e2d0d7d5-4e2c-43d2-a239-76c949fc79f6 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-360-383/2021

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00002-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 19.10.; 21.11.10.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. kovo 31 d. nutarimo E. R. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimu E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 41 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje (duomenys neskelbtini), privažiavęs automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie patikros posto, pateikė policijos pareigÅ«nei vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio registracijos liudijimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono, bei pats paaiÅ¡kino, kad yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, o į (duomenys neskelbtini) atvyko apsipirkti automobilių servise „D.“. E. R. nepateikė policijos pareigÅ«nams jokių duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir nepaisė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti (duomenys neskelbtini) miestÄ , t. y. pirmÄ kartÄ patikros poste policijos pareigÅ«nei neįleidus į (duomenys neskelbtini) miestÄ , E. R. antrÄ kartÄ privažiavo prie patikros posto ir policijos pareigÅ«nams paliepus apsisukti ir iÅ¡važiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), neapsisuko ir padidinęs greitį įvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestÄ .

2. Apeliaciniame skunde E. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimÄ panaikinti.

2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas dėl E. R. kaltės pasisakė tik vienu sakiniu, visiÅ¡kai neatskleidžiant kaltės turinio. Teismai, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas ir taikantys sankcijas, turi bÅ«ti aktyvÅ«s. Å iuo atveju kilo prieÅ¡prieÅ¡a tarp E. R. ir pareigÅ«nų parodymų, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ pareigÅ«nų vaizdo medžiaga. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju pareigÅ«nai poste per dienÄ sustabdydavo ne vienÄ deÅ¡imtį žmonių, todėl abejotina galimybėmis taip tiksliai atsiminti kiekvienÄ smulkiÄ detalę. PareigÅ«nų postuose buvo naudojamos vaizdo įraÅ¡ymo medžiagos, o teismas nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti ar pareigÅ«nė priėjo antrÄ kartÄ paaiÅ¡kinti žodžiu, ar iÅ¡ tiesų parodė gestÄ , iÅ¡ kurio buvo neaiÅ¡ku, kokio turinio yra nurodymas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareigÅ«nų parodymai teisingesni, nenagrinėdamas bylos ir nevertindamas kitų aplinkybių.

2.2. Skunde nurodoma, jog asmuo negali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn, jei nėra kaltas dėl nusižengimo padarymo. Pažymima, kad vien dokumentų neturėjimas nerodo, jog E. R. neturėjo teisės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Policijos pareigÅ«nų nuolatiniai praneÅ¡imai vieÅ¡ojoje erdvėje skatino gyventojus turėti su savimi jų kelionės tikslÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau jokiame teisės akte dokumentas nebuvo privalomas. PrieÅ¡ingai, pareigÅ«nai Å¡iuo laikotarpiu ne kartÄ vieÅ¡ai akcentavo, jog kiekviena situacija vertinama individualiai, t. y. pareigÅ«nai vietoje vertins vykimo priežastis ir spręs įleisti ar ne. Todėl vien tai, jog E. R. neturėjo raÅ¡ytinio dokumento, nepatvirtina, kad jis tyčia elgėsi neteisėtai. Tuo metu apeliantas vyko į autoservisÄ â€žD.“ bei telefonu susisiekė su pačiu servisu ir prašė pareigÅ«nams patvirtinti, jog vyksta pas juos. E. R. yra UAB „E.“, kurios pagrindinė veikla – transporto paslaugos, direktorius. Apeliantas vyko į servisÄ darbo reikalais, nes jame remontuojami UAB „E.“ priklausantys krovininiai automobiliai, o E. R. yra atsakingas už jų remontÄ servise, turi tiesiogiai bendrauti su mechanikais. Nei teismas, nei pareigÅ«nai nevertino Å¡ių paaiÅ¡kinimų bei jų sÄ moningai neužfiksavo protokole ir nutarime. Å ios aplinkybės patvirtina, jog E. R. turėjo teisėtÄ tikslÄ darbo reikalais įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir neketino tyčia nepaklusti pareigÅ«nų reikalavimams.

2.3. Skunde pažymima, kad E. R. nebandė apvažiuoti patikros posto, o antrÄ kartÄ atvažiavo bandydamas paaiÅ¡kinti savo tikslÄ Ä¯važiuoti į miestÄ ir patvirtinti jį kartu su serviso savininku. Teismo posėdžio metu pateikta sÄ skaita, jog tÄ dienÄ buvo remontuojama UAB „E.“ priklausanti krovininė transporto priemonė. Tačiau teismas iÅ¡ankstinę ir didesnę galiÄ suteikė pareigÅ«nų parodymams, kuriuos laikė teisingesniais už E. R.. Apeliantas turėjo teisėtÄ priežastį patekti į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, o ne apsipirkti, t. y. jis vyko į servisÄ , kuriame remontuojamos jo bendrovės transporto priemonės. Dėl pareigÅ«nų nuovargio ar didelio žmonių srauto, jie antrÄ jį kartÄ neliepė žodžiu apsisukti, o pakėlė rankÄ , kÄ E. R. per klaidÄ suprato, kaip praleidimÄ per postÄ . Taigi, Å¡iuo atveju E. R. negali bÅ«ti patrauktas atsakomybėn, nes nėra jo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo.

2.4. Apelianto nuomone, aplinkybių visuma, jog apelianto nusižengimai padaryti nesiekiant sÄ moningai pažeisti karantino reikalavimus, o dėl to, jog buvo suklaidintas pareigÅ«nų nurodymų gestais, sudaro pagrindÄ , remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, jei ne panaikinti, tai bent jau sumažinti nuobaudÄ .

3. Institucija atsiliepime į E. R. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimÄ nepakeistÄ .

3.1. Atsiliepime nesutinkama su skundo argumentu, kad apeliantas nesuprato pareigÅ«nės gesto apsisukti. Tai tik gynybinė apelianto pozicija, kadangi E. R. antrÄ kartÄ Ä¯ patikros postÄ atvyko be jokių papildomų dokumentų, kurie patvirtintų bÅ«tinybę įvažiuoti į miestÄ , policijos pareigÅ«nės reikalavimas jau pirmÄ kartÄ buvo aiÅ¡kiai iÅ¡sakytas ir jis į miestÄ Ä¯leistas nebuvo. Dėl to aplinkybėms nepasikeitus, nepateikus papildomų dokumentų, naivu manyti, kad antrÄ kartÄ jis į miestÄ bus įleistas.

3.2. Atsiliepime teigiama, kad policijos pareigÅ«nų parodymai duoti teisme bei tarnybiniame praneÅ¡ime suraÅ¡ytos aplinkybės yra nuoseklios ir viena kitÄ papildo, todėl netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais nėra jokio pagrindo.

3.3. Institucijos nuomone, nuobauda E. R. parinkta įvertinus visus duomenis. Apeliantas padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių ir Å¡iurkščiausių nusižengimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog numatant griežtas sankcijas už aptariamo pobÅ«džio pažeidimus, yra vertinamas visuomenės interesas, prevenciniai atsakomybės taikymo tikslai ir pažeidėjo nubaudimas tam, kad bÅ«tų užtikrintas visuomenės saugumas. Kaip matyti iÅ¡ policijos duomenų bazėje esančių įrašų, apeliantas praeityje baustas administracine tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

E. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama, kad E. R. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 41 dalyje, sudėtis, bei reiÅ¡kiamas alternatyvus praÅ¡ymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti E. R. paskirtÄ nuobaudÄ . Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama Å¡ioje apimtyje.

Dėl ANK 506 straipsnio 41 dalyje numatyto administracinio nusižengimo

5. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ , be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

6. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutarimu E. R. nubaustas už tai, kad paskelbto karantino metu ir esant nustatytam asmenų judėjimo tarp savivaldybių ribojimui, 2020 m. gruodžio 22 d. nevykdė teisėto policijos pareigÅ«nų reikalavimo apsisukti ir palikti (duomenys neskelbtini) miestÄ , o įvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Viso proceso metu apeliantas nesutiko su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu, teigdamas, kad jis važiavo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ parduotuvę „D.“, nes jo automobiliui reikėjo vienos detalės, ir nors jis su savimi neturėjo jokių dokumentų, tačiau antrÄ kartÄ privažiavus prie policijos pareigÅ«nų jis prašė, kad jie telefonu pakalbėtų su „D.“ savininku, bet jie atsisakė su juo kalbėtis. Jo teigimu, privažiavus antrÄ kartÄ pareigÅ«nė rankos mostu parodė „važiuoti“, o jis suprato, kad gali vykti į (duomenys neskelbtini) ir yra praleidžiamas.

7. Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 41 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymÄ , kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 41 dalį bÅ«tina nustatyti Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: 1) tam tikroje teritorijoje turi galioti specialus teisinis rėžimas (karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino ir t. t.); 2) pareigÅ«no reikalavimas turi bÅ«ti teisėtas, paremtas teisiniu reguliavimu; 3) asmuo savo veikimu ar neveikimu tokio reikalavimo/nurodymo nevykdo.

8. Nagrinėjamu atveju yra neginčytinai nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d., t. y. dienÄ , kuomet buvo padarytas apeliantui inkriminuotas ANK 506 straipsnio 41 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), kuriuo visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas pakartotinis karantinas. Taigi, apelianto atžvilgiu buvo pagrįstai taikoma bÅ«tent Å¡i ANK 506 straipsnio dalis.

9. Nutarimo 2.1.7. punkte (2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1418 redakcija) buvo įtvirtinta, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, iÅ¡skyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbÄ (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių marÅ¡rutus oro, jÅ«rų uostus, autobusų stotis ar iÅ¡ jų; dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas. Å is ribojimas netaikomas asmenims – vienos Å¡eimos ar vieno namų Å«kio nariams, vykstantiems į kitÄ nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iÅ¡ Å¡eimos ar namų Å«kio narių nuosavybės teise.

10. Policijos pareigÅ«nai Å¡ių administracinių nusižengimų kontekste priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigÅ«nas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar prieÅ¡inasi, panaudoti prievartÄ . PareigÅ«no reikalavimai ir nurodymai turi bÅ«ti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigÅ«nų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, Å¡ių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už Å¡ių reikalavimų ar nurodymų nevykdymÄ asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. IÅ¡ Å¡ios teisės normos pažodinio aiÅ¡kinimo darytina iÅ¡vada, kad asmenims privalomi vykdyti ne bet kokie, o tik teisėti ir pagrįsti policijos pareigÅ«nų reikalavimai. Reikalavimų pagrįstumas įvertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, o teisėtumas – remiantis Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos bendrosios pareigÅ«nų teisės. Pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktÄ , pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę laikinai apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimÄ Ä¯ tam tikrÄ teritorijÄ ar patalpÄ , sustabdyti atliekamus darbus, apriboti ar keisti eismo tvarkÄ , kai kyla pavojus gamtai, vieÅ¡ajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui.

11. Taigi, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant nurodytas Policijos įstatymo nuostatas ir Nutarime įtvirtintÄ asmenų laisvo judėjimo suvaržymÄ , policijos pareigÅ«nai, kontroliuodami minėtu Nutarimu nustatytÄ asmenų judėjimo ribojimÄ , turėjo teisę ir pareigÄ tikrinti vykstančių asmenų dokumentus, o nenustačius sÄ lygų taikyti ribojimo iÅ¡imtis, apriboti asmenų ar transporto priemonių patekimÄ Ä¯ tam tikrÄ teritorijÄ .

12. Å iuo atveju byloje nustatyta, kad E. R. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–9), kuri sutampa ir su jo nurodyta darbo vieta UAB „E.“. E. R. pareigÅ«nams nurodė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) esantį servisÄ â€žD.“, todėl siekdami nustatyti, ar jo atžvilgiu galioja Vyriausybės nutarimu paskelbto asmenų judėjimo ribojimo iÅ¡imtis, pareigÅ«nai turėjo teisę ir pareigÄ tikrinti apelianto dokumentus, o nenustačius sÄ lygų taikyti ribojimo iÅ¡imties, apriboti patekimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) miestÄ , nes tai daryti juos įpareigojo minėti teisės aktai. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad jokiame teisės akte nebuvo įtvirtintas privalomas dokumentų, patvirtinančių kelionės tikslÄ ir teisę įvažiuoti į kitÄ savivaldybę (Å¡iuo atveju į (duomenys neskelbtini) miestÄ ), turėjimas.

13. Apeliantas savo kaltę neigia, teigdamas, kad jis turėjo teisėtÄ tikslÄ darbo reikalais įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir neketino tyčia nepaklusti pareigÅ«nų reikalavimams, o pareigÅ«nai atsisakė vertinti situacijÄ individualiai. Be to, pareigÅ«nai antrÄ jį kartÄ neliepė žodžiu apsisukti, o pakėlė rankÄ , kÄ E. R. per klaidÄ suprato, kaip praleidimÄ per postÄ . Vis dėlto tokie E. R. skundo argumentai yra paneigti byloje surinktais įrodymais.

14. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. Å . 2020 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., dirbant Å¡aukimu „(duomenys neskelbtini)“ poste „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini), ji su kolega E. D. stovėjo prie patikros punkto. Patikrai atvyko asmuo su baltos spalvos automobiliu, valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini). Asmuo pateikė E. R. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , automobilio registracijos liudijimÄ , kuriame buvo nurodyta, jog asmuo yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono. Pats asmuo paaiÅ¡kino, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir vyksta į (duomenys neskelbtini) esantį servisÄ â€žD.“ apsipirkti. Jokio darbo dokumento, jog jis dirba ar bendradarbiauja su servisu „D.“, nepateikė, elgėsi agresyviai, kalbėdamas kėlė tonÄ , buvo pasipiktinęs, kuomet jam policijos pareigÅ«nė paaiÅ¡kino, kad jis nebus įleistas į (duomenys neskelbtini) miestÄ , nes tam nėra pagrindo, t. y. jis čia negyvena, nedirba, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad gali įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Asmuo buvo pradėtas filmuoti „Body“ kamera (duomenys neskelbtini), apie filmavimÄ Ä¯spėtas. Asmeniui buvo liepta apsisukti ir palikti (duomenys neskelbtini) miestÄ . Asmuo apsisuko ir sustojo prie kapinių. Netrukus jis vėl grįžo, jį tikrino kolega E. D.. Priėjus ir pareigÅ«nei L. Å . jis toliau piktinosi ir aiÅ¡kino, kad jam reikia įvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniui vėl buvo pasakyta, kad jis to padaryti negali ir apsisuktų bei važiuotų iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Asmuo staiga pradėjo važiuoti, padidino greitį, neapsisuko, be teisėto pareigÅ«nų reikalavimo palikti Jonavos miestÄ jis įvažiavo į miestÄ ir nutolo. Apie situacijÄ buvo praneÅ¡ta (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui per radijo ryšį, vėliau asmenį sustabdė (duomenys neskelbtini) dirbantis kolegų ekipažas „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6).

15. Administracinio nusižengimo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje policijos pareigÅ«nai L. Å . ir E. D. patvirtino minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime iÅ¡dėstytas aplinkybes (b. l. 37–38). PareigÅ«nė L. Å . paaiÅ¡kino, kad įvykio metu ji (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) dėl karantino pagal atskirÄ planÄ vykdė patikrÄ . Patikrai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės atvažiavo E. R.. Jis teigė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) esančiÄ Ä¯monę „D.“ pirkti detalės. E. R. neturėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad jis su ta įmone bendradarbiauja ar ten dirba, ar (duomenys neskelbtini) turi nekilnojamojo turto, todėl į (duomenys neskelbtini) nebuvo įleistas.

Ji asmeniui liepė apsisukti ir grįžti atgal. E. R. pavažiavęs apsisuko jos nurodytoje vietoje, bet po kurio laiko grįžo. Tada jį sustabdė jos kolega, jie Å¡nekėjosi, o ji prie jų priėjo. E. R. tuo metu kalbėjo telefonu, pareigÅ«nams siÅ«lė telefonÄ kalbėti su kažkuo, tačiau jie atsisakė. E. R. vėl buvo paaiÅ¡kinta, kad nebus įleistas į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir, kadangi kur stovėjo pareigÅ«nai buvo iÅ¡tisinė linija, jis turėjo truputi pavažiuoti toliau bei aplink (duomenys neskelbtini) apsisukti.

Tačiau antrÄ kartÄ jis neapsisuko, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pamačius, kad jis neapsisuko ir tolsta, ji pranešė budėtojui valstybinius numerius ir E. R. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas. E. R. elgėsi nemandagiai, buvo pasipiktinęs. Ji nerodė ranka, kad jis gali važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ (2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 2 min. 25 sek. – 6 min. 32 sek.). PareigÅ«nas E. D. paaiÅ¡kino, kad kartu su kolege L. Å . įvykio metu dėl karantino dirbo poste, tikrino įvažiuojančius ir iÅ¡važiuojančius automobilius.

Matė, kaip L. Å . sustabdė automobilį, atvažiavusį nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kurį vairavo E. R.. Po to matė, kaip automobilis apsisuko, pastovėjo kapinių aikÅ¡telėje ir po to vėl privažiavo prie patikros punkto. Tada jis sustabdė automobilį. E. R. davė jam telefonÄ su kažkuo kalbėti, o jis pasikvietė kolegę L. Å . bei jie paaiÅ¡kino, kad su niekuo nekalbės ir reikia pateikti dokumentÄ , patvirtinantį, kad asmuo gali įvažiuoti į (duomenys neskelbtini). E. R. nurodė, kad dokumento neturi, todėl jam buvo pasakyta vėl apsisukti.

Jis nepakluso nurodymui ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestÄ . PareigÅ«nai jam nerodė, kad jis gali važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis nebuvo ramus, buvo nusiteikęs konfliktiÅ¡kai (2021 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 7 min. 50 sek. – 11 min. 50 sek.).

16. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir paties apelianto E. R. pirmosios instancijos teisme duoti paaiÅ¡kinimai. Nors E. R. viso proceso metu savo kaltės nepripažino, tačiau parodė, kad jis važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) servise buvo remontuojamas jo įmonei priklausantis automobilis, kuriam prireikė detalės, kuriÄ galėjo gauti (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „D.“. Jis privažiavęs prie posto viskÄ paaiÅ¡kino pareigÅ«nei. PareigÅ«nė prašė dokumentų, kurių jis neturėjo, tačiau sakė, kad gali atvežti sÄ skaitÄ , kuriÄ iÅ¡duos paėmus detalę. Policijos pareigÅ«nė liepė jam važiuoti atgal. Jis apsisuko ir sustojo, paskambino „D.“ direktoriui, kuris sakė duoti pakalbėti su pareigÅ«nais. AntrÄ kartÄ privažiavus prie pareigÅ«nų davė jiems telefonÄ , tačiau jie atsisakė kalbėti ir prašė jo pateikti dokumentus, įrodančius kelionės tikslÄ . Kadangi susidarė eilė, pareigÅ«nė mostu parodė jam važiuoti ir jis suprato, kad jį praleido. AntrÄ kartÄ nesakė suktis ir važiuoti namo. Tada jis neskubėdamas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jį policija sustabdė prie pat parduotuvės „D.“. Jis žinojo apie ribojimus įvažiuoti į kitas savivaldybes (2021 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 6 min. 2 sek. – 17 min.).

17. Taigi, minėtų liudytojų, o iÅ¡ dalies ir paties E. R. parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad pirmÄ kartÄ E. R. privažiavus prie patikros posto jam pareigÅ«nė iÅ¡aiÅ¡kino, kad jis turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jo teisę įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Kadangi jis tokių dokumentų neturėjo, E. R. buvo liepta apsisukti ir važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurių jis atvažiavo. Pats E. R. pripažino, kad antrÄ kartÄ privažiavus prie patikros punkto jis taip pat jokių dokumentų su savimi neturėjo, o pareigÅ«nai telefonu atsisakė kalbėtis su parduotuvės „D.“ direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, jis turėjo suprasti, jog nuo pirmo karto, kai pareigÅ«nų nebuvo įleistas į (duomenys neskelbtini) miestÄ , jokios aplinkybės nepasikeitė ir jis antrÄ kartÄ taip pat neturėjo teisės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini).

18. Apeliantas teigia, kad antrÄ kartÄ pareigÅ«nė mostu jam parodė važiuoti ir jis suprato, kad yra praleidžiamas važiuoti į (duomenys neskelbtini), o tai galėjo patvirtinti iÅ¡ pareigÅ«nų iÅ¡reikalauta vaizdo medžiaga. Vis dėlto tiek iÅ¡ pareigÅ«nės L. Å . tarnybinio praneÅ¡imo, tiek iÅ¡ jos ir pareigÅ«no E. D. parodymų pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad E. R. buvo filmuojamas „Body“ kamera tik pirmÄ kartÄ jam privažiavus prie patikros posto, o antrÄ kartÄ joks vaizdo įraÅ¡as daromas nebuvo. Todėl nebuvo jokio pagrindo reikalauti, kad policija pateiktų kokiÄ nors vaizdo medžiagÄ , nes joks vaizdo įraÅ¡as apskritai nebuvo darytas. Be to, Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankami duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas nevykdė teisėtų pareigÅ«nų nurodymų. Pirmosios instancijos teisme apklausti pareigÅ«nai L. Å . ir E. D. paaiÅ¡kino, kad antrÄ kartÄ E. R. privažiavus prie patikros posto ir neturint dokumentų, patvirtinančių jo teisę įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ , jam aiÅ¡kiai žodžiu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis, kaip ir pirmÄ jį kartÄ , turi pavažiuoti į priekį ir apsisukti nurodytoje vietoje ties (duomenys neskelbtini). PareigÅ«nai nerodė jokių rankų mostų, leidžiančių suprasti, kad asmuo yra praleidžiamas. Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir pareigÅ«nės L. Å . tarnybiniame praneÅ¡ime, kuris suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo padarytas apeliantui inkriminuojamas administracinis nusižengimas. Tačiau E. R. nepakluso minėtam teisėtam pareigÅ«nų reikalavimui ir neapsisuko, o nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) miestÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtų pareigÅ«nų parodymais, kadangi tarp jų nėra prieÅ¡taravimų, policijos pareigÅ«nai nurodo analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes bei jų paaiÅ¡kinimus patvirtina kita bylos medžiaga, tame tarpe iÅ¡ dalies ir pačio apelianto paaiÅ¡kinimai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi spręsdamas dėl E. R. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ .

19. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas teigė, kad parduotuvėje „D.“ jis ketino tik įsigyti jo vadovaujamai įmonei priklausančiam automobiliui, kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), reikalingÄ detalę, tačiau nenurodė, kokia veikla užsiima jo įmonė, kad jis pastoviai bendradarbiauja su „D.“, jos servise remontuoja automobilius ir kad įvykio metu į (duomenys neskelbtini) jis vyko darbo reikalais. Apeliantas taip pat teigia, kad aplinkybę, jog jis darbo reikalais vyko į parduotuvę „D.“, patvirtino jo pirmosios instancijos teismui pateikta 2020 m. gruodžio 22 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra (b. l. 27). Vis dėlto Å¡i sÄ skaita pati savaime nepatvirtino, jog įvykio dienÄ E. R. bÅ«tent darbo reikalais važiavo į (duomenys neskelbtini), o tik įrodė, kad UAB „E.“, kurios direktorius yra apeliantas, iÅ¡ UAB „D.“ nusipirko automobilio detalę. Å i sÄ skaita taip pat nepatvirtina, jog įvykio dienÄ kažkur buvo remontuojama E. R. įmonei priklausanti transporto priemonė ir buvo didelė skuba gauti reikalingÄ detalę. Bylos medžiagoje apskritai nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų apelianto teiginius, jog jis turėjo teisėtÄ priežastį darbo reikalais patekti į (duomenys neskelbtini).

20. Akivaizdu, kad E. R. siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį arba siekiant iÅ¡ viso iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės administracinio nusižengimo byloje, yra paranku teigti, jog policijos pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas ir aiÅ¡kiai nenurodė, kÄ jis turėjo padaryti, t. y. antrÄ kartÄ ar jis privalėjo apsisukti ir grįžti į (duomenys neskelbtini), ar galėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ , taip bandant pateisinti savo paties neteisėtus veiksmus – pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų nevykdymÄ . Tačiau vien aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su jam nepalankiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, savaime nereiÅ¡kia, kad tai yra pakankamas faktinis pagrindas pripažinti jį nepagrįstu ir neteisingu, juolab nepateikiant prie skundo jokių teismo iÅ¡vadas paneigiančių objektyvių duomenų.

21. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apygardos teismas sprendžia, kad E. R. suvokė, jog Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu neturi teisėto pagrindo įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestÄ , tačiau nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėto reikalavimo apsisukti bei grįžti į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestÄ , t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ä®vertinus aptartas aplinkybes konstatuotina, kad E. R. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 41 dalyje, požymius, todėl jis administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ teisės normÄ buvo patrauktas pagrįstai.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio

22. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 41 dalyje, padarymas užtraukia asmenims baudÄ nuo dviejų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų eurų. Pirmosios instancijos teismas E. R. skyrė 300 Eur baudÄ , t. y. jos dydį parinkdamas mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas Å¡ios bylos aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju E. R. už padarytÄ administracinį nusižengimÄ paskirta nuobauda nėra per didelė, o jÄ nėra teisinio pagrindo.

23. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartÄ pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama tik iÅ¡skirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumÄ aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).

25. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių Å¡iuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, E. R. administracinio nusižengimo byloje nėra. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantas tyčia nevykdė teisėto policijos pareigÅ«nų reikalavimo ir, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, jis nebuvo suklaidintas pareigÅ«nų nurodymų gestais. E. R. padarė administracinį nusižengimÄ , susijusį su valdymo tvarka, tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje dėl nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos buvo paskelbtas karantinas. E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad apeliantas per minėtÄ laikotarpį administracine tvarka baustas aÅ¡tuonis kartus už įvairius administracinius nusižengimus, visos nuobaudos galioja (b. l. 10–18). Å i aplinkybė neigiamai charakterizuoja E. R. ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų pagrindas dar labiau Å¡velninti E. R. administracinę atsakomybę, tuo labiau, kad tai prieÅ¡tarautų ANK 22 straipsnyje nurodytai administracinių nuobaudų paskirčiai bei teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad jis neturi galimybių sumokėti paskirtos baudos ar jos dydis apeliantui sukels itin neigiamus sunkumus.

26. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos administracinės nuobaudos apeliantas patirs tam tikrus nepatogumus, tačiau jie turi ir prevencinę reikšmę, t. y. juos patyręs pažeidėjas ateityje bus labiau motyvuotas nedaryti nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios E. R. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

27. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs E. R. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nepaskyręs mažesnės baudos nei ANK 506 straipsnio 41 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto E. R. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2021 m. kovo 31 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas