e2d6ea3f-ddc5-436a-b408-bb1fa3228069 · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas
Lithuania (LT)
Legislator summary
AI generateddel skolos priteisimo,                 n u s t a t e: ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakoves 24000,00 Lt skolos, 7028,00 Lt delspinigiu, 5 procentu dydžio metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir visas bylinejimosi išlaidas (b.l. 3). Atsakove pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti. Nurode, kad neneigia, jog su ieškovu buvo sudaryta neterminuota paskolos sutartis, pagal kuria ieškovas atsakovei paskolino ne 50 000 Lt., taciau 28 000 Lt.
Legislator headnote
AI generatede2d6ea3f-ddc5-436a-b408-bb1fa3228069 · KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas: Teisingai taikyti materialiosios teises normas ir iÅ¡spresti Å¡aliu ginca teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas irodinejimo dalykas civilineje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta irodinejimo pareiga (irodinejimo naÅ¡ta). Irodinejimo dalyka sudaro tam tikri juridiniai faktai (Å¡iu faktu egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisiniu santykiu atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Irodinetinu faktu apimtis konkrecioje civilineje byloje priklauso nuo Å¡aliu procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrecios teises normos, taikytinos Å¡aliu ginco santykiams.
Full text
Civiline byla Nr                                                                                                       Civiline byla Nr. 2-819-826/2011                                                                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-14228-2010-1)                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5.; 44.5.1.; 99.3.; 116.1. (S) KLAIPEDOS MIESTO APYLINKES TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 20 d.Klaipeda Klaipedos miesto apylinkes teismo teisejas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovui E. J., ieškovo atstovei advokato padejejai Ramunei Kiciatovienei, atsakoves atstovui advokatui Rimvydui Kairiui viešame teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškovo E. J. ieškini atsakovei A.
U. del skolos priteisimo,                 n u s t a t e: ieškovas kreipesi i teisma, prašydamas priteisti iš atsakoves 24000,00 Lt skolos, 7028,00 Lt delspinigiu, 5 procentu dydžio metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir visas bylinejimosi išlaidas (b.l. 3). Atsakove pateike atsiliepima i ieškini, kuriame nurode, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ji atmesti. Nurode, kad neneigia, jog su ieškovu buvo sudaryta neterminuota paskolos sutartis, pagal kuria ieškovas atsakovei paskolino ne 50 000 Lt., taciau 28 000 Lt.
Paskolos sudarymo metu buvo žodžiu sutarta, jog atsakovei kas menesi negražinus po 1000 Lt. atsakovui bus papildomai sumoketa 5% metiniu palukanu t.y. 22000,00 Lt., o kaip prievoles užtikrinimas buvo nurodyta ne 28000,00, o 50000,00 Lt.suma. Atsakove nurodo, kad su ieškovu pilnai atsiskaite 2008 m. gruodžio men. (b.l. 27-28).Teismo posedžio metu ieškovas praše ieškini tenkinti pilnai. Nurode, kad 2006-09-30 buvo surašytas paskolos raštelis, pagal kuri atsakovei buvo paskolinta 50000,00 Lt. Buvo susitarta, kad pinigai bus pradeti gražinti nuo 2010-10-20 kiekvieno menesio 20-30 dienomis po 1000,00 Lt, veluojant ,moketi buvo numatyti 0,1 proc. delspinigiai.
Atsakove sažiningai gražino pinigus iki 2008 m. ir gražino 26000,00 Lt. Veliau atsakove nustojo gražinti skola. Atsakove vis žadejo gražinti pinigus, kalbejo apie krize, taciau skolos nebegražino ir liko skoloje 24000,00 Lt ir 7028,00 Lt delspinigiu. Delspinigiai paskaiciuoti už laikotarpi nuo 2009-01-01 iki 2010 m. spalio men. Tuo metu kai buvo paskolinti pinigai jie kartu su atsakove gyveno. Apie 40000,00 Lt jis gavo iš tevo, o likusia dali jis turejo, nes gerai uždirbo. Tuo metu kai pinigai buvo skolinami, santykiai su atsakove nebuvo geri, todel ir buvo surašytas raštelis.
Sutarties teksta raše jis. Atsakove minejo, kad pinigai yra reikalingi automobiliui isigyti. Pinigai atsakovei buvo perduoti iš karto. Pasirašant rašteli, jie buvo dviese su atsakove. Ieškovo atstove teismo posedžio metu praše ieškini tenkinti pilnai, nurodo, kad tuo laikotarpiu ieškovas turejo geras pajamas, taip pat pinigu jam paskolino tevas, todel turejo iš ko tokia suma pinigu paskolinti. Atsakove parengiamojo teismo posedžio metu patvirtino, kad pinigus skolinosi automobilio pirkimui ir kitoms reikmems. Automobili atsakove isigijo už 28658 Lt, taciau dar yra vykimo, automobilio pargabenimo, iforminimo išlaidos.
Atsakoves teiginys, kad 22000,00 Lt sudaro palukanos â nepagristas. RaÅ¡telio buvo tik vienas egzempliorius, todel liudytoja negalejo matyti to raÅ¡telio. Jeigu raÅ¡telis butu buves pas atsakove, ji nebutu jo gražinusi. 2008 m. jau buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atsakovei, taciau jai emus moketi skola, procesas nebuvo tesiamas, ieÅ¡kinys nebuvo priimtas.Atsakoves atstovas teismo posedžio metu praÅ¡e ieÅ¡kini atmesti kaip nepagrista. Nurodo, jog tarp Å¡aliu pinigu skolinimosi metu buvo geri santykiai, todel automobilio pirkimui iÅ¡ draugo pasiskolino pinigu.
Atsakove teigia, kad gavo 28000,00 Lt, taip pat buvo sutarta, kad nesumokejus laiku, bus 22000,00 Lt delspinigiai, todel paskolos sutartyje nurodyta 50000,00 Lt suma. Už pasiskolintus pinigus buvo isigytas automobilis Mercedes. Jo kaina 8000,00 EUR. Tam tikslui buvo panaudoti pasiskolinti pinigai. Ieškovas keršija atsakovei, nori ja susigražinti. Pagal LR CK 6.835 str. paskolos gavejas turi teise gincyti paskolos sutarti. Atsakove teigia gavusi 28000,00 Lt, todel jeigu buvo paskolinta kitokia suma, turi irodyti ieškovas. Ieškovas neirode paties pinigu perdavimo fakto.Liudytoja A.
A. paaiÅ¡kino, kad yra atsakoves sesuo. Jai žinoma, kad jos sesuo iÅ¡ ieÅ¡kovo skolinosi pinigu automobilio isigijimui. Ji pasiraÅ¡e paskolos raÅ¡teli. Tai buvo 2006m. Visi 28000,00 Lt buvo gražinti. Ji pati ieÅ¡kovui atidavinejo po 1000,00 Lt. Atsakove buvo gavusi 28000,00 Lt., prie jos skaiciavo gautus pinigus. Atsakoves iÅ¡silavinimas buvo spec. vidurinis, profesija barmene â padaveja, su pinigais elgtis mokejo. Jai žinoma, kad atsakove isigijo Mercedes automobili ir iÅ¡vyko i Vokietija. Sutarties salygu su atsakove neaptarinejo, pinigus skaiciavo ta pacia diena kai jie paskolinti pas motina namuose (duomenys neskelbtini), Klaipeda.
Ji raÅ¡teli mate. Atsakoves isigytu automobiliu ieÅ¡kovas nesinaudojo. Atsakove pasiskolintus pinigus pasiliko pas mama. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatytos aplinkybes A. U. 2006-09-30 raÅ¡teliu patvirtino, kad E. J. yra skolinga 50000,00 Lt, kuriuos isipareigoja gražinti kas menesi po 1000,00 Lt nuo 2006-10-20, taip pat nurodyta, kad nemokant laiku, delspinigiai 0,1 proc. (b.l. 8). IeÅ¡kovui 2005-11-10 buvo pervesti 39598,00 Lt, Å¡ie pinigai iÅ¡gryninti 2005-11-16 (b.l. 50, 51, 85). Pagal pateiktus raÅ¡ytinius irodymus, atsakove ieÅ¡kovui gražino 25000,00 Lt (b.l. 53 â 69).
IeÅ¡kovas 2005 m.gavo 54132,69 Lt pajamu, 2006 metais gavo 66899,99 Lt, pajamu (b.l. 81 â 92). 2007-07-19 d, atsakove isigijo automobili (duomenys neskelbtini) už 24000,00 Lt, 2006-10-08 isigijo automobili MERCEDES BENZ-(duomenys neskelbtini) už 8000,00 Eur (b.l. 96 - 99). Byloje tarp Å¡aliu nera ginco del to, kad 2006-09-30 tarp Å¡aliu buvo pasiraÅ¡yta paskolos sutartis, pagal kuria ieÅ¡kovas paskolino atsakovei pinigu suma. Byloje kyla gincas del paskolintos ir negražintos pinigu sumos dydžio â ieÅ¡kovas teigia paskolines atskaovei 50000,00 Lt, iÅ¡ kuriu gražinta 26000,00 Lt, atsakove teigia pasiskolinusi 28000,00 Lt ir teigia, kad Å¡ia pinigu suma yra ieÅ¡kovui gražinusi.Del irodymu naÅ¡tos paskirstymo taisykliu esant gincui del paskolos sutarties.Irodinejimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti konkreciai civilinei bylai reikÅ¡mingu aplinkybiu buvima ar nebuvima.
Teisingai taikyti materialiosios teises normas ir išspresti šaliu ginca teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas irodinejimo dalykas civilineje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta irodinejimo pareiga (irodinejimo našta). Irodinejimo dalyka sudaro tam tikri juridiniai faktai (šiu faktu egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisiniu santykiu atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Irodinetinu faktu apimtis konkrecioje civilineje byloje priklauso nuo šaliu procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrecios teises normos, taikytinos šaliu ginco santykiams.
Materialiojo teisinio pobudžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teises normos hipotezeje. Irodinejimo naÅ¡ta â tai butinybe Å¡aliai irodyti aplinkybes, kuriu neirodžius jai gali atsirasti neigiamu padariniu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dali paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡aliu susitarimo del paskolos neužtenka. Tam, kad tarp Å¡aliu atsirastu teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridine reikÅ¡me turintys faktai:
1) paskolos dalyko (pinigu) perdavimas paskolos gavejo nuosavyben;
2) paskolos gavejo isipareigojimas tokia pat pinigu suma gražinti paskolos davejui. Šios salygos laikomos esminemis paskolos sutarties salygomis, kuriu, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali buti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymeta, kad šios aplinkybes bylose del paskolos gražinimo sudaro irodinejimo dalyka (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. lapkricio 25 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. O. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-596/2005). Teisminiams gincams, kilusiems iš paskolos teisiniu santykiu, yra taikomos bendrosios civilinio proceso irodinejimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šiu teisiniu santykiu reguliavimo nulemtos taisykles.
Pagal bendraja irodinejimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle dalyvaujantys civiliniame teisiniame gince asmenys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu arba atsikirtimu pagrindu (CPK 178 straipsnis). Mineta, kad paskolos sutartis yra realine, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigu ar daiktu perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todel irodymu naÅ¡tos paskirstymo taisykle iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose gincuose yra tokia, kad kreditorius turi irodyti, jog paskola suteike, o skolininkas â kad paskola gražino (Lietuvos AukÅ¡ciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje L.
Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinejant iš paskolos santykiu kilusius gincus yra svarbu atsižvelgti i istatymines prezumpcijas, t. y. i faktus bei aplinkybes, kuriems istatymu suteikiama tam tikra teisine reikšme, kol nera irodyta priešingai. Istatymo reikalavimus atitinkancios paskolos sutarties buvimas pas kreditoriu yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavejas gavo, taciau kartu istatymas suteikia teise paskolos gavejui šia prezumpcija nugincyti ir irodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).
Teismas sutinka su atsakoves atstovo pozicija, kad vadovaujantis LR CK 6.875 straipsnio nuostatomis, atsakove turi teise gincyti paskolos sutarti, taciau atsakove Å¡ioje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡ke, pripažindama, kad paskolos sutartis buvo pasiraÅ¡yta, pasiskolintos pinigu sumos neirodinejo. AiÅ¡kinant ir taikant teises normas, svarbu ivertinti visus imanomus sisteminius normos ryÅ¡ius su kitomis teises normomis. Viena iÅ¡ dažniausiu teises normu saveikos apraiÅ¡ku â kai viena teises norma papildo kita teises norma.
Konstitucinis Teismas ne karta yra pažymejes, kad atskleidžiant teises normu turini paprastai nepakanka taikyti vien lingvistini aiÅ¡kinimo metoda (Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkricio 9 d. nutarimas âDel Lietuvos Respublikos Seimo nariu darbo salygu istatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ). Teiseju kolegija konstatuoja, kad CK 6.875 straipsnio 1 dalis, kuri itvirtina paskolos gavejo teise gincyti paskolos sutarti, jeigu jis pinigu ar daiktu faktiÅ¡kai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, turetu buti aiÅ¡kinama sistemiÅ¡kai su CK 6.870 bei 6.871 straipsniu nuostatomis.
Mineta, kad pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 daliu nuostatas paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. laikomas sudarytu nuo pinigu perdavimo momento. CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fiziniu asmenu paskolos sutartis turi buti rašytine, jeigu paskolos suma viršija du tukstancius litu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytines formos reikalavimus atitinka paskolos gavejo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavima paskolos gavejui. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog istatymu leidejas yra nustates tam tikrus reikalavimus ne tik skolos dokumento formai, bet ir turiniui.
Taigi, tam, kad butu galima konstatuoti, jog Å¡aliu buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiÅ¡kiai atsispindeti pinigu perdavimo faktas. Jeigu irodoma, kad pinigai ar daiktai iÅ¡ tikruju nebuvo paskolos gavejui perduoti, paskolos sutartis pripažistama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Nagrinejamoje byloje paskolos raÅ¡telyje, kuriuo ieÅ¡kovas irodinejo ginco Å¡aliu paskolos santykiu buvima, pinigu perdavimo paskolos davejui faktas užfiksuotas paskolos sutartyje, kurioje nurodyta, kad âAÅ¡ atsakove A.
U., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipeda, esu skoloje E. J. 50000,00 Lt.â. Ginco del to, kad po Å¡ia sutartimi yra atsakoves paraÅ¡as, nera. Å ia paskolos raÅ¡telyje esancia fraze atsakove pripažista, kad yra skolinga ieÅ¡kovui E. J. 50000,00 Lt, kad Å¡ia suma yra gavusi, t. y. skolos dokumentas pilnai atitinka LR CK 8.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavima paskolos gavejui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju irodyti paskolos dalyko neperdavimo fakta pareiga tenka paskolos gavejui.
Byloje pateikti raÅ¡ytiniai irodymai â ieÅ¡kovo pateiktos 2005 ir 2006 m. pajamu deklaracijos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo saskaitos, patvirtina, kad ieÅ¡kovas turejo tokia pinigu suma, kuri yra nurodyta paskolos raÅ¡telyje ir ja galejo paskolinti atsakovei. Atsakove prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo butu gincijusi paskolos raÅ¡telyje nurodyta suma, nepateike, atsakove pateike dvieju automobiliu isigijimo sutartis, sandoriu bendra suma apie 51650,24 Lt. Atsakove nepateike irodymu, kad pati butu turejusi leÅ¡u Å¡iems automobiliams isigyti.
Liudytojos A. A. parodymai vertintini kritiškai, nes ji nedalyvavo pasirašant paskolos sutarti, mažai tiketina, kad mate paskolos sutarti, nes savojo egzemplioriaus atsakove teismui nepateike, pinigus mate tik praejus kuriam laikui. Ieškovas pripažista, kad atsakove jam gražino 26000,00 Lt, atsakove nepateike irodymu, kad butu gražinusi 2000,00 Lt daugiau nei pripažista ieškovas, atsakoves pateikti rašytiniai irodymai patvirtina, kad buvo gražinta 25000,00 Lt. Atsakoves, jos atstovo ir liudytojos A. A. paaiškinimai, kad 50000,00 Lt, nurodytus paskolos sutartyje sudaro 28000,00 Lt skola ir 22000,00 Lt paskaiciuotos 5 procentu palukanos už laikotarpi kai turejo buti gražinama skola yra nepagrista ir neirodyta, nes paskaiciuotos 5 procentu metines palukanas nuo 28000,00 Lt sumos 28 menesiu laikotarpiui sudaro 3266,67 Lt.Ivertinus virš pateiktus irodymus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas del 24000,00 Lt skolos priteisimo yra tenkintinas, iš atsakoves priteistina 24000,00 Lt skolos pagal 2006-09-30 pasirašyta paskolos sutarti.
Del delspinigiu priteisimo.Å alys gali susitarti, kad už sutarties neivykdyma ar netinkama ivykdyma kaltoji Å¡alis privalo sumoketi netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 str. 1 d.). IeÅ¡kiniams del netesybu (baudos, delspinigiu) iÅ¡ieÅ¡kojimo yra taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡iu menesiu ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Paskolos sutartyje yra nurodyta, kad laiku negražinus pinigu, yra mokami 0,1 proc. delspinigiai už diena. Å ioje byloje nustatyta, kad atsakove savo prievoles pagal pasiraÅ¡yta paskolos sutarti neivykde â negražino visos 50000,00 Lt sumos, kuria atsakovei paskolino ieÅ¡kovas (gražinta tik 26000,00 Lt), galutinis prievoles ivykdymo laikas pasibaige 2010-11-30, atsakove prievoles visiÅ¡kai nebevykde nuo 2009-01-20, todel atsakove yra laikoma pažeidusia prievole.IeÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje ir teismo posedžio metu praÅ¡o priteisti delspinigius už laikotarpi nuo 2009-01-20 iki 2010 m. spalio 20 d., už laikotarpi kai atsakove nustojo vykdyti savo prievole, tai yra, už 21 menesi.IeÅ¡kovo reikalavimas del delspinigiu priteisimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakoves priteistini delspinigiai už Å¡eÅ¡is men. t.y. 183 d. (nuo 2010-04-20 iki 2010-10-20) iÅ¡ atsakovo priteistini 3386,00 Lt delspinigiu.
Del palukanu priteisimo. Termina ivykdyti pinigine prievole praleides skolininke privalo moketi 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iÅ¡kelimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko ivykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todel iÅ¡ atsakoves priteistinos 5 procentu dydžio metines palukanos už priteista suma nuo bylos iÅ¡kelimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko ivykdymo. Del bylinejimosi iÅ¡laidu priteisimoJeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinejimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui â proporcingai teismo atmestu ieÅ¡kinio reikalavimu daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 3 dalys).
Å ioje byloje patenkinta 88,26 proc. ieÅ¡kovo reikalavimu, nes vietoje reikalaujamos 31028,00 Lt. sumos priteista 27386,00 Lt.Paduodamas ieÅ¡kini, ieÅ¡kovas sumokejo 931,00 Lt. žymini mokesti. IeÅ¡kini patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakoves, priteistina 822,00 Lt žyminio mokescio.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakoves 1500,00 Lt iÅ¡laidu advokato pagalbai apmoketi, pateike Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinancius irodymus (b.l. 49, 100). Irodymu atsakove apie turetas bylinejimosi iÅ¡laidas nepateike.Atsižvelgiant i tai, kad ieÅ¡kovo atstove Å¡ioje byloje nerenge procesiniu dokumentu, taciau rinko irodymus â pateike ieÅ¡kovo pajamu deklaracijas, saskaitu iÅ¡raÅ¡us, 4 valandas atstovavo Å¡i ieÅ¡kova teisme, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. isakymu Nr. 1Râ85 patvirtintomis Rekomendacijomis del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste rekomendacijos), atsižvelgiant i patenkintu reikalavimu dali, ieÅ¡kovo praÅ¡yma tenkintinas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakoves Å¡iam iÅ¡kovui priteistinos 508,00 Lt dydžio iÅ¡laidos advokato pagalbai apmoketi (pagal rekomendaciju 8.16 p. â 0,12 MMA, pagal rekomendaciju 8.18 p. â 0,6 MMA, iÅ¡ viso 0,72 MMA =576,00 Lt * 88.28 proc.= 508,00 Lt). IÅ¡ viso ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakoves priteistina 1330,00 Lt bylinejimosi iÅ¡laidu.
Del laikinuju apsaugos priemoniu2010-11-04 Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemone (areÅ¡tas) atsakoves turtui paliktina iki teismo sprendimo isiteisejimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 98, 150, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo E. J. ieÅ¡kini patenkinti iÅ¡ dalies â ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakoves A. U. priteisti 24000,00 Lt skola, 3386,00 Lt delspinigiu, 5 procentu metines palukanas nuo priteistos 27386,00 Lt suma nuo bylos iÅ¡kelimo teisme dienos 2010-11-04 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko ivykdymo ir 1330,00 Lt bylinejimosi iÅ¡laidu.
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.2010-11-04 Klaipedos miesto apylinkes teismo nutartimi taikyta laikinaja apsaugos priemone palikti iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma. Teisejas                                                                                                   Marius Dobrovolskis