2022-05-02 Nr. AB-11436-4-39-3-00059-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2291-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00059-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. B. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi teismą su skundu, kurį patikslino (2022 m. vasario 14 d. skundą pateikė advokatas P. V., tačiau užsieniečiui pageidaujant, kad jį atstovautų jo pasamdytas advokatas R. S., 2022 m. kovo 1 d. teisme buvo gautas patikslintas skundas), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 22S61256 (toliau – ir Sprendimas) ir apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, netaikant judėjimo laisvės apribojimų bei priteisti iš atsakovo 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į Lietuvą atvyko 2021 m. liepos 2 d. iki valstybės ekstremalios situacijos paskelbimo, todėl 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka dėl įleidimo į Lietuvos Respubliką negalėjo būti taikoma. Pagal pareiškėjo atvykimo metu galiojusias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, užsienietis turėjo būti įleistas per 48 valandas arba sulaikytas teismo sprendimu. Sprendimas dėl sulaikymo nebuvo priimtas. Pareiškėjas prašė priimti sprendimą dėl apgyvendinimo pagal anksčiau galiojusią tvarką. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis, pateikė pasą, teikė paaiškinimus. Pareiškėjo atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad pareiškėjas yra neteisėtai laikomas Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) Kybartuose.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atvykęs į Lietuvos Respubliką, jis pateikė savo asmens dokumentą, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs, nes dėl grėsmės gyvybei negalėjo pasidaryti naujo dokumento.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašė juos atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, paprašė prieglobsčio Lietuvoje, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34291, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad pareiškėjas Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 13 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.

Paaiškino, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su asmenų grupe, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Nurodė, kad pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Pažymėjo, kad Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti. Patikslintame atsiliepime nurodė, kad užsienietis nepateikė galiojančio asmens dokumento. Pabrėžė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, kirto sieną neleistinoje vietoje. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas neteisėtai su suklastotais dokumentais atvyko į (duomenys neskelbtini), o vėliau per tarpininką išvyko į (duomenys neskelbtini).

Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponavo realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, todėl užsieniečiui neturėjo būti sudaroma galimybė laisvai judėti. Atsakovas nurodė, kad skundo teiginiai dėl Įstatymo taikymo atgaline data yra nepagrįsti, nes Įstatymo Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130-1, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo įsigaliojimo ir taikymo nuostatos (24 straipsnis) nustato, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, priimami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis.

Atsakovas taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad Kybartų užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinami vieniši vyrai, kurie atvyko be šeimų.

6. Migracijos departamento atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad, atvykęs į Lietuvą, užsienietis vis dėlto pateikė asmens dokumentą, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs 2020 metų balandžio mėnesį. Taip pat akcentavo, kad užsieniečiui jokiu būdu negalėjo būti suteikta teisė laisvai judėti, nes jis tikrai pasišalintų iš Lietuvos, kadangi jau vykdamas iš savo kilmės valstybės į (duomenys neskelbtini) naudojosi kito asmens dokumentais, po to vyko į (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai kirto valstybės sieną. Atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad užsieniečio teiginiai dėl grėsmės gyvybei yra nepagrįsti, nes Migracijos departamentas atmetė užsieniečio prieglobsčio prašymą.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu atmetė (duomenys neskelbtini) piliečio G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pasinaudodamas kito asmens dokumentais, nuvyko į (duomenys neskelbtini), vėliau neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės, užsieniečio tapatybė nenustatyta, nes jis neturi galiojančio asmens dokumento. 2021 m. rugpjūčio 13 d. užsienietis buvo užregistruotas MIGRIS. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, jo prašymas buvo priimtas, nuspręsta jį nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos.

9. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps.

10. Teismas, įvertinęs tai, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę, darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tai reiškė, kad sprendimas apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas, nes yra didelė tikimybė, kad užsienietis, kuris vyko į (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas kito asmens dokumentais, po to pateko į (duomenys neskelbtini) ir iš ten neteisėtai kirto Lietuvos sieną, gali pabėgti. Be to, buvo matyti, kad už advokato paslaugas mokėta iš (duomenys neskelbtini), taigi užsienietis, turėdamas pažįstamų asmenų kitose Europos valstybėse, kurie rūpinasi užsieniečiu ir siunčia jam lėšas, turi realią galimybę pasislėpti, siekdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

11. Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl buvo pagrindas manyti, jog, užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas, išnagrinėjęs užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendė, kad Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo Sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu Sprendimu (jo dalimi) nesudarė pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą apgyvendinti pareiškėją, kaip prieglobsčio prašytoją, neribojant jo judėjimo laisvės.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas teigia, kad sprendimas dėl jo apgyvendinimo turėjo būti priimtas pagal sienos kirtimo metu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjas atvyko į Lietuvą 2021 m. liepos 2 d., iki valstybės ekstremalios situacijos paskelbimo 2021 m. liepos 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Jo atvykimo metu negaliojo priemonės, numatančios sulaikymo alternatyvas (apgyvendinimą be leidimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje), 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka dėl įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo negali būti taikoma pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, prieglobsčio prašytojo situaciją pabloginantis vėliau įsigaliojęs įstatymas negali būti taikomas, sprendimas apgyvendinti turi būti priimtas vadovaujantis atvykimo metu galiojusiais teisės aktais. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą jį apgyvendinti pagal tvarką, galiojusią iki 2021 m. liepos 23 d. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, paskelbęs sprendimą per 2 valandas po posėdžio, nenagrinėjo šių pareiškėjo nurodytų argumentų, nepateikė juos paneigiančių motyvų. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

14.2. Pareiškėjas nesutinka su nurodytais laisvės ribojimo argumentais. Pareiškėjo teigimu, jis atvyko į Lietuvą su (duomenys neskelbtini) pasu. Tai patvirtina 2021 m. liepos 2 d. sulaikymo protokolas, nurodantis paso OB0776395 paėmimą. Tai, kad asmens dokumentas nustojo galioti, netrukdo nustatyti pareiškėjo tapatybės. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad jis neturėjo galimybės atnaujinti asmens dokumentų nei bėgdamas iš šalies, nei vėliau, kadangi jis negalėjo užmegzti ryšių su savo valstybės institucijomis, bijodamas persekiojimo.

14.3. Pareiškėjas tvirtina, kad bendradarbiavo prieglobsčio byloje – teikė paaiškinimus ir įrodymus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su pareigūnais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Nepateikiami konkretūs argumentai, remiamasi tuo, kad pareiškėjo pasas yra nustojęs galioti. Ši aplinkybė negali būti laikoma pakankama patvirtinti nebendradarbiavimo faktą.

14.4. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą teigdamas, kad pareiškėjas apskritai nepateikė asmens dokumento, tai klaidingai nurodoma ir pateiktame užsieniečio registracijos lape. Argumentas, kad paso galiojimo laikas pasibaigęs, vertintinas kritiškai, kadangi Sprendimas buvo priimtas preziumuojant, kad pasas nebuvo pateiktas.

14.5. Nepagrįsti teismo argumentai, kad pareiškėjas pasislėps. Pareiškėjas teigia, kad jis neturi interesų, giminių ir pažįstamų Europos Sąjungoje, siekia prieglobsčio ir integruotis Lietuvos Respublikoje, jis nėra bėgęs iš Centro teritorijos ar pažeidęs Centro vidaus tvarkos taisykles. Tai, kad pareiškėjas turi pažįstamų (duomenys neskelbtini) ar bet kitoje valstybėje, nepatenkančioje į laisvo asmenų judėjimo teritoriją, negali turėti įtakos priimant sprendimą.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Migracijos departamentas akcentuoja, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 13 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pažymi, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, su asmenų grupe, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas su savimi neturėjo galiojančio kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatęs pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nepateikė galiojančio kelionės dokumento ar jo kopijos, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidino, pateikdamas informacijos detales. Atsakovo vertinimu, Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjo tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį panaikinti. Taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai, išnagrinėję pareiškėjo skundą ir įvertinę tiek faktines pareiškėjo bylos aplinkybes, tiek galiojantį Įstatyme įtvirtintą prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo reglamentavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

17. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

18. Atsakovo nuomone, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos vertinimą. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Migracijos departamentas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 26 d. atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto, einančio teismo pirmininko pareigas, 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės nustatytu laiku pateikti atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga atnaujinti praleistą terminą ir priimti atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 str. 3 d.).

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pareiškėją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą, konstatavo, jog Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, ir atmetė pareiškėjo skundą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Migracijos departamento Sprendimas turėjo būti priimtas pagal sienos kirtimo metu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodytais laisvės ribojimo argumentais, teigdamas, kad pateikė turėtą asmens tapatybės dokumentą – pasą, aiškiai nurodė kelionės maršrutą, pareiškėjo tapatybė yra nustatyta, tai paneigia Migracijos departamento teiginį, kad užsienietis nebendradarbiavo su pareigūnais.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia naują prašymą – įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) pateikti pareiškėjo paso kopiją, pareiškėjas neteikė šio prašymo pirmosios instancijos teismui.

26. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas įpareigoti VSAT pateikti pareiškėjo paso kopiją šioje proceso stadijoje netenkinamas.

27. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, 2022 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

28. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34291, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra apskundęs Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, byla dar nėra išnagrinėta. Taigi, pagal Įstatymo 2 straipsnio 64 dalį, galutinis sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas ir užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

29. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., dėl masinio užsieniečių antplūdžio visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir iki šiol ji nėra atšaukta, todėl nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), yra taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančio šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.

30. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika.

31. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

32. Pareiškėjo teigimu, kadangi jis atvyko į Lietuvą 2021 m. liepos 2 d., t. y. iki valstybės ekstremalios situacijos paskelbimo, jo įleidimo į Lietuvos Respubliką tvarką atvykimo metu reglamentavo tuo metu galiojusi Įstatymo 5 straipsnio redakcija. Taigi pareiškėjas turėjo būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją per 48 val. arba sulaikytas teismo sprendimu, bet toks sprendimas pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas.

33. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo teisiniu vertinimu, kadangi byloje nustatyta, jog pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 13 d., galutinis sprendimas dėl pareiškėjo prieglobsčio teisinės padėties per 6 mėnesius nuo jo užregistravimo MIGRIS dienos nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, privalėjo priimti sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietose.

34. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

35. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.). Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

36. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir aptarto teisinio reguliavimo nuostatas, nagrinėjamu atveju yra reikšminga, ar Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, turėjo pagrindą konstatuoti, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės, ir užsienietį apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

37. Migracijos departamento Sprendime nurodoma, kad užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik nagrinėjimo metu, užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, taip pat nepateikė ir kelionės dokumento kopijos, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso) pateikimo, pažymi, kad Migracijos departamento atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog, atvykęs į Lietuvą, užsienietis pateikė asmens dokumentą, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs 2020 metų balandžio mėnesį. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo galiojančio kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atvykimo į Lietuvą metu turėjo ir pareigūnams pateikė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs. Vien tik aplinkybė, jog minėto dokumento galiojimo data yra pasibaigusi, nagrinėjamu atveju negali būti laikoma priežastimi laikyti pasą netinkamu asmens tapatybei nustatyti. Byloje nėra kitų įrodymų, kad pateiktas pasas būtų priklausęs kitam asmeniui ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Sprendime padaręs išvadą, kad užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę.

39. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nesutinka su Migracijos departamento pateiktu vertinimu, kad šios nutarties 37 punkte įvardintos aplinkybės vertintinos kaip pareiškėjo nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų piktybiškai nebendradarbiavęs su valstybės pareigūnais. Vien neteisėtas patekimas į Lietuvos Respubliką negali suponuoti išvados, kad pareiškėjas nebendradarbiauja, nagrinėjamu atveju, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė pasą, kurio galiojimas buvo pasibaigęs, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022), todėl konstatuotina, jog pareiškėjo pasakojimo pagrįstumas negali būti tinkamai vertinamas iki kol nėra baigta jo prieglobsčio svarstymo procedūra.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo pareiškėjo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi atsakovas Sprendime nenurodė kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas gali pabėgti ar pasislėpti, o, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.

41. Apibendrindama aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimo dėl laikino apgyvendinimo režimo dalis nėra pagrįsta ir teisėta (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies – Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61256 dalis yra naikinama.

