2019-07-03 Nr. AB-13669-3-61-3-04169-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1823-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04169-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ministro) 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 3P-138 „Dėl Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorės I. Š. nušalinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad jai 2017 m. gruodžio 4 d. buvo įteiktas Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-87. Skundžiamu įsakymu ji buvo nušalinta nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui, nes pranešime nurodytos aplinkybės turi galimo šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių, dėl to pareiškėja gali būti atleista iš tarnybos, be to, buvo gauta informacija, kad pareiškėja, toliau eidama pareigas, gali trukdyti ar siekti paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą. Pareiškėja teigė, kad nebuvo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų ją nušalinti nuo pareigų. Ji daugiau nei 14 metų dirba valstybės tarnyboje, jai nebuvo taikyta jokia tarnybinė nuobauda, tačiau dėl vykstančios Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) pertvarkos pareiškėjai nuo 2017 m. rugsėjo mėn. įteikti net trys pranešimai apie įtarimą padarius tarnybinius nusižengimus, kurie rodo jai daromą spaudimą. Be to, ji turi mažamečių vaikų, todėl, pareiškėjos manymu, šios aplinkybės lemia, kad nušalinimas nuo pareigų galimas tik esant akivaizdžioms aplinkybėms apie padarytą itin šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodyti konkretūs pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė tarnybinis nusižengimas, nenurodomi teisės aktų pažeidimai, kuriuos pareiškėja galimai pažeidusi. Pranešime taip pat nurodoma, kad pareiškėjai duoti pavedimai buvo vykdomi ne pilna apimtimi, tačiau nenurodoma, kokia apimtimi. Be to, yra nurodyti ir tie pavedimai, kurių pareiškėja objektyviai negalėjo atlikti, nes nuo šių klausimų sprendimo ji ministro buvo nušalinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Skundžiamame įsakyme neatsižvelgta, kad Žuvininkystės tarnyba yra įvykdžiusi duotus pavedimus.

3. Atsakovas ŽUM atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d. gavo projekto „Žuvininkystės tarnybos veiklos optimizavimas“ valdymo darbo grupės pažymą, kurioje konstatuojami pareiškėjos galimai sąmoningi veiksmai (neveikimas) vilkinant ŽŪM pavedimų vykdymą ir nesiėmimą priemonių, kad Žuvininkystės tarnybai pavesti darbai, nuo kurių priklauso tinkamas, kokybiškas ir laiku atliktas Žuvininkystės tarnybos struktūrinis pertvarkymas nuo 2018 m. sausio 1 d., būtų įgyvendinti numatytais terminais. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ministras 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 3P-137 sudarė komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija), kuri 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 19P-87. Atsakovas skundžiamu įsakymu pareiškėją nušalino nuo pareigų tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiui. Atsakovas pažymėjo, kad A. Z. parodymai leido pagrįstai įtarti, kad pareiškėja galbūt darė neteisėtą poveikį darbuotojai, todėl buvo teisinis pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Skundžiamame įsakyme buvo detaliai nurodytos veikos, kuriomis pareiškėja kaltinama, įvardyta, kad dėl jos tarnybinių nusižengimų gali būti taikoma pati sunkiausia tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą taip pat nurodyta, kad pareiškėja įtariama padariusi šiurkščius nusižengimus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjos I. Š. skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs faktines ginčo aplinkybes, nurodė, jog pareiškėjai pareikštas įtarimas šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymu yra pakankamai pagrįstas. Akivaizdu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pasitvirtinus įtarimams, tokie veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, už kurį valstybės tarnautoja gali būti atleista iš pareigų (net ir įvertinus pareiškėjos akcentuojamą ilgametę darbo patirtį, tarnybinių nuobaudų neturėjimą ir kt.). Tačiau teismas pažymėjo, jog pareiškėjai pareikštas įtarimas pakankamai pagrįstas, bet tai nereiškia, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas įrodytu, kadangi išsamios aptariamų ŽŪM pavedimų vykdymo aplinkybės, įskaitant pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus (pvz., argumentai, dėl kokių priežasčių nebuvo skelbtas patalpų nuomos konkursas, neatliktas poskyrių turto vertinimas, genetinis vertinimas, kt.), dar turės būti išsamiai ištirtos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

7. Dėl pareiškėjos nušalinimo nuo pareigų VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu teismas nurodė, kad A. Z. 2017 m. gruodžio 4 d. pranešime ministrui nurodytos aplinkybės negali būti laikomos įrodytomis, kadangi visiškai neaiškus tokio pranešimo surašymo tikslas, pranešime aplinkybės išdėstytos abstrakčiai, jos iš dalies nesutampa su paties A. Z. parodymais Komisijoje ir teismo posėdžio metu (pvz., dėl aplinkybės, kad pareiškėja tariamai ne kartą sakė temti laiką) ir liudytoja apklaustos L. G. parodymais. Vis dėlto, net ir nevertinant A. Z. pranešime nurodytų aplinkybių kaip teisingų, teismas sprendė, kad ministrui buvo pakankamas pagrindas pareiškėją nušalinti nuo pareigų pagal VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pareiškėja, kaip įstaigos vadovė, pagal savo užimamas pareigas gali daryti poveikį jai pavaldiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie tarnybinio nusižengimo tyrimo metu galbūt turėtų teikti dokumentus ir informaciją apie pareiškėjai pareikštus įtarimus dėl minėtų ŽŪM pavedimų vykdymo aplinkybių. Taigi, šios aplinkybės pakankamos pagrįsti objektyvią prielaidą, kad pareiškėja kaip įtariamoji tarnybinio nusižengimo padarymu, dėl savo tarnybinės padėties gali paveikti tarnybinį patikrinimą.

8. Atsižvelgęs į visas aplinkybės, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamu 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3P-138 ministras, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, pagrįstai ir teisėtai nušalino pareiškėją nuo Žuvininkystės tarnybos direktorės pareigų.

III. 9. Pareiškėja I. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują – jos skundą tenkinti.

10. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, ignoravo ir nevertino rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovui nebuvo jokio pagrindo susiformuoti įtarimui, kad pareiškėja galbūt padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas nevertino, kad atsakovas lengvabūdiškai, neįsitikinęs pavienių asmenų pateiktos informacijos teisingumu, priėmęs skundžiamą Įsakymą laikinai nušalinti pareiškėją nuo pareigų ir nemokėti darbo užmokesčio, priėmė ne tik neteisėtą bei nepagrįstą, bet ir visiškai neproporcingą sprendimą. Atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo, turėjo būti panaikintas ir skundžiamas įsakymas dėl nušalinimo, nes jis nebetenka jokios teisinės prasmės ir pagrindų. Pareiškėja nebegali būti atleista iš tarnybos dėl kokio nors tarnybinio nusižengimo, nes ji jau atleista iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, be to, ir nėra net hipotetinės galimybės daryti poveikį tyrimui.

11. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundą spręsti teismo nuožiūra.

13. Pareiškėja I. Š. 2019 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo. Pareiškėja nurodė, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjai yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, daro išvadą, kad atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjos I. Š. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo - Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė