e2cc2aa0-e757-42b9-9c79-796a991cf0fc · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2KT-43/2012Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00993-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 98.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius Å iaulių apygardos teismo l. e. civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas Regina Agota Gutauskienė, susipažinusi su D. M. 2012 m. liepos 31 d. pareiÅ¡kimu dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo, - n u s t a t ė: Bylos aplinkybės ir praÅ¡ymo esmė. Å iaulių apygardos teisme gautas atsakovės, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje pirmÄ ja instancija RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teisme, pareiÅ¡kimas dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo visų teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjimo.

Pareiškėja, nurodydama argumentus, teigia, kad Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama keletas bylų, kuriose buvo sprendžiami analogiški ginčai tarp tų pačių šalių, kuriose jai buvo priimti nepalankūs sprendimai, kurie, jos manymu, buvo priimti visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjos atsiliepimus. Pareiškėjos teigimu, ši byla yra netradicinė, joje keliami specifiniai pareiškėjos reikalavimai dėl bylos išnagrinėjimo baigties. Be to, pažymima, kad ieškovo atstovai pastoviai lankosi Radviliškio rajono apylinkės teisme ir vertinant priimtų sprendimų tendencijas, jai kyla pagrįstų abejonių, kad byla jos atžvilgiu gali būti išnagrinėta tendencingai ir šališkai, todėl pareiškėja abejoja visų Radviliškio rajono apylinkės teisėjų nešališkumu.

PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas teisinis ir faktinis vertinimas ir jo netenkinimo teisiniai argumentai. Ä®statyme ir teismų praktikoje formuojama pozicija, kad byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis to teismo teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). BylÄ nagrinėjančio RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus iÅ¡sprendžia Apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra apylinkės teismas, teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ primintina, kad teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, kuri apima ir teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas bylos dalyvių garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A.

S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154).

Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . AiÅ¡kindamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateikto pareiÅ¡kimo turinio galima spręsti, kad reiÅ¡kiamas nuÅ¡alinimas visiems RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjams.

Pareiškėjos keliamos abejonės Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumu dėl šiame teisme nagrinėtų bylų ir jose priimtų procesinių sprendimų, susijusių su jurisdikcine teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas.

Lietuvos apeliacinis teismas, bei kiti teismai, taip pat ir Å iaulių apygardos teismas, spręsdami pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžę, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais nagrinėjamoje ar kitose iÅ¡nagrinėtose bylose, kuriose dalyvauja ta pati ar tos pačios Å¡alys, nėra pagrindas savaime abejoti sprendimus priėmusio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu, jeigu nėra kitų svarbių ir reikÅ¡mingų aplinkybių.

Nesutikdamas su pirmos instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos. Å iuo konkrečiu atveju, pareiÅ¡kėja nenurodo jokių konkrečių faktų, nepateikia jokių visų RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ patvirtinančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjos argumentai, kad byla yra netradicinė, o joje keliami specifiniai reikalavimai, visiÅ¡kai nepagrindžia reikalavimo nuÅ¡alinti nuo Å¡ios bylos nagrinėjimo RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjus. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Taigi, pareiÅ¡kėjos keliamos abejonės dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo galimo Å¡aliÅ¡kumo nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti Å¡ios civilinės bylos baigtimi.

Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl skunde nurodomų aplinkybių ir pareiškėjos dėstomų faktų šiuo atveju negalėtų kilti abejonių, jog Radviliškio rajono apylinkės teisme pareiškėjos nurodoma civilinė byla gali būti išnagrinėta nešališkai.Pareiškėjos nurodomas teisėjos V. Šiukštienės 2007-01-15 atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti vertinamas kaip visų Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo apraiška nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, D.

M. pareiÅ¡kimas dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Å iaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Atmesti D. M. pareiÅ¡kimÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo. BylÄ perduoti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. l. e. Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas                               Regina Agota Gutauskienė