e2e29c2e-68ad-4618-8ece-014eae1eb256 · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-366/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49415-2016-5                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 31 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjo), teisėjų Danutės Å vitinienės ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasiulaičiui,nuteistiestajam V. Č.,gynėjams advokatams Irmantui Ruželei ir Jonui Stankevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios E. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės, nuteistojo V.

Č. ir jo gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžio, kuriuo: V. Č. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams;pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 259 straipsnio 2 dalį arešto bausme 30 (trisdešimčiai) parų.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1, 2 punktais, V.

Č. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomajame kalinime - suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2016-12-22 iki 2017-08-08.E. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nuteista 12 MGL, tai yra 451,92 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt vieno euro 92 ct) bauda;Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir R. L., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskųstas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. Č. nuteistas už Å¡ias nusikalstamas veikas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančio baro, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose, turėdamas su savimi neteisėtai laikė psichotropines medžiagas - tris MDMA tabletes bendros 0,8472 g masės, kuriose gryno MDMA iÅ¡ viso yra 0,3677 g ir vienÄ 0,2900 g masės MDMA tabletę, kurioje yra 0,1160 g gryno MDMA, turėdamas tikslÄ jas parduoti ir kitaip platinti ir Å¡ias psichotropines medžiagas platino, o bÅ«tent: 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), R.

L. davė į skolÄ tris bendros 0,8472 g masės MDMA tabletes, kuriose yra iÅ¡ viso 0,3677 g gryno MDMA, kurias R. L. iÅ¡ karto atidavė E. G. pagal jų iÅ¡ankstinį susitarimÄ , bei vienÄ 0,2900 g masės MDMA tabletę, kurioje yra 0,1160 g gryno MDMA.pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, name, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 19,0550 g, kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12 procentų, narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendra masė yra 3,6823 g, kuriose veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,6 procento, iki 2016 m. gruodžio 22 d., 16 val., kuomet kratos metu Å¡ias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tyrimo metu nenustatyto laiko, automobilyje (duomenys neskelbtini) stovėjusiame namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų - tris klonazepamo tabletes, kuriose yra 0,006 g gryno klonazepamo, iki 2016 m. gruodžio 22 d., 18.15 val., kuomet kratos metu Å¡ias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.E. G. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančiame bare, adresu (duomenys neskelbtini), gaudama iÅ¡ V.

Č. per R. L. psichotropines medžiagas – tris MDMA tabletes, kurių bendra masė yra 0,8472 g ir kuriose yra iÅ¡ viso 0,3677 g gryno MDMA, taip Å¡ias psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir laikė be tikslo jas platinti iki kol 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), jÄ sulaikė policijos pareigÅ«naiNuteistojo V. Č. gynėjas advokatas Jonas Stankevičius praÅ¡o pakeisti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendį, pripažįstant, kad V. Č. tris MDMA tabletes R.

L. davė neatlygintinai, Å¡velninti skirtÄ 4 metų laisvės atėmimo bausmę ir paskirti jÄ atlikti atviroje kolonijoje.Gynėjas teigia, kad V. Č. viso proceso metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoÅ¡irdžiai galėjosi - Å¡iÄ aplinkybę teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia ir tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ supaprastinto proceso tvarka. Skunde nurodoma, kad nuosprendžio teiginys, jog V. Č. tabletes R. L. davė skolon, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

V. Č. jas davė R. L. kaip raminamuosius vaistus, nes ji tuo metu buvo susipykusi su draugu. R. L. teisiamajame posėdyje taip pat nesakė, kad už psichotropines medžiagas V. Č. bÅ«tų reikėję mokėti. E. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iki 2016-11-18 V. Č. nepažinojo, bare su juo kalbėjosi R. L. ir kad jiedu apie apmokėjimÄ nekalbėjo. Tai, kad V. Č. bÅ«tų perdavęs tabletes R. L. atlygintinai, neužfiksuota ir įraÅ¡ytuose telefoniniuose pokalbiuose bei sms žinutėse.

Todėl Å¡i įrodymais neparemta aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nuteistojo vaidmens darant nusikaltimÄ , neįvertino, kad jis nebuvo tablečių perdavimo R. L. iniciatorius. Atsižvelgus į kratos metu namuose ir automobilyje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, akivaizdu, kad nuteistojo negalima laikyti piktybiniu Å¡ių medžiagų platintoju. Kanapes V. Č. laikė namuose gydymo tikslais. Jas pirko Latvijoje pagal žiniuonės rekomendacijÄ tėvo kojų tinimui sumažinti.

Dalį kanapių prisiskynė RokiÅ¡kio rajone ir jas sumaišė. Po tėvo mirties likusias kanapes norėjo surÅ«kyti, bet nesurÅ«kė, todėl jas rado komodoje policijos pareigÅ«nai.Nuteistasis pripažino, kad psichotropines tabletes matė tėvo rankinėje, tačiau jų neiÅ¡metė. Liudytojas E. Č. patvirtino, kad vaistai parduodami pagal receptÄ ir jis yra davęs V. Č. tėvui tris klonazepamo tabletes. Minėtos aplinkybės, gynėjo manymu, patvirtina, kad V. Č. šį nusikaltimÄ padarė dėl nerÅ«pestingumo ir patirto streso po tėvo mirties.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad specialistui nepavyko nustatyti kiek pateiktose tabletėse yra gryno klonazepamo, todėl padarė tik tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad tabletėse yra 0,006 g gryno klonazepamo.Gynėjas teigia, kad teismas, skirdamas griežtÄ laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad padarytos veikos nesukėlė sunkių pasekmių, V. Č. mokėsi (duomenys neskelbtini), gaudavo legalias pajamas iÅ¡ savivaldybės Socialinės rÅ«pybos skyriaus ir stipendijÄ , buvo registruotas darbo biržoje ir Å¡iuo metu turi pasiÅ«lymÄ dirbti individualioje įmonėje, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Jis, bÅ«damas vieninteliu sÅ«numi, padėjo sunkiai sergančiam tėvui ir Å¡iuo metu rÅ«pinasi sergančia motina, kuriai reikalinga operacija. Po operacijos nebÅ«tų kam pasirÅ«pinti motina, todėl praÅ¡o nustatyti bausmės atlikimo vietÄ atviroje kolonijoje. Apeliacinį skundÄ pateikė ir nuteistasis V. Č.. V. Č. praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, Å¡velninti paskirtÄ bausmę ir jos vykdymÄ atidėti, taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Netenkinus praÅ¡ymo atidėti bausmės vykdymÄ , praÅ¡o nustatyti bausmės atlikimo vietÄ â€“ atvirÄ jÄ kolonijÄ . Apeliantas pripažįsta, kad padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , tačiau nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad tabletes MDMA R.

L. davė skolon. Keturias tabletes, kuriose psichotropinės medžiagos koncentracija buvo labai maža, R. L. davė jos papraÅ¡ytas ir be atlygio, nes norėjo įtikti patinkančiai merginai. Paduodamas jai tabletes, suvokė, kad tai nelegalu. IÅ¡ pradžių neigė padaręs nusikaltimÄ , tačiau vėliau prisipažino pilnai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Policijos pareigÅ«nai turėjo galimybę užkirsti keliÄ nusikaltimo padarymui, tačiau to nepadarė.Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už kanapės laikymÄ , kurios buvo skirtos tėvo gydymui.

Jo sunkiai sergantis tėvas domėjosi netradicine medicina ir tėvo praÅ¡ymu buvo nuvykęs į LatvijÄ susitikti su žolininke I. J.. Latvijoje įsigijo 3-4 gramus narkotinės medžiagos ir apie kanapės 10 stiebų buvo nusiskynęs Å«kininko plantacijoje, kuriuos vėliau sumaišė su Latvijoje įgytomis narkotinėmis medžiagomis. Po tėvo mirties, t.y. 2016-10-31 neiÅ¡metė ir nesunaikino, nes pamirÅ¡o dėl rÅ«pesčių. Suvokė, kad pirkdamas kanapes, įsigijo narkotinę medžiagÄ .

Savo kaltę Å¡ioje dalyje pilnai pripažino nuo sulaikymo dienos ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už psichotropinių medžiagų (klonazepamo) laikymÄ be tikslo jas platinti. Trys tabletės kratos metu buvo rastos motinos automobilyje. Pripažįsta kad padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir dėl to labai gailisi. Apeliantas skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė per griežta. Jo manymu, teismas turėjo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes jo prisipažinimas užfiksuotas ikiteisminio tyrimo dokumentuose.

Pripažįsta, kad per pirmÄ jÄ apklausÄ nebuvo atviras, nes dėl savo saugumo bijojo įvardinti žmogų, iÅ¡ kurio pirko psichotropinę medžiagÄ , tačiau vėliau geranoriÅ¡kai dalyvavo procese ir padėjo tyrimui. Skunde nurodoma, kad teismas ypatingÄ reikÅ¡mę suteikė vien neigiamiems kriterijams (nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, iki suėmimo nedirbo, charakterizuojamas neigiamai), ignoruodamas byloje esančius duomenis, galinčius turėti teigiamÄ Ä¯takÄ skiriant bausmę.

Nurodo, kad iki suėmimo mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo legalias pajamas iÅ¡ socialinės rÅ«pybos skyriaus, už tai atlikdamas vieÅ¡uosius darbus, gaudavo stipendijÄ , turėjo pasiÅ«lymÄ Ä¯sidarbinti, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , padėdavo sunkiai sergančiai motinai buityje, padarytos veikos didelės žalos nesukėlė. IÅ¡ byloje esančio P. Č. epikrizės matyti, kad jai reikalinga operacija ir jÄ bÅ«tina prižiÅ«rėti. Apeliantas nesutinka su teismo nuostata, kad jis yra laikomas recidyvistu.

Teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio ir į 2005 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutarimÄ , kuriame buvo spręstas recidyvo klausimas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Paskutinis jo nusikaltimas buvo padarytas 2003 metais, taigi praėjo 13 metų iki naujų veikų padarymo. Teismas turėjo įvertinti jo pavojingumo rizikÄ ateityje daryti nusikalstamas veikas, atsižvelgus į norÄ dirbti, mokytis, į stiprius socialinius ryÅ¡ius. Iki suėmimo lankė užsiėmimus (duomenys neskelbtini) parapijos namuose bei vieÅ¡ojoje bibliotekoje. Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti Lietuvos tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos pažymÄ , kurioje teigiama, kad jis lankėsi Å¡ioje tarnyboje, nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, dalyvauja socialinėje reabilitacijoje ir elgesio keitimo kursuose, yra motyvuotas integruotis į visuomenę.

Mano, kad gali taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.Apeliaciniu skundu nuteistosios E. G. gynėjas advokatas Irmantas Ruželė praÅ¡o panaikinti RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2017-08-08 nuosprendžio dalį, kuria E. G. pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 straipsnio pagrindu, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Gynėjas taip pat nesutinka su paskirta per griežta bausme bei iÅ¡ nuteistosios valstybei priteistomis proceso iÅ¡laidomis.Skunde nurodoma, kad nuteistoji padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , pilnai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Jos veiksmais žala niekam nepadaryta. Iki nusikaltimo padarymo bausta du kartus administracine tvarka, tačiau pirmasis pažeidimas buvo padarytas seniai ir yra visai nereikÅ¡mingas (už nuorÅ«kos numetimÄ ), o antrasis – už psichotropinių medžiagų vartojimÄ , kurį padarė tuo pačiu metu kaip ir Å¡ioje byloje nagrinėjama veika. Gynėjas daro iÅ¡vadÄ , nuteistosios padarytos veikos, už kurias ji nubausta administracine ir baudžiamÄ ja tvarka, sudaro veikų sutaptį ir pagal bendrÄ principÄ turėtų bÅ«ti taikomas bausmių apėmimas.

Todėl sprendžiant bausmės klausimÄ , nuteistoji neturėtų patirti jokio papildomo neigiamo vertinimo dėl nusikaltimo, padaryto sutaptyje su administraciniu nusižengimu. Gynėjas teigia, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, E. G. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl esamo teisinio reguliavimo, jai negali bÅ«ti taikomas BK 38 straipsnis (nėra nukentėjusiojo, kurio galėtų atsipraÅ¡yti). E. G. taip pat prarado galimybę tikėtis Å¡velnesnės bausmės, taikant BK 641 straipsnį, nes vienas iÅ¡ kaltinamųjų – V.

Č. nepripažino savo kaltės, todėl nebuvo galima taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Gynėjo manymu, esant tokioms aplinkybėms, bausmė turėjo bÅ«ti skiriama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, įvertinus nuteistosios amžių, teigiamÄ charakteristikÄ , vaidmenį darant nusikaltimÄ , maÅ¾Ä Ä¯gytos psichotropinės medžiagos kiekį, nusikalstamos veikos trukmę. Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad nusikalstama veika buvo kontroliuojama policijos pareigÅ«nų ir tik dėl jų pasirinktos taktikos, veika buvo baigta, nors, akivaizdu, jog ji galėjo bÅ«ti užkardyta ir pasikėsinimo stadijoje.

Skunde nurodoma, kad nuteistoji ne tik prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, bet ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ bei nustatyti kitus joje dalyvavusius asmenis. E. G., sulaikyta policijos pareigÅ«nų, vykdė jų reikalavimus: pateikė psichotropines medžiagas, nurodė netgi didesnį jų kiekį, nei iÅ¡ tikrųjų įsigijo, padėjo nustatyti nusikalstamoje veikoje dalyvavusį asmenį V. Č., jį atpažindama. Nors abi atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos tame pačiame įstatymo punkte (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), tačiau Å¡ioje normoje esanti jungtis „arba“ leidžia konstatuoti, kad abi aplinkybės yra savarankiÅ¡kos.

Be to atsakomybę lengvinančių aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Esant dviem atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms bei kitoms sÄ lygoms, kurios bÅ«tinos BK 39 straipsnio (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių) taikymui, advokatas praÅ¡o jo ginamÄ jÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iÅ¡ E. G. valstybei proceso iÅ¡laidas. Skunde gynėjas nurodo, kad E. G. 2017-05-22 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dėl prastos finansinės padėties.

Valstybei užtikrinus E. G. nemokamÄ baudžiamÄ jį procesÄ , neteisingas yra teismo sprendimas dalyje priteisiant iÅ¡ nuteistosios valstybei proceso iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas advokatas Jonas Stankevičius bei nuteistosios E. G. gynėjas advokatas Irmantas Ruželė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmetami. E. G. ir V. Č. iÅ¡ esmės kaltės dėl jų padarytų nusikalstamų veikų neginčija, sutinka ir su juridine kvalifikacija.

Tačiau nuteistasis V. Č. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose praÅ¡o paÅ¡alinti faktinių bylos aplinkybių neatitinkančiÄ teismo iÅ¡vadÄ , kad tris MDMA tabletes R. L. davė skolon - tvirtina, kad tabletės R. L. buvo duotos neatlygintinai. Abu nuteistieji nesutinka su teisinėmis pasekmėmis ir mano, kad nubausti per griežtai. Dėl V. Č. ir jo gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinių skundų ReikÅ¡mingos bylai faktinės aplinkybės nustatomos įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais.

Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir, visapusiÅ¡kai bei iÅ¡samiai iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. lapkričio 18 d., apie 22 val., E. Č. individualiai įmonei priklausančiame bare, V.

Č. R. L. tris MDMA tabletes davė skolon. Nuteistasis V. Č. viso proceso metu, o taip pat ir apeliaciniame skunde savaip aiškino šios pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos aplinkybes. Jis tvirtino, kad tabletes davė jam patinkančiai merginai – R. L. neatlygintinai, kuri buvo susinervinusi dėl konflikto su savo vaikinu. Tačiau ši nuteistojo versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tai, kad tabletes V. Č. merginoms perdavė skolon, parodė E. G. ir R. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b.l. 98-99, 102-103,142-143, 146-147; t. 5., b. l. 90, 91).

Merginos teigė, kad tablečių kainÄ Å¾inojo iÅ¡ draugų ir žadėjo Vaidotui atiduoti pinigus per savaitę. E. G. ir R. L. buvo policijos pareigÅ«nų sulaikytos gatvėje iÅ¡ karto po to kai jos, įsigijusios iÅ¡ V. Č. MDMA tabletes, išėjo iÅ¡ baro, todėl atmestina galimybė, kad jos galėjo susitarti dėl melagingų parodymų V. Č. atžvilgiu davimo. Be to E. G. ir R. L. parodymus dėl MDMA tablečių įsigijimo aplinkybių patvirtina duomenys, esantys E. G. bei V. Č. telefonų apžiÅ«ros protokoluose, kuriuose užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas SMS žinutėmis dėl galimybės gauti tablečių skolon, o taip pat dėl susitikimo laiko ir vietos (t. 1., b.l. 53-62; t. 2, b.l. 3-9). Minėtų įrodymų visuma nepaliko pirmosios instancijos teismui jokių abejonių, kad nuteistasis V.

Č. MDMA tabletes platino atlygintinai, perduodamas jas nuteistosioms E. G. ir R. L. skolon. Su Å¡ia iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl siaurinti kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį apimtį, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad V. Č. ir jo gynėjas, praÅ¡ydami siaurinti kaltinimo apimtį tuo pačiu mažinant veikos pavojingumÄ , įstatymo suteiktomis teisėmis siekia Å¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, tačiau Å¡iÄ versijÄ paneigus byloje esančiais įrodymais, atmetamas ir kitas apeliacinio skundo praÅ¡ymas - pripažinti nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte esančiÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.Atmestinas skundo argumentas, kad teismas neskyrė dėmesio aplinkybei, jog specialistui nepavyko tiksliai nustatyti kiek pateiktose tabletėse yra gryno klonazepamo.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ atsakomybę už nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymÄ , užtenka, kad Å¡i medžiaga bÅ«tų įraÅ¡yta į 2000-01-06 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us ir nevirÅ¡ytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų nustatyto kiekio, t.y. klonazepamo kiekis turėtų nevirÅ¡yti 0,01 g.

Å iuo atveju 2017-01-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados Nr. 11-2789 (16) 1-2 punktuose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad tirti pateiktos trys baltos spalvos tabletės yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo tabletės (2 t., b.l. 126-127). Kaip žinia, klonazepamo yra įraÅ¡ytas į III-iÄ jį Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä . Specialisto iÅ¡vados teiginys „tikėtina, kad Å¡iose klonazepamo tabletėse yra 0,006 g (6 mg) gryno klonazepamo“ rodo, kad psichotropinės medžiagos kiekis yra nedidelis ir yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalykas.

V. Č. ir jo gynėjas praÅ¡o Å¡velninti bausmę bei paskirti jÄ atlikti atviroje kolonijoje. Skunduose praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad kanapes įsigijo ir laikė kilniems tikslams – tėvo gydymui, o trys klonazepamo tabletės, kurias policijos pareigÅ«nai rado automobilyje, taip pat priklausė tėvui, tačiau po jo mirties pamirÅ¡o iÅ¡mesti. Taip pat praÅ¡o atsižvelgti į skunduose iÅ¡vardintas aplinkybes: sulaikymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje ir turi pasiÅ«lymÄ Ä¯sidarbinti, motinai reikalinga priežiÅ«ra, padarytos nusikalstamos veikos nesukėlė sunkių pasekmių ir kt.  Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Bausmė kiekvienam konkrečiam nuteistajam individualizuojama įvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ ir kt. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aiÅ¡kiai motyvavo savo sprendimÄ dėl nuteistajam V.

