e2e3feb0-4ada-4ef1-884b-4aeca2f31a11 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas A                                                                                    Nuorašas                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-843/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04321-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1; 2.4.7 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2017 m. balandžio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Kolyčienės ir Aušros Valinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nuteistojo G.

B. gynėjai advokatei Violetai Bazienei,nuteistojo E. S. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,nuteistajam G. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. B. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:- E. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis Å¡i bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi nustatyta 61 paros areÅ¡to bausme, prie laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį areÅ¡to bausmės, ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindu vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose;

            - G. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.IÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. G. B. ir E. S. nuteisti už tai, kad panaudojo smurtÄ Â ir pagrobė svetimÄ turtÄ tokiomis aplinkybėmis:2016-01-27, apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamieji, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami kartu su trečiuoju asmeniu, kuris iki bylos nagrinėjimo mirė, naudodami smurtÄ ir atimdami galimybę nukentėjusiajam A. R. prieÅ¡intis, veikė prieÅ¡ pastarÄ jį, kuomet kaltinamasis G. B. atsistojo prie durų, kad nukentėjusysis negalėtų pabėgti, tretysis asmuo paėmė dirÅ¾Ä , griebė nukentėjusiajam A.

R. už rÅ«bų, parvertė ant lovos ir uždėjęs dirÅ¾Ä ant kaklo pradėjo smaugti, tuo metu G. B. imituodamas smÅ«gius darė nukentėjusiajam psichologinį spaudimÄ , o kaltinamasis E. S. iÅ¡ nukentėjusiojo A. R. sportinio Å¡varko deÅ¡inės pusės kiÅ¡enės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę, kurios vertė 10 eurų, kurioje buvo 260 eurų grynųjų pinigų, 40 JAV dolerių grynųjų pinigų (43,55 eurų), asmens tapatybės kortelė, iÅ¡duota A. R. vardu, du loterijos „Teleloto“ bilietai, kurio vieneto vertė 1 euras, bendrai 2 eurų sumai.

Tokiais veiksmais kaltinamieji nukentėjusiajam A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir pagrobė jam priklausantį 315,55 eurų vertės turtÄ .2. Apeliaciniu skundu G. B. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Nurodo, kad tarp jo ir E. S. nebuvo iÅ¡ankstinio susitarimo daryti nusikaltimÄ . Kad bus daroma nusikalstama veika jis sužinojo paskutinę minutę. Jis sėdėjo ir gėrė arbatÄ , kai Ž.

K. ir nukentėjusysis dėl kažko pradėjo ginčytis. Ž. K., pradėjęs A. R. smaugti diržu, liepė jam (G. B.) atsistoti prie durų, tačiau tai įtakos nusikaltimo darymui neturėjo. Kol Ž. K. smaugė A. R., priėjęs E. S. iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡traukė piniginę su pinigais. Jis (apeliantas) nukentėjusiojo negÄ sdino, smurto jo atžvilgiu nenaudojo ir pinigų negavo. Kiek jam žinoma, A. R. pinigus pasiėmė Ž. K.. PraÅ¡o peržiÅ«rėti Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jo atžvilgiu priimti teisingÄ sprendimÄ .

Nuteistojo teigimu už tai, kad jis tik stovėjo prie durų, jam paskirta per didelė bausmė.3. Apeliaciniu skundu E. S. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Nurodo, kad prisipažįsta dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tačiau jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, nes jis jokio fizinio ar psichologinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo ir nesuvokė darantis nusikaltimÄ . 4.1.

Teismo posėdyje nuteistasis G. B. prašė jo skundÄ tenkinti ir sumažinti jam skirtÄ bausmę.4.2. Jo gynėja prašė skundÄ tenkinti ir bausmę sumažinti. Nurodė, kad nesant iÅ¡ankstinio susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ yra abejotina dėl G. B. bendrininkavimo. Apie nusikaltimÄ jis sužinojo paskutinėmis minutėmis. Jo vaidmuo antraeilis. 4.3. Nuteistojo E. S. gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo skundÄ ir sumažinti skirtÄ bausmę, paskirti areÅ¡tÄ . Teismas nemotyvavo parinktos bausmės rÅ«Å¡ies.

Jo ginamasis nesitarė smurtauti ir nesmurtavo. Jis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, ko teismas neįvertino. Stengėsi atlyginti žalÄ , grÄ Å¾ino piniginę. 4.4. Prokurorė prašė abu apeliacinius skundus atmesti.              5. Nuteistųjų G. B. ir E. S. apeliaciniai skundai atmestini.5.1. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs skunduose nenurodytų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį tikrino tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.5.2.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo G. B. skunde bei teismo posėdyje proceso dalyvių iÅ¡sakytus argumentus, daro Å¡ias iÅ¡vadas.5.3. Ä®vertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamame nuosprendyje nusikalstamo įvykio faktinės aplinkybės nustatytos teisingai ir pagrįstai. Nuteistasis G. B. skunde tvirtina, kad iÅ¡ankstinio susitarimo daryti nusikalstamÄ veikÄ nebuvo, kad jis nukentėjusiojo negÄ sdino, jo veiksmai nusikaltimo darymui įtakos neturėjo, tačiau Å¡ie jo teiginiai prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl atmetami.

Kaip patvirtino paties G. B. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, jis žinojo apie E. S. ir Ž. K. ketinimus apiplėšti nukentėjusįjį A. R., sutiko padėti tai padaryti. Savo parodymais jis taip pat patvirtino, kad 2016-01-27 įvykių eigos metu suvokė, kad vyksta apiplėšimas, Ž. K. nurodžius atsistojo prie durų, kad nukentėjusysis nepabėgtų, taip pat prieÅ¡ nukentėjusįjį rankų judesiais imitavo smÅ«gių sudavimÄ , suvokė, kad tokiu bÅ«du sukelia jam baimę.

Vėliau visi trys nuvyko į taborÄ , kur už nukentėjusiojo pinigus buvo nupirkti narkotikai, gavo dalį jų. Å iuos nuteistojo parodymus patvirtina ir nuteistojo E. S. parodymai, kuris teismui nurodė, kad prieÅ¡ įvykdant nukentėjusiojo apiplėšimÄ jis, G. B. ir Ž. K. buvo viskÄ aptarę. Jis pasikvietė nukentėjusįjį į namus, kur Ž. K. pradėjo ieÅ¡koti priežasčių sukelti konfliktÄ , pasakė G. B. atsistoti prie durų, kad A. R. nepabėgtų. G. B. sutiko. Ž. K. smaugė diržu nukentėjusįjį, G.

B. imitavo rankomis smÅ«gių sudavimÄ , o jis (E. S.) iÅ¡traukė piniginę. Po to visi trys išėjo ir nuvažiavo į taborÄ pirkti narkotikų, vėliau juos pasidalino. Å iuos nuteistųjų parodymus bei jų pagrindu nustatytÄ Ä¯vykių eigÄ patvirtino ir nukentėjusiojo parodymai, taip pat ir Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pagrindo abejoti Å¡ių įrodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, nei padarytos skundžiamame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.PrieÅ¡ vertindamas minėtas nustatytas faktines aplinkybes bei pasisakydamas dėl gynėjo iÅ¡keltos abejonės, sietinos su bendrininkavimo buvimu, teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011 ir kt.).

Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009).

Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji E. S., G. B. ir asmuo, kuris iki bylos nagrinėjimo mirė, veikė bendrininkų grupe. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad bendrininkų susitarimas padaryti plėšimÄ konstatuotas nustačius, kad E. S. ir trečiasis asmuo susitarė atimi iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus, tuo tikslu kreipėsi pagalbos ir į G. B., o Å¡is sutiko padėti.

E. S. kvietimu atėjus nukentėjusiajam į butÄ vis trys atliko konkrečius veiksmus, o bÅ«tent G. B. stovėjo prie durų, kad nukentėjusysis nepabėgtų, imitavo smÅ«gius rankomis, taip keldamas nukentėjusiajam baimę, trečiasis asmuo smaugė A. R., o E. S. iÅ¡traukė piniginę. Visų Å¡ių veiksmų tikslas buvo bendras – atimti iÅ¡ nukentėjusiojo pinigus. Visi asmenys veikė vienas kito akivaizdoje, suvokdami atliekamų veiksmų bendrÄ tikslÄ ir norėdami taip veikti. Po to visi trys pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kartu pirkosi narkotines medžiagas už pagrobtus pinigus, jas vartojo.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, G. B. dar prieÅ¡ pradedant realizuoti nusikalstamus veiksmus žinojo, ko jais yra siekiama, dalyvavo įvykių eigoje, savo veiksmais sudarydamas kliÅ«tis nukentėjusiajam pasiÅ¡alinti, smÅ«gius imituojančiais veiksmais papildydamas susidariusiÄ grėsmingÄ situacijÄ , sukeldamas nukentėjusiajam baimę. Kad G. B. buvimas įvykio vietoje, jo elgesys kėlė nukentėjusiajam baimę ir įtakojo veiksmus patvirtina ir tai, kad pasibaigus fiziniam smurtui nukentėjusysis bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos ne pro duris, o pro langÄ .

Taigi, nežiÅ«rint to, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes G. B. tiesiogiai nukentėjusiojo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, vis tik jis savo elgesiu pritarė ir prisidėjo prie bendrininkų nusikalstamo sumanymo realizavimo, tad G. B. dalyvavimas nusikalstamoje veikoje bendrininkaujant konstatuotas teisingai. 5.4. Nuteistieji G. B. ir E. S. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o sumažinti jiem skirtas bausmes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimo procese pagrindinis teismo uždavinys yra remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.Parinkdamas konkrečiÄ bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Visų Å¡ių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.5.5.

Asmuo, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, G. B. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, E. S. - 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. PrieÅ¡ingai, nei teigia gynyba, pirmosios instancijos teismas detaliai iÅ¡dėstė argumentus, kuriais motyvavo konkrečių bausmių parinkimÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir atsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ nuteistųjų atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - jie prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, į BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, nuteistųjų asmenybes charakterizuojančius duomenis. Padarytas apysunkis, baigtas nusikaltimas veikiant tiesiogine tyčia. Tiek E. S., tiek G. B. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«dami teisti už tyčinius nusikaltimus, teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti, tad pagrįstai konstatuotas nusikaltimų recidyvas. Be to, E. S. teisiamas 13 kartÄ , o G. B. – 19 kartÄ . Abu nuteistieji daugumoje atvejų buvo teisiami už turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas.

Abu taip pat ne kartÄ traukti ir administracinėn atsakomybėn už įvairius administracinius teisės pažeidimus. Å ie duomenys leidžia spręsti, kad nei G. B., nei E. S. nekeičia savo gyvenimo bÅ«do, skiriamos bausmės jų neatgraso nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tad Å¡iuo atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad bausmės paskirtį pasiektų Å¡velniausia iÅ¡ sankcijoje numatytų bausmių – areÅ¡tas. Tad pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir jos dydį.

Teismas įvertino ir konkretų abiejų nuteistųjų vaidmenį, o būtent, kad E. S. buvo veikos iniciatorius, kad G. B. nebuvo iniciatorius, nenaudojo fizinio smurto. Kad teismas atidžiai ir kruopščiai įvertino visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes matyti ir iš to, kad nuteistiesiems skirtos skirtingo dydžio laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam G. B., kuris, kaip minėta, nebuvo veikos iniciatorius ir nenaudojo fizinio smurto, skirta dviem mėnesiais trumpesnė laisvės atėmimo bausmė.Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, tad laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai ir pusantro mėnesio.

Tuo tarpu apylinkės teismas, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir pakankamai nemažai aplinkybių, apibÅ«dinančių kaltininkų asmenybes neigiamai, paskyrė ženkliai mažesnę nei sankcijoje numatyta vidutinė laisvės atėmimo bausmę. Pagrindo keisti parinktos bausmės rūšį ar skirti dar mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę Å¡iuo atveju nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam E. S. paskirtÄ bausmę teismas subendrino su bausme, skirta 2016-05-25 teismo nuosprendžiu ir 2016-10-25 teismo nutartimi, taikydamas nuteistajam palankesnį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , t. y. jas iÅ¡ dalies sudėjo, pridėdamas tik dalį Å¡velnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis).

6. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos, tiek savo rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, bausmės tinkamai individualizuotos, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.7.

Nuteistųjų gynėjų dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka buvo būtinas vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad pagal bylos duomenis nuteistieji niekur nedirba, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš jų nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų G.

B. ir E. S. apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš G. B. ir E. S. nepriteisti.              Teisėjai             (parašai)                                                                 Audrius Cininas Jurgita Kolyčienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       Aušra Valinskienė Nuorašas tikrasTeisėja A.

Valinskienė