2020-06-03 Nr. AB-11259-3-62-3-01268-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-795-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01268-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose (2 karantino patalpoje, 4 ir 6 kamerose), neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Tvirtino, kad 4 kameroje, kurioje gyveno nuo 2017 m. lapkričio 10 d., turėjo miegoti ant grindų, nes gultas buvo sulūžęs. Ne kartą kreipėsi į pareigūnus, prašydamas suremontuoti gultą, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Tik 2018 m. vasario 9 d. parašius raštu skundą, 2018 m. vasario 16 d. gultas buvo suremontuotas. Šioje kameroje iki 2018 m. balandžio 9 d. buvo tik trys spintelės daiktams susidėti, todėl savo daiktus pareiškėjas turėjo laikyti ant nešvarių grindų. Kameroje langas buvo sulūžęs, nebuvo rankenos, pilnai neužsidarė, per jį pūsdavo vėjas, todėl pareiškėją perpūtė ir 2018 m. sausio 24 d. jis susirgo.

3. Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl 2 karantino patalpos, nes joje dėl netvarkingų langų rėmų buvo šalta, langai neatsidarinėjo, buvo sulūžę. Sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, buvo tik skylė sienoje, į kamerą sklido smarvė, buvo šlykštu būti patalpoje, joje valgyti, todėl pareiškėjas jautėsi psichologiškai gniuždomas, žeminamas. Pareiškėjas tvirtino, kad kalint visose ginčo patalpose jam nebuvo išduodamos valymo priemonės ir inventorius, kuriuos ne kartą prašė išduoti, todėl negalėjo išvalyti gyvenamųjų patalpų, turėjo kalėti nešvarioje aplinkoje. Kamerose buvo nesaugu dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Dėl vidinių grotų ant langų ir negalėjimo juos išvalyti kamerose buvo netinkama natūrali apšvieta. Pareiškėjas tvirtino, kad uždarosios zonos dušo būklė buvo bloga, nuo lubų krito lentelės, grindų plytelės buvo suskaldytos, buvo pelėsis, dušo rageliai neatskirti sienelėmis, dušo patalpos duryse buvo langelis, per kurį matėsi visa dušo patalpa, taip buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, jis jautė pažeminimą, patyrė dvasinių sukrėtimų. Duše nebuvo atskiros persirengimo patalpos, todėl persirengdavo toje pačioje patalpoje, kurioje maudėsi, teko rengtis nuo garų sudrėkusius drabužius. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, netvarkingi, sienos padengtos samanomis, pelėsiu, grybeliu, tinkas nutrupėjęs, todėl buvo priverstas kvėpuoti ne grynu, o sveikatai pavojingu oru. Pasivaikščioti buvo leidžiama per dieną tik vieną valandą, nors pareiškėjui, kaip priskirtam drausmės grupei, turėjo būti leidžiama pasivaikščioti dvi valandas. Skalbykloje nebuvo nešvarių skalbinių, lyginimo patalpų, pareiškėjas buvo kerpamas ne kirpykloje, o koridoriuje nehigieniškomis sąlygomis (nebuvo šilto vandens, dezinfekcinio skysčio, mašinėlė nebuvo dezinfekuojama), todėl pradėjo plikti. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, pareiškėjas nurodė patyręs dvasinių ir fizinių išgyvenimų, pažeminimą, skausmą, vartojo vaistus nuo (duomenys neskelbtini), buvo susirgęs, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 15 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. birželio 8 d. kalėjo 2 karantino patalpoje ir 6 ir 4 kamerose, nepažeidžiant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti gyvenamąsias patalpas nustatyta nuteistiesiems. Dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius. Gerai atliekant šias pareigas, kamerose nebūna purvinų langų, blogo kvapo.

Patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Kamerų, jose esančių baldų, inventoriaus ir įrenginių techninė būklė apžiūrima kasdien, apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Lovos kamerų tipo patalpose tvarkingos, tinkamos miegoti, sulaužytos lovos nedelsiant remontuojamos arba keičiamos naujomis. 2018 m. vasario 9 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl netinkamos lovos būklės, 2018 m. vasario 16 d. lova buvo pakeista. Kamerų tipo patalpose įrengta centrinė šildymo sistema, užtikrinanti tinkamą temperatūrą šaltuoju metų laiku.

Ginčo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. Įstaigos 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose ir sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kameras galima vėdinti ir per langus, langai tvarkingi ir sandarūs, nuteistųjų išdaužti langai nedelsiant keičiami naujais. Su skundais dėl netvarkingų, neatsidarančių langų, dėl galimybės dėl ant jų esančių grotų juos išvalyti nebuvimo pareiškėjas nesikreipė.

Veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kamerų tipo patalpose esančių nuteistųjų daiktai surenkami ir skalbiami bei išdžiovinami kartą per savaitę. 1 sektoriaus kamerų tipo patalpose yra patalpa, kurioje laikomi švarūs ir paruošti skalbimui daiktai, švarūs ir nešvarūs daiktai dedami atskirai (į atskiras zonas). Nuteistieji kerpami kamerų tipo patalpose įrengtoje patalpoje, kuri buvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centras) specialistų, pažeidimų nenustatyta.

Kamerų tipo patalpose esančioje dušinėje įrengtos sienelės tarp dušų, taip pat yra persirengimo kabinos, todėl nuteistųjų privatumas yra užtikrinamas. Dėl pelėsio, krentančių plytelių dušinėje pareiškėjas nėra kreipęsis. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta jo teisė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Uždarojoje zonoje yra 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemeliai tvarkomi pačių nuteistųjų, kiemelių sienos nuolat veikiamos atmosferos poveikio, todėl ant jų susidaro nedideli samanų ir kerpių plotai, tačiau sienos nuolat valomos.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2489-402/2018, o šioje byloje pareiškėjas reiškia vėl tas pačias pretenzijas dėl suskilusių plytelių, nors pats minėtoje byloje nurodė, jog nurodytas pažeidimas buvo pašalintas. Atsakovo atstovo nuomone, teikdamas skundus, o vėliau jų atsisakydamas, pareiškėjas siekia pasipelnyti, skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, atsakovo atstovo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. birželio 8 d. jį kalinant uždarosios zonos karantino ir kamerų tipo patalpose, nesilaikant higienos ir buitinio aprūpinimo normų reikalavimų.

9. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2017 m. spalio 30 d. kalėjo 2 karantino patalpoje, nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2017 m. lapkričio 10 d. – 6 kameroje, nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. birželio 8 d. – 4 kameroje (I t., b. l. 31).

10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 14, 17, 37 punktais ir pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2017 m. gruodžio 28 d. prašymu, 2018 m. sausio 31 d. (II t., b. l. 11–12) bei 2018 m. vasario 7 d. prašymu (I t., b. l. 7, 147) reiškė pretenzijas dėl techniškai netvarkingos lovos 4 kameroje, kuri 2018 m. vasario 16 d. buvo pakeista (I t., b. l. 148, II t., b. l. 23–24). Skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl sulūžusios lovos ne kartą žodžiu kreipėsi į pareigūnus, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama, šias aplinkybes patvirtina ir jo rašyto prašymo (I t., b. l. 147) turinys. Atsakovo atstovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių neargumentavo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie pareiškėjo lovos techninę būklę ginčui aktualiu metu, todėl nurodytų duomenų pagrindu teismas konstatavo, jog tikėtina, kad vertinamuoju laikotarpiu iki 2018 m. vasario 16 d. pareiškėjo lova 4 kameroje buvo techniškai netvarkinga.

11. Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2018 m. vasario 14 d. rašto Nr. (2-22 4.80)2-5855 ir 2018 m. vasario 14 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-320 (I t., b. l. 8–9, 154–192) matyti, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. prašymo pagrindu buvo atliktas 2 karantino patalpos, 4 ir 6 kamerų patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, jog šiose patalpose buvo techniškai netvarkingi langai, 2 karantino patalpoje nebuvo apsauginio elektros skydelio, todėl matėsi atviri elektros laidai. Atviri laidai buvo taip pat 4 ir 6 kamerų tipo patalpose. Taigi teismas vertino, kad šie įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl techniškai netvarkingų langų bei elektros instaliacijos ginčo kamerose.

12. Atsakovo atstovas tvirtino, kad užtikrina HN 134:2015 37 punkto reikalavimų laikymąsi, aprūpindamas nuteistuosius valymo priemonėmis, kurias kamerose laikomiems nuteistiesiems iš sandėlio paima ir išduoda Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai. Šią aplinkybę grindė Ūkio skyriaus pažyma ir valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalo duomenimis, tačiau, teismo vertinimu, šie pateikti įrodymai objektyviai nepatvirtinta faktinės aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu 2 karantino patalpa, 4 ir 6 kamerų tipo patalpos buvo aprūpintos valymo priemonėmis. Atsakovo atstovo tvirtinimą dėl tinkamo aprūpinimo valymo priemonėmis paneigia aukščiau minėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus pateikti dokumentai (I t., b. l. 8–9, 154–192), kuriuose nustatyta, jog 6 kamerų tipo patalpoje nebuvo išduotų valymo priemonių (šluotos, kibiro, valiklių ir semtuvėlio), 4 kamerų tipo patalpoje šluota buvo be koto, nebuvo išduoti valikliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo aprūpinimo valymo priemonėmis pripažinti pagrįstais.

13. Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl natūralios apšvietos, teismas pažymėjo, kad HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo parametrų nereglamentuoja, šių patalpų patikrinimo metu dirbtinės apšvietos pažeidimų nebuvo nustatyta (I t., b. l. 8–9, 154–192). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstas pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamos natūralios apšvietos ginčo kamerose.

14. Teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti spinteles nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, įrengiant 4 kamerų tipo patalpoje tris, o ne keturias spinteles, neteisėtumo konstatavimui. Teismas pažymėjo, kad minėtose teisės normose reikalavimo įrengti atskirą ventiliacijos sistemą kamerų tipo patalpos sanitariniame mazge nėra, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl ventiliacijos 2 karantino patalpos sanitariniame mazge nebuvimo atmestos.

15. Teismas akcentavo, kad, nustačius, jog dušo patalpoje nebuvo įrengta sienelių, be to, dušo patalpos duryse buvo įrengtas langelis, atsakovo atstovui nepateikus duomenų, kad pareiškėjas priklausė didelei rizikos grupei, dėl ko jo stebėjimas būtų būtinas ir konkrečiu atveju pateisinamas, ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas dėl dušinės būklės ne kartą kreipėsi į atsakovo atstovą (I t., b. l. 5, II t., b. l. 5, 7, 11). Atsakovo atstovas tvirtino, kad uždarosios zonos dušinė valoma ir dezinfekuojama kasdien. Joje nuolatinių trūkumų nebūna, esant būtinumui remontuojama (II t., b. l. 7). Įrodymų, kad uždarosios zonos dušinė yra valoma ir dezinfekuojama kasdien, atsakovo atstovas nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytų faktinių duomenų visumą, teismas sprendė, kad tam tikrais laikotarpiais dušinės patalpos neatitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimų. Atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie uždarosios zonos dušinės patalpos techninę būklę ginčui aktualiu metu, joje atliktus remonto darbus, todėl pareiškėjo argumentai dėl techniškai netvarkingos dušo patalpos liko nepaneigti (HN 134:2015 34 punkto pažeidimas). Pareiškėjo pretenzijos dėl atskiros persirengimo patalpos duše neįrengimo atmestos kaip nepagrįstos, nes reikalavimo įrengti tokią patalpą nėra įtvirtinta.

17. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose pasivaikščiojimo kiemelių dydis nereglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio atmestos kaip nepagrįstos. Teismas akcentavo, kad iš į bylą pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių nuotraukų (I t., b. l. 92–95) matyti, jog jų įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes sienos ir grindys nelygios, be to, ant jų matosi patamsėjimai. Aplinkybę, kad ant pasivaikščiojimo kiemelių sienų susidaro samanų ir kerpių plotai, patvirtino ir atsakovo atstovas, tačiau teigė, kad kiemelių sienos nuolat valomos (I t., b. l. 87–89). Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento 2018 m. gegužės 8 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80) PA-2604 (I t., b. l. 41–44) patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi kasdien, pasibaigus pasivaikščiojimui skirtam laikui, tačiau operatyvios kontrolės metu pasivaikščiojimo kiemelis buvo blogai išvalytas, jame buvo rasta nuorūkų. Taigi teismas vertino, kad ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais pasivaikščiojimo kiemai neatitiko HN 134:2015 34 ir 39 punktų reikalavimų.

18. Atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerų tipo patalpose, pasivaikščioti buvo leista 1 valandą per dieną (I t., b. l. 87–88, 90). Pareiškėjas skunde pozicijos dėl galimybės dvi valandas pasivaikščioti negrindė aplinkybėmis, jog buvo neįgalus, ligonis ar pan., todėl, teismo nuomone, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 175 straipsnyje nustatytų išimčių dėl galimybės pasivaikščioti dvi valandas, atsižvelgiant į sveikatos būklę, jam nebuvo pagrindo taikyti.

19. Teismas akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d., pareiškėjui esant perkeltam į drausmės grupę ir nevykdant nuobaudos kamerų tipo patalpose, jam turėjo būti taikomos BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, užtikrinančios teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Nors atsakovo atstovo buvo prašoma argumentuoti pareiškėjo pretenzijas dėl jam, kaip kalinčiam asmeniui drausmės grupės sąlygomis, suteikto per trumpo pasivaikščiojimo laiko (I t., b. l. 16, 83), tačiau tokių argumentų teismui nebuvo pateikta, todėl, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista.

20. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė konkrečių jo teisių, teikiant kirpimo paslaugas, pažeidimų atvejų, t. y. nenurodė, kada jis buvo kerpamas koridoriuje, kada ir kas jį kirpo nedezinfekuota mašinėle, kas gali paliudyti šias aplinkybes, todėl, nesant tokių duomenų, nekonkretūs, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai dėl netinkamai teikiamų kirpimo paslaugų atmesti kaip nepagrįsti.

21. Teismas pažymėjo, kad HN 134:2015 24–27 punktuose nustatyti reikalavimai skalbyklai taikomi pataisos namuose centralizuotai veikiančiai skalbyklai, kurioje skalbiami visų pataisos namuose kalinčių nuteistųjų skalbiniai, o ne kamerų tipo patalpose įrengtai patalpai. Joje nuteistiesiems sudaryta galimybė papildomai išsiskalbti savo drabužius, tačiau tokios patalpos įrengimas galiojančiuose teisės aktuose netgi nėra nustatytas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo skalbyklos uždarosios zonos patalpose įrengimo laikytos nepagrįstomis.

22. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus (techniškai netvarkingos, nešvarios gyvenamosios ir bendro naudojimo (dušo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai) patalpos, baldai, įrenginiai ir pan.), neužtikrinant teisės į privatumą naudojantis dušu, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. pažeidžiant teisę į pasivaikščiojimą.

23. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. birželio 29 d. pažymoje Nr. 73(1)-219 (I t., b. l. 30) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, šis dokumentas neginčijamai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nustatytų pažeidimų jam sukeltų dvasinių sukrėtimų, psichologinių išgyvenimų, todėl nurodytos pasekmės laikytos priežastiniu ryšiu susijusiomis su byloje nustatytais pažeidimais (teisės aktų nuostatų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis).

24. Įvertinęs į nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, sukeltas pasekmes pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į pareiškėjo aktyvų elgesį ginant, jo manymu, pažeistas teises, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 600 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkinta kaip nepagrįsta.

III. 25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas buitines sąlygas galėjo būti pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant.

26. Pravieniškių PN-AK nesutinka su įrodinėjimo naštos paskirstymu pirmosios instancijos teismo sprendime. Pažymi, kad pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti absoliuti ir neribota. Pravieniškių PN-AK vykdo visus teisės aktų reikalavimus nuteistųjų gyvenimo sąlygoms užtikrinti, tačiau dėl specifinės įstaigos veiklos ir pačių nuteistųjų elgesio gadinant inventorių, susidaro situacijos, kai gali būti užfiksuojami momentiniai pažeidimai. Dalis pirmosios instancijos teismo pripažintų pažeidimų nustatyti remiantis tikimybėmis. Teismas nesusiejo pažeidimų priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodyta patirta žala.

27. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjui nebuvo sukelti tokie išgyvenimai, už kuriuos turėtų būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją, nes dalis pažeidimų buvo tik tikėtini, dalis jų nesusieta priežastiniu ryšiu su konkrečiais išgyvenimais, jų mastas ir intensyvumas buvo itin nežymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. J. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

29. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo D. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Mano, kad pareiga paneigti pareiškėjo teiginius negali būti absoliuti ir neribota. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjui nebuvo sukelti tokie išgyvenimai, už kuriuos turėtų būti atlyginama priteisiant piniginę kompensaciją.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant atsakovo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose, pažeidžiant higienos normų reikalavimus (techniškai netvarkingos, nešvarios gyvenamosios ir bendro naudojimo (dušo patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai) patalpos, baldai, įrenginiai ir pan.), neužtikrinant teisės į privatumą naudojantis dušu, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d. pažeidžiant teisę į pasivaikščiojimą.

33. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016).

34. Taigi įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).

35. Pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartoje teismų praktikoje suformuotų taisyklių, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo įrodinėjimo naštos paskirstymo atmestini kaip nepagrįsti.

36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad atsakovo atstovas yra teisus teigdamas, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra nepakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

38. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę bei kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą (600 Eur). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjui buvo padaryta esminė neturtinė žala, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo bei pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad jam būtų priteisiamas 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl nustatytų reikalavimų nesilaikymo būtų atsiradusius pasekmės, kurios galėtų būti kompensuojamos tik priteisiant maksimalią sumą, teismų praktikoje nustatytą už sunkiausius tokio pobūdžio pažeidimus, pvz., dėl asmenų kalinimo kamerose, neatitinkančiose reikalavimų dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Šiuo atveju, atsižvelgus į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisių pažeidimui atlyginti proporcinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 100 Eur.

39. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, tačiau neįvertino visų šios žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą ir priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo D. J. skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius