2021-12-08 Nr. AB-26576-4-49-3-00198-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4301-756/2021

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00198-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui A. B.,

užsieniečio atstovui, advokatui Dmitrijui Korsakovui,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,

vertėjams Ritai Zardasht, Aryan Zardasht,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio prašytojo byloje ir bus išsiųstas į kilmės šalį.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. išvykstant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Vairuotojas paaiškino, kad vilkiko priekaboje gabena plastikinę tarą, tačiau patikrinus priekabą buvo pastebėti aštuoni asmenys, kurie sėdėjo ant plastikinės taros krovinio. Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas iki 2021 m. spalio 25 d. Nustatant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad Užsienietis nuo 2021 m. liepos 25 d. buvo apgyvendintas Centre. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Užsienietis perlipo Centro tvorą ir pasišalino iš Pabradės teritorijos. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, nėra saistomas jokiais ryšiais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis pasišalino iš Centro bei bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, prieglobsčio prašymas nėra galutinai išnagrinėtas, todėl darytina išvada, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas bandys pakartotinai pasišalinti iš paskirtos apgyvendinimo vietos.

3. Užsienietis prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad jo tikslas buvo išvykti į bet kurią Europos Sąjungos valstybę. Užsienietis bėgo iš savo šalies dėl konfliktų šeimoje. Užsienietis bėgo iš Lietuvos Respublikos, nes išsigando grąžinimo į kilmės šalį.

4. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje iš esmės teikimo tenkinimui neprieštaravo ir klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 25 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas dėl jo padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 25 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis neturi asmens tapatybės dokumentų, jo tapatybė nėra nustatyta. Užsienietis atvykęs ir būdamas Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas reikalingos vizos bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti.

7. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1 ir 12 punktuose įtvirtinti Užsieniečio sulaikymo pagrindai.

8. Teismas pažymėjo, jog Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, valstybės sieną kirto ne vienas, o bendrininkų grupėje. Užsienietis savavališkai pasišalinęs iš Centro kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio prašymo byloje. Teismas įvertino, kad priėmus neigiamą sprendimą, jo vykdymas būtų įmanomas tik sulaikius Užsienietį, nes Centro teritorija nėra stebima ir saugoma, judėjimo laisvę turintys užsieniečiai gali judėti visos teritorijos ribose, o sulaikyti užsieniečiai – tik sulaikytų užsieniečių bendrabučio teritorijos ribose. Tuo atveju, jei Užsieniečiui bus pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nebus tinkamai užtikrinta jo apsauga Centre ir atsižvelgus į tai, kad Užsienietis jau bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) yra didelė tikimybė, jog jis pabėgs iš Centro ir nevykdys teismo sprendimo.

III. 9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Vien tai, kad Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta originaliais dokumentais, negali būti formaliu pagrindu taikyti jam pačią griežčiausią judėjimo ribojimo priemonę. Sulaikymas iš esmės prilygsta suėmimui, kadangi asmens judėjimas suvaržytas maksimaliai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę Užsieniečiui. Bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis pagal galimybes bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis nebendradarbiavo su pareigūnais. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Šiuo atveju pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:

11.1. Atvykimas į užsienio valstybę be jokio asmens tapatybės dokumento negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu asmenimi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo. Naudojimasis suklastotais asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais nelegaliai keliaujant tarp šalių ir atvykstant į Europos Sąjungą vienareikšmiškai traktuotinas kaip galiojančių teisės aktų nuostatų sąmoningas ignoravimas.

11.2. Užsienietis pažeidė laikino išvykimo iš Centro tvarką ir bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims ir nevykdyti prieglobsčio prašytojo pareigų.

11.3. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos, šeimyninių, socialinių, ekonominių ir kitų ryšių Lietuvos Respublikoje. Neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Tikėtina, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų rizika jog, siekdamas pakartotinai nelegaliai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis pasišalins iš Centro ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti priimtų sprendimų dėl jo sugrąžinimo į kilmės šalį. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas priėmė sprendimą Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio ir penkis metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečio sulaikymo terminas iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo padėties Lietuvos Respublikoje ir jis bus išsiųstas į kilmės šalį.

13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimo pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą. Teismas pažymėjo, jog nėra nustatyta Užsieniečio tapatybė, minėtas asmuo bandė bėgti iš Lietuvos Respublikos, neteisėtai, bendrininkų grupėje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pirmosios instancijos teismas nematė pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią priemonę.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

17. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, nėra pateikęs asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų ar oficialiai patvirtintų jų kopijų, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1 ir 12 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, ir šie pagrindai nėra išnykę.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais. Užsienietis neturi jo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, esant neigiamam Migracijos departamento sprendimui dėl prieglobsčio sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo galimybes taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė