Legislator Case Law & Legislation
e2d6b8f9-e4aa-4406-a7c2-478590018896 AI generated

Court allows citizenship restoration claim by finding grandfather maintained ties to Lithuania despite emigration.

Case Number e2d6b8f9-e4aa-4406-a7c2-478590018896
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Allowed / Granted

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal overturned the first-instance dismissal, ruling that the applicant's request to establish his grandfather's Lithuanian citizenship must be granted. The applicant argued that his grandfather, who emigrated to Palestine in 1924, maintained family ties in Lithuania, while the Migration Department denied the claim due to insufficient documentation. The court found the applicant's testimony regarding continuous family residence and lack of severed ties credible and sufficient to prove citizenship under the relevant statute.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 str. 2 d.; 22 str.: A person who emigrated abroad may be deemed to have lost citizenship only if they severed ties with Lithuania, and evidence of maintained family connections and residence in the homeland is sufficient to establish citizenship prior to the cutoff date.

Keywords

AI generated
citizenship restoration severance of ties family residence emigration abroad burden of proof civil procedure code evidence evaluation

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 22 str.
CPK 177 straipsnio 1 dalis
CPK 177 straipsnio 2 dalis
Taigi apelianto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie savo senelio gyvenimÄ Lietuvoje, pateikiant netiesioginius įrodymus, yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
CPK 186 straipsnis
CPK 326 str. 1 d. 2 p.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1378-258/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36675-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo G. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelis S. R., gimęs 1899-02-01, Lietuvoje, Butrimonyse, ir 1924 m. emigravęs iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , buvo Lietuvos Respublikos pilietis. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su praÅ¡ymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo.

Migracijos departamentas informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog pateiktų dokumentų nepakanka sprendimams dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimui priimti. Nurodė, kad siekia atkurti sau ir savo dukroms Lietuvos Respublikos pilietybę.

2. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė.

4. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvoje esančius duomenis S. R., gimė (duomenys neskelbtini), Butrimonyse. Pagal duomenis, gautus iÅ¡ Izraelio institucijų, pareiÅ¡kėjo senelis S. R., gimė (duomenys neskelbtini) arba 1901 m. balandžio mėn. Nors ir yra neatitikimų dokumentuose nurodytose pavardėse (R. ir R.) bei nesutampa nurodytos S. R. (R.) gimimo datos, tikėtina, kad tai gali bÅ«ti tas pats asmuo, neatitikimų dėl S. R. iÅ¡vykimo į Izraelį (PalestinÄ ) 1924 m. nėra. Å ioje byloje nustatyta, kad S. R. (R.) iÅ¡ Vilniaus kraÅ¡to iÅ¡vyko iki 1939-10-27.

5. Teismas pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad S. R. (R.) buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1924 m., teismui pateiktų duomenų neužtenka konstatuoti, kad S. R. (R.) Lietuvos Respublikos pilietybę turėjo iki 1940 m. birželio 15 d. 1939 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – PĮ) 20 str. 2 d. buvo įtvirtinta, kad asmuo Lietuvos pilietybės netenka priėmęs svetimos valstybės pilietybę, o šio įstatymo 22 str. nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti pripažintas netekusiu Lietuvos pilietybės, jeigu jis bent dvejus metus negyvena Lietuvoje ir nutrūksta ryšius su Lietuvos gyvenimu.

6. Teismas sprendė, kad nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog S. R. (R.) nuo 1924 m. iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo priėmęs kitos valstybės pilietybės ir tokiu būdu netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat teismui nepateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog S. R. (R.) Lietuvoje negyvenus dvejus metus nenutrūko jo ryšiai su Lietuva. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog S. R. (R.) buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. (CPK 178 str.).

III. Apeliacinio skundo argumentai 7. Apeliantas (pareiÅ¡kėjas) G. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - pareiÅ¡kimÄ tenkinti arba perduoti bylÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 7.1. Visi pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai įrodo, kad apelianto senelio S. R. tėvai (apelianto proseneliai) – sutuoktiniai I. ir S. L. R. ilgÄ laikÄ nuolat gyveno Lietuvoje – Trakų apskrityje (Butrimonyse), AukÅ¡tadvaryje, susilaukė Lietuvoje 6 vaikų, kurie taip pat gyveno, dirbo, studijavo Lietuvoje (S. R. brolio Å . turėta Lietuvos pilietybė yra įrodyta ir tuo pagrindu jo palikuoniams yra atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė).

Apelianto nuomone, visų surinktų dokumentų visuma įrodo, kad visa R. (R.) Å¡eima yra kilusi iÅ¡ Lietuvos ir, vadovaujantis 1919-05-16 Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę nuostatomis, galima pagrįstai teigti, kad apelianto senelis S. R. buvo Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo 1899-02-01 Butrimonyse iki kol emigravimo į PalestinÄ 1924 m. Teismas skundžiamame sprendime pabrėžia, kad S. R. Pirmojo Pasaulinio karo metu gyveno Vilniuje, kuris buvo laikomas Lietuvos dalimi, tačiau de facto buvo valdomas Lenkijos.

Tačiau S. R. iÅ¡vyko į Vilnių studijuoti JeÅ¡ivoje (judaizmo dvasinėje seminarijoje) prieÅ¡ PirmÄ jį pasaulinį karÄ bÅ«damas vaiku (iki karo pradžios jam tebuvo 13 metų), todėl gyvenimas Vilniuje neturėjo įtakoti jo turimos Lietuvos pilietybės. 7.2. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamo sprendimo motyvus ir Migracijos departamento naujai taikomÄ Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 str. aiÅ¡kinimÄ , kad asmenimis, iki 1940-06-15 turėjusiais Lietuvos Respublikos pilietybę laikomi tik asmenys, turėję Lietuvos Respublikos pilietybę iki pat 1940-06-15 dienos, apeliantas kreipėsi į Izraelio valstybės archyvÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar jo senelis S. R. imigravęs į PalestinÄ 1924 m. kreipėsi ir/ar gavo Palestinos (Britų mandato) pilietybę iki 1940-06-15.

Apeliantas 2017-12-12 gavo oficialų atsakymÄ iÅ¡ Izraelio valstybės archyvo, kad archyve nėra duomenų, liudijančių, kad apelianto senelis bÅ«tų kreipęsis ar gavęs mandato pilietybę. 7.3. S. R. gimimo data, nurodoma Lietuvos istorijos archyvo dokumentuose (1899-02-01) ir Izraelio valstybės registre (1901-04-01), gali skirtis dėl žydų naudojamo Judėjų kalendoriaus. Apskaičiuojant datas pagal skirtingus kalendorius, datos dažnai skiriasi, nes pagal Judėjų kalendorių nauji metai prasideda nuo Grigaliaus kalendoriaus rugsėjo mėnesio.

Migracijos departamentas tokį datų neatitikimÄ senuose dokumentuose traktuoja kaip neesminį. 7.4. Apelianto senelio S. R. Å¡eima ir protėviai yra kilę iÅ¡ Lietuvos – jo tėvai (apelianto proseneliai) I. ir S. L. R. ilgÄ laikÄ nuolat gyveno Lietuvoje – Trakų apskrityje (Butrimonyse), AukÅ¡tadvaryje, susilaukė Lietuvoje 6 vaikų, kurie taip pat gyveno, dirbo, studijavo Lietuvoje. S. R. brolis Å ., žydų tautybės Lietuvos pilietis, gimęs 1910 m. AukÅ¡tadvaryje, Trakų apskrityje, 1929 m. baigė aukÅ¡tesniÄ jÄ VilkaviÅ¡kio žydų realinę gimnazijÄ , nuo 1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, iÅ¡vyko į PalestinÄ tik 1936 m.

Atsižvelgiant į visas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, jog S. R., iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos 1924 m., nenutraukė savo ryÅ¡ių su Lietuva – iÅ¡ Lietuvos buvo kilę jo protėviai, jam iÅ¡vykus Lietuvoje liko gyventi jo tėvai, broliai, kiti giminaičiai. Akivaizdu, jog S. R. ir toliau palaikė artimus ryÅ¡ius su Lietuva ir joje likusia Å¡eima. Jo brolis Å nejeris atvyko pas jį į PalestinÄ tik 1936 m., o mama, kiti giminės liko gyventi Lietuvoje.

8. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

10. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2017-12-12 Izraelio valstybės archyvo pažymÄ su vertimu į lietuvių kalbÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai ir turi bÅ«ti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, naujas raÅ¡ytinis įrodymas buvo gautas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Jokių prieÅ¡taravimų dėl naujo dokumento pateikimo nėra gauta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktas naujas raÅ¡ytinis įrodymas gali turėti įtakos vertinant Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.

11. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad apelianto senelis S. R., gimęs 1899-02-01, Lietuvoje, Butrimonyse, ir 1924 m. emigravęs iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas apelianto pareiÅ¡kimÄ atmetė, konstatuodamas byloje nesant įrodymų patvirtinančių, jog S. R. (R.) nuo 1924 m. iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo priėmęs kitos valstybės pilietybės ir tokiu bÅ«du netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog S. R. (R.) Lietuvoje negyvenus dvejus metus nenutrÅ«ko jo ryÅ¡iai su Lietuva.

12. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011).

13. PÄ® 9 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, iki 1940-06-15 turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

14. PÄ® 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos pilietybę, yra: Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, iÅ¡duoti iki 1940-06-15; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940-06-15; dokumentai, liudijantys asmens tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; asmens liudijimai, iÅ¡duoti iki 1940-06-15 Lietuvoje, arba asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940-06-15.

PÄ® 38 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940-06-15 turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali bÅ«ti pateikiami dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940-06-15, taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. 15. 2016-08-03 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje patvirtinama, kad Vilniaus gubernijos žydų bendruomenių archyviniame fonde, Butrimonių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta (įraÅ¡as rusų kalba), kad 1899 m. vasario 1 d.

Butrimonyse gimė I. ir S. L. iki santuokos (pavardė nenurodyta) R. sÅ«nus vardu S.. Byloje pateikti Lietuvos valstybės istorijos archyvo iÅ¡duoti raÅ¡tai apie gimimÄ tvirtina, kad Lietuvoje gimė ir Simchos broliai KadeÅ¡, Rubin, Icko. 2017-01-20 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad S. R., gim. 1899 m., Butrimonyse, gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos pilietis, archyve saugomuose fonduose nerasta. Izraelio valstybės vidaus reikalų ministerijos iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ gyventojų registro nurodyta, kad R.

S. gimimo vieta nurodoma Lietuva. Duomenys iÅ¡ Lietuvos valstybės archyvo tvirtina, kad S. R. brolis Å . yra žydų tautybės Lietuvos pilietis, gimęs 1910 m. AukÅ¡tadvaryje, Trakų apskrityje. Å . R. 1929 m. baigė aukÅ¡tesniÄ jÄ VilkaviÅ¡kio žydų realinę gimnazijÄ , nuo 1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Byloje taip pat pateikta Å . R. atsiminimų knyga „Š. R., apie jį, jam ir nuo jo“, kurioje autorius knygoje, be kita ko, pasakoja apie apelianto senelį, t. y. savo vyresnįjį brolį, ir nurodo:

„Tuo metu, 1914 metais prasidėjo Pirmasis Pasaulinis karas. Antrajame deÅ¡imtmetyje mano vyresnysis brolis kartu su kitais broliais įsitraukė į „Hehalutso“ judėjimÄ Lietuvoje ir 1924 m. emigravo į Izraelį. Juo pasekė dar vienas brolis, kuris nedalyvavo Å¡iame judėjime, bet buvo sionistas. Jis taip pat emigravo į Izraelį ir jiedu, S. ir K., atvyko į Tel JosefÄ . Ten jie mirė ir buvo palaidoti. <...> S. prieÅ¡ karÄ iÅ¡vyko į Vilnių, kur studijavo JeÅ¡ivoje ir ten iÅ¡buvo beveik viso karo metu.“ Knygoje yra nuotraukų, o vienoje iÅ¡ jų po nuotrauka paaiÅ¡kinimas:

„Nuotraukoje, padarytoje Lietuvoje, trys broliai: Š., K. viduryje ir S. kairėje“.

16. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, pagal Lietuvoje esančius duomenis S. R., gimė 1899-02-01, Butrimonyse. Pagal duomenis, gautus iÅ¡ Izraelio institucijų, pareiÅ¡kėjo senelis S. R., (duomenys neskelbtini). arba 1901 m. balandžio mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors ir yra neatitikimų dokumentuose nurodytose pavardėse (R. ir R.) bei nesutampa nurodytos S. R. (R.) gimimo datos, tikėtina, kad tai gali bÅ«ti tas pats asmuo, neatitikimų dėl S. R. iÅ¡vykimo į Izraelį (PalestinÄ ) 1924 m. nėra. Å ioje byloje nustatyta, kad S. R. (R.) iÅ¡ Vilniaus kraÅ¡to iÅ¡vyko iki 1939-10-27.

17. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ . Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ .

Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005,2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009 ir kt.).

18. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog S. R. (R.) nuo 1924 m. iki 1940 m. birželio 15 d. nebuvo priėmęs kitos valstybės pilietybės ir tokiu bÅ«du netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, taip pat teismui nepateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog S. R. (R.) Lietuvoje negyvenus dvejus metus nenutrÅ«ko jo ryÅ¡iai su Lietuva. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, pažymi, kad apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad apelianto senelis S. R. galėjo turėti Lietuvos pilietybę.

Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į tai, kad S. R. gimė Lietuvoje ir pakankamai nemaÅ¾Ä savo gyvenimo laikÄ gyveno Lietuvoje, čia mokėsi JeÅ¡ivoje. Byloje yra pateikti neginčijami raÅ¡ytiniai įrodymai, kad S. R. brolis Å . turėjo Lietuvos pilietybę, kas taip pat tikėtinai patvirtina, kad R. Å¡eimoje ne tik Å . galėjo įgyti Lietuvos pilietybę, bet ir S.. Be kita ko, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Izraelio valstybės iÅ¡duotÄ dokumentÄ , kuriame patvirtinama, kad nerasta jokių duomenų, patvirtinančių, kad S. R., gimusio Butrimonyse, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), mandatinės pilietybės gavimo at negavimo.

Pažymėtina, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

Taigi apelianto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie savo senelio gyvenimÄ Lietuvoje, pateikiant netiesioginius įrodymus, yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Kad ryÅ¡ys su Lietuva nebuvo nutrÅ«kęs, patvirtina apelianto paaiÅ¡kinimai, kad apelianto senelio S. R. Å¡eima ir protėviai yra kilę iÅ¡ Lietuvos – jo tėvai (apelianto proseneliai) I. ir S. L. R. ilgÄ laikÄ nuolat gyveno Lietuvoje – Trakų apskrityje (Butrimonyse), AukÅ¡tadvaryje, susilaukė Lietuvoje 6 vaikų, kurie taip pat gyveno, dirbo, studijavo Lietuvoje, o S. R., 1924 m. iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , jis nenutraukė savo ryÅ¡ių su Lietuva, nes čia liko gyventi jo tėvai, broliai, kiti giminaičiai.

Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus apelianto paaiškinimus dėl jo senelio ir prosenelio gyvenimo Lietuvoje ir šių asmenų ryšio su Lietuva. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai iÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u s p r e n d ž i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) senelis S. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Butrimonyse ir 1924 m. emigravęs iÅ¡ Lietuvos į PalestinÄ , buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940-06-15. Teisėja Rita Kisielienė