e2d0b446-65bf-4cab-b577-729e38c9a8fa · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-864-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01134-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1077-467/2020 pagal ieÅ¡kovo P. G. ieÅ¡kinį atsakovei R.

A. dėl priverstinio akcijų pardavimo, trečiasis asmuo ieÅ¡kovo pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Stomatologinės implantacijos centras“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas P. G. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę R. A. (toliau – atsakovė) parduoti ieÅ¡kovui už įstatymo nustatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytÄ kainÄ 50 vienetų paprastųjų vardinių uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Stomatologinės implantacijos centras“ (toliau – ir bendrovė) akcijų ir priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2186-553/2015, kuria buvo iš dalies pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014, dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei buvo priteista po 50 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų.

3. IeÅ¡kovo manymu, esant vieno akcininko neteisėtiems veiksmams, gali bÅ«ti taikomas priverstinio akcijų pardavimo institutas. Atsakovės ir jos Å¡eimos narių veiksmai prieÅ¡tarauja bendrovės veiklos tikslams. Atsakovė, kaip bendrovės akcininkė, ir jos Å¡eimos nariai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. balandžio mėnesio atliko Å¡iuos neteisėtus veiksmus: 1) 2011 m. spalio 12 d. atsakovės tėvas V. A. neproporcingai pakėlė patalpų, kuriose bendrovė vykdė veiklÄ , nuomos kainÄ ir vėliau iÅ¡keldino bendrovę iÅ¡ nuomojamų patalpų adresu Sėlių g. 33, Vilnius, ir prisiteisė iÅ¡ bendrovės 35 600 litų (10 310,47 Eur) baudÄ , o buvusiose patalpose įsteigė kitÄ Ä¯monę UAB „Savanorių klinika“, kurios direktorė ir vienintelė akcininkė yra atsakovė, 2) atsakovė ir jos Å¡eimos nariai nuolat keldavo konfliktus ir trikdė bendrovės veiklÄ , Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-54-516/2019, kuriuo apeliacinės instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės veikla buvo sutrikdyta ir beveik nutrÅ«ko po to, kai atsakovės tėvas nutraukė patalpų nuomos sutartį, 3) atsakovė pasisavino iÅ¡ bendrovės 102 000 litų (29 541,24 Eur), 4) atsakovė sÄ moningai nevykdė savo kaip akcininkės pareigų, 5) atsakovė naudojo bendrovės turtÄ (įrangÄ ) UAB „Savanorių klinika“ veiklai vykdyti.

4. Atsakovė atsiliepime prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji bendrovės akcininke tapo tik 2016 m. kovo 29 d. IeÅ¡kovas, bÅ«damas bendrovės vadovu, nuo 2011 m. pradėjo savintis bendrovės lėšas, nemokėti mokesčių, teikti klaidingÄ finansinę atskaitomybę, todėl ne dėl atsakovės, o dėl ieÅ¡kovo veiksmų bendrovė tapo faktiÅ¡kai nemoki. Tai patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1234-484/2018, kuriuo paliktas galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas dėl patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-265 patvirtinimo, pagal kurį bendrovė turėjo sumokėti 110 055,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 61 177,39 Eur delspinigių ir 33 016,68 Eur baudÄ (iÅ¡ viso 204 249,67 Eur).

Bendrovė iki 2012 m. buvo sėkmingai veikianti įmonė, tačiau, 2011 metais Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡kėlus ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimo bylÄ , ieÅ¡kovas ėmėsi veiksmų siekiant sumažinti bendrovės akcijų vertę. 2011 m. rugsėjo mėn. ieÅ¡kovas ir G. R. įsteigė UAB „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“, į kuriÄ buvo perkelta bendrovės veikla, turtas ir darbuotojai ir dėl to sumažėjo bendrovės pelnas.

IeÅ¡kovas taip pat pasiskolino iÅ¡ bendrovės 781 974,05 Eur ir paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ pratęsė iki 2050 metų. Atsakovė nėra įsteigusi kitos įmonės ir nepasisavino bendrovės turto ir pajamų, nes ji nėra UAB „Savanorių klinika“ akcininkė, ir nebuvo pasisavinusi bendrovės lėšų.

