e2de88af-d8f0-4484-b4fc-dbd32a522b8b · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-12979-446/2022 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01305-2022-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 7 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. T. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, E. T., A.

T., A. T. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad ji iÅ¡ karto po savo sutuoktinio S. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti visÄ jo turtÄ . PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, kad su S. T. susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įsigijo sodo žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turėjo automobilį „Audi 80“.

Å is turtas buvo registruotas jos vardu. Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ji pardavė automobilį, kliūčių dėl to, kad automobilis buvo įsigytas santuokos metu, parduodant nebuvo. Kadangi ir žemės sklypas buvo registruotas jos vardu, ji buvo įsitikinusi, kad nereikalinga vykti pas notarÄ mirusio sutuoktinio palikimo priėmimui įteisinti. Po sutuoktinio mirties ji naudojosi visu jų bendrai užgyventu turtu, tam neprieÅ¡taravo jų vaikai E. T., A. T., A. T., kurie nepretendavo į tėvo palikimÄ .

Norėdama parduoti sodo sklypÄ , iÅ¡ notaro sužinojo, kad to padaryti ji negali, nes turtas įgytas santuokos metu, nėra įteisintas mirusio bendraturčio palikimo priėmimas, dėl ko buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į S. T. turtines teises ir turtÄ , likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. T. palikimo perėjimÄ valstybei.

SprendimÄ byloje praÅ¡o priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Ä®monė nėra gavusi parneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. T. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. T. palikto turto priėmimÄ valdyti, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kėjos B. T. pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, E. T., A. T., A. T. atsiliepimo nepateikė. PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas. IÅ¡ mirties įraÅ¡o, santuokos liudijimo matyti, kad S. T. mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santuokoje su B. T., su kuria susituokė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu buvo įsigiję nekilnojamojo turto – 0,0744 ha mėgėjų sodų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas ir iki Å¡iol tebėra registruotas B.

T. vardu. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo S. T. testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis).

IÅ¡ įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad S. T. ir B. T. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigÄ , mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių, nėra. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal S. T. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . B. T. – mirusio S. T. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visÄ palikimÄ (CK 5.13 straipsnis.). IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad po S. T. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei jį pragyvenusi sutuoktinė įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jo turto iki Å¡iol nesikreipė. Duomenų, kad B.

T. bÅ«tų atsisakiusi mirusio sutuoktinio palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai – mirusiojo palikėjo vaikai - pretenduotų į palikėjo S. T. palikimÄ , nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

IÅ¡ aptartų įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad B. T. po savo sutuoktinio S. T. mirties priėmė jo palikimÄ aktyviais veiksmais – naudodamasis sodo žemės sklypu, visais namų apyvokos, buities daiktais, kurie bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, visÄ turtÄ prižiÅ«rėdama, savo nuožiÅ«ra tvarkydama, t. y. su paveldimu turtu (dalimi bendrojoje nuosavybėje) elgdamasi kaip savininkė ir palikimÄ priimdama faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PalikėjÄ S. T. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais iÅ¡reikÅ¡tai valiai niekas neprieÅ¡taravo, įstatyminiai įpėdiniai – mirusiojo vaikai – dėl tėvo palikimo paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktÄ , kad po S. T. mirties jo palikimÄ priėmė sutuoktinė B. T.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiÅ¡kėja nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei nėra atleista, tačiau iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytÄ minimaliÄ (5 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turto paveldėjimo tikslu, kad po S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties B.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėja Vilma Raščiuvienė