e2d53eaf-ad71-4bb3-8228-efd1f5d130bc · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-585-516/2015                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02114-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.3.3.; 3.2.4.9.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2014-567/2014 pagal ieÅ¡kovo H. J. ieÅ¡kinį atsakovams V. K. ir notarui R. T. (tretieji asmenys – antstolė B. P., uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „PANDA Insurance“) dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įraÅ¡o panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl įrodymų vertinimo teisingumo, ekspertizės akto pakankamumo ir teisės į teisminę gynybÄ tinkamo aiÅ¡kinimo bei taikymo.IeÅ¡kovas H.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-07-04 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 242 000 Lt sumai;

2) panaikinti 2012-07-13 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-4580 bei 3) priteisti iÅ¡ atsakovės V. K. visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad gavo antstolės B. P. 2012-08-06 patvarkymus, kuriuose nurodoma, jog pagal 2012-07-13 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-4580 iÅ¡ ieÅ¡kovo vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas dėl 242 972,90 Lt skolos, 6 % metinių palÅ«kanų bei 11 358 Lt vykdymo iÅ¡laidų. 2012-07-13 vykdomojo įraÅ¡o Nr. 3-4580 pagrindas yra 2012-07-04 paprastasis neprotestuotinas vekselis 242 000 Lt sumai, kurį notarui pateikė vekselio turėtoja V.

K.. Ieškovo teigimu, jis nėra vekselio davėjas ir nereiškė valios sumokėti jokių sumų pagal vekselį, nes nepasirašė ant vekselio, o parašas vekselyje yra ne ieškovo, o kito asmens, t. y. parašas yra suklastotas. Ieškovas paaiškino, kad jis dėl eismo įvykyje patirtos sunkios traumos nuo 2012-04-24 iki 2012-05-23 bei nuo 2012-06-25 iki 2012-07-09 buvo gydomas Viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, jam atliktos 6 sudėtingos operacijos.

TariamÄ vekselio pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovas nuo ryto buvo ruoÅ¡iamas operacijai, taikyta regioninė nejautra. Po operacijos prie ieÅ¡kovo budėjo jo draugė Z. L. ir sÅ«nus H. J., kurie tvirtina, kad tÄ dienÄ ieÅ¡kovo palatoje niekas nesilankė ir jokio vekselio jis nepasiraÅ¡inėjo. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«roje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vekselio suklastojimo ir sukčiavimo stambiu mastu. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, nurodė neneigianti, jog vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovui buvo atlikta operacija, tačiau ieÅ¡kovui buvo atlikta blauzdos operacija, o ne galvos ar kitos kÅ«no dalies, dėl kurios nefunkcionavimo ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs pasiraÅ¡yti 2012-07-04 vekselio.

Atsakovės teigimu, ji į ieÅ¡kovo palatÄ buvo nuvykusi su sÅ«numi bei drauge, kurių akivaizdoje ieÅ¡kovas pasirašė vekselį. IeÅ¡kovas neteisus, teigdamas, kad jis nebuvo susijęs su atsakove jokiais turtiniais ar skoliniais santykiais. IeÅ¡kovas su atsakove susipažino 2011-11-19 ir tų pačių metų gruodžio mėnesį pasiÅ«lė atsakovei užsiimti automobilių prekyba – t. y. atsakovė finansuos automobilių įsigijimÄ bei remontÄ , o ieÅ¡kovas ras tinkamus parduoti automobilius ir juos parduos, po automobilio pardavimo grÄ Å¾ins atsakovei jos investuotus pinigus, o gautÄ pelnÄ dalinsis per pusę.

Atsakovė sutiko su tokiu ieÅ¡kovo pasiÅ«lymu ir iÅ¡ viso perdavė ieÅ¡kovui 287 186,60 Lt. IeÅ¡kovas atsakovei grÄ Å¾ino 30 000 Lt, tačiau liko skolingas, todėl jos naudai pasirašė 2012-07-04 vekselį, kuriuo įsipareigojo grÄ Å¾inti atsakovei 242 000 Lt iki 2012-07-08, bet to nepadarė. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad dėl nusikalstamos veikos kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiÄ jį prokurorÄ bei policijos generalinį komisarÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai –pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-07-04 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 242 000 Lt sumai, iÅ¡duotÄ H.

J. vardu, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012-07-13 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 3-4580 dėl 242 972,90 Lt skolos bei 6 procentų metinių palÅ«kanų, taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. 970 Lt notaro atlyginimo V. K. naudai.Teismas nustatė, kad 2012-07-04 ieÅ¡kovui buvo atlikta chirurginė operacija su anestezija. 2012-07-04 H. J. vardu buvo iÅ¡duotas paprastasis vekselis 242 000 Lt sumai.Teismas pažymėjo, kad 2013-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2975 (12) ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00552-12 dėl atlikto raÅ¡ysenos tyrimo nurodyta, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „Vekselio davėjas“, eilutėje „H.

J.“, pasirašė ne H. J.. 2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-151(14) ekspertės taip pat pateikė iÅ¡vadas, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „Vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“ pasirašė ne H. J., bei nurodė, jog 2012-07-04 paprastajame vekselyje esančiame paraÅ¡e H. J. vardu požymių skirtumai nustatyti ne dėl H. J. patirtos traumos ir / ar 2012-07-04 taikytos regioninės nejautros.Teismas konstatavo, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2014-06-30 Ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis, kurios yra aiÅ¡kios, nuoseklios ir pagrįstos, o ta aplinkybė, jog teismo ekspertizę atlikusias ekspertes sieja tiesioginiai pavaldumo santykiai su 2013-05-17 Specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusia eksperte R.

T., teismo įsitikinimu, savaime nesudaro teisinio pagrindo abejoti ekspertizės akto iÅ¡vadomis, nes teismo ekspertės yra įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės ir tarnybinio pavaldumo santykiai neturi teisinės reikÅ¡mės atliktos ekspertizės objektyvumui.Teismas pastebėjo, kad nesiremia ieÅ¡kovo, atsakovės ir liudytojų parodymais, nes jie yra prieÅ¡taringi, o teismas neturi galimybės paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp Å¡ių asmenų parodymų, todėl remiasi byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pat ir minėta Specialisto iÅ¡vada.Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad vekselis ir vykdomasis įraÅ¡as pripažintini negaliojančias nuo jų sudarymo momento, nes nustatytas imperatyvaus pobÅ«džio įstatymo normų pažeidimas, t. y.

Lietuvos Respublikos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir Ä®PVÄ®) 77 straipsnio 7 punkto nuostatų pažeidimas, atsižvelgiant į tai, jog H. J. vardu iÅ¡raÅ¡ytÄ paprastÄ jį vekselį pasirašė ne H. J.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė V. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų faktų, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . Eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros. Tačiau nagrinėjant bylÄ teisme ekspertizė buvo paskirta nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 88 straipsnio reikalavimų, neužtikrinant dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesinių teisių, todėl nepateikus ekspertams atsakovės papildomus klausimus, procesinės teisės normos buvo pažeistos.

Liko neatsakyta, ar galėjo ieÅ¡kovas sÄ moningai klastoti paraÅ¡Ä , iÅ¡ anksto numatęs negrÄ Å¾inti pinigų. Negavus atsakymo į šį klausimÄ , tai turėjo įtakos priimant neteistÄ teismo sprendimÄ .Teismas turi iÅ¡nagrinėti visus atsakovo prieÅ¡taravimus – tiek materialinio, tiek ir procesinio pobÅ«džio. Teismas apsiribojo tik paraÅ¡o ant vekselio autentiÅ¡kumo nustatymu, net nesvarstęs atsakovės prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo galimo nesÄ Å¾iningumo, pasinaudojant savo bÅ«kle vekselio pasiraÅ¡ymo metu.