Č. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rÅ«Å¡ių ir dydžio. Teismas pripažino V. Č. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , tai yra bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė ir pateikė motyvus, kodėl nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės už visas tris nusikalstamas veikas, su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors V. Č. formaliai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau keitė arba pildė parodymus, kuriuos teismas turėjo paneigti, rinkdamas naujus įrodymus. Tai, be abejo, nerodo nuteistojo nuoÅ¡irdaus gailėjimosi. V. Č. padarė vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir du nusikaltimus, priskiriamus sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai). Yra teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , tame tarpe ir už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymÄ , tačiau neiÅ¡nykus teistumams, padarė naujas tyčines nusikalstamas veikas ir tai rodo, kad jis nekeičia gyvenimo bÅ«do, nesiekia teigiamų permainų ir yra linkęs nusikalsti.

Baustas administracine tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į laikomų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelius kiekius, kas rodo Å¡iek tiek mažesnį nuteistojo pavojingumÄ . Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas už nusikaltimus V. Č. paskyrė bausmes, kurių dydžiai yra artimi straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, o už baudžiamÄ jį nusižengimÄ - artimÄ vidurkiui areÅ¡to bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Todėl bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o taip pat galutinė bausmė, nustatyta subendrinus bausmes apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, negali bÅ«ti laikomos per griežtomis.Apeliantas nesutinka su teismo nuostata, kad jis yra laikomas recidyvistu.

Nusikaltimų recidyvo institutas numatytas 27 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Bylos duomenimis V. Č. Panevėžio apygardos teismo 2004-06-18 nuosprendžiu buvo nuteistas 12 metų laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimÄ .

Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunkčiu, asmuo, padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , laikomas teistu bausmės atlikimo metu ir aÅ¡tuonerius metus po bausmės atlikimo. Bausmę V. Č. atliko 2015-07-17. Taigi, akivaizdu, kad naujų nusikalstamų veikų padarymo metu V. Č. teistumas iÅ¡nykęs nebuvo ir jis pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas recidyvistu.Skunduose nurodoma, kad teismas neįvertino tokias aplinkybes, kaip padarytų nusikaltimų tikslai, mokymasis, darbo paieÅ¡kos, rÅ«pestis sveikatos problemų turinčia motina ir kt.

Tačiau byloje motyvuotai paneigtos nuteistojo versijos dėl nusikaltimų motyvų, t.y. paneigta, kad MDMA tabletes laikė neturėdamas tikslo parduoti, o trys automobilyje laikytos klonazepamo tabletės priklausė tėvui. Argumentas dėl mokslo taip pat atmestinas, nes bylos duomenimis V. Č. pamokų (duomenys neskelbtini)nelankė, neatliko dalykų užduočių, I-o pusmečio visi dalykai liko neatestuoti (3 t., b.l. 36). Žinodamas, kad motinai reikalinga jo pagalba, nuteistasis darė nusikaltimus, už kuriuos nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl turi prisiimti atsakomybę už neigiamas pasekmes ne tik sau, bet ir artimiesiems.

Minėtos aplinkybės negali nuteistojo asmens charakterizuoti teigiamai, o tuo pačiu daryti teigiamÄ Ä¯takÄ jam skiriamai bausmei. V. Č. skunde praÅ¡o atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Bausmės vykdymo atidėjimo institutas, numatytas BK 75 straipsnyje, yra viena iÅ¡ bausmės įgyvendinimo formų, kuriÄ galima taikyti tik esant įstatymo nurodytoms bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sÄ lygoms ir teismui padarius motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkretaus nuteisto asmens bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip minėta, V. Č. polinkiui daryti nusikalstamas veikas neturėjo įtakos net jo atlikta griežta laisvės atėmimo bausmė už labai sunkų nusikaltimÄ , todėl tikėtis bausmės tikslų įgyvendinimo neskiriant V. Č. realaus laisvės atėmimo, nėra jokio pagrindo.Nuteistasis praÅ¡o pakeisti laisvės atėmimo vietÄ iÅ¡ pataisos namų į atvirÄ jÄ kolonijÄ . Vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose.

Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 straipsnis nustato analogiÅ¡kÄ nuostatÄ â€“ tai, kokios rÅ«Å¡ies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas remdamasis BK 50 straipsnio nuostatomis. Nors parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ , teismas nėra varžomas BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarkÄ ir sÄ lygas, tačiau teismui parenkant pataisos įstaigos rūšį atsižvelgtina į BVK 90 straipsnio 1 dalį, pagal kuriÄ atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, kuriems teismas nustatė bausmę atlikti atvirose kolonijose.

Å iuo atveju, kai padarytos trys nusikalstamos veikos, iÅ¡ kurių vienas tyčinis sunkus nusikaltimas, skirti bausmės atlikimo vietÄ atviroje kolonijoje nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl E. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinio skundo E. G. gynėjas praÅ¡o atleisti ginamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39 straipsniu (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kai yra lengvinančių aplinkybių). Jei ginamoji nebÅ«tų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, praÅ¡o jos atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , numatančiÄ galimybę skirti Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ bausmę.

Pagal BK 39 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų ar nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , 2) nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , 3) yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, teismas, net ir nustatęs BK 39 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumÄ , svarstydamas kaltininko atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, privalo iÅ¡samiai motyvuoti savo sprendimÄ , nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Bylos duomenimis E. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), neteista, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teismas nustatė tik vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl laikytina, kad Å¡iuo atveju nėra net formalaus pagrindo atleisti nuteistÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį. Negalima sutikti su gynėjo argumentu, kad BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punkte įtvirtinta ne viena, o dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl Å¡ioje normoje esančios jungties „arba“, kuri, anot gynėjo, leidžia konstatuoti, kad abi aplinkybės yra savarankiÅ¡kos.

Iš tikrųjų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kuri gali būti pripažinta nustačius:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , ir 2) vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių: kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, net nustačius abi minėtas alternatyvias aplinkybes, bÅ«tų laikoma, kad tai tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taikyti nuteistosios atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį taip pat nėra teisinio pagrindo. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis).

Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra reikÅ¡mingos, iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-215/201, 2K-390/2013, 2K-383-895/2015, 2K-107-489/2017 ir kt.).BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato Å¡ias alternatyvias bausmes: bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs, kad E. G. nusikalto pirmÄ kartÄ , padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , atsižvelgęs į nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , nuteistÄ jÄ patenkinamai charakterizuojančiÄ medžiagÄ , paskyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje bausmės rūšį – baudÄ . Pagal nusikaltimo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusiÄ BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcijÄ už nesunkų nusikaltimÄ buvo numatyta bauda iki 500 MGL, todėl, įvertinus teismo nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, paskirta 12 MGL dydžio bauda negali bÅ«ti laikoma per griežta.

Kadangi paskirta bauda yra proporcinga ir adekvati E. G. padarytai nusikalstamai veikai, taikyti jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir dar labiau Å¡velninti bausmę, nėra teisinio pagrindo. Gynėjas nesutinka su teismo sprendimu priteisti iÅ¡ E. G. valstybei proceso iÅ¡laidas. Skunde gynėjas nurodo, kad E. G. 2017-05-22 RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba dėl prastos finansinės padėties. Valstybei užtikrinus E. G. nemokamÄ baudžiamÄ jį procesÄ , neteisingas yra teismo sprendimas dalyje priteisiant iÅ¡ nuteistosios valstybei proceso iÅ¡laidas.Gynėjo praÅ¡ymas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, valstybė apmoka tik už antrinę teisinę pagalbÄ . Kitų proceso iÅ¡laidų iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas, vadovaujantis BPK 105 straipsniu, suteiktas iÅ¡imtinai teismo prerogatyvai. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iÅ¡ E. G., R.

L. ir V. Č. priteisė po 4,94 Eur proceso iÅ¡laidų už proceso dalyvių iÅ¡kvietimÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį. Tokios iÅ¡laidos nelaikytinos didelėmis net ir mažas pajamas turintiems asmenims, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis taip pat nekeičiamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a:       Nuteistojo V. Č. ir jo gynėjo advokato Jono Stankevičiaus apeliacinius skundus bei nuteistosios E. G. gynėjo advokato Irmanto Ruželės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                Sigitas Bagdonavičius                                                                                                           Teisėjai                                                                                  Danutė Švitinienė                                                                                  Evaldas Vanagas