Court dismisses appeal against probation denial citing recidivism and lack of rehabilitation progress.
Legislator summary
AI generatedThe Court of Appeal dismissed the appellant's appeal against the district court's refusal to confirm probation release from a correctional facility. The appellant argued that the lower court incorrectly labeled him a recidivist and failed to consider his good behavior, while the court noted his history of drug-related offenses and lack of vocational skills. Ultimately, the court ruled that the lower court correctly assessed his criminal profile and concluded that probation was not warranted at this time.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. – Recidivist status does not preclude probation if rehabilitation efforts are genuine, but repeated similar offenses and lack of vocational skills justify denying probation release.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
             Byla Nr. 1S-2078-245/2014             Proceso Nr. 1-20-1-00388-2013-9             Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas KÄstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs nuteistojo D. P. skundÄ dÄl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau â Komisija) 2014-10-20 nutarimÄ Nr. LK-393 taikyti nuteistajam D.
P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, n u s t a t Ä: D. P. nuteistas 2014-06-09 Kauno apylinkÄs teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 260 str. 1 d. â 2 metų 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme.LaisvÄs atÄmimo bausmÄs pradžia â 2013-12-02, pabaiga â 2016-06-02. Komisija 2014 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. LK-393 taikÄ nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis savo elgesiu įrodÄ, kad yra pasitaisÄs.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 5 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Komisijos 2014-10-20 nutarimÄ Nr. LK-393 taikyti nuteistajam D.
P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje esanÄių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ nuteistÄ jį vertinti kaip sunkiai nusikalsti linkusiÄ kriminalinÄ asmenybÄ, be to, jis nÄra įvykdÄs individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytų priemonių, o atliktoji bausmÄs dalis neužtikrina realaus teisingumo įvykdymo.Nuteistasis D. P. skundžia 2014-11-05 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ .
Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai vartojo sÄ vokÄ âbÅ«damas recidyvistuâ. Recidyvistu jis tapo tik įsiteisÄjus 2014-06-09 Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiui. Taigi akivaizdžiai klaidinga skundžiamos nutarties motyvacija negali bÅ«ti laikoma teisingumo vykdymu. Apeliantas akcentuoja klaidingÄ apylinkÄs teismo vadovavimÄ si BVK 8 str., esÄ lygtinis paleidimas turi âužtikrinti bausmÄs tikslų galutinį realizavimÄ ir neprieÅ¡tarauti teisingumo principo įgyvendinimuiâ.
Ä®statymas neskirsto bausmÄs tikslų realizavimo nei į âpradinįâ, nei į âgalutinįâ â tokia skundžiamos nutarties leksika vertintina kaip tuÅ¡Äiažodžiavimas ir demagogija. Lygtinio paleidimo procedÅ«ra sietina ne su BVK 8 str., o su BVK 9 str. įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmÄs atlikimo principu. D. P. pažymi, kad privalo atlikti tik tas jam numatytas priemones, apie kurias yra informuotas. Kaliniui negali bÅ«ti keliami nepaskelbti, įslaptinti reikalavimai. Individualios socialinÄs reabilitacijos planas yra arba paslaptis, arba neegzistuojantis dalykas, nes apie jokias socialinÄs reabilitacijos priemones jis nÄra informuotas.Nuteistojo D.
P. skundas atmetamas.AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas, susipažinÄs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, jos naikinti apelianto skunde nurodytais teiginiais nÄra objektyvaus pagrindo.Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas â asmuo turi bÅ«ti atlikÄs privalomÄ Ä¯statyme numatytÄ paskirtos bausmÄs dalį ir įvykdÄs individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones.
TaÄiau norint taikyti lygtinio paleidimo institutÄ bÅ«tina nustatyti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ . Å iuo aspektu teismas vertina aplinkybių visumÄ : padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , nuteistojo asmenybÄ, jo elgesį pataisos namuose, mÄ stymo pokyÄius, likusiÄ neatliktÄ bausmÄs dalį, kitÄ informacijÄ , galinÄiÄ teigiamai ar neigiamai charakterizuoti nuteistÄ jį. Apygardos teismas iÅ¡analizavÄs socialinio tyrimo iÅ¡vados bei psichologinÄs tarnybos iÅ¡vados motyvus, kitÄ raÅ¡ytinÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad D.
P. asmenybÄ Å¡iuo metu neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, sÄkmingai probacijai dar nÄra pasiruoÅ¡ta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymÄjo, jog D. P. yra atlikÄs tik dalį individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytų priemonių ir tai sÄ lygoja formalaus kriterijaus neatitikimÄ , nes minÄtos priemonÄs turi bÅ«ti įgyvendintos pilnai, o ne dalinai. Nuteistojo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su jam nustatytomis socialinÄs reabilitacijos priemonÄmis, atmestinas.
SocialinÄs reabilitacijos priemonÄs nuteistiesiems turi bÅ«ti taikomos individualizuotai, siekiant, kad kiekvienam nuteistajam taikoma socialinÄs reabilitacijos forma bÅ«tų jam pati veiksmingiausia. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (su vÄlesniais pakeitimais), įtvirtinta, kad pataisos įstaigos administracija turi panaudoti visas tinkamas pataisos, auklÄjimo, dorovines, dvasines ir kitas priemones bei pagalbos formas ir taikyti jas, atsižvelgdama į kiekvieno nuteistojo pataisos poreikius.
Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybÄ ir socialinÄs reabilitacijos poreikius, sudaromas individualus socialinÄs reabilitacijos (individualaus darbo su nuteistuoju) planas (programa). Dirbant socialinÄs reabilitacijos darbÄ su nuteistaisiais, įvertinamas jų rizikos laipsnis, nuteistieji skatinami rengtis reintegracijai į visuomenÄs gyvenimÄ , atlikus bausmÄ. Apygardos teismas pažymi, kad nei BVK, nei Probacijos įstatymas ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs imperatyviai nenumato, kad nuteistasis su individualiu socialinÄs reabilitacijos planu privalo bÅ«ti supažindintas pasiraÅ¡ytinai.
Vadinasi, supažindinimo tvarka įstatymų leidÄjo valia yra palikta pataisos įstaigų diskrecijai. Kybartų pataisos namuose nusistovÄjusi praktika, jog nuteistÄ jį apie jo atžvilgiu sudarytÄ socialinÄs reabilitacijos planÄ informuoja bei su juo supažindina bÅ«rio, kuriam priskiriamas nuteistasis, virÅ¡ininkas. Tai atliekama individualaus pokalbio metu. Su D. P. toks pokalbis taip pat buvo pravestas, netikÄti bÅ«rio virÅ¡ininko patvirtinimu apie supažindinimo buvimÄ teismas neturi objektyvaus pagrindo.
AukÅ¡tesnÄs instancijos teismas pritaria apylinkÄs teismo motyvams, jog D. P. asmenybÄ bei elgesys bausmÄs atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis pasižymi aukÅ¡ta saviverte, polinkiu elgtis impulsyviai, abstrakÄiu mÄ stymu. AnalogiÅ¡kas problemas įvardija ir psichologinÄs grupÄs specialistÄ savo iÅ¡vadoje nurodydama, kad D. P. puikiai geba manipuliuoti situacija, žmonÄmis, yra patenkintas savimi.
Savo nusikaltimus nuteistasis teisina lygindamas su kitų asmenų nusikaltimais. Tai rodo, kad D. P. mÄ stymas dar nÄra pasikeitÄs, jis nÄra linkÄs prisiimti atsakomybÄs už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .ApeliacinÄs instancijos teismas įvertina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nuteistajam kartÄ jau buvo taikytas ir nors paleidimo sÄ lygos nebuvo pažeistos, taÄiau gyvenimo tikslų siekti teisÄtomis priemonÄmis D. P. nepavyko, jis vÄl nusikalto. PažymÄtina, kad tiek ankstesni nusikaltimai, tiek paskutinysis, už kurio padarymÄ apeliantas atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, yra analogiÅ¡ki, susijÄ su neteisÄtu disponavimu narkotinÄmis ar psichotropinÄmis medžiagomis.
Taigi pagrįsta kalbÄti apie nusikalstamo modelio jo elgesyje egzistavimÄ . Sutiktina su D. P. teiginiu, kad pirmos instancijos teismas netiksliai nutartyje nurodÄ jo teisinį statusÄ , pažymint, kad pastarÄ jį nusikaltimÄ jis padarÄ bÅ«damas recidyvistu. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo jau teistas už tyÄinio nusikaltimo padarymÄ , jei teistumas už jį neiÅ¡nykÄs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vÄl padaro vienÄ ar daugiau tyÄinių nusikaltimų.
Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, recidyvistu jis tapo tik įsiteisÄjus pirmos instancijos apkaltinamajam nuosprendžiui. Darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turint neiÅ¡nykusį teistumÄ , jis recidyvistu nebuvo, kadangi bÅ«damas pilnameÄiu anksÄiau yra teistas tik vienÄ kartÄ . TaÄiau Å¡i aplinkybÄ visiÅ¡kai nekeiÄia jo asmens charakteristikos, kuri nesudaro pagrindo probacijos taikymui.Atkreiptinas dÄmesys, jog iÅ¡ byloje esanÄių duomenų nematyti, kad nuteistasis aktyviai ruoÅ¡tųsi sÄkmingai probacijai.
D. P. iÅ¡silavinimas tik vidurinis, jokios kvalifikacijos jis nÄra įgijÄs, taÄiau duomenų, kad pataisos namuose bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kÄs norÄ mokytis ar įgyti konkretų amatÄ , nÄra. Taigi legalaus pragyvenimo Å¡altinio problema laisvÄje neabejotinai kiltų, juolab, kad nuteistasis turi paÄmÄs paskolÄ iÅ¡ banko, kurios neturi iÅ¡ ko dengti. Pragyventi nuteistajam padeda artimieji. Taigi vien deklaruojamas teigiamas požiÅ«ris į darbÄ nesuponuoja nuteistojo motyvacijos bei pasiryžimo sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui.
Tai, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinÄja režimo reikalavimų ir nÄra baustas drausmine tvarka, vertintina teigiamai, taÄiau tinkamas bausmÄs atlikimas yra nuteistojo pareiga, kuri nesuponuoja jokių iÅ¡skirtinių lengvatų. Apygardos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai įvertinÄs padaryto nusikaltimo sunkumÄ , pobÅ«dį, nuteistÄ jį charakterizuojanÄius duomenis, socialinio tyrimo bei psichologinÄs grupÄs iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis, taip pat ir neatliktos bausmÄs dalį, tai yra visas esmines aplinkybes, padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nÄra pagrindo sprÄsti, jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis D.
P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo D. P. skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2014 m. lapkriÄio 5 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis įsiteisÄja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. TeisÄjas              KÄstutis Dargužis