi prašyme atnaujinti procesą nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose nagrinėtas aplinkybes ir priimtų procesinių sprendimų motyvus, pažymi, jog nurodyta praktika patvirtina, kad, sprendžiant dėl konkretaus užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai ir priimamas atitinkamas motyvuotas sprendimas, atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus ir jų visumą.

66. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 motyvų matyti, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui grindė ne vien faktu apie pareiškėjo karinę tarnybą, tačiau tokia išvada buvo padaryta atlikus individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y. įvertinus ne tik pareiškėjo biografijos faktą apie jo karinę tarnybą (duomenys neskelbtini), bet ir eitas pareigas bei turėtą karinį laipsnį, geopolitinę situaciją, pareiškėjo šeiminius, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika), todėl nebuvo nukrypta nuo pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2023 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2368-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2429-821/2023; 2023 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2361-415/2023.

67. Pažymėtina, kad pareiškėjo nesutikimas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ABTĮ IV skyrius, reglamentuojantis proceso administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų, sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo, dar kartą vertinti faktines bylos aplinkybes ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-5-1047/2024; kt.). Proceso atnaujinimo paskirtis yra ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė. Įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.

68. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje ir pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytuose procesiniuose sprendimuose, kurių faktinės aplinkybės, pareiškėjo teigimu, yra panašios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2334-463/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2407-789/2023), nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šios bylos nėra tapačios (skiriasi individualios pareiškėjų aplinkybės, taip pat skiriasi bylose teismui pateikti įrodymai, jų reikšmė ir vertinimas) ir jose priimtais procesiniais sprendimais nėra patvirtinamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nevienodumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė nė vieno procesinio sprendimo kitoje analogiškoje administracinėje byloje, kurioje esant iš esmės tapačioms faktinėms aplinkybėms ir jas įvertinus, būtų priimtas priešingas teismo procesinis sprendimas.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią ir nuoseklią praktiką dėl įrodinėjimo naštos tarp bylos proceso šalių paskirstymo bylose, kuriose kilo ginčas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent byloje dalyvaujantis užsienietis, nesutikdamas su grėsmės valstybės saugumui pagrindu priimtu Migracijos departamento sprendimu, privalo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius VSD pateiktoje išvadoje ir Migracijos departamento sprendime nurodytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-984-415/2024; 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-552/2024; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1300-525/2024; 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1504-415/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1102-552/2024; kt.). Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniai sprendimai (2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023; 2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023; 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2023-415/2023), kuriuose, pareiškėjo teigimu, buvo suformuota priešinga įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (t. y. kad esant ginčui dėl leidimo panaikinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui būtent sprendimus priėmusioms institucijoms tenka pareiga įrodyti priimtų sprendimų teisėtumą), buvo priimti nustačius, kad Migracijos departamentas, sprendimą grįsdamas VSD pateikta išvada dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, neatliko išsamaus ir visapusiško užsieniečio grėsmės valstybės saugumui tyrimo, individualiai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, t. y. konstatavus, kad Migracijos departamento sprendimas yra su trūkumais, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

70. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyta praktika būtent ir patvirtinta LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, kad sprendžiant, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, vertinama ne vien VSD pateikta išvada ir joje nurodyti faktai, tačiau atliekamas kompleksinis pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartyje buvo atliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas, t. y. buvo įvertintas ne tik pareiškėjo tarnyba (duomenys neskelbtini) ir jos laikotarpis, bet ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat vertinat įrodymus (jų visetą) atsižvelgta ir į tarptautinį kontekstą, susiklosčiusį dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat ir į (duomenys neskelbtini) režimo keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl to aptariamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad LVAT, priimdamas 2024 m. kovo 20 d. nutartį, nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos, t. y. nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

71. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus kitus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus, akcentuotina, kad užsieniečio galima kelti grėsmė valstybės saugumui yra teisės (vertinimo) klausimas, sprendžiamas pagal konkrečioje byloje nustatytus faktus ir surinktus įrodymus, kurie turi būti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai patikrinti ir ištirti teisminio nagrinėjimo metu, ypač darant išvadą, sukuriančią teisines prielaidas priimti atitinkamus administracinius sprendimus kaip ginčijami nagrinėjamoje byloje, t. y. jog asmens buvimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko ir įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024; kt.).

72. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose buvo nagrinėjama kiekvieno užsieniečio individuali situacija, vertinami įrodymai ir daromos išvados dėl jo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

73. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą netenkinamas, kadangi pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, kad nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu, o administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo (apeliacinio skundo pakartotinio išnagrinėjimo), nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-80/2014; kt.).

74. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatymo nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jis atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1277-463/2024 pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė