Legislator Case Law & Legislation
e2da58fd-7645-4ed0-9139-64f0ce01abb0 AI generated

Lithuanian court dismisses prisoner's claim for non-material damages citing lack of legal basis and failure to prove damages.

Case Number e2da58fd-7645-4ed0-9139-64f0ce01abb0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for 10,000 EUR in non-material damages regarding alleged mistreatment during transport. The plaintiff argued that guards lowered prisoners, displayed weapons, and kept overcrowded cells, violating constitutional rights. The court found no evidence of illegal acts or actual damages, noting the plaintiff failed to file required internal complaints before the case. Consequently, the court ruled that without proof of unlawful conduct or specific damage, no legal basis exists for compensation.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 85-87 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Civilinio kodekso 6.250 str., 6.271 str.; The court held that non-material damages are not compensable where the plaintiff fails to prove the existence of a damaging fact or the unlawfulness of the administrative body's actions.

Keywords

AI generated
non-material damages prisoner transport administrative liability lack of evidence internal complaints civil code provisions state compensation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 85-87 straipsniai
88 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį
Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2689-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01836-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui V. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1-2).PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 1-2) nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo vidurio jo laisvės ir teisės periodiÅ¡kai buvo apribojamos pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. konvojuojant jį į/iÅ¡ Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatÄ (-o), į/iÅ¡ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių (-aus) - pataisos namus (-ų), į/iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namus (-ų)-atvirÄ jÄ (-osios) kolonijÄ (-os), į/iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatorių (-aus).

Konvojavimo metu pareigÅ«nai nuteistuosius žemino, tyčiojosi, demonstratyviai rodė kovinius ginklus, kas pagal teisės aktus yra draudžiama. Teigė, kad Å¡altuoju metų laiku važiuojant bÅ«davo Å¡alta, todėl ne kartÄ buvo susirgęs. Å iltuoju metų laiku taip pat trÅ«kdavo oro. Pažymėjo, jog patalpos dydis buvo apie 2 kv. m., į kuriÄ talpinami 7-8 asmenys. Dėl vietos stokos tirpo kojos, nes buvo patyręs traumÄ ir 2006 m. buvo atliktos kojų odos persodinimo operacijos. Nurodė, kad konvojavimo automobiliai buvo netvarkingi ir juose nuolat jautėsi blogas kvapas.

Dėl nurodytų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė nežmoniÅ¡kas kančias, nepatogumus, buvo stipriai pažemintas jo orumas ir garbė, kas akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 21 straipsnį, Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti 10 000 Eur neturtinę žalÄ . Atsakovas su skundu nesutiko.

Atsiliepime (b. l. 12-13) nurodė, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, 96-3613). Visam specialios paskirties transportui, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų specialios paskirties automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams.

Pagal minėtų taisyklių 109 straipsnį yra besÄ lygiÅ¡kai užtikrinama, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Teigė, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas turėjo teisę teikti skundus apie žeminantį pareigÅ«nų elgesį konvojavimo metu, tačiau jokių nusiskundimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nėra gauta.

PareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jam sukeltus sveikatos sutrikimus bei priežastinį ryšį tarp jų ir konvojavimo sÄ lygų. Mano, kad pareiÅ¡kėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta ir teisinio pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti aptariamuoju atveju nėra. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VieÅ¡ojo saugumo tarnyba) veiksmais.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, jog, esÄ , jis buvo vežamas neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimus transporto priemonėmis ginčui aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. kovo vidurio. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – VieÅ¡ojo saugumo tarnybos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnyba arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“Taigi Å¡ioje administracinėje byloje bÅ«tina įvertinti, ar VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nai atliko kokius nors prieÅ¡ingus teisei veiksmus, nes, anot pareiÅ¡kėjo, jį konvojuojant specialiais automobiliais buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t.y. 2 kv. m. patalpoje buvo konvojuojami 7-8 asmenys, nenaudojamos vėdinimo ir Å¡ildymo sistemos, pareigÅ«nų elgesys su nuteistaisiais netinkamas.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d.

įsakyme Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų, o 142 punkte – bendrÄ pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžiÄ Ä¯staigÄ ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus virÅ¡ininkas įraÅ¡o į konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis suraÅ¡o į konvojuojamųjų apskaitos žurnalÄ , praneÅ¡a apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus virÅ¡ininkui buvo perduoti iÅ¡ atvykusio konvojaus.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas 2014 m. spalio 20 d., 2014 m. lapkričio 24 d., 2014 m. gruodžio 11 d., 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. sausio 12 d. (b.l. 14).

Ä® bylÄ yra pateikti įrodymai, jog VieÅ¡ojo saugumo tarnybos eksploatuojami spec. automobiliai VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (b. l. 34, 37, 40, 43). Pabrėžtina, kad automobiliuose VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Crafter 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra po 13 sėdimų vietų (b. l. 35, 45), automobilyje „Mersedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) yra 30 sėdimų vietų, „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 36 sėdimos vietos (b. l. 37, 41). Pabrėžtina, kad bylos duomenys, t. y. su pareiškėju 2014 m. spalio 20 d. važiavę asmenys, t.y. viso 11 asmenų (b.l. 17-18), 2014 m. lapkričio 24 d. važiavę asmenys – viso 7 asmenys (b.l. 20-21), 2014 m. gruodžio 11 d. važiavę asmenys – viso 18 asmenų (b.l. 23-24), 2014 m. gruodžio 18 d. važiavę asmenys – viso 3 asmenys (b.l. 26-27), 2015 m. sausio 5 d. važiavę asmenys viso 18 asmenų (b.l. 32-33) ir 2015 m. sausio 12 d. važiavę asmenys buvo 13 asmenų (b. l. 29-30) įrodo, jog Konvojavimo taisyklių nuostatos nebuvo pažeistos.Dėl spec. sunkvežimiuose neįrengtų vėdinimo ir šildymo sistemų.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte numatyta, kas specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse inter alia turi būti: veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4). Teismas atkreipia dėmesį, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas 2014 metais buvo konvojuotas keturis kartus, 2015 metais du kartus.

Ä® bylÄ surinkti įrodymai tvirtina, kad auotmobilių VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apÅ¡vieta tikrinimo metu atitiko reikalavimus (b.l. 47, 49, 52). 2013 m. sausio 3 d. atliktų ventiliacijos efektyvumo matavimai specialios paskirties automobilyje „Mersedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad ventiliacija atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus, nes ventiliacijos naÅ¡umas automobilyje buvo 1259 m3/h, skaičiuojant maksimaliam keleivių skaičiui, vienam keleiviui tenka 34,97 m3/h (1259/36) ventiliacija paduodamo lauko oro (b.l. 46). 2012 m. lapkričio 16 d.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokole Nr. F-M-276 konstatuota, jog ventiliacijos našumas automobilyje „Mersedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1358,74 m3/h, t.y. esant maksimaliam keleivių skaičiui, vienam keleiviui tenka 45,29 m3/h (1358,74/30) ventiliacija paduodamo lauko oro (b.l. 48). 2014 m. gegužės 12 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Ventiliacijos efektyvumo tyrimo protokolas Nr. F-M-175 parodė, kad automobilių „VW CRAFTER 50, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VW CRAFTER 50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ventiliacijos naÅ¡umas yra 383,85 m3/h ir atitinkamai 384,96 m3/h, t.y., kad ventiliacija atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus, nes ventiliacijos naÅ¡umas automobiliuose buvo skaičiuojant maksimaliam keleivių skaičiui, vienam keleiviui tenka 29,52 m3/h (383,85/13) ir 29,61 m3/h (384,96/13) ventiliacija paduodamo lauko oro (b.l. 50-51). Ä® bylÄ surinkti įrodymai tvirtina, kad visuose minėtuose spec. automobiliuose yra įrengta Å¡ildymo ir vėdinimo sistema (b.l. 35, 39, 42, 45).

Pareiškėjas nenurodo, kada konkrečiai, jo nuomone, oro temperatūra automobiliuose neatitiko reikalavimų bei kokie įrodymai tai galėtų patvirtinti. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos netinkamo jo konvojavimo aplinkybės nepasitvirtino: spec. automobiliais nekonvojuojamas per didelis skaičius asmenų, vienoje kameroje yra įrengta pakankamai sėdimų vietų; spec. automobiliuose įrengtos ir patikrinimo metu veikė vėdinimo sistemos, o jų galia atitiko reikalavimus, spec. automobiliuose įrengtos šildymo sistemos, gi pareiškėjas nepateikė net minimalių įrodymų, kad jos šaltuoju metų laiku jį konvojuojant neveikė.Dėl kovojaus pareigūnų netinkamo elgesio.

Pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 137 punkte (“<…> konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai.

Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ â€.), dėl kiekvieno konvojavimo taisyklių pažeidimo nustatyta tvarka pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė skundų, kas leistų tikrinančioms institucijoms ir/ar teismui surinkti įrodymus apie kiekvienÄ pažeidimo atvejį.Ä®vertinęs kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog nėra įrodyta atsakovės VieÅ¡ojo saugumo tarnybos – kaltė – netinkamas veikimas ar neveikimas.   Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad VieÅ¡ojo saugumo tarnyba neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kė pretenzijų dėl nepatogumo atsakovei, todėl, nesant bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo – D. B. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Gintaras Čekanauskas