2019-10-23 Nr. AB-20237-3-65-3-00154-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-693-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00154-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams T. R., V. R. (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, leidimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėjas) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-548-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-548-(1.18.)) teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 243/2919 dalį 0,2919 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas I), valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

2) nustatyti, kad atsakovui T. R. atlyginimo už Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-548-(1.18.) paimtą visuomenės poreikiams bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 243/2919 dalį Žemės sklypo I dydis yra 134,36 Eur;

3) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-547-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-547-(1.18.)) teisėtumą ir leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 486/2919 dalį Žemės sklypo I valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

4) nustatyti, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-547-(1.18.) paimtą atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 486/2919 dalį Žemės sklypo I dydis yra 268,72 Eur;

5) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-535-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-535-(1.18.)) teisėtumą ir (teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patikslino reikalavimo dalį) leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo T. R. asmeninės nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį 1,0744 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., (toliau – ir Žemės sklypas II) valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

6) nustatyti, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-535-(1.18.) paimtą bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį Žemės sklypo II dydis yra 497,95 Eur;

7) patvirtinti NŽT direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. akto Nr. ŽVP-534-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. ŽVP-534-(1.18.)) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1790/10744 dalį Žemės sklypo II valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje;

8) nustatyti, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-534-(1.18.)) paimtą T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1790/10744 dalį Žemės sklypo II dydis yra 998,13 Eur.

Susisiekimo ministerijos nuomone, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir ŽPVPĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nustatytos sąlygos, sudarančios pagrindą teismui patvirtinti aktų teisėtumą ir leisti atlikti kitus veiksmus.

Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad NŽT direktorius 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17E.) buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau – ir sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal sąrašą atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 1,0744 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), į 6,4500 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 0,2216 ha žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sąrašą atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,2919 ha žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), į 0,3730 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 0,2991 ha žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17E.) nustatyta, kad paimami žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovai T. R. ir V. R. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka, ir prašė:

1) pripažinti neteisingais ir neteisėtais administracinius aktus – NŽT 2019 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. 1P-24-(1.17 E.), NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-548-(1.18.), NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-547-(1.18.), NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-535-(1.18.), NŽT 2019 m. vasario 18 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-534-(1.18.) ir nepatvirtinti šių aktų teisėtumo;

2) inicijuoti viešojo intereso gynimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo atitikimo Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, patvirtindama specialųjį planą, viršijo savo įgaliojimus;

3) pripažinti neteisėtais pareiškėjo veiksmus, kuriais buvo atliktas vientiso ir neskaidomo turto – 8.71 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išskaidymas į atskirus 6 nekilnojamus daiktus, pakeičiant prieš tai buvusio sklypo parametrus, savybes, neatlikus turto vertinimo ir teisingai neatlyginus, kaip tai numato įstatymai; 4) įpareigoti pareiškėją atlikti 8,71 ha sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimą, kadangi tik toks turto vienetas yra patvirtintas specialiame plane ir tokių parametrų sklypas yra nubraižytas specialiojo plano sprendinyje, taip pat toks turto vienetas yra įteisintas kadastro registro duomenų banke ir dėl tokio sklypo parametrų nėra jokių teisinių ginčų;

5) pripažinti žemės paėmimo projektą nepilnai įvykdytu ir grąžinti pareiškėjui pašalinti trūkumus žemės paėmimo procedūroje, žemės paėmimo projekto sprendinių brėžinyje, ir įpareigoti nubraižyti privažiuojamuosius kelius, nenumatyti servitutų, atlikti pertvarkomų melioracijos sistemų projektavimą ir apjungus šiuos plotus suformuoti vieną žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą; 6) įpareigoti pareiškėją pateikti „Rail Baltica“ projekto finansavimo planą, kuriame būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir jų proporcijos, išdėstytos laike, iki projekto pabaigos 2026 m.; 7) įpareigoti pareiškėją kompensuoti žalą už praradimus dėl apribojimų laisvai valdyti savo turtą, nutrauktų žemės nuomos sutarčių; 8) įpareigoti pareiškėją žemės paėmimo projektuose pažymėti specialiąsias žemės naudojimo apribojimo sąlygas ir paskaičiuoti praradimus ir nuostolius, atsirasiančius dėl ribojamos žemės ūkio veiklos; 9) įtraukti atsakovų ir trečiojo asmens I.

R. jau dabar ir ateityje patiriamus nuostolius, materialinius bei moralinius praradimus dėl šios konkrečios vietos neįkainojamos istorinės ir šeimos atminimo vietos (41 200 Eur); 10) įpareigoti pareiškėją nurodyti teisminio proceso dalyką bei, kokio objekto atžvilgiu yra taikomas prašymas, t. y. dėl kokio objekto vyksta teisminis procesas.

Atsakovai nurodė, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimas yra teisiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, be to, nepateikti visi privalomi dokumentai bei duomenys. Atsakovai teigė, jog pareiškėjas nėra nurodęs teisminio proceso objekto ir dalyko. Vien tik geležinkelio ruožo užimamas žemės plotas neatitinka ŽPVPĮ nuostatų, reglamentuojančių, kas yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Pareiškėjas nėra nenumatęs privažiuojamųjų ir geležinkelio aptarnavimui skirtų kelių, nėra melioracijos sistemos pertvarkymo brėžinių ir kitų svarbių projekto sprendinių brėžinyje būtinų elementų. Pareiškėjai teigė, kad specialusis planas nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos Seime, dėl šio plano nebuvo jokių svarstymų, referendumo, ekspertų išvadų. Atsakovai teigė, jog specialiojo plano sprendiniai, kurie yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31, prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui, Lietuvos Respublikos strateginiam planui, įstatymo dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano 1–3 straipsniams. Specialiajame plane geležinkelio vėžės pasirinkimo motyvams nėra atlikta lyginamoji kaštų naudos analizė, neatlikta lyginamoji specialaus poveikio aplinkai analizė ir palyginimas, tokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovų teisės bei viešasis interesas..

Atsiliepime teigiama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 8, 11 straipsniams. Lietuvos Respublikos Seimas nenurodė „Rail Baltica“ projekto maršruto per Panevėžio ir Pasvalio rajonus būtinybės, o atsakovų nuosavybė nėra įtraukta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytų svarbiausių rezervuotinų valstybės poreikiams teritorijų zoną. NŽT direktoriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. įsakymas ir aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui. Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), specialiame plane ir prie jo pridėtame sklypų sąraše nėra. Turto vertinimas atliktas netinkamai. Kol nėra pasibaigę teisiniai ginčai (administracinės bylos Nr. eI-2371-320/2019) dėl sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų, nėra jokio pagrindo remtis turto vertinimu. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys atsakovams nepateikė jokių duomenų, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja Panevėžio, Pasvalio rajonuose, kad toks poreikis negali būti patenkintas nepaėmus žemės sklypo ir jo nesuskaidžius į atskirus mažaverčius sklypus, kad visuomenės interesas negali būti patenkintas ir projekto tikslas negali būti įgyvendintas pasinaudojus jau turima projekto užsakovo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ infrastruktūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas yra įvykdęs visas ŽPVPĮ nustatytas pareigas, todėl nėra pagrindo netenkinti pareiškimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą palaikė pareiškėjo reikalavimus ir prašė juos tenkinti ŽPVPĮ 6 straipsnio nustatyta tvarka.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-548-(1.18.) teisėtumą; leido Nekilnojamo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 243/2919 dalį Žemės sklypo I valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-547-(1.18.) teisėtumą; leido Nekilnojamo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 486/2919 dalį Žemės sklypo I valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-535-(1.18.) teisėtumą; leido Nekilnojamo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį Žemės sklypo II valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje; patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-534-(1.18.) teisėtumą; leido Nekilnojamo turto registre įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1790/10744 dalį Žemės sklypo II valstybės vardu ir pradėti šio žemės sklypo dalį naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31, kuriuo patvirtintas Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas) ir kuriuo remiantis pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai. Teismas nustatė, kad yra parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas (toliau – ir Projektas), kurį NŽT direktorius patvirtino 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1P-24-(1.17 E.). Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inreal“ turto vertintojas R. M. (nekilnojamojo turto kvalifikacijos pažymėjimo Nr. 000327, išduotas 2004 m. gegužės 10 d.) nustatyta tvarka parengė 2018 m. lapkričio 6 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-11-315K (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2919/9640 dalies (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. spalio 25 d.) yra 1 614 Eur, bei 2018 m. lapkričio 6 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 18-11-314K (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2), kurioje nurodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10744/77460 dalies (projekto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2018 m. spalio 25 d.) yra 5 991 Eur. Šios sumos, pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 ir Vertinimo ataskaitą Nr. 2, yra pervestos į notaro depozitinę sąskaitą.

Teismas nustatė, kad atsakovai buvo informuoti apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras registruotomis pašto siuntomis gyvenamosios vietos adresu jiems išsiuntus 2017 m. sausio 23 d. raštą „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“, 2018 m. spalio 19 d. raštą Nr. 2-13761 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“, 2019 m. vasario 27 d. raštą (pranešimą) Nr. 2-1750 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“, 2019 m. vasario 27d. raštą (pranešimą) Nr. 2-1726 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“. Apie tai, kad Susisiekimo ministerija pervedė į notaro depozitinę sąskaitą žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose nurodytas sumas, atsakovams buvo pranešta jiems išsiunčiant 2019 m. gegužės 29 d. raštus Nr. 2-3916 ir Nr. 2-3915.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remdamasis ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, teismas sprendė, jog Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo yra pagrįstas ir tenkinamas. Patvirtinęs žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, teismas leido įregistruoti paimtus visuomenės poreikiams žemės sklypus (jų dalis) valstybės vardu ir pradėti šiuos žemės sklypus (jų dalis) naudoti visuomenės poreikiams.

Teismas nurodė, kad atsakovų atsiliepime į pareiškimą teikiami argumentai iš esmės yra susiję su geležinkelio linijos tiesimo galimu neteisėtumu, ir pažymėjo, jog minėta aplinkybė priimant nutartį dėl žemės paėmimo aktų nevertinama. Byloje nėra duomenų, kad projektus patvirtinusių įsakymų teisėtumas ir pagrįstumas būtų ginčijamas teisme, taip pat nėra duomenų, kad atsakovai nustatyta tvarka būtų ginčiję Specialųjį planą (jame numatytus konkrečius sprendinius). Teismas taip pat pažymėjo, kad nemaža dalis atsakovų atsiliepime išdėstytų argumentų yra susiję su atlyginimo už paimamas žemės sklypų dalis nustatymu, tačiau Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nustatymo bus sprendžiamas ŽPVPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepraleido termino pareiškimui pateikti.

Pasisakydamas dėl atsakovų prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismui nekilo abejonių dėl nurodytų aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl atsakovų prašymo netenkino, taip pat pažymėjo, kad dalis atsakovų prašymų (pvz., klausimas dėl susisiekimo ministro įgaliojimų) nėra priskirtini Konstitucinio Teismo kompetencijai.

III. Atsakovas T. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Susisiekimo ministerijos pareiškimą atmesti arba palikti nenagrinėtą, arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsakovas taip pat prašo priteisti atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė teisingo atlyginimo už pareiškėjo turtą klausimo, šališkai gynė tik pareiškėjo teises.

Atsakovas pabrėžia, kad tretieji suinteresuoti asmenys dalyvavo ne visuose teismo posėdžiuose. Teismas 2019 m. gegužės 5 d. posėdžio metu nemotyvuotai atsisakė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti atsakovų žemės sklypų bendrasavininkę I. R. (todėl byla buvo išnagrinėta nepranešus visiems savininkams, kurie turi būti įtraukti į procesą), netenkino atsakovų prašymo imtis priemonių, kad NŽT atstovas dalyvautų teismo posėdyje, prašymo patikrinti pareiškėjo atstovo advokato P. J. 2019 m. gegužės 30 d. pateikto pareiškimo patvirtinti NŽT aktus ir atlikti veiksmus, teisėtumą ir pasirašymo tinkamumą. Atsakovas teigia, kad advokatas P. J. nėra įgaliotas atstovauti Susisiekimo ministeriją ir pareiškimas nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Teismas nepasisakė dėl atsakovų atstovo prašymo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eI-6116-739/2019, kurioje yra ginčijami NŽT sprendimai tvirtinti visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo kadastrinę bylą.

Atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą su pareiškimu reikalaujant patvirtinti sprendimą dėl žemės paėmimo pagal ŽPVPĮ 6 straipsnio 1 dalį, kadangi kvietimas pasirašyti NŽT direktoriaus priimtus aktus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams per elektroninę dokumentų siuntimo sistemą buvo pateiktas 2018 m. vasario 27 d. ir tą pačia dieną pareiškėjas šį dokumentą perskaitė.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimus į atskirąjį skundą nurodo, kad elektroninis dokumentas, gautas elektroniniu būdu, turi tokią pačią juridinę galią, kaip ir popierinis dokumentas. Atsakovui elektroninis dokumentas Nr. 2-1726 buvo įteiktas pirmiau nei atsiųstas paštu popierinis dokumentas, todėl dokumento įteikimo data laikytina ta, kuri buvo pirmesnė, t. y. 2019 m. vasario 27 d. Be to, popierinis dokumentas nėra pasirašytas.

Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Susisiekimo ministerija nurodo, kad atskirajame skunde nepateikta jokių motyvų dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo. Visi atsakovo motyvai yra susiję tik formaliais ir deklaratyviais proceso pažeidimais, kurie negalėjo nulemti konkrečių atsakovų teisių pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose nurodytos sąlygos teismui patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumą, dėl to naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi buvo patvirtintas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-548-(1.18.), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-547-(1.18.), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-535-(1.18.) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-534-(1.18.) teisėtumas bei leista Nekilnojamo turto registre valstybės vardu įregistruoti ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje – visuomenės poreikiams paimtą T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 243/2919 dalį Žemės sklypo I, T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 486/2919 dalį Žemės sklypo I, atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 893/10744 dalį Žemės sklypo II, T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1790/10744 dalį Žemės sklypo II.

Atsakovas T. R., pasinaudodamas ŽPVPĮ 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise paduoti atskirąjį skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties, kuria išsprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas, ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė teisingo atlyginimo už atsakovų turtą klausimo, o pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su pareiškimu, bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo posėdyje teismo priimtais sprendimais dėl atsakovų prašymų į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti I. R., užtikrinti NŽT atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, patikrinti pareiškėjo atstovo advokato P. J. 2019 m. gegužės 30 d. pateikto pareiškimo pasirašymo tinkamumą. Be to, atsakovas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovų atstovo prašymo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eI-6116-739/2019.

Pirmiausiai pažymėtina, kad 2019 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo prašymas prie bylos pridėti papildomus dokumentus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, teikdamas naujus duomenis, nepagrindė, kodėl jie negalėjo būti pateikti ankščiau arba kodėl būtinybė pateikti šiuos duomenis iškilo tik dabar. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų pateiktų duomenų vertinti neturi pagrindo.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos svarbos projektams įgyvendinti, nustato Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, kurio 6 straipsnyje yra reglamentuojama ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimo tvarka.

ŽPVPĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.

ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias turi įvertinti teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo: 1) ar galioja Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas arba įstatymas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu; 2) ar galioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 3) ar žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas buvo tinkamai pagal šio įstatymo reikalavimus informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą; 4) ar yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaita; 5) ar yra priimtas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas; 6) ar projektą įgyvendinanti institucija yra pervedusi žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Taigi, vadovaujantis ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalimi, atmestinas atsakovo atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė teisingo atlyginimo už atsakovo turtą klausimo, kadangi teismas, priimdamas nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, tokių klausimų nesprendžia.

Vertindama atsakovo argumentą, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su pareiškimu, nes atsakovas kvietimą pasirašyti NŽT direktoriaus priimtus aktus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams per elektroninę dokumentų siuntimo gavo ir perskaitė 2018 m. vasario 27 d., teisėjų kolegija pažymi, jog ŽPVPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai įtvirtinta konkreti pranešimų siuntimo žemės savininkui ar kitam naudotojui tvarka, nustatant, kad institucijų pranešimai žemės savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, siunčiami registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijoms žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. ŽPVPĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 60 dienų terminas kreiptis į teismą skaičiuojamas nuo tada, kai projektą įgyvendinanti institucija sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto. Pagal ŽPVPĮ 5 straipsnio 3 dalį 30 dienų terminas asmeniui pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą skaičiuojamas nuo pranešimo asmeniui įteikimo šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka dienos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pranešimų įteikimas kitu būdu, nei nustatyta ŽPVPĮ, nėra reikšmingas šiame įstatyme numatyto termino pareiškimui teismui paduoti skaičiavimui. Byloje nustatyta, kad ŽPVPĮ 16 straipsnyje nustatytu būdu atsakovams pranešimai apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus su šiais aktais ir kita reikšminga informacija buvo įteikti 2019 m. kovo 2 d. Pareiškėjas pareiškimą teismui padavė 2019 m. gegužės 30 d. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju terminas su pareiškimu kreiptis į teismą nebuvo praleistas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Seimo nutarimas dėl projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu bei Vyriausybės nutarimas patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras yra galiojantys teisės aktai, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir nustatė, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, taip pat nustatė, kad yra parengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimo ataskaitos, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų sąlygų egzistavimą, bei, kad yra priimti žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai, o projektą įgyvendinanti institucija (Susisiekimo ministerija) yra pervedusi aktuose nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į notaro depozitinę sąskaitą, t. y. konstatavo ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų sąlygų egzistavimą (pirmosios instancijos teismo nutarties 9–10 psl.).

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nurodė motyvus, kuriais priėjo savo išvadas, ir teisės aktus, kuriais vadovavosi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo atskirojo skundo argumentus, kad teismas netinkamai taikė įstatymo normas, nesirėmė faktais, netikrino jų atitikimo realybei. Atsakovas atskirajame skunde nepateikė argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ŽPVPĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (ar dalis jų) nagrinėjamu atveju neegzistavo.

Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl I. R. priklausančių žemės sklypų ar jų dalių paėmimo visuomenės poreikiams – sprendžiama dėl T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos 243/2919 dalies Žemės sklypo I, T. R. ir V. R. bendrosios dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomos 486/2919 dalies Žemės sklypo I, atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos 893/10744 dalies Žemės sklypo II ir T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomos 1790/10744 dalies Žemės sklypo II. Atskirajame skunde atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad žemės sklypų dalys, dėl kurių paėmimo visuomenės poreikiams sprendžiama šioje byloje, priklauso ne tik atsakovams, bet ir I. R. Taigi, šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl I. R. teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakė I. R. įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdžio įrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė atsisakymo tenkinti šį pareiškėjo prašymą motyvus. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su teismo argumentais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas savo sprendimo nemotyvavo.

Vadovaujantis ABTĮ 77 straipsnio 3 dalimi, proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimo neužtikrinimo teismo posėdyje. ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus arba kai šalims reikia laiko deryboms dėl taikos sutarties sudarymo ir kitais reikiamais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1485/2014). Tačiau, kai tokio poreikio teismo manymu nėra, bylos proceso šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Iš šių teisės normų matyti, jog teismas turi teisę, tačiau kiekvienu atveju neprivalo pripažinti administracinės bylos proceso šalies dalyvavimą byloje būtinu, o atsisakymas tai padaryti neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. posėdžio įrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė atsisakymo tenkinti atitinkamą pareiškėjo prašymą motyvus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir atsakovo argumentai dėl pareiškėjo atstovo advokato P. J. įgaliojimų ir jo 2019 m. gegužės 30 d. pateikto pareiškimo pasirašymo tinkamumo. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 7 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Atitinkamai ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu; skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.). Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Nagrinėjamu atveju pareiškimas teismui buvo pateiktas per Lietuvos teismų informacinę sistemą, todėl, vadovaujantis nurodytomis teisinės normomis, toks pareiškimo pateikimas yra tinkamas. Prie pareiškimo pateikta 2018 m. gruodžio 12 d. atstovavimo sutartis Nr. 1F-125, sudaryta tarp Susisiekimo ministerijos ir AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos, patvirtina, kad P. J. buvo pavesta atstovauti Susisiekimo ministeriją.

Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovų atstovo prašymo sujungti šią administracinę bylą su administracine byla Nr. eI-6116-739/2019. Pirmiausiai pažymėtina, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje atsakovų atstovas pateikė alternatyvų prašymą – arba sustabdyti nagrinėjamos bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2371-320/2019, arba šias administracines bylas sujungti. 2019 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdžio įrašas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė konkrečius argumentus dėl atsisakymo stabdyti administracinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį, bylos sujungiamos tik tada, kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo). Nagrinėjamu atveju ši sąlyga netenkinama, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos proceso teisės normos, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta.

Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtinas, kadangi vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, savo išlaidų atlyginimą iš kitos proceso šalies turi teisę gauti proceso šalis, kurios naudai priimtas galutinis sprendimas byloje.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, tenkinti atsakovo atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo T. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė