2020-09-02 Nr. AB-15933-3-61-3-01617-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1773-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01617-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. gegužės 9 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2018 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 10-TE-610 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei G. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, jog tarnybinė nuobauda – papeikimas jai buvo skirta atsakovui padarius išvadą, kad ji netinkamai kvalifikavo eismo įvykį, t. y. administracinio nusižengimo protokolą V. D. surašė tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, bet ne pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Manė, jog tarnybinė nuobauda jai skirta nepagrįstai, remianti neobjektyviai, vienpusiškai surašyta 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-16 (toliau – ir Išvada), neišnagrinėjus visų objektyvių aplinkybių. Išvadoje neatskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, neaišku, kokiais veiksmais pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigą veikti tik tokiu būdu, pažeidė, neįvertinta ir nenustatyta pareiškėjos kaltė.

3. Pareiškėjos įsitikinimu, ji tinkamai įvykdė 2017 m. lapkričio 30 d. pavedimą surašyti protokolą automobilio OPEL ZAFIRA savininkui V. D. dėl 2017 m. lapkričio 21 d. įvykio (ROIK 07-17-9461052). Pareiškėjai pateiktas vaizdo įrašas buvo neišsamus, t. y. vaizdas užfiksuotas ne nuo to momento, kai į aikštelę įvažiuoja OPEL ZAFIRA, todėl nebuvo galimybės objektyviai nustatyti, ar iki šio automobilio susilietimo su automobiliu VW POLO pastarasis dar nebuvo apgadintas. Iš nuotraukų matyti, kad aikštelės danga itin duobėta, nuožulni.

Automobilis OPEL ZAFIRA, važiuodamas atbulas, įvažiavo į kelio dangos nutrupėjimą ir „pasėdo žemyn“, tuo metu sujudėjo automobilis VW POLO. Nuotraukose ant juodos spalvos automobilio OPEL ZAFIRA nesimato jokių apgadinimų, nors, susidūrus su raudonos spalvos automobiliu VW POLO, jų būtų likę. Vaizdo įraše nematyti susidūrimo, todėl nebuvo galimybės nustatyti, kaip trijose skirtingose automobilio VW POLO bamperio vietose atsirado apgadinimai. Automobilio VW POLO apgadinimų aukštis ir plotis nebuvo išmatuotas (nebuvo nuotraukų su pridėta liniuote).

Be to, pareiškėjos teigimu, įvykio ROIK 07-17-9461052 medžiagoje nebuvo automobilio VW POLO savininkės L. Š. paaiškinimo bei pareigūno, įforminusio šį įvykį, tarnybinio pranešimo, jie į sistemą įkelti vėliau. Siekdama išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pareiškėja apklausė V. D.. V. D. jai tvirtino, jog jis apie tai, kad 2017 m. lapkričio 21 d. sukėlė eismo įvykį, kai statė automobilį stovėjimo aikštelėje, sužinojo tik po kelių dienų iš Vilniaus AVPK pareigūnų; aikštelė buvo labai duobėta, todėl nei jis, nei kartu važiavusi jo žmona nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę, priešingu atveju jis būtų apie tai pranešęs. Pareiškėja, neturėdama detalesnio pavedimo, remdamasi turimais duomenimis, vadovaudamasi savo teisine sąmone bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinantis vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos atvejus, nekonstatavo ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo, nes nenustatė V.

D. kaltės (tiesioginės tyčios) turinio ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvų. Pareiškėja akcentavo, jog ji dėl priimto sprendimo surašė 2017 m. gruodžio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 07-17-9461052, kurį pateikė per elektroninę dokumentų valdymo sistemą, todėl Išvadoje nepagrįstai pateikiami kaltinimai dėl formalaus tarnybinio pranešimo surašymo ir vadovų neinformavimo apie tokį sprendimą.

4. Pareiškėja ginčo situaciją siejo ir su tuo, kad jai pateiktas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2017 m. lapkričio 30 d. pavedimas surašyti protokolą V. D. buvo nepakankamai detalus, jame padarytos grubios klaidos. Pažymėjo, kad pavedime buvo tik nurodyta surašyti protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Tai lėmė, kad pareiškėja tyrė ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pažeidimą „reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas“, o ne toje pačioje teisės normoje nurodytą pažeidimą „draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas“. Pareiškėja teigė, kad pirmajame vaizdo įraše matyti, jog V. D. mobiliuoju telefonu nekalbėjo, juo nesinaudojo. Tirdama antrąjį vaizdo įrašą, pareiškėja dėmesį sutelkė ne į vairuotoją, kuris nelabai ir matėsi, o į tikėtinus automobilio apgadinimus. Be to, pavedimą pateikęs pareigūnas D. N. atsainiai surinko eismo įvykio medžiagą (kaip minėta, pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su tiksliu nukentėjusiosios paaiškinimu), jo tarnybiniame pranešime nebuvo atsakingo asmens rezoliucijos dėl atitinkamos ir konkrečios veikos kvalifikavimo, ir tokių duomenų nebuvimas nesudarė būtinybės pareiškėjai priimti atskirą nutarimą dėl tyrimo dėl tam tikros atskiros veiklos nutraukimo. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad pavedime buvo nurodyta tik ANK 417 straipsnio 3 dalis, o ne 8 dalis, todėl pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pritaikė ne tą straipsnį (turėjo taikyti ne ANK 417 str. 3 d., o 417 str. 8 d.).

5. Pareiškėja pažymėjo, jog sprendžiant dėl jai taikytinos tarnybinės nuobaudos nebuvo nustatinėjamos ir objektyviai įvertintos tariamo tarnybinio nusižengimo priežastys, nenustatyta kaltės forma ir rūšis, nekonstatuota, ar kilo pasekmės. Be to, pareiškėjai už tuos pačius veiksmus buvo skirta ir kita, daug griežtesnė sankcija – Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato (toliau – ir Elektrėnų PK) viršininko įsakymu Nr. 10-IL-4388 apribota galimybė vykdyti funkcijas, tiriant kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokiu būdu atimant galimybę pareiškėjai dirbti mėgstamą darbą. Pareiškėja tvirtino, jog šiuo atveju nei nukentėjusiajai L. Š. (jai atlyginti visi nuostoliai), nei kitiems asmenims nekilo tiesioginių neigiamų pasekmių. Neatsižvelgta į tai, kad tiesioginis vadovas pareiškėją charakterizuoja teigiamai, ji nėra bausta tarnybinėmis nuobaudomis, yra skatinta. Atsižvelgiant į tai, net tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai, pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda turėtų būti pakeista į švelnesnę.

6. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas teigė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja neatliko vienos iš pagrindinių savo funkcijų – užtikrinti policijai keliamo uždavinio atskleisti ir tirti administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) įgyvendinimą, nes nesurašė administracinio nusižengimo protokolo V. D. dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymas) ir 426 straipsnio 3 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) įtvirtintų pažeidimų, nesurinko pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų (neapžiūrėjo iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio OPEL ZAFIRA, neapklausė V.

D. žmonos). Eismo įvykio medžiagoje esančiuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti automobilių OPEL ZAFIRA ir VW POLO susidūrimas, automobilis VW POLO smarkiai sujudėjo, automobiliu OPEL ZAFIRA važiavęs V. D. ir jo žmona pasižiūrėjo (pasukę galvas į kairę) į automobilį VW POLO, taip pat tai, kad V. D., prieš sukeldamas eismo įvykį (įvažiuodamas į aikštelę), naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Šios aplinkybės buvo nurodytos ir patrulio, įforminusio eismo įvykį, tarnybiniame pranešime. Šie duomenys paneigia pareiškėjos argumentus.

Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja veikė sąmoningai, t. y. tyčia nevykdė savo pareigų, motyvuodama tuo, jog neįžvelgė administracinio nusižengimo V. D. veiksmuose, pasišalinant iš eismo įvykio vietos (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo, kad atsitrenkė į kitą automobilį, taip pat teigdama, jog vaizdo įrašuose nematyti susidūrimo fakto, bei nepastebėdama, kaip V. D., vairuodamas automobilį, rankomis naudojasi telefonu. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja nepagrįstai tvirtino, jog vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) vairuotojas nelabai matėsi ir tuo metu pareiškėja kreipė dėmesį į tikėtinus automobilio apgadinimus, kadangi minėto vaizdo įrašo laikas yra ankstesnis nei eismo įvykio laikas, automobilį OPEL ZAFIRA vairavęs asmuo puikiai matomas ir neįmanoma nepastebėti, kad jis kalbėjo telefonu, be to, automobilis judėjo priešinga kryptimi nei eismo įvykio situacijoje.

Atsakovas pažymėjo, jog pakartotinai ištyrus V. D. ir jam surašius administracinio nusižengimo protokolą dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pažeidimų, V. D. sumokėjo jam skirtą 300 Eur baudą (vietoj 30 Eur baudos, kurią jam buvo skyrusi pareiškėja). Ši aplinkybė patvirtina, kad V. D. buvo padaręs pažeidimus, kurių nekvalifikavo pareiškėja. Atsakovas taip pat paaiškino, jog Elektrėnų PK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. 4388 nėra bausmė ar nuobauda, juo keičiamas darbo organizavimas policijos komisariate ir pareiginių funkcijų paskirstymas.

Be to, atsakovas nurodė nesutinkantis su pareiškėjos vertinimu, jog jai skirta tarnybinė nuobauda per griežta, kadangi šiuo atveju pareiškėja, vykdydama administracinio nusižengimo tyrimą, neužfiksavo ir neįvertino net dviejų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš kurių vienas yra pakankamai šiurkštus.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos G. S. skundą.

9. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas E. T. 2017 m. lapkričio 29 d. surašė tarnybinį pranešimą, skirtą Elektrėnų PK, kuriame nurodytos eismo įvykio aplinkybės bei prašoma apklausti V. D. bei surašyti protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, kurio vykdymas buvo pavestas Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniajai specialistei G. S..

10. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 6 d. surašė V. D. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 30 Eur baudą.

11. Pareiškėja tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio tyrimo aplinkybių nurodė, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, matosi tik sujudantis VW POLO, automobilių apgadinimo aukštis nėra išmatuotas. Be to, V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nebuvo nustatytas tiesioginės tyčios turinys ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas, kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį.

12. Vilniaus AVPK Imuniteto skyriaus viršininkas tarnybiniame pranešime nurodė, kad atliekant informacijos patikrinimą dėl tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-51553 nurodytų aplinkybių apie galbūt padarytą neigiamą įtaką tyrimą atliekančiam policijos pareigūnui, susipažinus su Eismo įvykių informacinėje sistemoje (toliau – ir EĮIS) registruoto įvykio Nr. 07-17-9461052 medžiaga, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 12 val. 30 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pranešėjos L. Š. vairuotą ir pastatytą automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitas automobilis, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Į įvykio vietą atvykusio Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-os kuopos l-ojo būrio vyr. patrulio S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame matoma, jog automobilio OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas stovėjimo aikštelėje atbuline eiga, kliudė automobilį VW POLO. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad minėto automobilio vairuotojas, prieš sukeldamas eismo įvykį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Automobilis OPEL ZAFIRA priklauso V. D..

13. Pareiškėja 2018 m. sausio 25 d. paaiškinime teigė, kad gautame pavedime jai nurodyta surašyti protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, straipsniai nedetalizuoti. Pranešime nurodyta, jog visa medžiaga nuskenuota ir pridėta EĮIS ROIK 07-17-9461052. Užregistruotame įvykyje ROK 07-17-9461052 buvo pridėtos apgadinto automobilio VW POLO 2 nuotraukos ir filmuota medžiaga. Peržiūrint filmuotą medžiagą matyti, kad nebuvo galimybės objektyviai ir neginčytinai nustatyti, ar iki jo susilietimo su automobiliu VW POLO pastarasis nebuvo apgadintas iki tol.

Be to, aikštelė, kurioje įvyko kontaktas tarp automobilių, yra stipriai duobėta. Automobilio OPEL vairuotojas, važiuodamas atbulas, įvažiuoja į kelio dangos nutrupėjimą, „pasėda žemyn“ ir tuo metu sujuda automobilis VW POLO. Pridėtose nuotraukose kelio dangos ištrupėjimas ir nuožulnumas aiškiai matosi. Jokių apgadinimų ant automobilio OPEL nesimatė, o atsižvelgiant į tai, kad VW POLO yra raudonos spalvos, tai ant juodos spalvos OPEL jie būtų likę. Be to, ant automobilio VW POLO bamperio matosi apgadinamai trijose skirtingose vietose, todėl nustatyti, kas ir kada juos padarė, nėra galimybės, nes pačioje filmuotoje medžiagoje susidūrimo fakto nematyti.

Matosi tik sujudantis VW POLO. Automobilio VW POLO apgadinimų aukštis nėra išmatuotas. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo iškviestas V. D., kuris apklausos metu paaiškino, kad apie įvykį sužinojo po kelių dienų iš pareigūnų, kiemas buvo duobėtas, todėl nepastebėjo, kad kliudė kitą transporto priemonę, susidūrimo nepajuto ir kartu važiavusi vairuotojo žmona. Pareiškėja nurodė pagal pateiktą filmuotą medžiagą ir V. D. paaiškinimą nenustačiusi kaltės (tiesioginės tyčios) turinio ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, V.

D. surašė protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas), kaip to reikalavo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Paieškos poskyrio specialistas D. N., pažymėdamas kaip kvalifikuojantį pasitraukimo iš eismo įvykio vietos straipsnį. Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas) taikymo pareiškėja paaiškino, kad peržiūrint filmuotą medžiagą dėmesį kreipė ir žiūrėjo ne į vairuotoją, kuris nelabai matėsi, o į tikėtinus automobilio apgadinimus.

Kadangi D. N. pavedime nebuvo užsiminta apie naudojimąsi mobilaus ryšio priemone, todėl į šį numanomą pažeidimą neįsigilino ir jo nematydama neužfiksavo. Dėl nesurašyto protokolo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį pareiškėja nurodė, kad šiuo aspektu ji surašė tarnybinį pranešimą.

14. Elektrėnų PK 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-1S-16 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. S. veiksmų“ nurodyta, kad pareiškėja netinkamai kvalifikavo eismo įvykį ir pagal Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-48634 apklausė V. D. bei surašė jam administracinio nusižengimo protokolą tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad šis, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio būklę ir, važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio ir jį apgadino, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymas), nerinko pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio OPEL ZAFIRA, neapklausė V. D. žmonos). Aptariamu atveju dėl netinkamo teisės aktų nuostatų interpretavimo pareiškėja nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos ir tokiu būdu neužtikrino ANK 567 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo. Be to, pareiškėja sąmoningai, t. y. tyčia, nevykdė pareigos, nurodytos pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.14 punktuose, motyvuodama tuo, jog neįžvelgė administracinio nusižengimo V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį. Taip pat nurodydama, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, o tik sujudantis VW POLO, bei nepastebėdama, kaip V. D., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi telefonu. Šie jos teiginiai nevertintini kaip pateisinantys tarnybinių pareigų neatlikimą. Pareiškėjos veiksmai, pasireiškę neveikimu, buvo laikomi netinkamu tarnybinių pareigų atlikimu, padarytu kaltais veiksmais (tyčia), t. y. tarnybiniu nusižengimu, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

15. Vilniaus AVPK viršininkas ginčijamu 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-610, remdamasis Išvada bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

16. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Išanalizavęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad vaizdo įraše (įrašo laikas: 12.09 val.) akivaizdžiai matyti automobilių susidūrimas, t. y. OPEL ZAFIRA atsitrenkė į VW POLO, kuris smarkiai sujudėjo, o automobiliu OPEL ZAFIRA važiavęs V. D. ir jo žmona pasižiūrėjo (pasukę galvas į kairę) į automobilį VW POLO. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjos teiginius, kad vairuotojas ir jo žmona nejuto automobilių susidūrimo. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad tarp automobilių buvo kontaktas. Kitame vaizdo įraše (įrašo laikas: 12.08 val.) matyti kaip automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas, prieš sukeldamas eismo įvykį, įvažiuodamas į aikštelę naudojosi ranka mobiliojo ryšio priemone. Šios aplinkybės buvo nuodytos ir Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K., įforminusio eismo įvykį, tarnybiniame pranešime. Teismo vertinimu, vaizdo įrašuose akivaizdžiai matomos aplinkybės sudarė pagrindą spręsti dėl vairuotojo V. D. atsakomybės, numatytos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir 417 straipsnio 3 dalį (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymas). Be to, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nerinko pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio OPEL ZAFIRA, neapklausė V. D. žmonos). Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, jog vairuotojas vaizdo įraše nelabai matėsi ir pareiškėja kreipė dėmesį į tikėtinus automobilio apgadinimus, nes vaizdo įrašuose yra rodomas laikas, o asmuo, vairavęs automobilį, puikiai matomas, todėl neįmanoma nepastebėti, jog asmuo kalbėjo telefonu. Automobilis juda priešinga kryptimi nei eismo įvykio situacijoje. Šie faktai patvirtina, kad pareiškėja netinkamai vykdė administracinio nusižengimo tyrimą, o skunde išdėstyti argumentai laikytini gynybine pozicija.

17. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog EĮIS nebuvo pateikta visa medžiaga apie įvykį ROIK 07-17-9461052, t. y. tik 2 nuotraukos ir filmuota medžiaga, kadangi taip pat buvo pateiktas vyriausiojo patrulio S. K. eismo įvykio vietos planas ir schema. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 2 dalimi, pareiškėja, tirdama administracinį nusižengimą ir matydama, kad trūksta medžiagos ar pateikta ne visa medžiaga, turėjo galimybę išsireikalauti trūkstamą medžiagą, t. y. surinkti trūkstamus įrodymus, objektyviam ir visapusiškam administracinio nusižengimo išnagrinėjimui. Pareiškėja to nepadarė ir sprendimą priėmė tik pagal tuos duomenis, kuriuos turėjo. Tai, kad pareiškėjai kitų duomenų, išskyrus pateiktus prie registruoto įvykio ROIK 07-17-9461052, netrūko sprendimui priimti, ji patvirtino teismo posėdyje. Be to, teismas atmetė pareiškėjos pretenzijas, jog pateikti vaizdo įrašai buvo sumaišyti vietomis, nes vaizdo įrašuose yra nurodytas filmavimo laikas, todėl nesudėtinga atkurti įvykių seką.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus, kad jai skirtame pavedime V. D. inkriminuojami straipsniai nebuvo detalizuoti, ir ištyręs Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybinį pranešimą (pavedimą), padarė išvadą, kad šiame dokumente buvo nurodytos minėto eismo įvykio aplinkybės bei prašoma apklausti V. D. bei surašyti ANK protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Tiek šiame tarnybiniame pranešime, tiek jo vykdymo pavedime nėra nurodytos ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies normų dispozicijos. Kaip matyti iš ANK 417 straipsnio 3 dalies normos dispozicijos, joje nurodytas ne vienas administracinis nusižengimas, todėl pareigūnas, gavęs pavedimą ir prie jo esančią medžiagą, atlikęs administracinio nusižengimo tyrimą, turi parinkti tinkamą šios normos dispoziciją pagal nustatytą administracinį nusižengimą. Išanalizavęs pareiškėjos pareigybės aprašyme, t. y. Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.10-V-1661 patvirtintame Elektrėnų PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašyme (toliau – ir Pareigybės aprašymas), suformuluotas valstybės tarnautojo funkcijas, be kita ko, pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių nusižengimų bylų teiseną (6.4 ir 6.14 p.), teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog pavedime nebuvo detalizuoti nurodyti straipsniai, t. y. ANK 417 straipsnio 3 dalies konkreti dispozicinė norma, pabrėždamas, jog pavedime buvo nurodyti konkretūs straipsniai.

19. Teismas nusprendė, kad atsakovas Išvadoje pagrįstai konstatavo, jog aplinkybių visuma paneigia pareiškėjos argumentus, lėmusius jos sprendimą nerašyti V. D. administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų, įtvirtintų ANK 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas) ir 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Pareiškėja netinkamai interpretavo teisės aktų nuostatas, todėl nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos ir tokiu būdu neužtikrino ANK 567 straipsnyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo. Kaip teisingai Išvadoje nurodė atsakovas, pareiškėja sąmoningai, t. y. tyčia nevykdė pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.14 punktuose nurodytos pareigos, motyvuodama tuo, jog V. D. veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos neįžvelgė administracinio nusižengimo (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį, bei nurodydama, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, o tik sujudantis automobilis VW POLO, taip pat nepastebėdama, kaip V. D. rankomis naudojosi telefonu vairuodamas automobilį. Teismas minėtų pareiškėjos teiginių nelaikė pateisinančiais tarnybinių pareigų neatlikimą. Nurodyti pareiškėjos veiksmai pasireiškė neveikimu, kuris vertintinas kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, padarytas kaltais veiksmais (tyčia), t. y. tarnybinis nusižengimas, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

20. Teismo vidiniu įsitikinimu, akivaizdu, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Išvadoje aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai (ką ji turėjo atlikti būdama statutine valstybės tarnautoja pagal pareigybės aprašymą)), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tiesioginė tyčia, aplaidumas). Pareiškėja, susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo kaip privalo elgtis, ir ji nenurodė objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai ir teisingai įvertinti administracinius nusižengimus pagal teisės normų reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos padaryta veika kvalifikuota teisingai, atsakovas įrodė pareiškėjos veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėtį.

21. Teismas nepritarė pareiškėjos nuomonei, jog jai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas neproporcinga konstatuotiems pažeidimams. Pareiškėjai skirta nuobauda priskirtina prie švelnesnių nuobaudų ir, įvertinus padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, laikytina teisinga. Tokia nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

22. Teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais, nustatęs, kad ginčijamas Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, padarė išvadą, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas netyrė Elektrėnų PK viršininko 2018 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. 10-IL-4388 teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėja nesuformulavo reikalavimų dėl šio akto.

