e2d7aab3-2160-4cd8-9fd0-ad3a703352ef · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-265/2010                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.2;                                                    1.1.8.1; 1.1.8.7.9 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas                     N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų:

Albino Bielskio, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui PaÅ¡kevičiui,gynėjai advokatei Eugenijai Liutvinskienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ laisvės atėmimu 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ R.

N. priteista N. V. 5067 Lt laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti bei 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: R. N. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį, laikotarpyje tarp 10-15 dienos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, D. D. (D. D.) bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia rankų kumščiu suduodamas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui - D.

D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 9 smÅ«gius į galvos sritį, krÅ«tinę bei kitas kÅ«no vietas, tokiais savo veiksmais padarydamas jam kraujosruvas gerklų srityje, skydinės kremzlės deÅ¡inio virÅ¡utinio rago lūžį, kraujosruvas minkÅ¡tuosiuose audiniuose pakauÅ¡yje, kairės momeninės srities minkÅ¡tuosiuose audiniuose, daugybinius Å¡onkaulių lūžius: deÅ¡iniųjų II-XII ( III, V, VII, IX-XII dvigubus, VIII - trigubÄ ) Å¡onkaulių su pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimu, kairiųjų VII-XII ( VII, VIII, XI – dvigubus, IX, X- trigubÄ ) Å¡onkaulių lūžius, krÅ«tinkaulio skersinės lūžį, krÅ«tininio XI slankstelio kÅ«no lūžį, krÅ«tininių IX, X slankstelių keterininių ataugų lūžius, deÅ¡inio Å¡launikaulio pergumburinį lūžį, ko pasėkoje, t. y. nuo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su daugybiniais abipusiais Å¡onkaulių lūžiais, pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimu, nukentėjusysis D.

D. mirė, t. y. R. N. tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų – D. D., gim. (duomenys neskelbtini).Nuteistasis R. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o peržiÅ«rėti jo bylÄ ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Apeliantas skunde teigia, kad jam neleido susipažinti su baudžiamÄ jÄ byla. Nurodo, jog su byla susipažino jo advokatė D. D., tačiau ji nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nedalyvavo. Teisme jam buvo paskirta kita advokatė, kuri nebuvo susipažinusi su jo baudžiamosios bylos medžiaga.

Teismo posėdžiuose nedalyvavo pagrindiniai liudytojai V. G. ir J. K.. Jis nesutinka su Å¡ių liudytojų parodymais. Teigia, kad liudytojas V. G. nevisiÅ¡kai tiksliai atpasakojo įvykių eigÄ , o liudytoja J. K. meluoja. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo medicinos ekspertės R. A. iÅ¡vadomis. Teigia, kad ekspertizės akte nenustatyta tiksli D. D. mirties priežastis. Be to, apelianto manymu, nuo jo veiksmų nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti padaryti ekspertizės akte nustatyti sužalojimai. Mano, kad nukentėjusiojo lavone nustatyti lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti po nukentėjusiojo mirties, kai liudytojas V.

G., lygindamas žemę, Å¡okinėjo ant negiliai po žeme užkasto nukentėjusiojo lavono. Be to, apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino savo kaltę iÅ¡ dalies. Jis prisipažino nukentėjusiajam sudavęs du smÅ«gius, vienÄ kartÄ rankos kumščiu į veidÄ ir vienÄ kartÄ â€“ į petį. Taip pat jis prisipažino prieÅ¡ mirtį D. D. pastÅ«męs, po ko Å¡is nugriuvo ant spintelės, o po to per lovos atramÄ ant grindų.

Jis neneigė, kad Å¡ie jo veiksmai galėjo bÅ«ti nukentėjusiojo mirties priežastimi. Taip pat jis prisipažino kartu su V. G. paslėpęs nukentėjusiojo lavonÄ . Jis atsiprašė nukentėjusiosios už tai, kÄ padarė, ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, tačiau prokuroras iÅ¡kraipė jo atsipraÅ¡ymÄ , sakydamas, kad apeliantas gailisi dėl to, kad jį sulaikė policija. Taip pat, apelianto manymu, byloje nėra įrodyta, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis gėrė vienodai su nužudytuoju D.

D., o pastarojo lavone alkoholio rasta beveik nebuvo. Be to, apeliantas teigia, kad jis pas D. D. gyveno apie 2 metus ir fiziÅ¡kai prieÅ¡ jį nesmurtavo, tai patvirtino liudytoja J. K.. Pažymi, kad turi 3 vaikus, iÅ¡ kurių du yra mažamečiai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis R. N. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė šį apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas netenkintinas. Visų pirma, apeliantas savo skunde teigia, kad jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamÄ jÄ byla, o teisme jį gynusi advokatė nebuvo susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga.

Å is apelianto skundo teiginys neatitinka tikrovės.IÅ¡ byloje esančio paskelbimo suimtam įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokolo matyti, kad R. N. buvo paskelbta, kad ikiteisminis tyrimas jo baudžiamojoje byloje pabaigtas ir vadovaujantis BPK 181 straipsnio 3 dalies nuostatomis jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jeigu įtariamasis yra suimtas, teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis bei teisę daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar iÅ¡raÅ¡us turi jo gynėjas, o atsisakius gynėjo – įtariamasis.

Ä®tariamasis R. N. pareiÅ¡kė, jog jis nori, kad su byla susipažintų jo advokatė (t. 2, b. l. 146). Po to, įtariamojo R. N. advokatė D. D. susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 2, b. l. 149-150). Taigi, nuteistojo R. N. procesinės teisės ikiteisminio tyrimo metu pažeistos nebuvo. Tai, kad su jo byla susipažinusi advokatė D. D. nagrinėjant jo bylÄ pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, nereiÅ¡kia, kad jam paskirta kita gynėja nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teisme R.

N. gynė advokatė E. Liutvinskienė. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad R. N. buvo iÅ¡aiÅ¡kintos procesinės teisės kaip kaltinamajam (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir jis teismo posėdžio metu, kaip ir kiti proceso dalyviai, turėjo galimybę pateikti klausimus, reikÅ¡ti praÅ¡ymus. Nuteistasis teismo posėdžio metu nusiskundimų dėl netinkamo advokatės atstovavimo, ar praÅ¡ymo pakeisti jam gynėjÄ nepareiÅ¡kė. R. N. gynėja aktyviai dalyvavo teisminio nagrinėjimo procese, pateikinėjo klausimus, palaikė ginamojo pozicijÄ baigiamosiose kalbose.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teisme R. N. gynusi advokatė nebuvo susipažinusi su jo baudžiamosios bylos medžiaga, ar netinkamai jį atstovavo teisme.             Apeliantas savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neneigdamas, kad jo smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį D. D. galėjo bÅ«ti pastarojo mirties priežastimi, nesutinka su liudytojų V. G. ir J. K. parodymais bei su teismo medicinos ekspertės R. A. iÅ¡vadomis. Nurodo, jog liudytojas V. G. netiksliai atpasakojo įvykių eigÄ , o liudytoja J.

K. - melavo, be to, nenustatyta tiksli nukentėjusiojo D. D. mirties priežastis, o jo veiksmais nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti padaryti ekspertizės akte nustatyti sužalojimai.              Šie apelianto skundo teiginiai yra nepagrįsti ir jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl nuteistojo kaltės ir jo veikos juridinio įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų visetÄ , nustatė, kad R. N. asmeninio konflikto metu, tyčia nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės D.

D., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatydamas Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas rėmėsi nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto iÅ¡vadomis bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.Pats nuteistasis neneigia, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. D. įvyko konfliktas, kurio metu jis pastÅ«mė D. D. ir Å¡is griuvo ant spintelės, atsitrenkė į lovos staktÄ ir nugriuvo nuo lovos ant grindų. Nuteistasis taip pat prisipažino anksčiau sudavęs nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ petį ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , tačiau neigė sudavęs nukentėjusiajam 9 smÅ«gius į kitas kÅ«no vietas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį bÅ«tų naudoję kiti asmenys. PrieÅ¡ingai, byloje esančių liudytojų J. K. ir V. G. parodymais nustatyta, kad prieÅ¡ nukentėjusįjį D. D. fizinį smurtÄ naudojo R. N.. Nors liudytojai V. G. ir J. K. nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nebuvo padaryta dėl objektyvių priežasčių. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad liudytoja J. K. buvo iÅ¡vykusi į užsienį ir nebuvo jokių duomenų apie jos sugrįžimÄ Ä¯ LietuvÄ (t. 3, b. l. 47).

Dėl liudytojo V. G. buvimo vietos nustatymo buvo atlikti operatyviniai veiksmai, tikrinami nakvynės namai, tačiau jo buvimo vietos nustatyti nepavyko (t. 3, b. l. 46). Todėl teismas pagrįstai posėdžio metu pagarsino Å¡ių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jais rėmėsi darydamas iÅ¡vadas. Abu minėti liudytojai buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir savo parodymus davė dalyvaujant tiek pačiam nuteistajam, tiek jo gynėjai. Liudytoja J. K. parodė, kad jai matant nuteistasis naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį D.

D.. Ji matė kaip R. N. sudavė D. D. smÅ«gį kumščiu į petį, po to į veidÄ , ir kaip Å¡is nuo Å¡io smÅ«gio nukrito koridoriuje aukÅ¡tielninkas. Kadangi prieÅ¡ liudytojÄ J. K. nuteistasis taip pat panaudojo fizinį smurtÄ , Å¡i iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. KitÄ dienÄ pas jÄ atvažiavęs R. N. pasakė, kad nužudė ,,senį D.“ (t. 1, b. l. 145-149). Nors apeliantas teigia, kad liudytoja J. K., duodama parodymus, melavo, tačiau tokio savo teiginio neargumentavo. Todėl teismas tokį apelianto teiginį laiko deklaratyviu.

Liudytojas V. G., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad pats nuteistasis jam pasakė, kad jis konflikto metu nužudė D. D. ir paprašė jo pagalbos iÅ¡neÅ¡ant ir paslepiant nukentėjusiojo lavonÄ . Kadangi jis nuteistojo bijojo, tai sutiko pastarajam padėti ir jie kartu iÅ¡nešė ir užkasė D. D. lavonÄ (t.

1. b. l. 186-188). Liudytojas V.G., jo parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė keliÄ , kuriuo jis su R. N. nešė D. D. lavonÄ , vietÄ prie upės, kurioje lavonas buvo užkastas, vietas, kuriose buvo iÅ¡mestas kastuvas bei čiužinys (t. 1, b. l. 167-174). Netikėti liudytojų J. K. ir V. G. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Minėti liudytojai parodė aplinkybes, kurios jiems žinomos, ir jų parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai aptartus įrodymus.

Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme pats apeliantas pakeitė savo ankstesnius parodymus ir prisipažino nužudęs D. D..             Apeliantas savo skunde nesutinka su teismo medicinos ekspertės R. A. išvadomis. Nurodo, jog nenustatyta tiksli nukentėjusiojo D. D. mirties priežastis, ir mano, kad daugybiniai šonkaulių lūžimai nukentėjusiajam buvo padaryti po mirties, liudytojui V. G. šokinėjant ant negiliai po žeme užkasto nukentėjusiojo lavono.

Šie apelianto skundo teiginiai yra paneigti teismo medicinos specialisto išvadomis bei teisme duotais ekspertės R. A. paaiškinimais.Nors tiksli D. D. mirties priežasties nebuvo nustatyta, tačiau specialisto išvadoje yra paaiškinta to priežastis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad nustatyti tikslios D. D. mirties priežasties negalima dėl toli pažengusio lavono puvimo, irimo, vidaus organų autolizės, krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių bei kairiųjų šonkaulių fragmentų, kairės rankos minkštųjų audinių bei plaštakos kaulų, taip pat dalies vidaus organų nebuvimo.

Specialistė, įvertinusi visus radinius D.D. lavone, padarė labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad D. D. mirtis galėjo įvykti dėl krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su daugybiniais abipusiais Å¡onkaulių lūžiais, pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimu. Specialistė taip pat nurodė, kad sužalojimai, konstatuoti D. D. lavone yra padaryti traumuojant ir suduodant smÅ«gius kietais bukais daiktais, o pomirtiniai lavono minkÅ¡tųjų audinių, organų trÅ«kumai padaryti gyvÅ«nų, graužikų (t. 1, b. l. 48-57).

Apklausta pirmosios instancijos teisme ekspertė R. A. dar kartÄ paaiÅ¡kino, kad tikslios mirties priežasties nebuvo galima nustatyti dėl to, kad lavonas buvo toli pažengusioje puvimo ir irimo stadijoje, ir nurodė labiausiai tikėtinÄ mirties priežastį – dėl krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo su daugybiniais Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimu, kas medicininiu požiÅ«riu turėtų sukelti kvėpavimo nepakankamumÄ ir trauminį Å¡okÄ . Kriminalinio tyrimo metu atlikus didelės dalies Å¡onkaulių lūžių tyrimus, buvo nustatyta, kad jie padaryti kietu, buku, ribotÄ kontaktinį pavirÅ¡ių turinčiu daiktu.

Remiantis nustatytų sužalojimų visuma, taip pat atlikus mikroskopinį histologinį tyrimÄ , buvo identifikuotos kraujosruvos ir nustatyta, kad jos padarytos prieÅ¡ mirtį. Taip pat buvo identifikuota, kad ir rago lūžis yra prieÅ¡mirtinis, nes jo buvimo vietoje nustatytos kraujosruvos (t. 3, b. l. 58). Taigi, apelianto teiginys, kad daugybiniai Å¡onkaulių lūžimai nukentėjusiajam buvo padaryti po mirties, Å¡okinėjant ant užkasto nukentėjusiojo lavono, yra visiÅ¡kai paneigtas specialistės iÅ¡vadomis ir teisme duotais jos paaiÅ¡kinimais.Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje apygardos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų.

Teismas, pripažindamas R. N. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, detaliai iÅ¡analizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė iÅ¡vadas atitinkančias faktines aplinkybes. R. N. pagrįstai nuteistas už tyčinį, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės D.

D. nužudymÄ ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .              IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog esminė apelianto nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu priežastis – jam paskirtos bausmės dydis. Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė ir praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti.            Šis apelianto praÅ¡ymas atmestinas.              Kolegijos nuomone, nuteistajam R. N. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiÅ¡kiai per griežta.             Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Minėtas įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.              Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ : padarytas labai sunkus nusikaltimas, veikta tyčia.

Nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė. Apelianto įvykdytas nužudymas kvalifikuotas esant šį nusikaltimÄ kvalifikuojančiam požymiui – bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors apeliantas apeliacinės instancijos teisme prisipažino nužudęs D. D., tačiau toks jo prisipažinimas negali bÅ«ti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

             Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus:

a) kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir b) nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių, objektyvių, turinčių juridinę reikÅ¡mę asmens padarytos veikos kvalifikavimui bylos aplinkybių pripažinimas, duodant ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui teisingus parodymus. Be to, parodymai turi bÅ«ti duodami savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å i aplinkybė objektyviai įvertinama pagal bylos duomenų visumÄ (pagal praneÅ¡imo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ , žalos nukentėjusiajam atlyginimÄ ir pan.).              Nagrinėjamoje byloje surinkti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai rodo, jog apeliantas nebuvo nuoÅ¡irdus, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme jis savo kaltės nepripažino, nuolat keitė parodymus, pateikdamas įvairias nukentėjusiojo sužalojimo ir dingimo versijas, apie nusikaltimo padarymÄ savanoriÅ¡kai teisėsaugos institucijoms nepranešė, prieÅ¡ingai, slėpė nusikaltimÄ .

Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas savo elgesį vertintų kritiÅ¡kai. Todėl apeliacinės instancijos teisme pareikÅ¡tas apelianto prisipažinimas padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ vertinamas kaip apelianto bandydamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.              Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - apeliantas nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Apeliantas savo skunde, neneigdamas, kad jis vartojo alkoholį, teigia, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes gėrė vienodai su D. D., o Å¡io lavone alkoholio rasta beveik nebuvo. Å is apelianto skundo teiginys yra paneigtas liudytojos J. K. parodymais. Å i liudytoja įvykio dienÄ buvo D. D. bute ir matė, kad R. N. buvo gerokai iÅ¡gėręs (t. 1, b. l. 145-149). Kaip jau buvo minėta, netikėti Å¡ios liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.Nuosprendyje detaliai įvertinta ir nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga.

IÅ¡ jos matyti, kad apeliantas anksčiau 3 kartus teistas, sistemingai darė teisės pažeidimus, už kÄ ne kartÄ baustas administracine tvarka, bÅ«damas darbingas niekur nedirbo (t. 2, b. l. 111-112, 114-116; t. 3, b. l. 41, 43). Nors apeliantas savo skunde teigia, kad jis prieÅ¡ D. D. anksčiau niekada nesmurtavo, tačiau byloje esantys duomenys rodo prieÅ¡ingai. IÅ¡ liudytojų J. K., V. G. ir A. A. parodymų, matyti, kad nuteistasis yra gana agresyvaus bÅ«do ir yra ne vienÄ kartÄ smurtavęs, anksčiau yra smurtavęs ir prieÅ¡ D.

D.              Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.              Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliantui už jo įvykdytÄ kvalifikuotÄ nužudymÄ (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Å i bausmė nežymiai virÅ¡ija BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų.

             Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo paskirta apeliantui bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiÅ¡kiai per griežta, todėl Å¡velninti jÄ nėra pagrindo.Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi 3 vaikus, iÅ¡ jų du mažamečius, lemiamos reikÅ¡mės, nustatant nuteitajam bausmės dydį už jo padarytÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, neturi. Apeliantas skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl apelianto praÅ¡ymas - suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę - atmetamas. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tenkinti nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo R. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                Elena Vainienė Teisėjai                Albinas Bielskis                 Jonas Algimantas Venckus