e2cd52cf-a142-45a0-a502-eb3c448321cf · Kauno apygardos teismas

                                               Bylos Nr. 1S-982-319/2016                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00066-2010-7                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M.

T. skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktus 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2010 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 12 d. 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies nuostatas. S. A. rajono apylinkės teismo nutartimi teismas atmetė nuteistojo M. T. skundÄ dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis M.

T. praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Nurodo, kad Komisija savo sprendimÄ iÅ¡ esmės motyvavo aukÅ¡ta nusikalstamo elgesio rizika ir tuo, jog jis bausmės vykdymo laikotarpiu buvo baustas drausmine tvarka, tačiau neatsižvelgė į tai, kad dalyvaudamas reabilitacinėse programose jis savo požiÅ«rį pakeitė ir nusprendė gyventi dorai, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Nurodo, kad pagal savo sugebėjimus darbo įkalinimo įstaigoje nėra, o išėjęs į laisvę jis dirbtų ir padėtų iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , padengti turtinius įsipareigojimus.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad turi Å¡eimÄ , mažametį vaikÄ , paleistas į laisvę, ketina gyventi pas savo sutuoktinę. Teigia, kad turi gyvenimo tikslus gyventi dorai, laikantis įstatymų ir tai leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgÅ«džius bei aukÅ¡tÄ socialinės integracijos lygį. Nuteistojo vertinimu, aplinkybės, kurios rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, teisingÄ bausmės paskirties suvokimÄ ir leidžia pagrįstai tikėtis, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.IÅ¡ medžiagos matyti, kad nuteistasis M. T. yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip aukÅ¡ta – 102 balai. Kaip matyti iÅ¡ ankstesniojo M. T. vertinimo, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas taip pat buvo 102 balai, taigi, rizika visai nesumažėjo.

Taigi, toks aukÅ¡tas nusikalstamo elgesio rizikos iÅ¡likimas negali leisti spręsti apie pakankamÄ jo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kad ji sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartimi, kad reikalavimas, jog bÅ«tų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra viena iÅ¡ bÅ«tinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sÄ lygų lygtinio paleidimo taikymui.Abejonių dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir jo elgesys viso bausmės atlikimo metu.

Nors nuteistasis M. T. skunde nurodo, kad paskutiniu metu jis pasitaisė, turi paskatinimų, nuobaudos negalioja, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, nuteistasis net 17 kartų baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, kad Å¡iuo metu jis turi nuobaudų, tačiau aplinkybė, kad jis per visÄ bausmės laikÄ tiek kartų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokiÄ galimybę parodo jo elgesys per visÄ bausmės atlikimo laikÄ .

Å ios aplinkybės rodo, kad M. T., ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be vidaus tvarkos pažeidimų ir jų pobÅ«džio, abejonių dėl nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo kelia ir nuteistojo M. T. asmenybės ypatumai, jo nuostatos, požiÅ«ris. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M.

T. nebaigęs mokyklos, neturi specialybės, tačiau ir bausmės atlikimo metu nesimokė, nedirbo. Komisijos rekomenduotų priemonių nesistengė vykdyti, dalyvaudamas socialinės reabilitacijos programose, užduotis atliko formaliai, nemano, jog turi keistis, neranda problemos, su kuria reikėtų dirbti programų metu. Nors nuteistais skunde teigia, kad Å¡iuo metu jis pasikeitęs ir elgiasi tinkamai, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį bei aktyvų dalyvavimÄ bÅ«rio gerbÅ«vyje skatintas, tačiau pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, nes jo elgesys nėra nepriekaiÅ¡tingas: bendraujant jis nejaučia takto, priklauso kriminalinei subkultÅ«rai, gyvena pagal jos ir savas taisykles, niekinamai žvelgia į dirbančius, įstatymų nepažeidžiančius asmenis, taip pat neigiamai vertina priežiÅ«rÄ , jÄ vykdančius pareigÅ«nus, linkęs pažeisti taisykles, Å¡iuo metu jų laikosi, siekdamas konkrečių savo tikslų (lygtinio paleidimo), o ne todėl, kad vertintų jas kaip visuomenės bendro sugyvenimo kartu pagrindÄ , nesuvokia, kam jų reikia laikyti.

Jam bÅ«dingas agresyvumas, impulsyvumas, smurtinis elgesys, jis dažnai nesusimÄ sto apie galimas pasekmes. Kolegija, įvertinusi Å¡iuos duomenis, negali nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nėra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį. Nuteistasis skunde teigia, kad išėjęs į laisvė jis dirbs, padengs priteistus ieÅ¡kinius, tačiau kitos nustatytos faktinės aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo teigiamo požiÅ«rio į darbÄ .

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pataisos namuose nedirbo, įsidarbinti nesiekė, niekinantis požiūris į dirbančius. Ir pats nuteistasis skunde teigia, kad nėra jam tinkamo darbo. Iki laisvės bausmės atlikimo M. T. oficialiai nedirbo, pats nurodė, kad gyveno iš artimųjų, gaunamų pašalpų. Pataisos namuose gauti vykdomieji raštai dėl priteistų sumų išieškojimo. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nesuvokia darbo svarbos, neturi pakankamų lėšų tvarkymo įgūdžių.

Pažymėtina, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ , atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.

Ä®vertinus menkÄ darbinę patirtį ir jo požiÅ«rį į darbÄ iki bausmės atlikimo bei bausmės metu, mažai tikėtina, kad laisvėje pastovus ir nuolatinis darbas sumažins veiksnių, susijusių su finansinėmis problemomis įtakÄ nusikalstamo elgesio rizikai. Visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad bausmės atlikimo metu nesimato nuteistojo M. T. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ bei didesnį pavojingumÄ visuomenei ir neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad nuteistasis toliau galėtų bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, atitinka faktines aplinkybes, nes nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Konstatuotina, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo M. T. skunde nurodytais argumentais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. T. skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Albinas Antanaitis                                                                                                                                                                                                                 Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                             Rimas Å virinas                                                                                                             Â