III. 23. Pareiškėja G. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

24. Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas nėra objektyvus ir neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes teismas iš esmės rėmėsi tik Išvadoje atsakovo išdėstytais argumentais, visiškai neanalizuodamas pareiškėjos nurodytų svarbių aplinkybių, kuriomis ji grindė savo priimtus sprendimus. Pareiškėja pakartoja savo argumentus, kad nebuvo išanalizuota ir nustatyta jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis (neaišku, kokiais veiksmais ji padarė tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigą veikti tik tokiu būdu, pažeidė, nenustatyta jos kaltė), kad jos sprendimas nesurašyti protokolo V.

D. dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo yra pagrįstas teisine sąmone ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškinant pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atvejus (nebuvo nustatytas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvai). Pareiškėja tvirtina, kad teismas visiškai nevertino jos argumentų, jog vaizdo įrašai negali būti vienintele ir patikima įrodinėjimo priemone, nes jie trumpi, iškarpyti, nerodantys nei pradžios, nei pabaigos, supainioti vietomis (dėl to pareiškėja pamanė, jog V.

D. įvažiavo į aikštelę ir norėjo išvažiuoti atbulas, bet supratęs, kad taip padaryti neišeis, nuvažiavo, pravažiuodamas pro stovintį automobilį; tuomet pareiškėja stebėjo, ar ant jo automobilio nėra raudonų dažų). Teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėja melavo tvirtindama, kad nematė vaizdo įrašų kampe rodomo laiko. Atsakovas pastarojo fakto anksčiau neakcentavo, o aplinkybė, kad vaizdo įrašai pateikti ne ta tvarka, paaiškėjo tik juos peržiūrėjus teismo posėdyje. Pareiškėjos atstovė neturėjo galimybės susipažinti su vaizdo įrašais iki teismo posėdžio, nes jie nebuvo pateikti.

Pareiškėja teigia, jog tarnybinė nuobauda jai skirta remiantis neoriginaliu, redaguotu, nepakankamai kokybišku vaizdo įrašu, nepaisant to, kad vaizdas nebuvo ištisinis ir nesumontuotas. Be to, pareiškėja mano, kad teismas netinkamai interpretavo ANK normas, nes, vadovaujantis ANK 569 straipsnio 2 dalimi, rinkti įrodymus privalėjo ne ji, o bylą tiriantis pareigūnas. Pažymėta, kad pareiškėja dirba Elektrėnų PK, o administracinio nusižengimo padarymo vieta – Vilniaus miestas, todėl rinkti įrodymus turėjo jos kolegos, dirbantys Vilniaus miesto teritorijos ribose.

Pareiškėja tvirtina, kad pagal pateiktą medžiagą ji priėmė tokį sprendimą, koks atitiko realią situaciją, o ANK 426 straipsnio 1 dalis buvo nurodyta kaip atskiras straipsnis, o ne lydintysis ANK 417 straipsnio 3 dalį. Be to, aplinkybės, susijusios su ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo tyrimu, patvirtina pareiškėjos argumentus, jog ne ji, o įvykį tyręs pareigūnas nevisapusiškai atliko savo funkcijas, surinkta medžiaga buvo nekokybiška, o pavedimas pareiškėjai suformuluotas netiksliai ir atsainiai.

25. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog įrodymus privalėjo rinkti ne ji, o kiti pareigūnai, tokią poziciją grindžia ANK 608 straipsnio 1 dalies, 563, 567 ir 569 straipsnių nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008).

30. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, bet nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).

31. Už tarnybinius nusižengimus statutiniams valstybės tarnautojams skiriamos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (aktuali redakcija galiojusi ginčo metu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m sausio 1 d.) nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Vidaus tarnybos statuto 33 str. 1 d.).

32. Šiuo atveju Elektrėnų PK 2018 m. vasario 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-1S-16 „Dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyresniosios tyrėjos G. S. veiksmų“ (b. l. 7–16) konstatavo, jog iš eismo įvykio medžiagoje esančio vaizdo įrašo (įrašo laikas: 12.09 val.) aiškiai matyti automobilių susidūrimas (OPEL ZAFIRA atsitrenkė į VW POLO), dėl kurio automobilis VW POLO smarkiai sujudėjo, bei kaip automobiliu OPEL ZAFIRA važiavęs V. D. ir jo žmona pasižiūrėjo (pasukę galvas į kairę) į automobilį VW POLO, nors pareiškėja savo tarnybiniame pranešime nurodė priešingai.

Kitame vaizdo įraše (įrašo laikas: 12.08 val.) akivaizdžiai matyti kaip automobilio OPEL ZAFIRA vairuotojas, įvažiuodamas į aikštelę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Vaizdo įrašai taip pat paneigia pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad aikštelė, kurioje įvyko kontaktas tarp automobilių, stipriai duobėta, matomi keli asfalto nutrupėjimai. Nustatytų faktinių duomenų pakanka konstatuoti, kad pareiškėja, vykdydama Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-48634 suformuluotą pavedimą apklausti V.

D. bei surašyti ANK protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, bet 2017 m. gruodžio 6 d. surašydama administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu tik pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skirdama V. D. 30 Eur baudą, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Išvadoje pažymėta, jog, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o Pareigybės aprašymo 6.4 papunktyje nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir priima nutarimus šiose bylose, vykdo administracinių nusižengimų bylų teiseną; 6.14 papunktyje – vykdo užduotis dėl teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimų, susijusių su procesiniais veiksmais ir veiksmais, susijusiais su administracinių nusižengimų bylų teisenos vykdymu.

Pareiškėja, kaip policijos pareigūnė, privalanti savo tarnybą atlikti taip, kad būtų užtikrinti Policijos įstatymo 5 straipsnyje policijai keliami uždaviniai, tarp jų – administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas, ir kurios, kaip matyti iš Pareigybės aprašymo, viena pagrindinių funkcijų – užtikrinti šio uždavinio įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju neatliko veiksmų šiai savo pareigai tinkamai įvykdyti, išskyrus tai, jog pagal minėtą 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybinį pranešimą apklausė V.

D. bei surašė jam administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad šis, vairuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio ir jį apgadino. Pareiškėja nesurašė administracinio nusižengimo protokolo dėl pažeidimų, numatytų ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles) ir 417 straipsnio 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymas), nerinko pažeidimą kvalifikuojančių faktinių duomenų (neapžiūrėjo iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio OPEL ZAFIRA, neapklausė V.

D. žmonos). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja dėl netinkamo teisės aktų nuostatų interpretavimo nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos ir tokiu būdu neužtikrino ANK 567 straipsnyje nustatytų administracinių nusižengimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimo. Pareiškėja veikė sąmoningai, t. y. tyčia nevykdė Pareigybės aprašymo 6.4 ir 6.14 papunkčiuose įtvirtintų pareigų, motyvuodama tuo, jog V. D. veiksmuose neįžvelgė administracinio nusižengimo pasišalinant iš eismo įvykio vietos (nebuvo tiesioginės tyčios), kadangi kaltininkas paaiškino, jog dėl duobėto kelio nepastebėjo kaip atsitrenkė į kitą automobilį; bei nurodydama, kad filmuotoje medžiagoje nematyti susidūrimo fakto, o tik sujudantis VW POLO; taip pat nepastebėdama, kaip V.

D. rankomis naudojosi telefonu vairuodamas automobilį. Nurodyti pareiškėjos veiksmai, pasireiškę neveikimu, vertintini kaip netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas, padarytas kaltais veiksmais (tyčia), t. y. tarnybinis nusižengimas, už kurį jai skirtina tarnybinė nuobauda.

33. Vilniaus AVPK viršininkas ginčijamu 2018 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 10-TE-610 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei G. S.“ (b. l. 17), vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgdamas į Išvadą, skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

34. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudą nebuvo nustatyti visi būtinieji tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nes nėra aišku, kokiais veiksmais pareiškėja padarė jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kokius teisės aktus, imperatyviai numatančius pareigą veikti tik tokiu būdu, pažeidė, kokiais teisės aktais grindžiamas tarnybinio nusižengimo konstatavimo faktas, neįvertintas jos kaltės klausimas (kaltė nenustatyta). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos veikoje akivaizdžiai buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, padaryta veika kvalifikuota teisingai. Išvadoje aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjos veiksmai (ką ji turėjo atlikti būdama statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą), kuriais ji pažeidė atitinkamas teisės normas). Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tiesioginė tyčia, aplaidumas). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėja, susipažinusi su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, ir ji nenurodė objektyvių aplinkybių, trukdžiusių tinkamai įvertinti administracinius nusižengimus pagal teisės normų reikalavimus. Pastebėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nedetalizavo, kodėl nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.

35. Kaip minėta, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2041 redakcija) 1 dalyje yra įtvirtintos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, tarp jų – tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p.). Vilniaus AVPK viršininko 2016 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.10-V-1661 patvirtinto Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo (b. l. 61–63) 6 punkte išdėstytos Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo, t. y. pareigų, kurias ginčo laikotarpiu ėjo pareiškėja, funkcijos, be kita ko, pagal kompetenciją atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir priimti nutarimus šiose bylose, vykdyti administracinių nusižengimų bylų teiseną (6.4 p.); vykdyti užduotis dėl teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimų, susijusių su procesiniais veiksmais ir veiksmais, susijusiais su administracinių nusižengimų bylų teisenos vykdymu (6.14 p.). Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja netinkamai įvykdė minėtąsias funkcijas, nes neteisingai įvertino jai pateiktoje medžiagoje esančius duomenis (vaizdo įrašuose akivaizdžiai matyti ir tai, kad V. D., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, ir tai, kad V. D. bei kartu su juo važiavusi žmona pastebėjo, jog kliudė automobilį VW POLO, tačiau, nepaisant to, pasišalino iš eismo įvykio vietos) bei nesurinko papildomų duomenų, būtinų administracinio nusižengimo bylai teisingai išspręsti (neapžiūrėjo automobilio, neapklausė V. D. žmonos), todėl netinkamai surašė protokolą dėl V. D. padarytų nusižengimų (administracinį nusižengimą konstatavo tik pagal ANK 417 str. 3 d., nurodydama, kad asmuo, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į kelio būklę ir, važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo iki šalia stovinčio automobilio ir jį apgadino). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra pakankamai išsamiai aptartos Išvadoje, taip pat nustatyta pareiškėjos kaltės forma – tyčia, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos teiginius, jog jai inkriminuojamoje veikoje nenustatyti visi būtinieji tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

36. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde pabrėžia savo įsitikinimą, jog ji pagrįstai nepritaikė V. D. teisinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes pagal pateiktą medžiagą ir V. D. paaiškinimą nenustatė kaltės (tiesioginės tyčios) turinio bei pasišalinimo iš įvykio vietos motyvų. Atsakovas laikosi pozicijos, išreikštos ir Išvadoje, jog vaizdo įraše matomas V. D. ir jo žmonos elgesys paneigia vėliau V. D. pateiktus paaiškinimus, jog jis nepastebėjo kliudęs kitą automobilį, t. y. V. D. ir jo žmona buvo atsisukę pažiūrėti į kliudytą automobilį VW POLO, taigi pareiškėja, remdamasi šiais objektyviais įrodymais, turėjo surašyti protokolą dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vaizdo įrašų turinį, sutiko su atsakovo nuomone, kad buvo pagrindas V. D. taikyti atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą (įrašo laikas: 12.09 val.), pritaria tokiai išvadai. Vaizdo įraše matyti, kaip juodos spalvos automobilis OPEL ZAFIRA važiuoja atbulomis ir kliudo raudonos spalvos automobilį VW POLO (susidūrus automobiliams stovintis VW POLO šiek tiek parieda atgal, o OPEL ZAFIRA pavažiavus į priekį, grįžta į pradinę stovėjimo vietą); nors automobilyje OPEL ZAFIRA sėdinti keleivė į kairę, kurioje stovėjo VW POLO, pasižiūrėjo pora sekundžių anksčiau nei įvyko susidūrimas, OPEL ZAFIRA vairuotojas į automobilį VW POLO atsisuko būtent susidūrimo akimirką ir žvelgė ta kryptimi VW POLO toliau judant (grįžtant į pradinę stovėjimo vietą), todėl negalėjo nesuvokti kliudęs kitą transporto priemonę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pritarti Išvadoje pateiktam vertinimui, kad pareiškėja netinkamai ištyrė V. D. veiksmus, remdamasi tik subjektyviais paties asmens, įtariamo padarius administracinį nusižengimą, paaiškinimais.

37. Pareiškėja tvirtina, kad netinkamas V. D. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį įvyko ne dėl jos, o dėl tikėtiną administracinį nusižengimą tyrusio pareigūno kaltės, nes surinkta medžiaga buvo nekokybiška, pavedimas suformuluotas netiksliai ir atsainiai, į EĮIS įkelti vaizdo įrašai buvo supainioti vietomis (pareiškėja nepastebėjo, kad OPEL ZAFIRA vairuotojas rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, nes ant automobilio OPEL ZAFIRA ieškojo susidūrimo su VW POLO žymių, nežinodama, kad antrajame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės įvyko prieš automobilių susidūrimą).

Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pastebėjo, kad vaizdo įraše (įrašo laikas: 12.08 val.) asmuo, vairavęs automobilį, yra puikiai matomas, todėl neįmanoma nepastebėti, jog jis kalbėjo telefonu. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės nebeginčija, ar vairuotojas vaizdo įraše gerai matėsi, tačiau akcentuoja, jog vaizdo įrašai EĮIS buvo sukeisti vietomis, teigia, kad pats atsakovas tik bylos nagrinėjimo teisme metu pastebėjo vaizdo įrašuose rodomą laiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Išvadoje vaizdo įrašai yra atskiriami būtent pagal jų padarymo laiką, todėl pareiškėjos teiginiai, jog tik teisme paaiškėjo, kad vaizdo įrašai sukeisti vietomis, ir nebuvo įmanoma anksčiau nustatyti įvykių eigą, neatitinka tikrovės. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vaizdo įrašų įkėlimo į EĮIS tvarka nelaikytina aplinkybe, šalinančia pareiškėjos atsakomybę dėl vaizdo įraše užfiksuoto akivaizdaus administracinio nusižengimo nepastebėjimo.

Remiantis Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2017 m. lapkričio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 07-17-9461052 (b. l.

72) ir pačios pareiškėjos paaiškinimais, pavedime apklausti V. D. ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą buvo aiškiai nurodyti jam inkriminuojamų nusižengimų straipsniai – ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalis. ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų (2017 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. XIII-640 redakcija). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, siekdama išsiaiškinti, kuris būtent iš minėtų ANK 417 straipsnio 3 dalyje išvardytų pažeidimų yra inkriminuojamas V. D., kreipėsi į pavedimą davusį pareigūną ar kitus asmenis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja pati priėmė sprendimą, kuriuos iš minėtų pažeidimų tikrinti, tačiau pažeidimas – draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas liko neištirtas, nepaisant to, kad, kaip matyti iš Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1-os kuopos l-ojo būrio vyr. patrulio 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 73), ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pažeidimas V.

D. buvo inkriminuojamas būtent dėl to, jog vaizdo įraše matyti, kad šis asmuo, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Taigi, Išvadoje pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėja nesiėmė pakankamų veiksmų ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems pažeidimams ištirti.

38. Teisėjų kolegija pastebi, kad ir pareiškėjos, ir atsakovo pozicija dėl duomenų V. D. padarytiems administraciniams nusižengimams ištirti pakankamumo yra prieštaringa, nenuosekli. Pareiškėja, viena vertus, tvirtina, kad administracinių nusižengimų tyrimui pateikta medžiaga buvo nekokybiška, neišsami (pvz., vaizdas užfiksuotas ne nuo to momento, kai į stovėjimo aikštelę įvažiuoja automobilis OPEL ZAFIRA, nebuvo išmatuotas automobilio VW POLO apgadinimų aukštis, EĮIS nepateikti VW POLO savininkės L. Š. paaiškinimas bei pareigūno, įforminusio įvykį, tarnybinis pranešimas (pastarieji dokumentai įkelti vėliau)), o jai skirtas pavedimas – nelabai detalus; kita vertus, pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jai pakako turimos medžiagos sprendimui dėl administracinio nusižengimo priimti (protokolui surašyti), byloje nėra duomenų, jog ji ėmėsi veiksmų papildomiems duomenims surinkti (išskyrus įvykdytą nurodymą apklausti V. D.) ar informuoti atsakingus pareigūnus apie pateiktą nevisapusišką informaciją, kitas kliūtis tinkamam tyrimui atlikti. Atsakovas, viena vertus, tvirtina, kad pareiškėja nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos (neapžiūrėjo iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio OPEL ZAFIRA, neapklausė V. D. žmonos); kita vertus, nei Išvadoje, nei atsiliepimuose į skundą ir apeliacinį skundą nekonkretizuojama, kokias aplinkybes būtų galima patvirtinti / paneigti atlikus automobilio OPEL ZAFIRA apžiūrą ar V. D. žmonos apklausą, nėra duomenų, jog šie veiksmai buvo atlikti iš naujo vykdant V. D. inkriminuojamų administracinių nusižengimų tyrimą, o administracinių nusižengimų tyrimo metu pareiškėjos priimti sprendimai Išvadoje ginčijami remiantis išimtinai tik vaizdo įrašuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovo išvada, jog pareiškėja nesurinko eismo įvykio aplinkybių vertinimui reikšmingos medžiagos, t. y. neapžiūrėjo iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio OPEL ZAFIRA, neapklausė V. D. žmonos, nėra pakankamai pagrįsta, todėl šalintina iš konstatuoto tarnybinio nusižengimo turinio.

39. Dėl pareiškėjos keliamų abejonių dėl pateiktų vaizdo įrašų kaip įrodymų tinkamumo teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

40. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos argumentus, jog pateikti vaizdo įrašai negali būti vienintele ir patikima įrodinėjimo priemone, nes jie trumpi, iškarpyti, nerodantys nei pradžios, nei pabaigos, sukeisti vietomis; pareiškėjos atstovei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su šiais vaizdo įrašais atvykus susipažinti su bylos medžiaga 2019 m. kovo 13 d., nes jie dar nebuvo pateikti į bylą; tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta remiantis neoriginaliu, redaguotu, nepakankamai kokybišku vaizdo įrašu. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip minėta, aplinkybė, kad vaizdo įrašai EĮIS buvo įkelti sukeisti vietomis, šiuo atveju neturi esminės reikšmės, nes juose užfiksuoti atskiri akivaizdūs pažeidimai. Pareiškėja teismo posėdyje tvirtino, jog, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, jai pakako turimos medžiagos (jos teigimu, tuo metu jai tebuvo pateikti šie vaizdo įrašai, dvi nuotraukos, ji taip pat apklausė V. D.). Pareiškėja pakartotinai akcentuoja, jog nėra pateikta vaizdo įrašų pradžia ir pabaiga, bet neaišku, kokią reikšmę kilusiam ginčui tokie duomenys turėtų, kadangi V. D. padaryti pažeidimai vaizdo įrašuose akivaizdžiai matomi, neilga šių įrašų trukmė nedaro jų savaime nepriimtinais įrodymais. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nekėlė abejonių dėl pateiktų vaizdo įrašų autentiškumo, o apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokiu būdu šie vaizdo įrašai buvo redaguoti, neginčija, kad tai tie patys vaizdo įrašai, kurie buvo įkelti į EĮIS jai tiriant administracinį nusižengimą. Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovė neprašė atidėti posėdį ar kitaip sudaryti sąlygas jai susipažinti su pateiktais vaizdo įrašais, pateikti jų analizę, šie vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu ir pakomentuoti abiejų ginčo šalių, o apeliaciniame skunde pareiškėja nedetalizuoja, kaip toks susipažinimo su vaizdo įrašais būdas apribojo jos teisę į veiksmingą teisinę gynybą. Remiantis šiais argumentais, pareiškėjos teiginiai dėl pateiktų vaizdo įrašų kaip įrodymų netinkamumo laikytini nepagrįstais.

41. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

42. Šiuo atveju pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji netinkamai įvertino jai pateiktus įrodymus apie V. D. padarytus administracinius nusižengimus ir, atitinkamai, neteisingai surašė administracinio nusižengimo protokolą. Pavedime surašyti V. D. administracinio nusižengimo protokolą pareiškėjai buvo aiškiai nurodyti straipsniai, kuriuose įtvirtinti jam inkriminuojami pažeidimai (t. y. ANK 417 str. 3 d. ir 426 str. 1 d.), jai taip pat pateikti vaizdo įrašai, kuriuose minėti pažeidimai akivaizdžiai matomi, tačiau, nepaisant to, pareiškėja padarė neteisingas išvadas dėl abiejų šių nusižengimų (dėl ANK 417 str. 3 d. įtvirtinto pažeidimo paaiškino, jog ji „nepastebėjo“, kad V. D., vairuodamas automobilį, rankomis naudojasi mobiliojo ryšio priemone; dėl ANK 426 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo teigė ir kad pateikti duomenys buvo neišsamūs, nekokybiški, ir kad jai pakako duomenų sprendimui priimti (t. y. nekonstatuoti ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo), nes V. D. tvirtino nepadaręs nusižengimo, t. y. prieš išvažiuojant nepastebėjęs, jog sukėlė eismo įvykį) bei pritaikė jam netinkamo dydžio teisinę atsakomybę. Išvadoje atsižvelgta į tai, kad pareiškėja vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1998 metų, dabartines pareigas eina nuo 2016 m. spalio 20 d.; yra skatinta, neturi galiojančių nuobaudų, charakterizuojama teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su pareiškėjai skirta tarnybine nuobauda, pastebėjo, jog ši nuobauda priskirtina prie švelnesnių nuobaudų, laikė, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus, todėl yra teisinga. Pareiškėja apeliaciniame skunde nebekėlė ginčo dėl jai skirtos tarnybinės nuobaudos griežtumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau minėtos aplinkybės sudaro prielaidas pripažinti, jog pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

43. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamą Įsakymą, taip pat Išvadą, kuri laikytina sudėtine ginčijamo administracinio akto dalimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Įsakymas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius