2020-11-18 Nr. AB-21672-3-64-3-00059-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2422-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00059-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 65 straipsnį Šiaulių tardymo TI paskiria nuteistąjį atlikti bausmę į konkrečius pataisos namus, todėl 2017 m. sausio mėn. Šiaulių TI pareigūnai paskyrė jam atlikti bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1 sektoriuje. Toks paskyrimas yra neteisėtas, nes skirdami į konkrečią įkalinimo įstaigą Šiaulių TI pareigūnai nesivadovavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-320 patvirtintu Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir BVK 65 straipsniu, kuriuose nurodoma, kad nuteistajam parenkant pataisos namus, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą ir t. t.

2.2. Paskyrimo metu pareiškėjui buvo nustatytas tik 15 proc. darbingumas, judėti jis galėjo tik neįgaliojo vežimėlio pagalba, o ir Pakruojo apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-744/2016 nurodė, jog bausmė skirta atlikti pataisos namuose, kurių aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems. Pareiškėjui yra paskirtas specialus slaugos ir priežiūros poreikis, todėl Šiaulių TI pareigūnai privalėjo jį paskirti bausmę atlikti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas 2017 m. sausio 27 d. parašė skundą Kalėjimų departamentui ir pastarasis pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu, konstatuodamas, kad Šiaulių TI pareigūnai neteisingai parinko pataisos namus.

2.3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-69-457/2019 pareiškėjui paskirta nauja bausmė ir nurodyta bausmę skirti atlikti pataisos namuose, kurių aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems, tačiau Šiaulių TI pareigūnai į tai taip pat neatsižvelgė ir vėl paskyrė bausmę atlikti Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje. Šiaulių TI pareigūnai, paskirdami pareiškėjui atlikti bausmę Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje, žinojo, kad ši įkalinimo įstaiga yra visiškai nepritaikyta atlikti bausmę nuteistiesiems su negalia, todėl jis patyrė rimtus savo teisių suvaržymus, t. y. iš gyvenamosios patalpos negalėjo su neįgaliojo vežimėliu išvažiuoti į lauką, buvo priverstas visą laiką būti gyvenamojoje patalpoje, negalėjo pasiekti valgyklos, todėl dažnai tekdavo badauti, nes nebuvo kam atnešti maisto. Pareiškėjas negalėjo pasinaudoti tualetu, nes jis nebuvo tinkamai įrengtas, negalėjo nueiti iki taksofono paskambinti artimiesiems, be kitų pagalbos negalėjo nueiti į parduotuvę, pasiimti laiškų, apsilankyti pas gydytoją ar bibliotekoje.

2.4. Dėl neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų paskyrus pareiškėją kalėti į netinkamus pataisos namus jis patyrė orumo pažeminimą, dvasinę kančią, diskomfortą, fizinį skausmą. Atsakovo atstovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, ir pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį ir pareiškėjo subjektines teises, tuo sukeldamas jam neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Skiriant nuteistuosius į konkrečias pataisos įstaigas pagal Aprašo 1.1, 1.8–1.9 ir 6.4–6.5 punktus atsižvelgiama į kartojamą priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų kriminalinės žvalgybos, socialinės reabilitacijos, psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų rašytines rekomendacijos, kurios įdedamos į nuteistojo asmens bylą, ir laisvų vietų skaičių šiose įstaigose. Atsakovas rėmėsi 2017 m. sausio 11 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. rašytinėmis rekomendacijomis dėl pareiškėjo nukreipimo į konkrečius pataisos namus ir pareiškėją bausmei atlikti nukreipė į Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo konsultuojamas Sveikatos priežiūros skyriaus specialistų, įvertinus jo nusiskundimus, objektyvią ir subjektyvią būklę, pagal indikacijas buvo skiriamas medikamentinis gydymas. Pareiškėjas vaikšto ramentų pagalba, pats nueina reikiamus atstumus, jam pagalba nereikalinga, todėl jis pagrįstai buvo nukreiptas bausmę atlikti į Pravieniškių PN-AK.

3.2. Pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-133-744/2016, teisminio proceso Nr. 1-01-1-52781-2015-4) pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikti nurodyta paskirti pataisos namuose, kuriuose aplinka pritaikyta asmenims, turintiems fizinę negalią, kuriems reikalinga socialinė priežiūra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 0864962 pareiškėjui nustatytas 15 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas 85 proc.) nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. 021218 pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. 2017 m. sausio 11 d. rašytinėje rekomendacijoje Nr. 69/06-118 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ Kriminalinės žvalgybos skyrius, Socialinės reabilitacijos skyrius, Psichologinė tarnyba bei Sveikatos priežiūros tarnyba nurodė, kad pareiškėjas gali vykti į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, todėl pareiškėjas Šiaulių TI direktoriaus sprendimu nukreiptas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių.

6. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2S-1140 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. sausio 27 d. skundą dėl galimai neteisėto skyrimo į Pravieniškių PN-AK, kuriuose nėra sudarytų tinkamų sąlygų asmenims, turintiems fizinę negalią ir kuriems reikalinga socialinė priežiūra, laikyti ir nustatė, kad į minėtą įstaigą pareiškėjas paskirtas Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybai tinkamai neįvertinus pareiškėjo sveikatos būklės. Kalėjimų departamentas Raštu informavo Šiaulių TI administraciją ir nurodė imtis priemonių, kad ateityje dokumentai apie nuteistųjų sveikatos būklę, skiriant juos į konkrečius pataisos namus, būtų nagrinėjami atidžiau. Kalėjimų departamento direktorius 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. NH-56 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ (toliau – ir Nutarimas) nutarė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atlikti tolesnę bausmę.

7. Teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-69-457/2018, teisminio proceso Nr. 1-01-1-51360-2016-7) pareiškėjui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikti nurodyta skirti pataisos namuose, kuriuose aplinka pritaikyta fizinę negalią turintiems nuteistiesiems. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr. 075863 nurodyta, kad pareiškėjui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2016 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 13 d. Šiaulių TI direktorius, atsižvelgęs į 2018 m. gegužės 16 d. rašytinę rekomendaciją Nr. 69/06-2176 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“, priėmė sprendimą pareiškėją nukreipti į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių. Teismas nustatė, kad rekomendacijoje Kriminalinės žvalgybos skyrius, Socialinės reabilitacijos skyrius, psichologinė tarnyba bei Sveikatos priežiūros tarnyba nurodė, kad pareiškėjas gali vykti į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių. Kalėjimų departamentas 2019 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1S-1201 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje sąlygos laisvės atėmimo bausmę atlikti asmenims su negalia yra pritaikytos dalinai, tačiau jos neatitinka pareiškėjui nustatytų socialinės globos ir priežiūros poreikių, todėl Pravieniškių PN-AK pakartotinai pateikė dokumentus, o Komisija dar karta pateikė rekomendaciją pareiškėją laisvės atėmimo bausmei atlikti paskirti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę socialinės globos sektorių.

8. Teismas, vadovaudamasis BVK 65 straipsniu, Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 16 d.) 6.4, 8, 10 punktų nuostatas ir atsižvelgdamas į tai, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-133-744/2016 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, už nusikalstamų veikų padarymą paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 10 dienų, sprendė, jog Šiaulių TI 2017 m. sausio 11 d. rašytinėje rekomendacijoje Nr. 69/06-118 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ nurodydamas, kad pareiškėjas gali vykti į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, yra priimtas tinkamai vadovaujantis BVK ir Aprašo nuostatomis. Teismas pažymėjo, kad Apraše nėra numatyta kita įstaiga, į kurią pareiškėjas galėjo būti paskirtas.

9. Teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. balandžio 6 d.) 3.1–3.2 punktais, nurodė, kad pareiškėjas su skundu į Kalėjimų departamentą kreipėsi 2017 m. sausio 27 d. dėl galbūt neteisėto jo skyrimo į Pravieniškių PN-AK, kurioje nėra sudarytų tinkamų sąlygų asmenims, turintiems fizinę negalią ir, kuriems yra reikalinga socialinė priežiūra, laikyti. Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas BVK 69 straipsnio 2 dalimi suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui Vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės (BVK 69 str. 1 d.), nustatė vieną konkretų atvejį, kuriuo leidžiama perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą (dėl ligos), o įstatymo nuostata „arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje“ suteikia diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą pataisos įstaigą. Teismas akcentavo, kad BVK 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administravimo subjekto teisė (diskrecija), o ne pareiga perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Kalėjimų departamentas Rašte, išnagrinėjęs dokumentinę medžiagą apie pareiškėjo sveikatos būklę, vertino, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK buvo paskirtas tinkamai neįvertinus jo sveikatos būklės ir, pasinaudojęs įstatyme nustatyta teise Nutarimu nutarė perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atlikti tolesnę bausmę.

10. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-69-457/2018) pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiaulių TI 2018 m. gegužės 16 d. rašytinės rekomendacijos Nr. 69/06-2176 pagrindu, pareiškėjas nukreiptas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių. Rašytinėje rekomendacijoje Kriminalinės žvalgybos skyrius, Socialinės reabilitacijos skyrius, Psichologinė ir Sveikatos priežiūros tarnybos nurodė, kad pareiškėjas gali vykti į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių. Atsižvelgęs į rašytinės rekomendacijos metu galiojusią Aprašą redakciją, teismas pažymėjo, kad Apraše įtvirtinta skyrimo tvarka į konkrečius pataisos namus bausmės atlikimui nesikeitė, todėl teismas motyvų nekartojo ir sprendė, kad Šiaulių TI, priimdamas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą paskirti pareiškėją bausmę atlikti į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių, tinkamai vadovavosi teisės aktais.

11. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Šiaulių TI pareigūnai paskirdami jį į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių žinojo, kad įstaiga yra nepritaikyta neįgaliesiems ir dėl to pareiškėjas patyrė rimtus teisių suvaržymus (t. y. iš gyvenamosios patalpos negalėjo su neįgaliojo vežimėliu išvažiuoti į lauką, buvo priverstas būti gyvenamojoje patalpoje, negalėjo pasiekti valgyklos, tekdavo badauti, tualetas nebuvo tinkamai įrengtas, negalėjo naudotis taksofonu paskambinti artimiesiems, dėl to patyrė didelę dvasinę kančią), pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 1 sektorių paskirtas laikantis teisės aktų, todėl teismas sprendė, jog nesant Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti nepatogumai Pravieniškių PN-AK 1 sektoriuje nėra lemti Šiaulių TI ir Šiaulių TI už jų atsiradimą nėra atsakingas. Teismas pabrėžė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo nurodyti nepatogumai buvo patirti jam būnat Šiaulių TI ir nėra susiję su šios bylos dalyku.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Teismas nenurodė motyvų, kodėl jo skundas yra atmetamas, vadovavosi teisės aktų nuostatomis, tačiau nevertino faktinių aplinkybių (Kalėjimų departamento Rašto, Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio), susijusių su pareiškėjo paskyrimu laisvės atėmimo bausmę atlikti Pravieniškių PN-AK, kuri nepritaikyta asmenims su negalia, kurioje buvo suvaržytos pareiškėjo kaip neįgaliojo teisės. Tokiu būdu teismas ignoravo kitų teismų nuosprendžius, kuriuose aiškiai nurodyta, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose, pritaikytuose neįgaliesiems. Kalėjimų departamento Nutarimo ir Rašto pakanka atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

13.1. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš trijų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo, o pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde dėsto lakoniškus, įrodymais nepagrįstus argumentus.

13.2. Bylos įrodymus vertina teismas, o pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos teismui, t. y. nebuvo tinkamai įvertinta jo sveikatos būklė, todėl Šiaulių TI paskyrė jį atlikti laisvės atėmimo bausmės į neįgaliesiems nepritaikytą įstaigą. Apraše nėra nustatyta kita įstaiga, į kurią pareiškėjas galėjo būti paskirtas. BVK 69 straipsnio 1 dalis suteikia diskrecijos teisę kiekvienu atveju vertinti, ar nustatytos aplinkybės gali būti traktuojamos kaip išimtinės ir suteikiančios pakankamą pagrindą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą į kitą įstaiga.

14. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose prašo atmesti atsakovo atstovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Pareiškėjas abejoja, ar atsakovo atstovas yra susipažinęs su teismo nuosprendžiais, kuriuose nurodoma, kokias sąlygas turi atitikti jam skirta bausmės atlikimo vieta, ar žino, kokios bausmės atlikimo vietos yra pritaikytos neįgaliesiems, ar pastebėjo, kad pareiškėjo skyrimas į Pravieniškių PN-AK neatitinka teismų sprendimų. Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 6.4 punktu ir kelia klausimą, ar Kalėjimų departamentui yra žinoma, kad Pravieniškių PN-AK 1 sektorius nėra socialinės globos sektorius ir socialinė globa čia neteikiama, ar atsakovo atstovas kreipėsi į Kalėjimų departamento Komisiją, gavo šios Komisijos išvadą. Pareiškėjas nesutinka su BVK 69 straipsnio 1 dalies taikymu nagrinėjamoje byloje ir teigia, jog buvo sprendžiamas ne perkėlimo iš vienos įstaigos į kitą, o skyrimo į pataisos namus klausimas. Pareiškėjas nurodo, jog jeigu konkrečiu atveju pataisos įstaigą (Pravieniškių PN-AK) yra nustatęs Kalėjimų departamentas, tai koks tuomet Šiaulių TI vaidmuo aptariamu aspektu ir kokią reikšmė turi kiti kriterijai, tokie kaip asmenybės pavojingumas, visuomenės saugumas, padarytos veikos pavojingumas ir pobūdis, nuteistojo sveikata ir t. t. Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl Aprašo 6.4 punkte yra tik Pravieniškių PN-AK, o nėra nurodyti Alytaus pataisos namai ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių paskirtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nesant Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantas su šia teismo išvada nesutinka.

18. Dėl apelianto argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Būtent pareiškėjui tenka prievolė įrodyti savo teiginius teikiant atitinkamus įrodymus teismui.

19. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

20. Apelianto nuomone, Kalėjimų departamento Nutarimo ir Rašto pakanka atsakovo atstovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 16 d. nutarime Nr. NH-56 „Dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą“ nėra konstatuoti jokie neteisėti atsakovo atstovo veiksmai (b. l. 5). Iš Nutarimo matyti, kad pareiškėjas perkeliamas vadovaujantis Aprašo 3.2. punktu – dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.

21. Iš Kalėjimų departamento 2017 m. vasario 28 d. rašto Nr. 2S-1140 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (b. l. 6), matyti, kad skiriasi Kalėjimų departamento ir atsakovo atstovo požiūris į pareiškėjo sveikatos būklę, bet šis raštas taipogi pats savaime Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų neįrodo.

22. Šiaulių TI direktorius S. R. priėmė sprendimą nuteistąjį A. Z. nukreipti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių, atsižvelgęs į 2018 m. gegužės 16 d. rašytinę rekomendaciją Nr. 69/06-2176 „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“. Rekomendacijoje Kriminalinės žvalgybos skyrius, Socialinės reabilitacijos skyrius, psichologinė tarnyba ir Sveikatos priežiūros tarnyba nurodė, kad A. Z. gali vykti į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių (b. l. 166). Taigi, atsakovo atstovas klausimą tyrė objektyviai, išklausęs medicinos specialistų nuomonių. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo atstovas būtų žinojęs, jog Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nesudarys tinkamų pagal sveikatos būklę pareiškėjui sąlygų.

23. Kalėjimų departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. V-320 „Dėl nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustato nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę tvarką. Minėtos tvarkos 6.4 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose ir Komisijos dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iš šio sektoriaus sprendimu pripažinti nesavarankiškais ar iš dalies savarankiškais ir kuriems yra reikalinga ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa, skiriami (perkeliami) į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių – pilnamečiai vyrai, nuteisti pirmą kartą laisvės atėmimu už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, taip pat už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo. Teismas vertino, kad minėtame Tvarkos apraše nėra numatyta kita įstaiga, į kurią pareiškėjas galėjo būti paskirtas. Šios teismo išvados apeliantas nenuginčijo.

24. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus-atvirosios kolonijos 1-ąjį sektorių paskirtas laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl nesant atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų neturtinei žalai atsirasti. Šiaulių TI administracija neturėjo įtakos pareiškėjo nurodytiems nepatogumams Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje, todėl Šiaulių TI administracija nėra atsakinga už jų atsiradimą.

25. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius