Court allows citizenship restoration claim by finding grandfather maintained ties to Lithuania despite emigration.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal overturned the first-instance dismissal, ruling that the applicant's request to establish his grandfather's Lithuanian citizenship must be granted. The applicant argued that his grandfather, who emigrated to Palestine in 1924, maintained family ties in Lithuania, while the Migration Department denied the claim due to insufficient documentation. The court found the applicant's testimony regarding continuous family residence and lack of severed ties credible and sufficient to prove citizenship under the relevant statute.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo 20 str. 2 d.; 22 str.: A person who emigrated abroad may be deemed to have lost citizenship only if they severed ties with Lithuania, and evidence of maintained family connections and residence in the homeland is sufficient to establish citizenship prior to the cutoff date.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1378-258/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36675-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Rita KisielienÄ teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjo G. P. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. lapkriÄio 22 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo G.
P. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjo senelis S. R., gimÄs 1899-02-01, Lietuvoje, Butrimonyse, ir 1924 m. emigravÄs iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , buvo Lietuvos Respublikos pilietis. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kreipÄsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su praÅ¡ymais dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimo.
Migracijos departamentas informavo pareiÅ¡kÄjÄ , jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimams dÄl Lietuvos Respublikos pilietybÄs atkÅ«rimui priimti. NurodÄ, kad siekia atkurti sau ir savo dukroms Lietuvos Respublikos pilietybÄ.
2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikÄ. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 3. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017 m. lapkriÄio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetÄ.
4. Teismas nustatÄ, kad pagal Lietuvoje esanÄius duomenis S. R., gimÄ (duomenys neskelbtini), Butrimonyse. Pagal duomenis, gautus iÅ¡ Izraelio institucijų, pareiÅ¡kÄjo senelis S. R., gimÄ (duomenys neskelbtini) arba 1901 m. balandžio mÄn. Nors ir yra neatitikimų dokumentuose nurodytose pavardÄse (R. ir R.) bei nesutampa nurodytos S. R. (R.) gimimo datos, tikÄtina, kad tai gali bÅ«ti tas pats asmuo, neatitikimų dÄl S. R. iÅ¡vykimo į Izraelį (PalestinÄ ) 1924 m. nÄra. Å ioje byloje nustatyta, kad S. R. (R.) iÅ¡ Vilniaus kraÅ¡to iÅ¡vyko iki 1939-10-27.
5. Teismas pažymÄjo, kad net ir tuo atveju, jei bÅ«tų laikoma, kad S. R. (R.) buvo įgijÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki 1924 m., teismui pateiktų duomenų neužtenka konstatuoti, kad S. R. (R.) Lietuvos Respublikos pilietybÄ turÄjo iki 1940 m. birželio 15 d. 1939 m. rugpjÅ«Äio 8 d. Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo (toliau â PÄ®) 20 str. 2 d. buvo įtvirtinta, kad asmuo Lietuvos pilietybÄs netenka priÄmÄs svetimos valstybÄs pilietybÄ, o Å¡io įstatymo 22 str. nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali bÅ«ti pripažintas netekusiu Lietuvos pilietybÄs, jeigu jis bent dvejus metus negyvena Lietuvoje ir nutrÅ«ksta ryÅ¡ius su Lietuvos gyvenimu.
6. Teismas sprendÄ, kad nÄra pateikta duomenų, patvirtinanÄių, jog S. R. (R.) nuo 1924 m. iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo priÄmÄs kitos valstybÄs pilietybÄs ir tokiu bÅ«du netekÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs, taip pat teismui nepateikta įrodymų, galinÄių patvirtinti, jog S. R. (R.) Lietuvoje negyvenus dvejus metus nenutrÅ«ko jo ryÅ¡iai su Lietuva. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, jog S. R. (R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo argumentai 7. Apeliantas (pareiÅ¡kÄjas) G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. lapkriÄio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ tenkinti arba perduoti bylÄ Vilniaus miesto apylinkÄs teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 7.1. Visi pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai įrodo, kad apelianto senelio S. R. tÄvai (apelianto proseneliai) â sutuoktiniai I. ir S. L. R. ilgÄ laikÄ nuolat gyveno Lietuvoje â Trakų apskrityje (Butrimonyse), AukÅ¡tadvaryje, susilaukÄ Lietuvoje 6 vaikų, kurie taip pat gyveno, dirbo, studijavo Lietuvoje (S. R. brolio Å . turÄta Lietuvos pilietybÄ yra įrodyta ir tuo pagrindu jo palikuoniams yra atkurta Lietuvos Respublikos pilietybÄ).
Apelianto nuomone, visų surinktų dokumentų visuma įrodo, kad visa R. (R.) Å¡eima yra kilusi iÅ¡ Lietuvos ir, vadovaujantis 1919-05-16 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybÄ nuostatomis, galima pagrįstai teigti, kad apelianto senelis S. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo 1899-02-01 Butrimonyse iki kol emigravimo į PalestinÄ 1924 m. Teismas skundžiamame sprendime pabrÄžia, kad S. R. Pirmojo Pasaulinio karo metu gyveno Vilniuje, kuris buvo laikomas Lietuvos dalimi, taÄiau de facto buvo valdomas Lenkijos.
TaÄiau S. R. iÅ¡vyko į Vilnių studijuoti JeÅ¡ivoje (judaizmo dvasinÄje seminarijoje) prieÅ¡ PirmÄ jį pasaulinį karÄ bÅ«damas vaiku (iki karo pradžios jam tebuvo 13 metų), todÄl gyvenimas Vilniuje neturÄjo įtakoti jo turimos Lietuvos pilietybÄs. 7.2. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkÄs teismo skundžiamo sprendimo motyvus ir Migracijos departamento naujai taikomÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs įstatymo 9 str. aiÅ¡kinimÄ , kad asmenimis, iki 1940-06-15 turÄjusiais Lietuvos Respublikos pilietybÄ laikomi tik asmenys, turÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ iki pat 1940-06-15 dienos, apeliantas kreipÄsi į Izraelio valstybÄs archyvÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar jo senelis S. R. imigravÄs į PalestinÄ 1924 m. kreipÄsi ir/ar gavo Palestinos (Britų mandato) pilietybÄ iki 1940-06-15.
Apeliantas 2017-12-12 gavo oficialų atsakymÄ iÅ¡ Izraelio valstybÄs archyvo, kad archyve nÄra duomenų, liudijanÄių, kad apelianto senelis bÅ«tų kreipÄsis ar gavÄs mandato pilietybÄ. 7.3. S. R. gimimo data, nurodoma Lietuvos istorijos archyvo dokumentuose (1899-02-01) ir Izraelio valstybÄs registre (1901-04-01), gali skirtis dÄl žydų naudojamo JudÄjų kalendoriaus. ApskaiÄiuojant datas pagal skirtingus kalendorius, datos dažnai skiriasi, nes pagal JudÄjų kalendorių nauji metai prasideda nuo Grigaliaus kalendoriaus rugsÄjo mÄnesio.
Migracijos departamentas tokį datų neatitikimÄ senuose dokumentuose traktuoja kaip neesminį. 7.4. Apelianto senelio S. R. Å¡eima ir protÄviai yra kilÄ iÅ¡ Lietuvos â jo tÄvai (apelianto proseneliai) I. ir S. L. R. ilgÄ laikÄ nuolat gyveno Lietuvoje â Trakų apskrityje (Butrimonyse), AukÅ¡tadvaryje, susilaukÄ Lietuvoje 6 vaikų, kurie taip pat gyveno, dirbo, studijavo Lietuvoje. S. R. brolis Å ., žydų tautybÄs Lietuvos pilietis, gimÄs 1910 m. AukÅ¡tadvaryje, Trakų apskrityje, 1929 m. baigÄ aukÅ¡tesniÄ jÄ VilkaviÅ¡kio žydų realinÄ gimnazijÄ , nuo 1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, iÅ¡vyko į PalestinÄ tik 1936 m.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog S. R., iÅ¡vykÄs iÅ¡ Lietuvos 1924 m., nenutraukÄ savo ryÅ¡ių su Lietuva â iÅ¡ Lietuvos buvo kilÄ jo protÄviai, jam iÅ¡vykus Lietuvoje liko gyventi jo tÄvai, broliai, kiti giminaiÄiai. Akivaizdu, jog S. R. ir toliau palaikÄ artimus ryÅ¡ius su Lietuva ir joje likusia Å¡eima. Jo brolis Å nejeris atvyko pas jį į PalestinÄ tik 1936 m., o mama, kiti giminÄs liko gyventi Lietuvoje.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). ApeliacinÄs instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ (CPK 329 str.).
10. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikÄ naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â 2017-12-12 Izraelio valstybÄs archyvo pažymÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu â teisingai iÅ¡nagrinÄti bylÄ . NagrinÄjamu atveju, kaip matyti, naujas raÅ¡ytinis įrodymas buvo gautas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priÄmimo. Jokių prieÅ¡taravimų dÄl naujo dokumento pateikimo nÄra gauta. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas raÅ¡ytinis įrodymas gali turÄti įtakos vertinant Å¡alių įrodinÄjamas aplinkybes, todÄl jis prijungtinas prie bylos.
11. Byloje kilo ginÄas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, kad apelianto senelis S. R., gimÄs 1899-02-01, Lietuvoje, Butrimonyse, ir 1924 m. emigravÄs iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apelianto pareiÅ¡kimÄ atmetÄ, konstatuodamas byloje nesant įrodymų patvirtinanÄių, jog S. R. (R.) nuo 1924 m. iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo priÄmÄs kitos valstybÄs pilietybÄs ir tokiu bÅ«du netekÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs, taip pat pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad nepateikta įrodymų, galinÄių patvirtinti, jog S. R. (R.) Lietuvoje negyvenus dvejus metus nenutrÅ«ko jo ryÅ¡iai su Lietuva.
12. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kÄjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinanÄių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojanÄio juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kÄjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinanÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011).
13. PÄ® 9 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, iki 1940-06-15 turÄjÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄ, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nÄra įgijÄ Lietuvos Respublikos pilietybÄs, turi neterminuotÄ teisÄ atkurti Lietuvos Respublikos pilietybÄ, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybÄje â Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybÄje â jie nuolat gyvena.
14. PÄ® 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940-06-15 turÄjo Lietuvos pilietybÄ, yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, iÅ¡duoti iki 1940-06-15; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940-06-15; dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenÄje ar darbÄ valstybÄs tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turÄta Lietuvos Respublikos pilietybÄ; asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940-06-15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940-06-15.
PÄ® 38 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nÄra, asmens iki 1940-06-15 turÄtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15, taip pat užsienio valstybÄs pasas ir kiti dokumentai. 15. 2016-08-03 Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo pažymoje patvirtinama, kad Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Butrimonių žydų bendruomenÄs gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta (įraÅ¡as rusų kalba), kad 1899 m. vasario 1 d.
Butrimonyse gimÄ I. ir S. L. iki santuokos (pavardÄ nenurodyta) R. sÅ«nus vardu S.. Byloje pateikti Lietuvos valstybÄs istorijos archyvo iÅ¡duoti raÅ¡tai apie gimimÄ tvirtina, kad Lietuvoje gimÄ ir Simchos broliai KadeÅ¡, Rubin, Icko. 2017-01-20 Lietuvos centrinio valstybÄs archyvo pažymoje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinanÄių, kad S. R., gim. 1899 m., Butrimonyse, gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos pilietis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Izraelio valstybÄs vidaus reikalų ministerijos iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ gyventojų registro nurodyta, kad R.
S. gimimo vieta nurodoma Lietuva. Duomenys iÅ¡ Lietuvos valstybÄs archyvo tvirtina, kad S. R. brolis Å . yra žydų tautybÄs Lietuvos pilietis, gimÄs 1910 m. AukÅ¡tadvaryje, Trakų apskrityje. Å . R. 1929 m. baigÄ aukÅ¡tesniÄ jÄ VilkaviÅ¡kio žydų realinÄ gimnazijÄ , nuo 1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Byloje taip pat pateikta Å . R. atsiminimų knyga âÅ . R., apie jį, jam ir nuo joâ, kurioje autorius knygoje, be kita ko, pasakoja apie apelianto senelį, t. y. savo vyresnįjį brolį, ir nurodo:
âTuo metu, 1914 metais prasidÄjo Pirmasis Pasaulinis karas. Antrajame deÅ¡imtmetyje mano vyresnysis brolis kartu su kitais broliais įsitraukÄ Ä¯ âHehalutsoâ judÄjimÄ Lietuvoje ir 1924 m. emigravo į Izraelį. Juo pasekÄ dar vienas brolis, kuris nedalyvavo Å¡iame judÄjime, bet buvo sionistas. Jis taip pat emigravo į Izraelį ir jiedu, S. ir K., atvyko į Tel JosefÄ . Ten jie mirÄ ir buvo palaidoti. <...> S. prieÅ¡ karÄ iÅ¡vyko į Vilnių, kur studijavo JeÅ¡ivoje ir ten iÅ¡buvo beveik viso karo metu.â Knygoje yra nuotraukų, o vienoje iÅ¡ jų po nuotrauka paaiÅ¡kinimas:
âNuotraukoje, padarytoje Lietuvoje, trys broliai: Å ., K. viduryje ir S. kairÄjeâ.
16. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatÄ, pagal Lietuvoje esanÄius duomenis S. R., gimÄ 1899-02-01, Butrimonyse. Pagal duomenis, gautus iÅ¡ Izraelio institucijų, pareiÅ¡kÄjo senelis S. R., (duomenys neskelbtini). arba 1901 m. balandžio mÄn. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad nors ir yra neatitikimų dokumentuose nurodytose pavardÄse (R. ir R.) bei nesutampa nurodytos S. R. (R.) gimimo datos, tikÄtina, kad tai gali bÅ«ti tas pats asmuo, neatitikimų dÄl S. R. iÅ¡vykimo į Izraelį (PalestinÄ ) 1924 m. nÄra. Å ioje byloje nustatyta, kad S. R. (R.) iÅ¡ Vilniaus kraÅ¡to iÅ¡vyko iki 1939-10-27.
17. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad bylose dÄl turinÄių juridinÄ reikÅ¡mÄ faktų nustatymo įrodinÄjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kÄjas turÄtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų, tai jam apskritai nereikÄtų kreiptis į teismÄ . Ä® aplinkybÄ, kad įrodinÄjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .
Bylose, kuriose įrodinÄjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. DÄl to Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pabrÄžÄs, kad yra svarbu, jog viena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esanÄiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybÄ bÅ«tų mažesnÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147/2005,2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-406/2009 ir kt.).
18. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padarÄ tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad teismui nÄra pateikta duomenų, patvirtinanÄių, jog S. R. (R.) nuo 1924 m. iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo priÄmÄs kitos valstybÄs pilietybÄs ir tokiu bÅ«du netekÄs Lietuvos Respublikos pilietybÄs, taip pat teismui nepateikta įrodymų, galinÄių patvirtinti, jog S. R. (R.) Lietuvoje negyvenus dvejus metus nenutrÅ«ko jo ryÅ¡iai su Lietuva. ApeliacinÄs instancijos teismas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pažymi, kad apeliantas pateikÄ pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti labiau tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto senelis S. R. galÄjo turÄti Lietuvos pilietybÄ.
Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į tai, kad S. R. gimÄ Lietuvoje ir pakankamai nemaÅ¾Ä savo gyvenimo laikÄ gyveno Lietuvoje, Äia mokÄsi JeÅ¡ivoje. Byloje yra pateikti neginÄijami raÅ¡ytiniai įrodymai, kad S. R. brolis Å . turÄjo Lietuvos pilietybÄ, kas taip pat tikÄtinai patvirtina, kad R. Å¡eimoje ne tik Å . galÄjo įgyti Lietuvos pilietybÄ, bet ir S.. Be kita ko, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikÄ Izraelio valstybÄs iÅ¡duotÄ dokumentÄ , kuriame patvirtinama, kad nerasta jokių duomenų, patvirtinanÄių, kad S. R., gimusio Butrimonyse, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), mandatinÄs pilietybÄs gavimo at negavimo.
PažymÄtina, jog įrodymai civilinÄje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžianÄių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡sprÄsti, arba kad jų nÄra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonÄmis: Å¡alių ir treÄiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, ekspertų iÅ¡vadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įraÅ¡ais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinÄjimo priemonÄmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Taigi apelianto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinÄje byloje dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto apie savo senelio gyvenimÄ Lietuvoje, pateikiant netiesioginius įrodymus, yra įstatymo nustatyta įrodinÄjimo priemonÄ (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kad ryÅ¡ys su Lietuva nebuvo nutrÅ«kÄs, patvirtina apelianto paaiÅ¡kinimai, kad apelianto senelio S. R. Å¡eima ir protÄviai yra kilÄ iÅ¡ Lietuvos â jo tÄvai (apelianto proseneliai) I. ir S. L. R. ilgÄ laikÄ nuolat gyveno Lietuvoje â Trakų apskrityje (Butrimonyse), AukÅ¡tadvaryje, susilaukÄ Lietuvoje 6 vaikų, kurie taip pat gyveno, dirbo, studijavo Lietuvoje, o S. R., 1924 m. iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , jis nenutraukÄ savo ryÅ¡ių su Lietuva, nes Äia liko gyventi jo tÄvai, broliai, kiti giminaiÄiai.
Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus apelianto paaiÅ¡kinimus dÄl jo senelio ir prosenelio gyvenimo Lietuvoje ir Å¡ių asmenų ryÅ¡io su Lietuva. Ä®rodymų vertinimo prasme tai reiÅ¡kia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esanÄius įrodymus, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas â pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinÄs instancijos teismas n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. lapkriÄio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjo G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) senelis S. R., gimÄs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Butrimonyse ir 1924 m. emigravÄs iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940-06-15. TeisÄja Rita KisielienÄ