5. Trečiasis asmuo UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ pateikė nuomonę, kuria prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad bendrovės veikla buvo sutrikdyta atsakovės veiksmais, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-54-516/2019. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bendrovės akcininke tapo 2016 m. kovo 29 d., t. y. nuo tada, kai ieÅ¡kovas, bÅ«damas bendrovės vadovas, akcininkų susirinkime pateikė praneÅ¡imÄ apie akcininkų pakeitimÄ . Atsakovė, tapusi bendrovės akcininke, pareikalavo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau ieÅ¡kovas susirinkimo nesuÅ¡aukė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2-2-11788-1011/2016 jam paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda.

Atsakovė 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ dėl bendrovės dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo ir iÅ¡vaistymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė neįsteigė konkuruojančios su bendrove įmonės, tačiau ieÅ¡kovas 2011 m. rugsėjo 14 d. įsteigė UAB „P. G. subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. neatliko jokių sistemingų veiksmų, kuriais galėjo bÅ«ti daroma žala bendrovei.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, jog atsakovės tėvas V. A. 2011 m. spalio 12 d. pakėlė bendrovei nuomojamų patalpų nuomos kainÄ , negali bÅ«ti vertinama atsakovės atžvilgiu, nes atsakovės tėvas yra savarankiÅ¡kas asmuo, kurį su ieÅ¡kovu siejo sutartiniai teisiniai santykiai. Taip pat nurodė, kad nutraukus patalpų nuomos sutartį, bendrovė perkėlė veiklÄ Ä¯ kitas jai priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini).

9. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-54-516/2019, kuriame buvo konstatuota, jog bendrovės veikla buvo sutrikdyta atsakovės veiksmais. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡is faktas buvo nustatytas kitu aspektu, vertinant bendrovės 2013 m. sudarytÄ sandorį.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, bÅ«dama bendrovės akcininke, tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) įtvirtintas akcininko teises ir pareigas, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, neįrodė, jog jis negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kitos uždarosios akcinės bendrovės akcininkės – atsakovės – neteisėtų veiksmų. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 2.115 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos vertindamas byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, pažeidžiančių ieÅ¡kovo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises.

IeÅ¡kovas neįrodinėjo tokių neteisėtų atsakovės veiksmų, nes pagal aktualiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismÄ reikalaudami, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos, priklausančios kitam bendrovės akcininkui, bÅ«tų parduotos akcininkui, kuris kreipiasi, jei yra dvi privalomos priverstinio akcijų pardavimo instituto taikymo sÄ lygos:

1) akcijos išperkamos iš akcininko, kurio veiksmai prieštarauja uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams;

2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis 11.2. Nagrinėjamoje byloje priverstinis akcijų pardavimas atsakovės atžvilgiu galėjo būti taikomas, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-54-516/2019 konstatavo, kad bendrovės veikla buvo sutrikdyta dėl atsakovės veiksmų. Taip pat, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019, buvo nustatyta, kad UAB „Savanorių klinika“ tik formaliai priklausė atsakovės motinai, nes faktinė UAB „Savanorių klinika“ vadovė buvo atsakovė. 11.3.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nebuvo pareiÅ¡kusi prieÅ¡ieÅ¡kinio, tačiau įrodinėjo ne savo kaltės nebuvimÄ , o ieÅ¡kovo kaltę, teigdama, kad ne ji, o ieÅ¡kovas veikė prieÅ¡ingai bendrovės interesams, todėl atsakovės prieÅ¡prieÅ¡iniai kaltinimai ieÅ¡kovo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti vertinami. 11.4. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę dėl ieÅ¡kovui teismo paskirtos administracinės nuobaudos už tai, kad ieÅ¡kovas 2016 m. laiku nesuÅ¡aukė visuotinio akcininkų susirinkimo, neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. balandžio mėn. antroje pusėje ieÅ¡kovo žmona laukėsi ir patyrė nėštumo komplikacijas, 2016 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovui ir jo žmonai gimė sÅ«nus, kuris 2016 m. gegužės 14 d. mirė.

Atsakovė, pasinaudodama Å¡ia aplinkybe, sÄ moningai kÅ«rė precedentÄ ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimui nuo bendrovės vadovo pareigų. 11.5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas klastojo bendrovės dokumentus, tačiau ieÅ¡kovas niekada nebuvo įtariamas padaręs tokiÄ nusikalstamÄ veikÄ . 11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog atsakovė sÄ moningai vengia vykdyti jai kaip akcininkei nustatytas pareigas – kviečiama neatvyksta į visuotinius akcininkų susirinkimus, piktybiÅ¡kai ir nemotyvuotai atsisako tvirtinti privalomus finansinės atskaitomybės dokumentus.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 17 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-125-1033/2017, nustatė, kad atsakovė savo veiksmais siekia ne užtikrinti savo, kaip bendrovės akcininkės teises, bet nuÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ nuo bendrovės vadovo pareigų.

