Legislator Case Law & Legislation
e2cc2bb8-f862-4020-ae1d-fb018f949fc0 AI generated

Court dismisses appeal against probation denial citing recidivism and lack of rehabilitation progress.

Case Number e2cc2bb8-f862-4020-ae1d-fb018f949fc0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Court of Appeal dismissed the appellant's appeal against the district court's refusal to confirm probation release from a correctional facility. The appellant argued that the lower court incorrectly labeled him a recidivist and failed to consider his good behavior, while the court noted his history of drug-related offenses and lack of vocational skills. Ultimately, the court ruled that the lower court correctly assessed his criminal profile and concluded that probation was not warranted at this time.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. – Recidivist status does not preclude probation if rehabilitation efforts are genuine, but repeated similar offenses and lack of vocational skills justify denying probation release.

Keywords

AI generated
probation release recidivism status correctional facility rehabilitation progress drug offenses vocational skills appeal dismissal

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 str. 8 d. 1 p.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 str. 8 d. 9 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Byla Nr. 1S-2078-245/2014             Proceso Nr. 1-20-1-00388-2013-9             Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo D. P. skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-10-20 nutarimÄ Nr. LK-393 taikyti nuteistajam D.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų, n u s t a t ė: D. P. nuteistas 2014-06-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-12-02, pabaiga – 2016-06-02. Komisija 2014 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. LK-393 taikė nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad yra pasitaisęs.VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Komisijos 2014-10-20 nutarimÄ Nr. LK-393 taikyti nuteistajam D.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teismas savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad byloje esančių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ nuteistÄ jį vertinti kaip sunkiai nusikalsti linkusiÄ kriminalinę asmenybę, be to, jis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, o atliktoji bausmės dalis neužtikrina realaus teisingumo įvykdymo.Nuteistasis D. P. skundžia 2014-11-05 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ .

Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas klaidingai vartojo sÄ vokÄ â€žbÅ«damas recidyvistu“. Recidyvistu jis tapo tik įsiteisėjus 2014-06-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiui. Taigi akivaizdžiai klaidinga skundžiamos nutarties motyvacija negali bÅ«ti laikoma teisingumo vykdymu. Apeliantas akcentuoja klaidingÄ apylinkės teismo vadovavimÄ si BVK 8 str., esÄ lygtinis paleidimas turi „užtikrinti bausmės tikslų galutinį realizavimÄ ir neprieÅ¡tarauti teisingumo principo įgyvendinimui“.

Įstatymas neskirsto bausmės tikslų realizavimo nei į „pradinį“, nei į „galutinį“ – tokia skundžiamos nutarties leksika vertintina kaip tuščiažodžiavimas ir demagogija. Lygtinio paleidimo procedūra sietina ne su BVK 8 str., o su BVK 9 str. įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmės atlikimo principu. D. P. pažymi, kad privalo atlikti tik tas jam numatytas priemones, apie kurias yra informuotas. Kaliniui negali būti keliami nepaskelbti, įslaptinti reikalavimai. Individualios socialinės reabilitacijos planas yra arba paslaptis, arba neegzistuojantis dalykas, nes apie jokias socialinės reabilitacijos priemones jis nėra informuotas.Nuteistojo D.

P. skundas atmetamas.AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apelianto skunde nurodytais teiginiais nėra objektyvaus pagrindo.Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato formalias lygtinio paleidimo sÄ lygas – asmuo turi bÅ«ti atlikęs privalomÄ Ä¯statyme numatytÄ paskirtos bausmės dalį ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Tačiau norint taikyti lygtinio paleidimo institutÄ bÅ«tina nustatyti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindÄ . Å iuo aspektu teismas vertina aplinkybių visumÄ : padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ , nuteistojo asmenybę, jo elgesį pataisos namuose, mÄ stymo pokyčius, likusiÄ neatliktÄ bausmės dalį, kitÄ informacijÄ , galinčiÄ teigiamai ar neigiamai charakterizuoti nuteistÄ jį. Apygardos teismas iÅ¡analizavęs socialinio tyrimo iÅ¡vados bei psichologinės tarnybos iÅ¡vados motyvus, kitÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad D.

P. asmenybė Å¡iuo metu neatitinka nei formalaus, nei materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, sėkmingai probacijai dar nėra pasiruoÅ¡ta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog D. P. yra atlikęs tik dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir tai sÄ lygoja formalaus kriterijaus neatitikimÄ , nes minėtos priemonės turi bÅ«ti įgyvendintos pilnai, o ne dalinai. Nuteistojo teiginys, kad jis nebuvo supažindintas su jam nustatytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis, atmestinas.

Socialinės reabilitacijos priemonės nuteistiesiems turi būti taikomos individualizuotai, siekiant, kad kiekvienam nuteistajam taikoma socialinės reabilitacijos forma būtų jam pati veiksmingiausia. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (su vėlesniais pakeitimais), įtvirtinta, kad pataisos įstaigos administracija turi panaudoti visas tinkamas pataisos, auklėjimo, dorovines, dvasines ir kitas priemones bei pagalbos formas ir taikyti jas, atsižvelgdama į kiekvieno nuteistojo pataisos poreikius.

Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir socialinės reabilitacijos poreikius, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos (individualaus darbo su nuteistuoju) planas (programa). Dirbant socialinės reabilitacijos darbÄ su nuteistaisiais, įvertinamas jų rizikos laipsnis, nuteistieji skatinami rengtis reintegracijai į visuomenės gyvenimÄ , atlikus bausmę. Apygardos teismas pažymi, kad nei BVK, nei Probacijos įstatymas ar Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės imperatyviai nenumato, kad nuteistasis su individualiu socialinės reabilitacijos planu privalo bÅ«ti supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

Vadinasi, supažindinimo tvarka įstatymų leidėjo valia yra palikta pataisos įstaigų diskrecijai. Kybartų pataisos namuose nusistovėjusi praktika, jog nuteistÄ jį apie jo atžvilgiu sudarytÄ socialinės reabilitacijos planÄ informuoja bei su juo supažindina bÅ«rio, kuriam priskiriamas nuteistasis, virÅ¡ininkas. Tai atliekama individualaus pokalbio metu. Su D. P. toks pokalbis taip pat buvo pravestas, netikėti bÅ«rio virÅ¡ininko patvirtinimu apie supažindinimo buvimÄ teismas neturi objektyvaus pagrindo.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, jog D. P. asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis pasižymi aukÅ¡ta saviverte, polinkiu elgtis impulsyviai, abstrakčiu mÄ stymu. AnalogiÅ¡kas problemas įvardija ir psichologinės grupės specialistė savo iÅ¡vadoje nurodydama, kad D. P. puikiai geba manipuliuoti situacija, žmonėmis, yra patenkintas savimi.

Savo nusikaltimus nuteistasis teisina lygindamas su kitų asmenų nusikaltimais. Tai rodo, kad D. P. mÄ stymas dar nėra pasikeitęs, jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nuteistajam kartÄ jau buvo taikytas ir nors paleidimo sÄ lygos nebuvo pažeistos, tačiau gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis D. P. nepavyko, jis vėl nusikalto. Pažymėtina, kad tiek ankstesni nusikaltimai, tiek paskutinysis, už kurio padarymÄ apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra analogiÅ¡ki, susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Taigi pagrįsta kalbėti apie nusikalstamo modelio jo elgesyje egzistavimÄ . Sutiktina su D. P. teiginiu, kad pirmos instancijos teismas netiksliai nutartyje nurodė jo teisinį statusÄ , pažymint, kad pastarÄ jį nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu. Vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tuomet, kai asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jei teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, recidyvistu jis tapo tik įsiteisėjus pirmos instancijos apkaltinamajam nuosprendžiui. Darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turint neiÅ¡nykusį teistumÄ , jis recidyvistu nebuvo, kadangi bÅ«damas pilnamečiu anksčiau yra teistas tik vienÄ kartÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai nekeičia jo asmens charakteristikos, kuri nesudaro pagrindo probacijos taikymui.Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, kad nuteistasis aktyviai ruoÅ¡tųsi sėkmingai probacijai.

D. P. iÅ¡silavinimas tik vidurinis, jokios kvalifikacijos jis nėra įgijęs, tačiau duomenų, kad pataisos namuose bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ mokytis ar įgyti konkretų amatÄ , nėra. Taigi legalaus pragyvenimo Å¡altinio problema laisvėje neabejotinai kiltų, juolab, kad nuteistasis turi paėmęs paskolÄ iÅ¡ banko, kurios neturi iÅ¡ ko dengti. Pragyventi nuteistajam padeda artimieji. Taigi vien deklaruojamas teigiamas požiÅ«ris į darbÄ nesuponuoja nuteistojo motyvacijos bei pasiryžimo sÄ Å¾iningai užsidirbti pragyvenimui.

Tai, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nepažeidinėja režimo reikalavimų ir nėra baustas drausmine tvarka, vertintina teigiamai, tačiau tinkamas bausmės atlikimas yra nuteistojo pareiga, kuri nesuponuoja jokių iÅ¡skirtinių lengvatų. Apygardos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai įvertinęs padaryto nusikaltimo sunkumÄ , pobÅ«dį, nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo bei psichologinės grupės iÅ¡vadose užfiksuotus duomenis, taip pat ir neatliktos bausmės dalį, tai yra visas esmines aplinkybes, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pagrindo spręsti, jog lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistasis D.

P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas n u t a r i a : nuteistojo D. P. skundÄ atmesti ir VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti galioti. Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas              Kęstutis Dargužis