e2db7cd7-f30a-4eae-ad32-e3c70ae81469 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-995-254/2013,

Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 35.3.6; 121.14; 121.18;

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 29

d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2395-660/2013 pagal ieÅ¡kovo A. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai,

atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. S., R. S., D. L., K. L., R. L. ir

G. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieškovas

kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (I t. b. l. 147-150) ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių 40 000 Lt skolos

ir 2 500 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19; 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2007-07-24 sudarė su A. L. paskolos sutartį Nr. 9078. GautÄ 10 000 Lt sumÄ A. L. įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007-11-24. 2007-09-13 ieÅ¡kovas su minėtu asmeniu pasirašė susitarimÄ Nr. 12132, kuriuo susitarė pakeisti 2007-07-24 paskolos sutarties punktÄ Nr. 1, nurodant, kad A. L. pasiskolino iÅ¡ atsakovo 40 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007-11-24. Sutartu laiku paskola nebuvo grÄ Å¾inta.

A. L. 2009-07-13 mirė, todėl ieškovas kreipėsi į notarų

biurÄ pagal mirusiojo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ dėl A. L. skolos. Tačiau mirusiojo įstatyminiai paveldėtojai dėl palikimo

priėmimo į notarų biurÄ nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kadangi tokiu atveju visas mirusiojo turtas perėjo atsakovėms, iÅ¡ jų priteistina skola ir palÅ«kanos. Nurodė, kad skola iÅ¡ atsakovių priteistina solidariai, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovui bÅ«tų apsunkinta galimybė skolÄ iÅ¡siieÅ¡koti, nežinant kuri institucija pirmesnė realizuos turtÄ ir už kokiÄ kainÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 78-81) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ turto palikėjo A. L. turto paveldėtojos atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kovui skolÄ â€“ pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 40 000 Lt; palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19 – pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne daugiau negu 2 500 Lt; 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (40 000,00 Lt) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2009-04-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo – pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės; bei bylinėjimosi iÅ¡laidas – pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu

2 638 Lt; iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į A. L. priklausiusį turtÄ â€“ 10/1359 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k.; priėmė ieÅ¡kovo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymÄ ir civilinę bylÄ dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ â€“ 40 000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grÄ Å¾inimo dienos, nutraukė; ieÅ¡kinį dalyje dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atmetė.

 Teismas nustatė, kad A. L. turtas, kurį sudaro 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kauno r. ir kurio vertė yra 781 Lt, 2012-04-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimu perėjo valstybei, o nuo 2012-05-09 šį turtÄ patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Teismas sprendė, kad nesant duomenų apie tai, jog atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities VMI, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtÄ , ieÅ¡kinys Å¡io atsakovės atžvilgiu atmestinas. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys, nesutikdami su jų tėvo A. L. įsiskolinimu

ieÅ¡kovui, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį įsiskolinimÄ , taip pat nesiėmė

jokių aktyvių veiksmų dėl ieÅ¡kovo ir A. L. sudarytos sutarties ir susitarimo nuginčijimo. Nors Kauno apskrities VMI atstovė teigė, kad A. L. įpėdinis yra jo sÅ«nus D. L., kuris galimai priėmė po A. L. mirties likusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, nes gyvena jo sodyboje, teismas konstatavo, kad byloje šį teiginį pagrindžiančių duomenų nėra. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo bÅ«do ar atsisakyti priimti palikimÄ ir atsako už palikėjo skolas nevirÅ¡ydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas leistinais įrodymais – notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi ir susitarimu – įrodė, kad paskolino A.

L. 40 000 Lt, duomenų apie paskolos grÄ Å¾inimÄ nėra, todėl konstatavo, jog A. L., negrÄ Å¾inęs ieÅ¡kovui skolos, pažeidė sutartinius

įsipareigojimus. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies paneigtų ieÅ¡kovo reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrįstumÄ ar teisėtumÄ , todėl ieÅ¡kinį tenkinto iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos, priteisė ieÅ¡kovui skolÄ , nevirÅ¡ijant atsakovei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę kaip 40 000 Lt. Konstatavęs, kad A. L. neįvykdė prievolės, teismas tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ priteisti 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-04-06) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Teismas tenkino ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio dalyje dėl 5 procentų metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ paskolos sumÄ â€“ 40 000 Lt, už laikotarpį nuo 2009-02-19 iki paskolos sumos grÄ Å¾inimo dienos, ieÅ¡kovui patvirtinus, kad jam ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės žinomos.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, ieÅ¡kovui 2 000 Lt už advokato padėjėjo pagalbÄ bei 638 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė CK

5.50 straipsnio 1 dalies ir CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas konstatavęs, jog nėra duomenų, kad Lietuvos Respublika,

atstovaujama Kauno apskrities VMI, priėmė kokį nors palikėjo A. L. turtÄ ,  todėl ieÅ¡kinį jos dalyje nepagrįstai atmetė. Atsakovė

nurodo, kad vadovaujantis BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) ir Žemės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Kauno apskrities VMI valstybės vardu įgyvendina valstybės teises į paveldėtinÄ ar jau paveldėtÄ turtÄ . Nors valstybė yra specifinis turto paveldėtojas, ji yra civilinių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti Å¡ių santykių dalyviai ir priima besÄ lygiÅ¡kai visÄ palikimÄ . Ä®statymas nenumato jokių iÅ¡imčių dėl palikimo priėmimo nei Lietuvos Respublikai, nei kitiems subjektams, todėl esant duomenims, jog po A. L. mirties jo nekilnojamasis turtas – statiniai ir 10/1359 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k. Kauno r., perėjo valstybei, teismas nepagrįstai atsakove byloje laikė tik Nacionalinę žemės tarnybÄ . Nurodo, kad ginčo atveju Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kuriai pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, atstovas, bet ne savarankiÅ¡kas atsakovas, kuriam galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas materialinis teisinis reikalavimas. Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne Nacionalinei žemės tarnybai, ir valstybės vardu paveldint palikėjo turtÄ teisėmis ir pareigomis dalijasi tiek Kauno apskrities VMI, tiek Nacionalinė žemės tarnyba, todėl prieÅ¡ingas teismo sprendimas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams;

2. Teismas nevertino to fakto, jog palikėjui priklausiusi ginčo žemės sklypo dalis nėra realizuota teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 76 punktÄ valstybei perduotas turtas realizuojamas aukcione, konkurso bÅ«du, perduodamas neatlygintinai, parduodamas per įmones, su kuriomis mokesčių inspekcija konkurso bÅ«du yra sudariusi konfiskuoti ar kitaip valstybei perduotino turto realizavimo sutartis. Kadangi valstybės paveldėto žemė sklypo (jo dalies) tolesnis administravimas atitenka Nacionalinei žemės tarnybai, kuri tokio žemės sklypo (jo dalies) tvarkymÄ bei realizavimÄ vykdo mutatis mutandis taikydama Taisykles bei vadovaudamasi specialiuoju įstatymu Žemės įstatymu, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisinius santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje. Taisyklės nereglamentuoja žemės sklypų, paveldėtų valstybės, realizavimo bei atsiskaitymo su palikėjo kreditoriais tvarkos. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Taisyklių nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad Nacionalinė žemės tarnyba valstybės prievolę atsiskaityti kreditoriams už palikėjo skolÄ galėtų įvykdyti tik realizavus palikėjui priklausiusį žemės sklypÄ (jo dalį);

3. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.256 straipsnio, 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl ko valstybė nepagrįstai įgijo pareigÄ mokėti palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19. Nurodo, kad teismas, neįvertino, jog 2007-07-24 paskolos sutarties 1 punkte sutarties Å¡alys susitarė, jog sutartis sudaroma be delspinigių ir palÅ«kanų. 2007-11-04 susitarimu Nr. 12132 Å¡alys susitarė, jog

laiku negrÄ Å¾inus paskolos, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ skolininkas A. L. privalo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius. Todėl

šalims susitarus, jog paskolos sutartis sudaroma be palūkanų, teismas jas priteisė nepagrįstai. Taip pat pažymi, kad data 2009-02-19 nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais;

4. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų

ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju teismas visas bylinėjimosi išlaidas (2000 Lt už advokato

padėjėjo pagalbÄ ir 638 Lt žyminio mokesčio) priteisė iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, tačiau jos nagrinėjimas užtruko dėl ieÅ¡kovo kaltės. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba atstovauja valstybę, todėl žyminis mokestis valstybei iÅ¡ jos pačios atstovo, vieÅ¡Ä jį interesÄ turinčiame ginče, nepriteisiamas.

IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamo ginčo ribos – kreditoriaus reikalavimo priteisti suteiktÄ paskolÄ iÅ¡ palikimÄ priėmusių įpėdinių pagrįstumas, todėl nesant duomenų, kad nuo A. L. mirties 2009-07-13 palikimo Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities VMI, nepriėmė, teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , neapsunkindamas kreditoriaus (ieÅ¡kovo) interesų ir teisėtų lÅ«kesčių. Nepaisant aplinkybės, kad turtas iki Å¡iol nėra realizuotas, atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, negali atsisakyti įvykdyti turtinę prievolę, kadangi, kai įpėdinis priima palikimÄ , jis besÄ lygiÅ¡kai priima ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas.

Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ . Be to, teismas priteisė pinigų sumÄ , nevirÅ¡ijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau ne didesnę negu 40 000 Lt ir t. t. Pažymi, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį teismui pateikė 2009-02-19, todėl ir praÅ¡o priteisti 2 500 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2007-11- 24 (termino prievolei įvykdyti pabaigos) iki Å¡ios datos (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos).

Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naujÄ teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naujÄ pareigÄ â€“ pareigÄ atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Palikėjui A. P. neįvykdžius prievolės iki nustatyto termino (2007-11-24), o 2009-07-13 mirus, skola iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inta, todėl atsakovė daro tęstinį prievolės pažeidimÄ , o ieÅ¡kovas turi teisę į visų nuostolių, padarytų per visÄ prievolės pažeidimo laikotarpį, atlyginimÄ .

Todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už paskolos negrÄ Å¾inimo laikotarpį iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, o ne tik iki teismo sprendimo, kuriuo praÅ¡oma priteista iÅ¡ atsakovės skola, visiÅ¡ko įvykdymo. Jeigu paskolos sutartyje palÅ«kanos nenumatytos, laiku negrÄ Å¾inus skolos, kreditoriaus nuostoliai pasireiÅ¡kia negautomis pajamomis, t. y. negautomis palÅ«kanomis, kurias jis bÅ«tų gavęs, jeigu sutartis bÅ«tų numačiusi palÅ«kanas arba jeigu prievolė bÅ«tų buvusi įvykdyta laiku ir kreditorius bÅ«tų turėjęs galimybę pinigus naudoti pats.

PalÅ«kanos Å¡iuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Atsakovė apeliaciniame skunde pateikė nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , tačiau nenurodė, kodėl, jos nuomone, ieÅ¡kovas netiksliai suformulavo ieÅ¡kinio dalykÄ . IeÅ¡kovas tinkamai suformavo ieÅ¡kinio dalykÄ , nurodė bÅ«tent kokio rezultato jis siekia. Pagal CPK ieÅ¡kovas nėra įpareigotas ieÅ¡kinyje nurodyti

teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o jei tokį nurodo, tai jis bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto,

nes teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinai bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nurodo, kad byla tęsiasi nuo 2009 m. vasario mėnesio, t. y. jau keturis metus, ieÅ¡kiniai buvo tikslinami, vyko ne vienas teismo posėdis, todėl apeliantės teiginys, jog ieÅ¡kovui priteista neprotingai didelė bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, yra nepagrįstas.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Kauno apskrities VMI, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pagal Žemės įstatymo ( Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 32 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ , Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačiÄ Å¾emę valstybės nuosavybėn, iÅ¡skyrus atvejus, kai Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybės vardu įsigyjant privačiÄ Å¾emę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir Å¡io Ä®statymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačiÄ Å¾emę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas. Paveldint turtÄ valstybės vardu skirtingais tarpsniais valstybės teises į paveldėtinÄ ir jau paveldėtÄ turtÄ veikia dvi institucijos: apskrities VMI pagal paveldėtino turto buvimo vietÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys pagal žemės (jo dalies)

buvimo vietÄ . Teismas, nustatė, kad atsakovė Kauno apskrities VMI jokio A. L. turto nepriėmė, kad šį turtÄ paveldėjo atsakovė

Nacionalinė žemės tarnyba ir tokiu bÅ«du įgyvendino valstybės teises į paveldėtÄ turtÄ , todėl naikinti spendimo nėra jokio teisinio pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento ir Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kolegija pažymi, kad į bylÄ dalyvaujančiais asmenimis buvo įtraukti galimi palikėjo A. L. įpėdiniai, tačiau jie nesikreipė dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarÄ , taip pat nepriimtas sprendimas, kuriuo bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis paliko priėmimo faktas. 2012-04-11 palikimo perėjimo valstybei liudijimas (I t., b.l. 126-128) bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovo skolininko A. L. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.Â

Ä®statymas neleidžia palikimo priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 str. 1 d.), todėl nepriklausomai nuo to, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas tik dėl dalies palikėjo turto – žemės sklypo, valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjo turtas, todėl ji atsako už palikėjo skolas, nevirÅ¡ydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). BylÄ nagrinėjant teisme valstybę atstovavo apeliantė ir Kauno apskrities VMI, tačiau už palikėjo skolas atsako valstybė, bet ne jos atstovės, kurios pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir teismo sprendimo esmę nepagrįstai buvo laikomos savarankiÅ¡komis solidariomis atsakovėmis, kai Å¡iuose paveldėjimo teisiniuose santykiuose palikėjo turtas perėjo valstybei, bet ne jos atstovėms, kurios nėra paveldėjimo teisinių santykių subjektais. Atsižvelgiant į tai, sprendime nuoroda į vienÄ valstybės atstovę – Å¡iuo atveju apeliantę, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir iÅ¡ skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies paÅ¡alinama, o kita sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, panaikinama. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad valstybė su kreditoriumi galės atsiskaityti tik tuomet, kai turtas bus realizuotas, yra susijusi su teismo sprendimo įvykdymu, bet ji neįtakoja paties sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.    Â

Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo priteista iš valstybės 2500 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-11-24 iki 2009-02-19. Nagrinėjamoje byloje

nustatyta, kad pagal 2007-07-24 notarinės sutarties 1 punktÄ , ieÅ¡kovas A. P., paskolino palikėjui A. L. 10 000

Lt be delspinigių ir palÅ«kanų, kuriuos pastarasis įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2007-11-24. 2007-09-17 notarine sutartimi Å¡is punktas buvo pakeistas ir pagal naujÄ jÄ jo redakcijÄ paskolos suma padidėjo iki 40 000 Lt bei buvo susitarta dėl netesybų, t.y. laiku negrÄ Å¾inus paskolos, už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ skolininkas A. L. įsipareigojo mokėti 0,2% dydžio delspinigius. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad paskolos gavėjui atsirado prievolė mokėti palÅ«kanas pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį nuo 2007-11-24 iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2009-02-19 ir teismas su tuo sutiko. Kolegija sutinka su apeliante, kad pastaroji data nesutampa su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu teisme, nes jis buvo pareikÅ¡tas vėliau, bet tokiÄ savo reikalavimų apimtį pasirinko pats ieÅ¡kovas. Â

Palūkanas

pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos

civilinėje teisėje, iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: palÅ«kanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ (CK

6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palÅ«kanos, atliekančios kompensuojamÄ jÄ (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkcijÄ (CK 6.210, 6.261 straipsniai), dėl kurių priteisimo buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas. Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; kt.). Å alių sudarytoje sutartyje aptartos piniginės prievolės neįvykdymo pasekmės, t.y. numatyta už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ mokėti 0,2% dydžio delspinigius, kurių ieÅ¡kovas nereikalauja, tačiau tai neatima iÅ¡ jo teisės praÅ¡yti priteisti įstatyminių kompensuojamÄ funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų dėl kurių nebuvo susitarta sutartyje. Apeliantė be pagrindo pradinės sutarties 1-Ä jį punktÄ , kuriame buvo nurodyta, kad paskola grÄ Å¾inama be palÅ«kanų ir delspinigių laiko galiojančiu, kai jo redakcija buvo pakeista 2007-09-17 notarine sutartimi ir joje tokios nuostatos neliko, todėl apeliacinis skundas skundžiamo sprendimo dalyje dėl 2500 Lt palÅ«kanų priteisimo yra nepagrįstas.

Kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės 2638 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų neatsižvelgė į tai, kad iÅ¡ keturių ieÅ¡kovo reikalavimų buvo patenkinti tik trys, t.y 3/4 dalys. Nuo reikalavimo priteisti 5% dydžio metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos iki paskolos grÄ Å¾inimo pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovas atsisakė bylÄ nagrinėjant teisme ne dėl atsakovės ir teismas jo atsisakymÄ priėmė, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje pakeičiamas ir priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma 1/4 dalimi sumažinama iki 1978,50 Lt (CPK 93 str. 2 d.).

Dėl nurodytų argumentų, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimÄ pakeisti.

Panaikinti sprendimo rezoliucinėje dalyje nuorodas į atsakovės Lietuvos Respublikos atstovę  Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (kodas 188704927), paliekant atsakove tik Lietuvos RespublikÄ .

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Lietuvos valstybės ir jas sumažinti nuo 2638 Lt iki 1978,50 Lt.

SprendimÄ kitoje dalyje palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                               Dalė

Burdulienė

Leonas Jachimavičius

Algimantas Kukalis