12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 12.1. Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CK 2.115 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bendrovės veikla buvo nutraukta 2015 metais, o atsakovė bendrovės akcininke tapo 2016 metais, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovės veikla nebuvo nutraukta dėl jos neteisėtų veiksmų. 12.2.

Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-54-516/2019 padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ir jos tėvo atlikti veiksmai, tik tikėtina, kad galbÅ«t turėjo įtakos bendrovės pajamų sumažėjimui, t. y. nebuvo nustatyta, kad dėl tokių veiksmų įmonė buvo priversta nutraukti veiklÄ . 12.3. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019 nebuvo nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, kad ji UAB „Savanorių klinika“ veiklai vykdyti neteisėtai naudojo bendrovės turtÄ (stomatologinę įrangÄ ).

Nurodytoje civilinėje byloje atsakovė nebuvo proceso dalyvė, todėl teismas ir negalėjo nustatyti neteisėtų atsakovės veiksmų. 12.4. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ieÅ¡kovo veiksmų įtakos bendrovės veiklai. IeÅ¡kovas buvo nurodęs, kad atsakovės veiksmai nuo 2011 m. prieÅ¡taravo bendrovės tikslams, todėl teismas pagrįstai turėjo vertinti ir vertino, kad atsakovė 2015 m. negalėjo priimti sprendimo nutraukti bendrovės veiklÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pats ieÅ¡kovas 2015 m. priėmė sprendimÄ nutraukti bendrovės veiklÄ . 12.5.

Nepagrįsti ieškovo argumentai dėl aplinkybių, susijusių su administracinės nuobaudos jam paskyrimu. ABĮ ir CPK nėra numatyta galimybė nevykdyti bendrovės vadovo pareigų, dėl to, kad ieškovo žmona buvo nėščia. 12.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bendrovės teikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentai buvo neteisingi ir priešingai nei nurodo ieškovas, teismas nepadarė išvados, jog tokie ieškovo veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių.

13. IeÅ¡kovas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus – 2020 m. balandžio 24 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-6668 su priedais ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. (10-11 14.2.1) LHP-4000. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 13.1. Bendrovė veiklos vykdyti negali nuo proceso dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimo pradžios.

Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad atsakovė nuo 2011 m. veikė prieÅ¡ingai bendrovės interesams dar iki 2016 m. tampant bendrovės akcininke. Netaikius priverstinio akcijų pardavimo instituto, bendrovės veikla ir toliau bus neįmanoma. 13.2. Bendrovei 2017 m. rugsėjo 1 d. atliktu patikrinimo aktu, buvo nustatyta mokestinė nepriemoka. Bendrovė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. balandžio 24 d. sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-6668, pagal kuriÄ bendrovė turi prievolę kas mėnesį iki 2023 m. rugsėjo 25 d. mokėti po 2 000 Eur, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. po 3 000 Eur, nuo 2024 m. liepos 25 d. po 3 500 Eur, nuo 2025 m. sausio 25 d. po 4 000 Eur kas mėnesį.

Bendrovė, pasiraÅ¡ydama Å¡iÄ sutartį, įsipareigojo efektyviai vykdyti veiklÄ , tai patvirtina ir 2020 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡duotas leidimas-higienos pasas Nr. (10-11 14.2.1) LHP-4000, tačiau dėl susidariusios konfliktinės situacijos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, bendrovė negalės veikti efektyviai. Å ie įrodymai atsirado po apeliacinio skundo pateikimo. 13.3. Pagal CK 2.115 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti akcininko veiksmų prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens veiklos tikslams, todėl ieÅ¡kovo apeliaciniam skundui patenkinti pakanka įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019, kurioje buvo nustatyta, kad UAB „Savanorių klinika“ veiklai vykdyti atsakovė naudojo neteisėtai valdomÄ bendrovės turtÄ (stomatologines kėdes).

Todėl tokie atsakovės veiksmai prieštaravo bendrovės veiklos tikslams (CK 2.115 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl priverstinio UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ akcijų pardavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo 16. Apeliantas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir praÅ¡ymÄ pridėti naujus įrodymus – 2020 m. balandžio 24 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-6668 su priedais ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugsėjo 1 d. leidimÄ â€“ higienos pasÄ Nr. (10-11 14.2.1) LHP-4000.

17. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Kartu bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

18. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teikiami nauji raÅ¡ytiniai įrodymai yra susiję su aplinkybėmis, atsiradusiomis po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo, todėl neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos baigčiai ir negali paneigti ar patvirtinti bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, buvusių sprendimo priėmimo metu, be to, jų pridėjimas prie bylos užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , kadangi bÅ«tina suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018), todėl juos atsisakytina pridėti prie bylos.

19. Vertinant apelianto praÅ¡ymo priimti papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pagrįstumÄ , pažymėtina, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Å ia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnis). Kadangi pateikiamais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais apeliantas iÅ¡ esmės tik atkartoja ir papildo apeliacinio skundo argumentus, raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus atsisakytina priimti.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės 20. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, dėl kurios priverstinio akcijų pardavimo kilo ginčas, įkurta 1998 m. lapkričio 10 d. (buvęs pavadinimas – P. G. individuali įmonė). Bendrovės pagrindinė veikla – odontologijos paslaugos. Apeliantas nuo individualios įmonės įkūrimo iki 2003 m. sausio 27 d. buvo įmonės savininkas, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 27 d. iki 2016 m. kovo 29 d. bendrovės vienintelis akcininkas.

Bendrovės įstatinį kapitalÄ sudaro 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 10 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d. buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini).

21. Bendrovė ir atsakovės tėvas V. A. 2011 m. spalio 12 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu V. A. išnuomojo bendrovei gydymo paskirties patalpas, esančias Savanorių pr. 11E, Vilniuje.

22. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovė 2011 m. spalio 28 d. tapo UAB „Savanorių klinika“, teikiančios odontologijos paslaugas, vadove.

23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3656-868/2012 iÅ¡ bendrovės V. A. buvo priteista 35 600 Eur bauda už sutartinių prievolių nevykdymÄ ir procesinės palÅ«kanos.

24. Apeliantas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai (santuoka, įregistruota 1994 m. spalio 15 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje). IeÅ¡kovė 2011 m. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ä®siteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2186-553/2015, kuria buvo iÅ¡ dalies pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014, buvo nutraukta apelianto ir atsakovės santuoka bei iÅ¡spręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui ir atsakovei buvo priteista po 50 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, tačiau apeliantas praneÅ¡imÄ , apie bendrovės akcininkų pakeitimÄ , VÄ® Registrų centrui pateikė ir įregistravo 2016 m. kovo 29 d.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2-11788-1011/2016 apeliantas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 505 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 579 Eur bauda už įstatyme nustatytu laiku bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nesuÅ¡aukimÄ .

26. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu dėl patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-265 patvirtinimo, bendrovė buvo įpareigota sumokėti į valstybės biudžetÄ 110 055,60 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 61 177,39 Eur delspinigių ir 33 016,68 Eur baudÄ , iÅ¡ viso 204 249,67 Eur. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1234-484/2018 paliktas galioti VMI 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimas dėl patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-265 patvirtinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1777-438/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1234-484/2018 paliktas nepakeistas.

27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1977-960/2018, kuris iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-764-603/2019, iš UAB „Savanorių klinika“ išreikalautos dvi stomatologinės kėdės „Fedesa Coral“ UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai.

28. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3646-275/2017 iš dalies tenkino R. A. ieškinį atsakovams P. G., UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ ir UAB „Subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institutas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, ir priteisė iš P. G. atsakovės UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ naudai 338 918,24 Eur negautų pajamų ir 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-54-516/2019 panaikino Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria iš P. G. bendrovei priteista 338 918,24 Eur negautų pajamų suma ir 5 proc. metinės palūkanos, ir šiuos reikalavimus atmetė.

29. Apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę už įstatymo numatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytÄ kainÄ parduoti jai priklausančias 50 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Apeliantas nurodo, kad atsakovė, tiek iki tapdama, tiek ir tapus bendrovės akcininke, atliko veiksmus prieÅ¡ingus bendrovės interesams.

30. Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs esminių atsakovės veiksmų, kurie aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų bendrovės veiklos tikslams tiek, kad bÅ«tų pagrindas svarstyti klausimÄ dėl priverstinio atsakovės akcijų pardavimo, 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, nes apeliantas neįrodė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bendrovės atžvilgiu. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Byloje ginčas kilo dėl priverstinį akcijų pardavimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo. Dėl priverstinį akcijų pardavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo 31. CK 2.123 straipsnis nustato, kad, jeigu uždarosios akcinės bendrovės akcininkai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito uždarosios akcinės bendrovės akcininko veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį reikalaudami, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iÅ¡ jų akcijas.

Toks teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytinos CK 2.115 straipsnio 1 dalies nuostatas, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad priverstinis akcijų pardavimas, kaip iÅ¡imtinis akcininko teisių gynimo bÅ«das, yra galimas, kai konstatuojama, jog:

1) akcininkas, kuris kreipiasi į teismÄ , negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito uždarosios akcinės bendrovės akcininko neteisėtų veiksmų, ir 2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis.

32. Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – paÅ¡alinti atsiradusiÄ padėtį, kai dėl vieno iÅ¡ akcininkų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neiÅ¡sprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo bÅ«du. Juridinio asmens dalyvis, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme Å¡iuo pagrindu, siekia apginti savo privačius, kartu ir juridinio asmens interesus, užtikrinant sÄ lygas realiam jo veiklos tikslų įgyvendinimui. CK 2.115 straipsnio 1 dalies taikymui pakanka nustatyti tik veiksmų prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens veiklos tikslams. Ä®statymas nedetalizuoja, kokio lygio prieÅ¡taravimai turėtų bÅ«ti. Pakanka nustatyti prieÅ¡ingus juridinio asmens veiklos tikslams arba CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams veiksmus.

33. Siekiant nustatyti pirmÄ jÄ sÄ lygÄ , bÅ«tina identifikuoti juridinio asmens veiklos tikslus ir juridinio asmens dalyvio, dėl kurio akcijų priverstinio pardavimo kreiptasi, prieÅ¡ingus juridinio asmens veiklos tikslams veiksmus.

34. Pirmoji sÄ lyga laikoma nustatyta, jeigu įrodoma, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, iÅ¡ kurio siekiama per teismÄ priverstinai iÅ¡pirkti akcijas, elgiasi neteisėtai. Neteisėtas Å¡io akcininko elgesys – tai veiksmai, kurie prieÅ¡tarauja uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams. Juridinio asmens veiklos tikslai pasiekiami per juridinio asmens valdymo organus. Å ių organų nariai turi teises ir pareigas, kurias privalo tinkamai vykdyti. Jos apibrėžtos CK 2.87 straipsnyje, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. Neteisėtumas teisėje yra suprantamas kaip teisinės pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Akcininko neteisėti veiksmai, sudarantys pagrindÄ pagal CK 2.115 straipsnį priverstinai iÅ¡pirkti jo akcijas, yra akcininko, kaip juridinio asmens organo nario, pareigų, nustatytų CK2.87straipsnyje ir kituose įstatymuose ar teisės aktuose, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

35. Juridinio asmens dalyvio veikla turi bÅ«ti vertinama, be kita ko, remiantis ir CK 1.5 straipsnyje įvirtintais protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių pažeidimas juridinio asmens tikslų atžvilgiu gali pasireikÅ¡ti inter alia (be kita ko) juridinio asmens dalyviui nepriimant arba vengiant priimti sprendimus, bÅ«tinus tinkamai juridinio asmens veiklai užtikrinti, piktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2013).

36. Juridinio asmens veiklos tikslai įtvirtinti jo įstatuose ir įstatymuose. Privatieji juridiniai asmenys įprastai steigiami privatiems interesams tenkinti, pelnui gauti (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Pagal bendrovės įstatų 5 punktÄ bendrovės veiklos objektas – paslaugos ir pardavimai, t. y. pelno siekimas vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ .

37. Taigi nagrinėjamu atveju bÅ«tent apeliantas turėjo įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumÄ bendrovės atžvilgiu, t. y. tai, kad atsakovės elgesys yra nesuderinamas su bendrovės pagrindiniu tikslu – pelno siekimu.

38. Pažymėtina, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos įstatymo ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-611/2017).

39. Apeliantas nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai bendrovės atžvilgiu pasireiškė nuo 2011 metų, kai teisme buvo inicijuota abiejų šalių santuokos nutraukimo byla. Dėl atsakovės veiksmų UAB „Savanorių klinika“ naudojosi bendrovės turtu (dvi stomatologinės kėdės), taip pat atsakovė per trečiuosius asmenis neleido įmonei vykdyti veiklos (atsakovės tėvas nutraukė patalpų nuomos sutartį su bendrove). Atsakovė, tapusi bendrovės akcininke, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuodavo „prieš“ sprendimus patvirtinti bendrovės metines finansinės atskaitomybės dokumentus.

40. Atsakovė su tokiais apelianto argumentais nesutinka, nurodo, kad atsakovė iki tapimo bendrovės akcininke negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų įmonės atžvilgiu, o tapusi akcininke ji įgyvendino savo kaip akcininkes teises ir pareigas. Pažymėjo, kad visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuodavo prieš apelianto teikiamus patvirtinti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nes apeliantas pateikdavo suklastotus bendrovės veiklos rezultatų duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus bendrovės veiklos tikslų atžvilgiu.

41. Akcininko teises įgyvendinti ir Å¡ių teisių gynimo bÅ«dais pasinaudoti gali asmuo, įgijęs bendrovės akcijų. ABÄ® 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad akcininkai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad jei akcijos yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, akcininko teises ir pareigas turi tik sutuoktinis, kurio akcijų įgijimo faktas yra įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Ä®statymas nenumato, kad akcininko sutuoktinis yra juridinio asmens dalyvis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad akcininku yra laikomas tas asmuo, kuris yra įgijęs bendrovės akcijas ir Å¡is įgijimas yra įformintas nustatyta tvarka. Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtÄ , jeigu jos įgytos santuokos metu (CK 1.97, 1.101 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra buvusi apelianto sutuoktinė (atsakovė), jai teisė naudotis visomis akcininkui suteiktomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis atsirado 2016 m. kovo 29 d. (nutarties 24 punktas). Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais bendrovės atžvilgiu iki tampant bendrovės akcininke, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl akcininko, iš kurio siekiama išpirkti akcijas, veiksmų, prieštaraujančių uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams, vertinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino atsakovės veiksmus, jog iki 2016 m. kovo 29 d. atsakovė, kaip akcininkė, negalėjo atlikti jokių neteisėtų veiksmų, prieštaraujančių bendrovės veiklos tikslams.

43. Pagal ABÄ® 20 straipsnyje reglamentuojamÄ visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijÄ , darytina iÅ¡vada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų, taip pat ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį (ABÄ® 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tai reiÅ¡kia, jog jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali bÅ«ti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems kitokių esminių, netgi neigiamų, turtinių padarinių.

44. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju tai, jog atsakovė aktyviai naudojasi jai įstatymų suteikta teise nepritarti bendrovės metinių finansinės atskaitomybės dokumentų tvirtinimui, atsižvelgiant į tai, jog, atsakovės vertinimu, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikti duomenys neatitiko faktinės bendrovės finansinės padėties, negali suponuoti jos veiksmų priešingumo bendrovės tikslams. Pažymėtina, kad nurodytas aplinkybės patvirtina šios nutarties 25, 26 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės.

45. Atsakovės teisė balsuoti „prieš“ yra įstatymo akcininkui suteikta jo teisių gynimo priemonė (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir ji negali būti laikoma neteisėtu veikimu prieš bendrovės interesus.

46. Konstatavus, kad apeliantas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl antrosios CK 2.115 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos – negalima pagrįstai manyti, kad uždarosios akcinės bendrovės veiklos tikslams prieÅ¡taraujantys jos akcininko veiksmai ateityje pasikeis, nagrinėjamos bylos kontekste nepasisakytina. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovas nepagrindė sÄ lygų, kurių pagrindu bÅ«tų galima taikyti priverstinį akcijų pirkimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto ieÅ¡kinio reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties 47. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ sprendimÄ , todėl naikinti Å¡io sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 48.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

49. Atsižvelgiant į priimamÄ procesinį sprendimÄ , apeliantui Å¡ios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nekompensuotinos. Atsakovė nors ir prašė iÅ¡ apelianto priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau duomenų, patvirtinančių tokių iÅ¡laidų bÅ«vimÄ , nepateikė, todėl klausimas dėl atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nesvarstytinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Danguolė Martinavičienė Asta Radzevičienė