42. Pareiškėjo prašymas taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas. Pažymėtina, kad Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikti prieštaringi duomenys dėl pareiškėjo paso, kurio galiojimas buvo pasibaigęs užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką, pateikimo. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodė, kad Migracijos departamentas savo sistemoje neturi duomenų, kad pareiškėjas su savimi turėjo galiojantį kelionės dokumentą (pasą), o taip pat pareiškėjas prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteikė jokio kelionės dokumento, be to, pridėtame prie skundo VSAT protokole parašyta, kad VSAT paėmė iš pareiškėjo kelionės dokumentą, tačiau galimai dėl techninės klaidos Migracijos departamentas pareiškėjo kelionės dokumento negavo ir neturi duomenų, kad šis dokumentas galiojantis. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino, kad užsienietis, atvykęs į Lietuvą, pateikė asmens dokumentą, tačiau jo galiojimas buvo pasibaigęs 2020 metų balandžio mėnesį. Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 21S34291, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė savo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento. Esant tokioms aplinkybėms, jos turėtų būti iš naujo vertinamos sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo režimo nustatymo.

44. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

45. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šiuo sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pažymi, kad pareiškėjas turi teisę į išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dalies atlyginimą. Nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 700 Eur advokatų kontorai už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, tai matyti iš pateikto 2022 m. vasario 12 d. susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo ir SEB banko 2022 m. vasario 24 d. patvirtinimo apie lėšų įskaitymą. Pareiškėjas ir jo atstovas nenurodo ir nedetalizuoja kitų pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

47. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – ir Rekomendacijos)) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

48. Byloje nustatyta, kad Advokatų profesinės bendrijos SPEKTRUM LEGIS advokatas R. S. atstovavo pareiškėjui pirmosios instancijos teisme (rengė prašymus ir patikslintą skundą bei atstovavo pareiškėjui teismo posėdžiuose).

49. Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. vasario 14 d. skundą pirmosios instancijos teismui parengė advokatas P. V.. Pareiškėjas buvo susipažindintas su Sprendimu, jame pasirašė ir pažymėjo, jog pageidauja, kad kreipimuisi į teismą jam nemokamai būtų paskirtas advokatas. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 17 d. priėmė nagrinėti advokato P. V. parengtą 2022 m. vasario 14 d. skundą.

50. Pareiškėjui atstovaujantis advokatas R. S. 2022 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti teismo posėdį, kitas šio advokato prašymas buvo pateiktas teismui 2022 m. vasario 24 d. Minėti prašymai yra nedidelės apimties ir susiję su procesinių klausimų byloje sprendimu. Advokatas R. S. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose: 2022 m. vasario 25 d., kuris truko 25 min., ir 2022 m. kovo 3 d., kuris truko 1 val. 32 min. Advokatas R. S. 2022 m. kovo 1 d. pateikė patikslintą skundą. Įvertinus patikslinto skundo turinį, matyti, kad patikslinto skundo reikalavimai iš esmės sutampa su 2022 m. vasario 14 d. skunde išdėstytais reikalavimais, patikslintame skunde yra pateikiami išsamesni nesutikimo su Sprendimu argumentai ir teisinis reglamentavimas.

51. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento. Pareiškėjo patikslintas skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2022 m. kovo 1 d., už skundo parengimą pareiškėjas advokatui sumokėjo 2022 m. vasario 24 d. Kadangi nagrinėjamu atveju patikslintas skundas buvo nedidelės apimties, jo reikalavimai nežymiai skyrėsi nuo pradinio 2022 m. vasario 14 d. skundo, teisėjų kolegijos vertinimu, jo parengimui nebuvo būtina atlikti išsamios teisės aktų analizės ar skirti didelių laiko sąnaudų, todėl 200 Eur suma yra laikytina pakankama patikslinto skundo parengimui.

52. Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4 koeficiento. Kadangi advokatas parengė du nesudėtingus prašymus, darytina išvada, kad už šių dokumentų parengimą pareiškėjui priteistina 100 Eur suma.

53. Advokatas atstovavo pareiškėjui teismo posėdžiuose beveik 2 val. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 koeficiento. Nagrinėjamu atveju tai sudaro 319,62 Eur (1 598,10 Eur x 0,1 x 2).

54. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma atitinkamai mažintina. Bendra pareiškėjui iš atsakovo priteistina suma sudaro 433,73 Eur ((200 + 100 + 319,62) – 30 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio G. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61256 dalį, kuria prieglobsčio prašytojas G. B. apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tiek, kiek užsieniečiui taikytas judėjimo laisvės suvaržymas, panaikinama ir klausimas dėl užsieniečiui taikytino apgyvendinimo režimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, perduodamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Priteisti G. B. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 433,73 Eur (keturis šimtus tridešimt tris eurus, 73 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė