e2d9ee33-e289-4819-bfe1-e8b75f459794 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-494-408/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29692-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.6.6; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.4.6.2 (N) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 27 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant prokurorui M. Å ., kaltinamajai J. P., nukentėjusiosios įstatyminei atstovei E. M., laiduotojui J. P., nedalyvaujant civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės vadove, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno raj., neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamoji J. P. 2018-03-08 apie 07.30 val. Kauno rajone, Lapių miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatve vairuodama automobilį HONDA CR-V, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama kryptimi link Kalno g., ties sankryža su Merkio gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktų reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido iÅ¡ kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. B. ir K. M., jas parbloÅ¡kė, dėl ko G. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o K.

M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. J. P. savo kaltę pripažino visiškai. Ji parodė, kad 2018-03-08 apie 07.30 val. Kauno rajone, Lapių miestelyje vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį HONDA CR-V. Važiavo kryptimi link Kalno gatvės. Automobilyje kartu važiavo dvi mažametės dukrytės. Buvo ankstyvas rytas, matomumas geras, kelio važiuojamoji dalis slidi, vietomis buvo padengta suvažinėtu sniegu. Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo iki 40 km/h. Važiuodama matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos.

Perėjos zonoje ant važiuojamosios dalies yra įrengtas kalnelis. Tai žinodama dar Å¡iek tiek sumažino greitį. Likus iki perėjos, galimai, apie dvideÅ¡imt metrų, pradėjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį, nes pamatė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, iÅ¡ kairės pusės pagal vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, įžengusias dvi mergaites. Pradėjus stabdyti automobilis slydo, nes buvo labai slidu. Suko vairÄ kairiau, bet pamatė, kad iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡iais atvažiuoja automobilis, tada vėl pasuko deÅ¡iniau ir įjungė garsinį signalÄ tikėdamasi, kad mergaitės atsisuks į jos pusę ir sustos.

Pėsčiosios dar paspartino žingsnį judėdamos tolyn link Å¡aligatvio ir tada įvyko kontaktas su vaiku. Vos tik automobilis sustojo paskubomis iÅ¡lipo iÅ¡ jo ir nuskubėjo link perėjos. Buvo tikra, kad savo automobilio priekiniu deÅ¡iniu kampu kliudė tik vienÄ mergaitę. Pribėgo prie jos, teiravosi apie sveikatos bÅ«klę. Kita mergaitė, vilkėjusi rožinę striukę, stovėjo ant Å¡aligatvio. Jai nekilo mintis, kad jos automobilis kliudė ir jÄ , nes ji stovėjo, niekuo nesiskundė. Tada ji pasiÅ«lė nukentėjusiom įlipti į savo automobilį, kad jos nesuÅ¡altų.

Matė ties sankryža su A. M. g. stovintį mokyklinį mikroautobusÄ . Jo vairuotojas kažkÄ darė su savo mobiliu telefonu. Pamanė, kad kviečia policijÄ . Pati buvo iÅ¡tikta didelio Å¡oko, pasimetusi. RÅ«pėjo kuo greičiau pasirÅ«pinti mergaitėmis. ApžiÅ«rėjusi tÄ mergaitę, kuri buvo su tamsia striuke, jokių iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Abi mergaitės sakė, kad joms viskas gerai. Labai greitai į įvykio vietÄ atvyko policijos tarnybinis automobilis. Matė, kad iÅ¡ policijos automobilio iÅ¡lipo vyriÅ¡kis, kuris priėjo, nevilkėjo policininko uniformos.

Vyras paklausė mergaičių kaip jos laikosi, mergaitės atsakė, kad viskas gerai. Mergaites nuvežė į mokyklÄ . Po įvykio daug kartų bendravo su mergaičių tėvais, buvo susitikusi. Atsiprašė, kad taip nutiko, siÅ«lė savo pagalbÄ . Dėl to, kas nutiko, labai gailisi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiÅ«ros protokolais, kita bylos medžiaga: IÅ¡ nukentėjusiosios K.

M. parodymų matyti, kad 2018-03-08 apie 7.30 val., Kauno rajone, Lapių miestelyje kartu su drauge G. B. ėjo link vieÅ¡ojo transporto sustojimo. Ėjo Kalno gatve, t. y., nuo namų link (duomenys neskelbtini) g. Buvo Å¡viesus paros metas, tuo metu nesnigo, tačiau ant kelio važiuojamosios dalies buvo suvažinėto sniego, buvo Å¡alta. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes reikėjo pereiti į kitÄ kelio pusę. Å i kelio atkarpa puikiai pažįstama, nes kasdien ten eina link autobuso, kuris nuveža į mokyklÄ .

Einant Å¡aligatviu Gabija ėjo liudytojai iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Priėjusios nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , esančiÄ ties A. M. gatve, įžengė į gatvę ir ėjo tolyn. PrieÅ¡ įžengiant į kelio važiuojamÄ jÄ dalį pažvelgusi į deÅ¡inę matė, kad link perėjos artėja automobilis, tačiau jis buvo tikrai dar toli. Transporto priemonė tikrai buvo virÅ¡ 50 metrų atitolusi nuo perėjos. Daugiau iÅ¡ tos pusės, nei iÅ¡ kairės atvažiuojančių automobilių nebuvo.

Pamena, kad perėjus pusę kelio ir jau likus nedaug iki Å¡aligatvio pamatė tamsios spalvos Å¡ešėlį, o tada kažkokį momentÄ nieko nebepamena. Atsimena, kad nukrito ant kelio važiuojamosios dalies, paskubomis atsikėlė ir stengėsi kuo greičiau nueiti iki Å¡aligatvio. Kai atėjo iki Å¡aligatvio, rado ten sėdinčiÄ GabijÄ . Buvo labai iÅ¡sigandusi, patyrė didžiulį Å¡okÄ , nes susivokė, kad jÄ partrenkė automobilis. Labai greitai priėjo nepažįstama moteris, kuri visÄ dėmesį sutelkė į GabijÄ .

Moteris sakė, kad labai slidu ir ji nespėjo sustabdyti automobilio. Ä® gydymo įstaigÄ nuvežė tėvai (b. l. 62-63). Liudytoja apklausta nepilnametės nukentėjusiosios K. M. įstatyminė atstovė E. M. parodė, kad 2018-03-08 apie 8.00 val. į mobilų telefonÄ paskambino dukra K. M. ir pasakė, kad jÄ kartu su drauge G. partrenkė automobilis. Mergaitė paaiÅ¡kino, kad ji dabar yra mokykloje. Liudytoja pasakė, kad atvažiuos pas dukrÄ , tačiau ji atsakė, kad yra iÅ¡tikta Å¡oko, iÅ¡sigandusi, netrukus bus kontrolinis darbas, todėl važiuoti pas jÄ nereikia.

Mobiliuoju telefonu liudytoja paskambino K. klasės auklėtojai. Mergaitės buvo nuvestos pas mokyklos medicinos seselę, o ji atvyko į mokyklÄ , kur ir rado mergaites. Seselė norėjo kviesti Greitosios medicinos pagalbos medikus, tačiau liudytoja pasakė, kad pati nuveÅ¡ dukrÄ Ä¯ ligoninę patikrinti. G. į gydymo įstaigÄ nuvežė tėtis. DukrÄ nuvežė į LSMUL VÅ¡Ä® „Kauno klinikos“, kur buvo atlikti tyrimai, mergaitė apžiÅ«rėta medikų. TÄ patį vakarÄ su dukra grįžo namo.

Toliau pas gydytojus lankėsi Å¡eimos klinikoje, esančioje Lapių miestelyje. Apie įvykio kilimo aplinkybes dukra pasakojo tik tiek, kad priėjus prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos matė atvažiuojantį automobilį, tačiau jis buvo dar toli. Einant per gatvę ji pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę kÅ«no pusę. Po to matė tik juodÄ vaizdÄ . Po kažkurio laiko iÅ¡girdo automobilio signalÄ , atsikėlė ir nuėjo link Å¡aligatvio. K. pasakojo, kad prie jos ir G. priėjo nepažįstama moteris, kuri bendravo tik su G., t. y., jos klausinėjo apie jos savijautÄ .

Apie eismo įvykio kilimo aplinkybes daugiau papasakoti nieko negali, nes nematė. ViskÄ sužinojo tik iÅ¡ dukters pasakojimo. Dėl įvykio metu sužalotos dukters kreipėsi į draudimo bendrovę, gauta piniginė iÅ¡moka. Pageidauja, kad eismo įvykį sukėlusi ir jos vaikÄ sužalojusi moteris bÅ«tų nubausta (b. l. 100-101). IÅ¡ nukentėjusiosios G. B. parodymų matyti, kad 2018-03-08 apie 7.30 val., Kauno rajone, Lapių miestelyje kartu su drauge K. M. ėjo link vieÅ¡ojo transporto sustojimo. Ėjo Kalno gatve link BarsÅ«niÅ¡kio g.

Pamena, kad buvo Å¡viesus paros metas, nesnigo, buvo Å¡alta. Matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes reikėjo pereiti į kitÄ kelio pusę. Å i kelio atkarpa puikiai pažįstama, nes kasdien ten eina link autobuso, kuris nuveža į mokyklÄ . Visai priartėjus prie perėjos matė, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės jokia transporto priemonė neatvažiuoja. Ä® kairę pusę, galimai, nepažvelgė. Įžengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ir ėjo nereguliuojama pėsčiųjų perėja.

Kai buvo ties kelio viduriu iÅ¡ deÅ¡inės pamatė automobilį tamsios spalvos, kuris negreitai artėjo prie perėjos. IÅ¡girdo automobilio garsinį signalÄ , o tada pajuto smÅ«gį į deÅ¡inę kÅ«no pusę. Apsisukusi nukrito, labai dusino, skaudėjo deÅ¡inį Å¡onÄ , skaudėjo abiejų kojų kelius. Pamena, kad nukrito ant kelio važiuojamosios dalies ir paskubomis keturiomis nuropojo ant Å¡aligatvio. Po akimirkos priėjo Kamilė. Pažvelgusi į jÄ matė, kad ji labai iÅ¡sigandusi, stovėjo lyg sustingusi.

Labai greitai priėjo nepažįstama moteris, kuri priklaupė prie liudytojos, teiravosi apie sveikatos bÅ«klę. Kartu su Kamile ir moterimi priėjo prie automobilio, kuris stovėjo už sankryžos. Moteris su savo automobiliu nuvežė iki mokyklos. Ä® mokyklÄ atvažiavo tėtis, kuris nuvežė į LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikos (b. l. 55-56). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G1681/2018(02) matyti, kad K. M. nustatytas minkÅ¡tųjų audinių ir odos nubrozdinimas kairio kelio srityje iÅ¡sivystė kontaktuojant su kietu, plokščiu pavirÅ¡iumi.

Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes ilgalaikis gydymas po traumos taikytas tik dėl subjektyvių nusiskundimų ir nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (b. l. 49-50). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1685/2018(02) matyti, kad G. B. konstatuota kelių sumušimai, poodinės kraujosruvos keliuose, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kairio kelio vidinio šalutinio raiščio patempimas. Dėl kairio kelio vidinio šalutinio raiščio patempimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52).

Nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas, kuris saugomas kompaktiniame diske (b. l. 16), kuriame užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2018-03-08 apie 07.35 val., Kauno rajone, Lapių miestelyje, ties (duomenys neskelbtini) g. - A. M. g. sankryža, eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), nuotraukos (b. l. 11, 12) papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 13), kita bylos rašytinė medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo J.

P. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji J. P., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nepilnametės G. B. sveikata ir nežymiai sutrikdyta nepilnametės K. M. sveikata. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji J. P. nenumatė, kad dėl jos veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies).

Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido iÅ¡ kairės pusės, pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusių pėsčiųjų G. B. ir K. M., jas parbloÅ¡kė, dėl ko G. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o K.

M. – nežymiai sutrikdyta sveikata. Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta J. P. kaltė padarius KET 30 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiųjų nepilnamečių G. B. ir K. M. nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto iÅ¡vadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp J. P. KET nurodyto punkto pažeidimo ir kilusių pasekmių. J. P. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir bÅ«tina sÄ lyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jos veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

J. P. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl laidavimo taikymo Laiduotojas J. P. praÅ¡o perduoti kaltinamÄ jÄ J. P. jam pagal laidavimÄ ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės. PaaiÅ¡kino, jog yra kaltinamosios sutuoktinis. ŽmonÄ apibÅ«dina kaip sÄ Å¾iningÄ , darbščiÄ , nepasižyminčia agresyvumu ir nekonfliktiÅ¡kÄ asmenį. Jis pats yra baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas.

Nurodo, jog jo asmeninės savybės, glaudus psichologinis ryÅ¡ys su J. P., tai, jog su žmona pastoviai bendrauja, darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamosios žmonos elgesiui. PraÅ¡ymas tenkintinas. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį bei galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristikÄ (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.). Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, draudimo bendrovės yra iÅ¡ dalies atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ . Teigiamos J.

P. charakterizuojamos aplinkybės leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad dėl pozityvios laiduotojo įtakos bei jo paties asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džio, kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sÄ lygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti J. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ skiriant bausmę.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis Å¡ia teise asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs KET ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog J. P. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama blaivi, neapsvaigusi nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nepilnametės nukentėjusios K. M. įstatyminiai atstovai E. M. ir G. M. Å¡ioje byloje yra pareiÅ¡kę civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios J. P. priteisti K. M. 700 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 145-146). Kaltinamoji J. P. su ieÅ¡kiniu nesutinka. AB „Lietuvos draudimas“ su ieÅ¡kiniu nesutinka. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Nukentėjusiajai dėl Å¡io įvykio sukeltų pasekmių buvo nežymiai sužalota.

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji K. M. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų jai buvo apribotos mokymosi galimybės, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei gydymo, šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 66).

Atsižvelgdamas į nurodytus kriterijus, taip pat į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas konstatuoja, kad pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus dėl nukentėjusiosios sveikatai sukeltų pasekmių, todėl atsižvelgdamas į sužalojimo pobÅ«dį, gydymosi trukmę, patirtus iÅ¡gyvenimus ir kitus nepatogumus, teismas laiko, kad nukentėjusiajai padaryta 1000 eurų dydžio neturtinė žala, kurios dalis jai jau iÅ¡mokėta (neturtinei žalai atlyginti civilinis atsakovas byloje AB „Lietuvos draudimas“ sumokėjo 800 eurų), todėl nukentėjusiai priteistina 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama iki 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : J.

P., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti laiduotojos J. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti J. P., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti J. P., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Nukentėjusiosios K. M. įstatyminių atstovų E. M. ir G. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti K. M. 200 (du Å¡imtus) Eur iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalis atlyginimo.

Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u – palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Virginijus Kalkauskas