Teismas negali atsisakyti svarstyti atsakovės prieÅ¡taravimų tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinį neigiantys faktai yra neesminiai. Toks procesinių teisių aiÅ¡kinimas siaurintų atsakovės teisę į gynybÄ ir pažeistų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ bei dispozityvumÄ civiliniame procese. Nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra nagrinėjamos bylos dalykas ir neturi bÅ«ti tiriamos aplinkybės, susijusios su vekselio ir (ar), ieÅ¡kovo nuomone, tariamos skolos, atsiradimu. Paskola tai realinis sandoris, kuriam patvirtinti pakanka pakvitavimo.

Tokiems paskoliniams santykiams įforminti arba piniginei skolai apmokėti neretai iÅ¡duodamas ir vekselis. Vekselio abstraktumas apsaugo vekselio turėtojÄ nuo pareigos įrodinėti savo reikalavimo teisę. Å iÄ jo teisę nuginčyti turi vekselio davėjas, įrodinėdamas, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. IeÅ¡kovas neneigė asmeninius ir kitokius santykius su atsakove bei pinigų gavimo faktÄ . IeÅ¡kovas apskritai neįrodinėjo, kad buvo nuvykęs į vekselio mokėjimo vietÄ ir pareiÅ¡kęs, jog neturėjo paskolinių santykių su atsakove.

Teismas susiaurino bylos nagrinėjimo dalykÄ , neiÅ¡nagrinėjo visa apimtimi atsakovės prieÅ¡taravimų ir taip pažeidė jos teisę į gynybÄ . Liko nepaÅ¡alintos abejonės, kad paraÅ¡as, nors ir turintis skirtumų nuo kitų ieÅ¡kovo parašų, nebuvo pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo tik imituojant savo paraÅ¡Ä , sÄ moningai atitraukinėjant rankÄ , darant nepagrįstas pauzes. Taip pat ar tiriamasis paraÅ¡as galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo, tačiau tik imituojant bendrÄ vaizdÄ . Teismo ekspertė prisipažino, kad nepažymėjo informacijos apie paraÅ¡o greitį, todėl ekspertizės aktas lieka neiÅ¡samus.

Kita ekspertė (J. K.) patvirtino, kad be tų parašų, kurie buvo pateikti lyginti, buvo lyginami ir papildomi paraÅ¡ai, kurie rasti byloje, tačiau vėliau ekspertė teigė, jog papildomų parašų pavyzdžių neturėjo. Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. IeÅ¡kovas H. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovei už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis paskirti 2 000 Eur baudÄ , 50 procentų baudos skiriant ieÅ¡kovui.

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantės argumentas, kad teismas sprendime turėjo atsakyti į kiekvienÄ atsakovės prieÅ¡taravimÄ , yra nepagrįstas ir prieÅ¡tarauja teismų suformuotai praktikai. Teismo pareiga pagrįsti sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .ObjektyvÅ«s bylos įrodymai – specialisto iÅ¡vada ir ekspertizės aktas – aiÅ¡kiai ir nenuginčijamai patvirtina, kad vekselis suklastotas ir negalioja, nes yra pasiraÅ¡ytas ne vekselio davėjo, o kito asmens.

Atsakovė klaidina teismÄ teigdama, kad jai nebuvo suteikta galimybė užduoti ekspertui klausimus. PrieÅ¡ingai, ekspertizė Å¡ioje byloje buvo paskirta atsakovės praÅ¡ymu, o klausimus ekspertui pateikė bÅ«tent atsakovė.Nurodyti argumentai dėl atsakovės ir ieÅ¡kovo tarpusavio finansinių santykių yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. Atsakovė savo reikalavimÄ kildino bÅ«tent iÅ¡ vekselio, todėl aplinkybės dėl tariamos ieÅ¡kovo skolos neturi ir negali turėti reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes iÅ¡ neteisės (suklastoto vekselio) teisė neatsiranda.

Atsakovė prašė iÅ¡reikalauti 4 metų laikotarpio (nuo 2010-07-04 iki 2014-07-04) dokumentus apie ieÅ¡kovo turtÄ ir finansinę padėtį, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė susipažino prieÅ¡ septynis mėnesius iki 2012-07-04 vekselio pasiraÅ¡ymo, taigi atsakovės praÅ¡ymai akivaizdžiai nepagrįsti ir beprasmiai, jais siekiama vilkinti bylos nagrinėjimÄ . Be to, ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė nei prieÅ¡ieÅ¡kinio, nei ieÅ¡kinio kitoje byloje dėl tariamos ieÅ¡kovo skolos priteisimo, o tai patvirtina, kad atsakovės argumentai yra deklaratyvÅ«s.Å ioje byloje jau esant ekspertizės aktui, kuris neginčijamai patvirtina, kad paraÅ¡as ant vekselio yra ne ieÅ¡kovo, atsakovė net tris kartus keitė jai atstovaujančius advokatus ir visaip stengėsi užvilkinti procesÄ .

Atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliaciniame skunde atsakovė pateikia klaidinančius, nesÄ Å¾iningus ir melagingus deklaratyvius teiginius dėl esminių bylos aplinkybių, įrodinėja skolos faktÄ remdamasi suklastotu vekseliu. PareikÅ¡dama tokį skundÄ , atsakovė veikia prieÅ¡ greitÄ i teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ . Gindamasis nuo atsakovės, ieÅ¡kovas turėjo inicijuoti Å¡iÄ bylÄ ir sumokėti itin didelį žyminį mokestį, o dėl atsakovės veiksmų Å¡is procesas užtruko labai ilgai, kai tuo tarpu proceso metu ieÅ¡kovo sveikata buvo labai prasta, jis buvo ne kartÄ operuojamas, negalėjo dalyvauti procese ir turėjo samdytis advokatÄ .

Taigi ieÅ¡kovas patyrė didelius nepatogumus ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl 50 procentų iÅ¡ paskirtos baudos turi bÅ«ti skiriama ieÅ¡kovui. Antstolė B. P. ir notaras R. T. atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodė, kad apeliacinio skundo reikalavimai turi bÅ«ti sprendžiami teismo nuožiÅ«ra pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir esančius raÅ¡ytinius įrodymus. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovės V.

K. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas, kadangi teismas neiÅ¡nagrinėjo visų atsakovės pateiktų prieÅ¡taravimų ir argumentų, o byloje esantis ekspertizės aktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu, nes nėra gautas civilinio proceso nustatyta tvarka ir liko nepaÅ¡alintos abejonės, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai neklastojo paraÅ¡o vekselyje. Dėl vekselio negaliojimo ir ekspertizės akto, kaip vekselio negaliojimÄ patvirtinančio įrodymo Pagal Ä®PVÄ®, galiojusio ginčo vekselio suraÅ¡ymo metu, 77 straipsnio 7 punktÄ paprastajame vekselyje turi bÅ«ti iÅ¡raÅ¡ančiojo paprastÄ jį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) paraÅ¡as.

ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš šio įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, jog ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tokia abstrakti prievolė atsiranda iÅ¡raÅ¡ius vekselį. Vekselio iÅ¡raÅ¡ymas yra abstraktus vienaÅ¡alis sandoris. Dėl Å¡io abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisinių santykių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

Nuo vekselio iÅ¡raÅ¡ymo momento jis gali bÅ«ti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie, įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (Ä®PVÄ® 13, 18 straipsniai). Tokį paprastÄ ir platų vekselio panaudojimÄ užtikrina jo vieÅ¡as patikimumas, kurį lemia griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. Ä®PVÄ® 3, 4, 77 ir 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus – bÅ«tinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes.

Pagal įstatymo nuostatas dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas vekseliu, nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Tokie griežti formos reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui, siekiant įsitikinti vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus.

Kita vertus, skolininkas (mokėtojas) gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį remdamasis vien formaliais vekselio trÅ«kumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011).Kaip matyti iÅ¡ pirmiau nurodytų teismų praktikoje suformuotų taisyklių, įstatymo reikalaujamų rekvizitų nebuvimas vekselyje ar jų (rekvizitų) neatitikimas įstatyme nustatytiems imperatyvams lemia vekselio negaliojimÄ bei faktiÅ¡kai panaikina tokio dokumento turėtojo teisę remtis Å¡io vekselio vieÅ¡u patikimumu, o taip pat galimybę neįrodinėti savo reikalavimo teisės į vekselio davėjÄ .

Svarbu pažymėti ir tai, kad nei paties vekselio išdavimo pagrindo galiojimas, nei su sandoriu, pagal kurį buvo išrašytas vekselis, sudarymu susijusios aplinkybės savaime negali paneigti ĮPVĮ 78 straipsnio nuostatos, t. y. negali nulemti vekselio galiojimo, kai jame nėra tam tikrų įstatymo reikalaujamų rekvizitų. Kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ko neginčijo apeliantė, 2013-05-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. 11-2975 (12) ikiteisminiame tyrime Nr. 10-2-00552-12 specialistės N. J. ir R.

T. kategoriškai konstatavo, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“, pasirašė ne H. J.. Specialistės taip pat nurodė, kad nustatyti, ar 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“ pasirašė V. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl to, kaip kad nurodyta tiriamojoje Specialisto išvados dalyje, jog tiriamajame paraše per mažai pasireiškė jį pasirašiusio asmens rašysenos individualieji požymiai ir nebuvo galima surinkti požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai.2014-06-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-151(14) ekspertės D.

S. ir J. K. taip pat pateikė kategoriškas išvadas, kad 2012-07-04 paprastajame vekselyje, skiltyje „Vekselio davėjas“, eilutėje „H. J.“, pasirašė ne H. J.. Be to, 2012-07-04 paprastajame vekselyje esančiame paraše H. J. vardu požymių skirtumai nustatyti ne dėl H. J. patirtos traumos ir / ar 2012-07-04 taikytos regioninės nejautros.Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytų įrodymų turinį bei padarytas kategoriškas išvadas, susijusias su ginčo vekselyje esančiu parašu H.

J. vardu, neturi teisinio ir faktinio pagrindo abejoti tiek Specialisto iÅ¡vada, kaip byloje esančiu raÅ¡ytiniu įrodymu, tiek Ekspertizės aktu. Nė viename iÅ¡ minėtų dokumentų nėra nustatyta prieÅ¡taravimų. Keturi specialias žinias turintys asmenys priėjo prie identiÅ¡kos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad vekselyje esantis paraÅ¡as nėra paraÅ¡ytas H. J., o 2014 m. spalio 20 d. posėdžio metu eksperčių, parengusių Ekspertizės aktÄ , paaiÅ¡kinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuoseklÅ«s bei neprieÅ¡taringi.

Savo ruožtu atsakovės apeliaciniame skunde akcentuoti eksperčių iÅ¡sakyti teiginiai, kurie, atsakovės nuomone, patvirtina Ekspertizės akto netinkamumÄ ir / ar neiÅ¡samumÄ , yra iÅ¡traukti iÅ¡ bendro parodymų konteksto, be to, klaidingai atsakovės interpretuojami, neatsižvelgiant į eksperčių teismo posėdžio metu iÅ¡aiÅ¡kintÄ raÅ¡ysenos ekspertizės atlikimo specifikÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės remtis liudytojų parodymais, nes visų jų parodymai yra prieÅ¡taringi – iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės pakviesti liudytojai teigė, kad pas ieÅ¡kovÄ palatoje 2012-07-04 niekas, iÅ¡skyrus pačiÄ ieÅ¡kovo draugę ir sÅ«nų, nebuvo atėjęs ir ieÅ¡kovas nebuvo paliktas vienas, tuo tarpu atsakovės praÅ¡ymu pakviesti liudytojai paaiÅ¡kino, jog kartu su ja dalyvavo, ieÅ¡kovui 2012-07-04 pasiraÅ¡ant vekselį ir daugiau nieko palatoje nebuvo.

Be to, minėti liudytojų parodymai niekaip negali paneigti Specialisto iÅ¡vadoje ir Ekspertizės akte padarytos iÅ¡vados, kad vekselyje esantis paraÅ¡as yra suklastotas, o, kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, įstatymo imperatyviai reikalaujamų rekvizitų nebuvimas lemia tokio vekselio negaliojimÄ ir negalėjimÄ dalyvauti civilinėje apyvartoje, nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl Å¡iame dokumente esantis rekvizitas neatitinka įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į Å¡ioje nutartyje nurodytus vekselio formalumo ir jo galiojimo ypatumus, taip pat į ieÅ¡kinio dalykÄ (reikalavimÄ pripažinti vekselį negaliojančiu) bei į tÄ faktÄ , kad atsakovė Å¡ioje byloje nėra pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo kitu pagrindu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nenagrinėjo atsakovės prieÅ¡taravimų ir argumentų, susijusių su atsakovės akcentuojamais bylos Å¡alių paskoliniais teisiniais santykiais, kadangi minėtos aplinkybės nėra reikÅ¡mingos ieÅ¡kovo reikalavimui iÅ¡spręsti ir niekaip negali paneigti Ä®PVÄ® 78 straipsnio taikymo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso Å¡alies (Å¡alių) iÅ¡dėstytų teisinių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr.

R. T. v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). IÅ¡ esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006), todėl, remiantis teismų praktikoje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimais, aplinkybių, nesusijusių su bylos dalyku ir iÅ¡ esmės negalinčių pakeisti Å¡ios bylos teisinio rezultato, neaptarimas skundžiamame sprendime negali bÅ«ti vertinamas nei kaip pareigos motyvuoti, nei kaip teisės į teisminę gynybÄ ar Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei dispozityvumo principų pažeidimas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad ekspertizė nagrinėjamoje byloje buvo paskirta ir ekspertizės aktas gautas nesilaikant civilinio proceso kodekso nustatytų reikalavimų.

Visų pirma, paminėtina, kad apeliantės skunde nurodomas CPK 88 straipsnis niekaip nėra susijęs su ekspertizės skyrimo tvarka ir / ar dalyvaujančių asmenų teise pateikti savo klausimus ekspertui. Teismo teisė paskirti ekspertizę nustatyta CPK 212 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ . Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto iÅ¡vados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiÅ«lė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimÄ teismas privalo motyvuoti. Pastebėtina, kad praÅ¡ymÄ dėl teismo ekspertizės skyrimo teismui pateikė bÅ«tent atsakovė, nurodydama, jog specialisto iÅ¡vada, paruoÅ¡ta ikiteisminio tyrimo metu, netÅ«rėtų bÅ«ti laikoma pakankamu įrodymu nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti.

BÅ«tent atsakovė suformulavo ir klausimus ekspertams. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Specialisto iÅ¡vados, su kuriÄ atsakovė galėjo susipažinti dar iki praÅ¡ymo dėl ekspertizės skyrimo pateikimo, tiriamojoje dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog tiriamajame paraÅ¡e buvo nustatyti nepagrįsti sustojimai, paraÅ¡o tempas vidutinis, bet mažesnis nei pateiktuose ieÅ¡kovo parašų pavyzdžiuose. Žinodama Å¡iÄ informacijÄ , atsakovė iÅ¡ pat pradžių galėjo apmÄ styti ir suformuluoti visus ekspertui užduotinus ir, atsakovės nuomone, svarbius klausimus, tarp jų ir apeliaciniame skunde akcentuojamÄ klausimÄ ar ieÅ¡kovas galėjo sÄ moningai klastoti savo paraÅ¡Ä .

Tačiau tokio klausimo teismui pateiktame praÅ¡yme dėl ekspertizės skyrimo apeliantė nenurodė. Galiausiai, akcentuotina ir tai, kad atsakovės praÅ¡yme dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kurį teismas atmetė, buvo teigiama, jog kitam ekspertui turi bÅ«ti užduoti tie patys klausimai, kaip ir Ekspertizės aktÄ suraÅ¡iusioms ekspertėms, ir nebuvo minimas praÅ¡ymas įtraukti klausimÄ dėl ieÅ¡kovo galėjimo sÄ moningai keisti savo paraÅ¡Ä vekselio pasiraÅ¡ymo metu, todėl atsakovės argumentas, jog skiriant ekspertizę buvo apribotos jos procesinės teisės užduoti ekspertui papildomus klausimus, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bylos eigos aplinkybėms ir yra atmetamas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Nagrinėjamos bylos kontekste papildomai pažymėtina, kad iÅ¡ Specialisto iÅ¡vadoje esančio paaiÅ¡kinimo, jog negalima nustatyti ar H. J. vardu pasirašė V. K. ar kitas asmuo, nes tiriamajame paraÅ¡e per mažai pasireiÅ¡kė jį pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡ysenos individualieji požymiai ir nebuvo galima surinkti požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai iÅ¡vadai, akivaizdu, kad iÅ¡ esmės negalėtų bÅ«ti kategoriÅ¡kai atsakyta į atsakovės klausimÄ , ar pats H. J. galėjo klastoti savo paraÅ¡Ä vekselyje.

Tuo labiau, ekspertai negalėtų konstatuoti tokio asmens veiksmo (paraÅ¡o iÅ¡kraipymo) sÄ moningumo (tyčios), o savo ruožtu vien tik abejonių dėl ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumo buvimas savaime negalėtų užtikrinti vekselio, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų, galiojimo ir atsakovės galimybės gauti Å¡iame dokumente nurodytÄ sumÄ . Apibendrindama pirmiau iÅ¡dėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas, nepažeidus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių septynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Tačiau ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisines atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymÄ . Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).Savo ruožtu ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , esant kategoriÅ¡kai Ekspertizės akto iÅ¡vadai, bylos nagrinėjimo metu keitė advokatÄ tris kartus ir savo reikalavimÄ Ä¯rodinėja, remdamasi Å¡ioje byloje pripažintu negaliojančiu ir suklastotu vekseliu, savaime neleidžia teigti, jog ieÅ¡kovė tyčia stengiasi užvilkinti bylos nagrinėjimÄ bei kvalifikuoti pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ kaip akivaizdžiai nesÄ Å¾iningÄ , pateiktÄ ne siekiant apginti tariamai pažeistas atsakovės teises, bet kitais tikslais.

Ä®statymas neriboja dalyvaujančio asmens teisės keisti atstovÄ , o Ekspertizės akto buvimas byloje nepanaikina atsakovės teisės į apeliacijÄ . Tuo tarpu vekselio suklastojimÄ ir negaliojimÄ apeliantė bÅ«tent ir siekia nuginčyti. Apeliaciniame skunde atsakovė iÅ¡dėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, taip pat, jos nuomone, svarbias teisės normas ir faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo laikyti, kad apeliacinis skundas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas ir pateiktas tik siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimÄ .

Atsižvelgiant į tai, bauda atsakovei neskirtina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad patyrė 725 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punktu, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 450 Eur ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovui H. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                                                                                       Rasa GudžiÅ«nienė            Nijolė PiÅ¡kinaitė            Vigintas ViÅ¡inskis