2022-01-31 Nr. BB-659-1-01-1-18861-2020-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-478/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18861-2020-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 26 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. M. nutraukti.

Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių visumos, jų nesusiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tai lėmė klaidingą veikos kvalifikavimą. Byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad nuteistasis, būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę. Teismų sprendimai remiasi prielaidomis, ignoruojant kasatoriaus kaltę paneigiančius įrodymus. Teismai atmetė liudytojos B. S. parodymus ir nuosprendį grindė išimtinai prieštaringais policijos pareigūnų ir liudytojų parodymais, iš kurių nė vienas negalėjo tiesiogiai patvirtinti fakto, kad kasatorius vairavo automobilį neblaivus. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes demonstravo išankstinę neigiamą nuostatą liudytojos B. S. atžvilgiu, demonstruodamas aiškų suinteresuotumą, kad liudytoja atsisakytų kaltinimui nenaudingų parodymų. Teismas demonstravo išankstinį priešišką nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu, nes teisiamųjų posėdžių metu kaltinamajam ir jo gynėjui neleista sėdėti šalia vienas kito ir bendrauti, motyvuojant karantino nuostatais. Draudimas gynėjui tiesiogiai bendrauti su ginamuoju teismo posėdžio metu yra teisės į gynybą pažeidimas. Teismas nuosprendyje tendencingai dėstė liudytojų parodymus, nutylėdamas kaltinamąjį teisinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo prašymą atlikti parodymų patikrinimą vietoje.

Nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, kasatoriai nesutinka su A. M. nuteisimu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas, teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, neišnaudojo visų įmanomų įrodinėjimo priemonių. Kasatoriai, prašydami išteisinti A. M., siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, nuteistajam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo motyvuotos išvados dėl A. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra išdėstytos 6 – 24 nutarties punktuose, dėl pirmosios instancijos teismo galimo šališkumo (dėl įrodymų vertinimo, dėl draudimo kaltinamajam ir jo gynėjui sėdėti šalia teismo posėdžio metu, dėl teismo šališkumo liudytojos B. S. atžvilgiu) išdėstytos nutarties 25 – 30 punktuose. Kasaciniame skunde šios išvados kasatorių ginčijamos iš esmės įrodymų ir faktų, dėl kurių pasisakė apeliacinės instancijos teismas, vertinimo pagrindu ir nepagrindžia pagrindų, apibrėžtų BPK 368 straipsnio 2 dalyje buvimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis