e2cbefc8-530d-4fe0-ac2c-6da973bfbd10 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                              Baudžiamoji byla Nr. 1-3277-946/2014                                                                                                                                                                                 Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01134-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;                                       1.2.14.1.2.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m.gruodžio 19 d.

Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, kaltinamajam E. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,UAB „Rimi Lietuva“ įgaliotam atstovui A. M.vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, anksčiau teistas: 1) 2007-11-10 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 str. 1 d. bauda 10 MGL; 2) 2008-09-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 metams ir 6 mėnesiams, galutinė bausmė subendrinus su bausme, paskirta 2007-11-10 nuosprendžiu, paskirta laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams ir 6 MGL bauda. 2009-03-26 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę, areÅ¡to bausmė atlikta (2009-07-13 paleistas iÅ¡ bausmės atlikimo vietos), bauda nesumokėta; 3)2013-01-09 teistas Didžiojoje Britanijoje už narkotinių medžiagų įsigijimÄ ir vartojimÄ , laikymÄ ir gamybÄ tik asmeniniam vartojimui; 4) 2013-03-01 teistas Didžiojoje Britanijoje už valstybės pareigÅ«no įžeidimÄ arba pasiprieÅ¡inimÄ jam,kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., irn u s t a t ė :E. S. 2014-11-22 apie 21.30 val.

UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre Nr. 38, esančiame PrancÅ«zų g. 81, Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡ parduotuvės prekybos salės atvirai iÅ¡sinešė pro kasÄ UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, turtÄ â€“ vienÄ 0,7 talpos butelį trauktinės „Žalios devynerios“, 30,99 Lt vertės ir už jį nesumokėjo, tačiau už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kurios iÅ¡sineÅ¡tÄ butelį iÅ¡ jo atėmė. IÅ¡ karto po to E. S. grįžo atgal į prekybos salę, kurioje paėmė UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, turtÄ â€“ vienÄ 0,5 talpos butelį alaus „Švyturio Baltas“, 2,99 Lt vertės, jį atsidaręs atvirai iÅ¡gėrė dalį butelyje buvusio alaus ir praėjo už šį butelį su nugertu alumi nesumokėjęs pro kasÄ , kur buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė svetimÄ jam turtÄ UAB“Rimi Lietuva“ priklausantį turtÄ â€“ alų.Taip pat E. S. 2014-11-22 apie 21.30 val. vieÅ¡oje vietoje, UAB „Rimi Lietuva“ prekybos centre Nr. 38, PrancÅ«zų g. 81, Kaune, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sulaikomas prekybos centro darbuotojų dėl pasikėsinimų padaryti vagystę, jų ir prekybos centre buvusių lankytojų akivaizdoje keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais, garsiai Å¡aukė, tyčia ranka smogė į įėjimo į prekybos centrÄ durų stiklÄ , jį įskėlė, tyčia spirdamas sudaužė giros butelį, tyčia sulenkdamas sugadino du apsaugos vartelius, demonstravo kovinių imtynių veiksmus prekybos centro lankytojų atžvilgiu, jėga atidarinėjo automatines įėjimo į prekybos centrÄ duris, tokiu įžūliu ir vandaliÅ¡ku elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .E. S. teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltu prisipažino visiÅ¡kai, tačiau parodymus duoti atsisakė.Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta liudytojų A.

S., A. D., I. T. parodymais, byloje esančia vaizdo medžiaga, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.Liudytoja A. S. parodė, kad Å¡eÅ¡tadienį, lapkričio 22 dienÄ , vakare, apie 21.30 val. ji dirbo parduotuvėje kasininke. Matė kaip apsaugos darbuotojos sulaikė labai girtÄ pilietį, kuris pradėjo prieÅ¡intis. Viskas atrodė labai baisiai, nes tas pilietis buvo užsimaukÅ¡linęs kapiÅ¡onÄ , todėl ji jo veido gerai neįžiÅ«rėjo. Jį apsaugos darbuotojos pradžioje buvo sulaikę, bet jis vėliau vėl įbėgo į prekybos salę, ir vėl iÅ¡ jos iÅ¡bėgo.

Jį vėl bandė sulaikyti. AntrÄ kartÄ jam iÅ¡einant iÅ¡ prekybos salės matė, kad jis nešėsi alaus butelį, nes praėjo pro jos kasÄ . Apsaugos darbuotojos vėl jį sulaikė už kasų. Jis buvo agresyvus, labai skeryčiojosi į visas puses. Ji pati tada žiÅ«rėjo kaip apsaugoti kasÄ , terminalÄ , užsidarė cigarečių dispanserius, kad nepavogtų nieko. Pro jos kasÄ kaltinamasis praėjo du kartus. PirmÄ kartÄ ji nespėjo pamatyti, kÄ jis pranešė pro kasÄ , bet jį sulaikė apsaugos darbuotojai.

Bet jis nuo jų pabėgo ir vėl įpuolė į salę. Tai antrÄ kartÄ paėmė tÄ minėtÄ alų. Apsaugos darbuotoja jį vijosi, bandė sulaikyti, bet jis viskÄ stumdė. Matė, kaip pirmÄ kartÄ jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir iÅ¡ jo atėmė vienÄ degtinės butelį, kuris kainuoja virÅ¡ 20 litų. Atrodo, kad pas jį buvo „Trejų devynerių“ butelis. VienÄ tÄ butelį apsauga iÅ¡ jo ir atėmė. Per antrÄ jo išėjimÄ matė tik alaus butelį. Tai buvo „Švyturio“ alus, kuris kainavo apie 3 litus.

Jis turėjo tik vienÄ butelį alaus. Jis už kasų konfliktavo su apsaugos darbuotojais. PirmÄ kartÄ jis pribėgo prie išėjimo durų, jį vijosi. Bet tada jis vėl grįžo atgal į salę. Jis ten bėgiojo prie durų ir atgal. Galiausiai, jis atplėšė duris ir išėjo. Atrodo, kad išėjimo duris apsaugos darbuotojai buvo užblokavę. PaÅ¡alinių žmonių tuo metu buvo. Buvo du jaunuoliai, kurie sėdėjo ant suoliuko, ir dvi moterys, kurios laukė prie durų iÅ¡eiti. Tie žmonės buvo pakraupę, jiems buvo baisu.

Tas žmogus atrodė neprognozuojamas. Degtinę, kuriÄ atėmė iÅ¡ kaltinamojo, tai apsaugos darbuotojai grÄ Å¾ino į salę, o su alumi nežino, kaip buvo. Jis kumščiais daužė apsaugos vartelius. Prekyboje esančių daiktų jis nesudaužė, nesugadino. Jis tikrai buvo neblaivus. Kai jis nešėsi alų, tai ji prašė jo sustoti ir susimokėti už alų, jis lyg stabtelėjo, pradėjo krapÅ¡tyti pinigus, bet matėsi, kad jų neturi. Ä® jos praÅ¡ymÄ jis nereagavo. Viskas atrodė baisiai.

Jis bėgiojo, sakė keiksmažodžius, bet jo kalba buvo neriÅ¡li, nes buvo labai girtas. Tik paskui pamatė, kaip buvo sulaikytas ir atvestas į tarnybines patalpas. Nebuvo aiÅ¡ku, kÄ jis norėjo padaryti tuo momentu. Pastoviai to konflikto nestebėjo, nes prižiÅ«rėjo kasÄ . Po įvykio matė, kad durų stiklas įskeltas. Liudytoja A. D. parodė, kad tiesiog per kameras pastebėjo tÄ kartÄ Å¡io žmogaus veidÄ , kuris ateidavo į parduotuvę ir anksčiau. Suvokė, kad gali įvykti toks dalykas, todėl atėjo prie kasų, kur jau buvo jos kolegė, stebėti ar jis susimokės už prekes.

Matė, kaip kilo incidentas su kasininke, nes jis nenorėjo susimokėti, tai tada ji užblokavo išėjimo iÅ¡ parduotuvės duris. Ir tada prasidėjo jo chuliganiÅ¡ki veiksmai. Jos dar bandė su kolege jį sulaikyti, bet jis panaudojo jėgÄ ir iÅ¡sisuko. Tada jos atėmė iÅ¡Â jo trauktinės butelį. IÅ¡ salės jis iÅ¡sinešė butelį žalių „Trejų devynerių“. Tai buvo vienas butelis 0,7 litro talpos. Kadangi išėjimo iÅ¡ parduotuvės durys buvo užblokuotos, jis grįžo į prekybos salę, nes negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės. Jis į salę antrÄ kartÄ Ä¯Ä—jo be trauktinė butelio, nes kolegė jį jau buvo atėmusi.

Jis įėjęs į prekybos salę, paėmė alaus ir jį ten atsikimÅ¡o. Jis vaikščiojo su juo po salę. Jos jam sakė, kad reikia sumokėti. Ä® tai nieko neatsakė. Jis rėkė, veiksmais bandė provokuoti. PrieÅ¡inosi sulaikomas. To alaus butelio jos iÅ¡ jo neatėmė, leido jam atsigerti, kad jis nekeltų incidentų, nepradėtų muÅ¡tis, nes parduotuvėje didžioji dalis klientų buvo moterys. Kol laukė ekipažo ir policijos, tai jis sudaužė įėjimo durų stiklÄ . Jis įskilo.

Kaip duris daužė nematė, nes tuo metu ten nebuvo, tik matė kaip daužė apsaugos vartelius. Sulankstė juos su rankom ir kojom. Taip pat sudaužė jaunuolių giros butelį. Tie jaunuoliai išėjo, kai atsidarė durys. Kaltinamasis buvo agresyvus, chuliganiÅ¡kas. Jis daugiausia viskÄ darė veiksmais, jėga. Atvykęs ekipažas uždėjo antrankius ir paguldė ant grindų. Kol dar nebuvo atvykęs ekipažas, tai jis gražiuoju prašė atidaryti duris. Kai jam neatidarė, tada jis keikėsi, keiksmažodžius vartojo ant visų.

Labiausiai pyko ant apsaugos darbuotojų ir kasininkės. Giros butelį jis sudaužė tyčia. Jis ten vaikščiojo pirmyn atgal, blaÅ¡kėsi pro tuos jaunuolius. Jis pasilenkė trenkti vienam iÅ¡ jaunuolių ir tÄ butelį su ranka, ar koja sudaužė. Jis sudaužė tÄ butelį specialiai. PrieÅ¡ jas, moteris, jis smurto nenaudojo. Jis smurtavo prieÅ¡ tuos vaikinus, kuriems sudaužė girÄ . Jis jiems buvo užsimojęs suduoti, bet ar pataikė ar ne, nežino.Liudytoja I. T. parodė, kad 2014-11-22 21.30 val.

į parduotuvę atėjo kaltinamasis, kuris buvo iÅ¡gėręs. Jos tada nuėjo į apsaugos skyrių ir žiÅ«rėjo jo tolimesnius veiksmus. Jis pasiėmė „Žalios trejos devynerios“ 0,7 ltr., butelį už 29,99 Lt. Matė, kad jis praėjo pro kasas, kur jį sulaikė bei paėmė iÅ¡ jo tÄ butelį. Paskui jis grįžo vėl atgal į prekybos salę. Pasiėmė alų. VienÄ butelį „Švyturio baltas“ jos paėmė, bet paskui jis vėl grįžo ir pasiėmė dar vienÄ butelį.

Tada jos jau jam nieko nesakė, tai jis tÄ butelį atsidarė. Duris buvo jau užblokavę, bet paskui jos atsidarė. Kaltinamasis tada išėjo į laukÄ , kur atvažiavo apsaugos ekipažas ir jį sulaikė. Uždėjo jam antrankius ir laukė tada policijos.UAB“Rimi Lietuva“ 2014-11-22 pareiÅ¡kime nurodyta, kad UAB“Rimi Lietuva“ prekybos centre Nr. 38 2014-11-22 apie 21.30 val. apsaugos darbuotoja I. T. pro kamerÄ pastebėjo E. S., kuris pavogė butelį žalios trejos devynerios, kurio kaina 30,99 Lt., ir baltÄ Å vyturio alų, kurio kaina 2,99 Lt.

Sulaikomas pilietis buvo agresyvus, todėl buvo užblokuotos durys. Tada Å¡is pilietis sudaužė durų stiklÄ , apsaugos vartelius, o parduotuvėje chuliganiÅ¡kai elgėsi, nes priekabiavo prie žmonių, sukėlė muÅ¡tynes, jėga atidarė užblokuotas duris, nepakluso sulaikymui (b.l. 3). AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir 2014-11-22 dienos praneÅ¡ime dėl asmens sulaikymo saugomame objekte (b.l. 20).2014-11-22 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje, prekybos centre „Rimi“, esančiame Kaune, PrancÅ«zų g. 81, įėjimo durų stiklas įskilęs, viduje prie suoliuko ant grindų matyti sudaužytas stiklinis giros butelis (b.l. 5-8).PeržiÅ«rėjus teisiamajame posėdyje vaizdo įraÅ¡us, esančius pateiktame kompaktiniame diske (b.l. 14-15) nustatyta, kad juose užfiksuotas asmuo baltomis (Å¡viesiomis) kelnėmis yra E. S..

TÄ atsakydamas po peržiÅ«ros į klausimÄ patvirtino ir pats kaltinamasis (b.l. 94). Vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kaip jis demonstruoja jėgos ir kitokius kovinius veiksmus, bando iÅ¡eiti pro užblokuotas duris jėga, o vėliau yra sulaikomas. Jo rankoje matyti ir laikomas alaus butelis.Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, kad E. S. 2014-11-22 22.58 val. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (b.l. 23).BylÄ atiduodant teismui kaltinamojo nusikalstamos veikos dėl alkoholinių gėrimų pagrodimo iÅ¡ parduotuvės buvo kvalifikuotos kaip du atskiri epizodai(realioji nusikalstamų veikų sutaptis) pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimai atvirai pagrobti svetimnÄ turtÄ .

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pkeisti nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ antrame vagystės apizodė (dėl alaus butelio) į LR BK 178 str. 2 d. kaip baigto nusikaltimo.Tačiau įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad tokia veikos kvalifikacija yra teisinga tik iÅ¡ dalies, tai yra tiek, kiek buvo ji buvo kvalifikuota kaip atviroji vagystė ir kaip baigtas nusikaltimas, o ne pasikėsinimas pagrobti svetimÄ turtÄ .Teismas pažymi, kad pasikėsinimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Å iuo atveju kaltininkui niekas nesutrukdė grįžus į prekybos salę iÅ¡ karto po to, kai iÅ¡ jo buvo atimtas pabandytas iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinio gėrimo pirmasis butelis, pasiimti butelį alaus ir jį atsidarius imti gerti, todėl dėl suvartoto butelyje buvusio alaus jo veika laikytina baigta. Nustatytos aplinkybės, rodančios kaltinamajį netrukdomai galėjus naudotis parduotuvės turtu – alumi (jį netrukdomai gerti nereaguojant į raginimus susimokėti, rodo, kad jis pagrobtu turtu jau laisvai disponavo pagal savo valiÄ , todėl tokie veiksmai kvalifikuojami tik kaip baigtas nusikaltimas.Taip pat teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad E. S. veika tiek dėl butelio „Žalios devynerios“ vagystės, tiek ir dėl butelio alaus vagystės, turi bÅ«ti kvalifikuojama ne kaip du atskiri apezidai, o kaip viena tęstinė veika.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkui pavyksta pagrobti tik dalį, o ne visÄ turtÄ , į kurį jis kėsinosi, veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas pagal faktiÅ¡kai kilusias pasekmes, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkuruoja dvi kvalifikuojančius požymius numatančios normos, nustatytos skirtingose LR BK straipsnio dalyse. Tokiu atveju, esant dviejų specialių kvalifikuojančius požymius numatančių normų konkurencijai, taikytina ta norma, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju E. S. nusikalstama veika dėl alkoholinių gėrimų vagystės galėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ tik tokiu atveju, jeigu viso turto (alkoholinių gėrimų), kuriuos jis kėsinosi pagrobti (alaus ir trauktinės) vertė bÅ«tų didesnė nei 250 MGL, kas yra kvalifikuojantis nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3 d., požymis. Tačiau Å¡iuo atveju tokių faktinių duomenų nėra, todėl nenustačius didelės vertės kvalifikuojančio požymio, jo veika kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal kitÄ specialų kvalifikuojantį požymį (atviras svetimo turto pagrobimas), numatytÄ mažiau pavojingesnės veikos sudėtį numatančio LR BK 178 str. 2 d. dispozicijoje.Teismas taip pat pažymi, kad tik tinkamai įvertinus subjektyviuosius veikos požymius, įmanoma nustatyti, ar kaltininko atliktų veiksmų visuma vertintina kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, ar jie yra tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.

Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta E. S. padaryti veiksmai buvo tapatūs. Kiekvienu atveju jais buvo siekiama vieningo rezultato - pagrobti alkoį, grobimas buvo vykdomas analogišku būdu - atvirai, toje pačioje vietoje, tapatūs atskiri veiksmai faktiškai buvo atlikti vienu ir tuo pačiu laiku (apie 21.30 val.).

Veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia bei turint vieningÄ ir vienintelį sumanymÄ pagrobti alkoholio, kas matyti iÅ¡ to, kad nuteistasis grobdavo tik alkoholinius gėrimus ir savo veikÄ tęsė kiekvienu atveju iÅ¡ karto po to, kai apsaugos darbuotojos atimdamo bandoma iÅ¡sineÅ¡ti butelį.Nustačius, kad nusikaltimai padaryti vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato, veika turi bÅ«ti pripažįstama tęstine. Tokiu atveju veikos kvalifikavimui kaip baigro nusikaltimo visiÅ¡kai jokios reikÅ¡mės neturi tai, kad tokios tęstinės nusikalstamos veikos atskiruose epizoduose kaltininkui dėl kokių nors priežasčių nepavyko pagrobti svetimo turto (kaip Å¡iuo atveju pirmojo „Žalių devynerių“ butelio), nes veika laikoma baigta pagrobus bent dalį norėto pagrobti turto (kaip Å¡iuo atveju butelį alaus, kurį kaltinamasis iÅ¡gėrė).Kaip minėta, kaltinamojo padaryta veika visiÅ¡kai atitinka ir atvirosios vagystės kvalifikuojantį požymį.

Pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ , arba vieÅ¡oje vietoje pagrobė svetimÄ turtÄ iÅ¡ asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio (kiÅ¡envagystė) arba automobilį. Å ie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvÅ«s ir daro veikÄ pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iÅ¡ jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Å iame LR BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai:

1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant);

2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai;

3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba paÅ¡aliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios bÅ«senos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Taigi, iIÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis E. S. veikdamas tiesiogine tyčia atvirai grobė svetimÄ , UAB“Rimi Lietuva“ priklausantį turtÄ â€“ alkoholinius gėrimus (butelį trauktinės„Žalios devynerios“ bei butelė alaus „Švyturio Baltas“) ir savo sumanymÄ iÅ¡ dalies įgyvendino.

Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų, E. S. nusikalstamai veikė vieÅ¡ai, atvirai iÅ¡ parduotuvėje esančios lentynos paimdamas ir atvirai rankose pro kasos praėjimÄ iÅ¡sineÅ¡damas alkoholinius gėrimus, o alų dar ir atsidarydamas bei demonstratyviai iÅ¡gerdamas, tai darė parduotuvės darbuotojos kasininkės bei apsaugos darbuotojų, kurios į tai sureagavo, o taip pat parduotuvėje buvusių kitų pirkėjų akivaizdoje. IÅ¡ kasininkės, apsaugos darbuotojų veiksmų matyti, kad E. S. paimant alkoholinius gėrimus, juos neÅ¡ant pro kasÄ , o alų prieÅ¡ tai dar atidarant ir iÅ¡geriant, jos pamatė Å¡iÄ neteisėtÄ veikÄ ir patį turto (alkoholio) pagrobimo (alaus iÅ¡ butelio iÅ¡gėrimÄ ) faktÄ bei aiÅ¡kiai tai suprato, dėl ko atitinkamai reagavo užblokuodama parduotuvės išėjimo duris.

IÅ¡ to, kad E. S. iÅ¡ parduotuvės neÅ¡inas paimtu ir iki galo dar nespėtu iÅ¡gerti alaus buteliu norėjo pasiÅ¡alinti nesumokėjęs ir greitai, matyti, kad ir jis pats suvokė, kad tiek dirbanti kasininkė, apsaugos darbuotojos, kiti parduotuvėje esantys pirkėjai, matantys jį iÅ¡sineÅ¡ant iÅ¡ parduotuvės alų, supranta jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, dėl ko ir ėmėsi atitinkamų priemonių reaguojant į tokius jo veiksmus. Taigi nustačius aplinkybę, kad E. S. veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, jam pačiam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad jis svetimÄ turtÄ pagrobė atvirai (atsidaręs iÅ¡gėrė alaus butelį ir išėjo praėjo pro kasÄ už tai nesumokėjęs).

Todėl jo veika dėl alkoholinių gėrimų pagrobimo atitinka vienos tęstinės baigtos nusikalstamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. požymius. Dėl to bÅ«tent taip ir turi bÅ«ti teisingai kvalifikuojama jo padaryta veika.IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus taip pat darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, vandaliÅ¡kais veiksmais (ranka smogė į įėjimo į prekybos centrÄ durų stiklÄ ir jį įskėlė, tyčia spyrė ir sudaužė giros butelį, tyčia sulenkė ir taip sugadino du apsaugos vartelius, demonstravo kovinių imtynių veiksmus prekybos centro lankytojų atžvilgiu, jėga atidarinėjo automatines įėjimo į prekybos centrÄ duris) ir necenzÅ«riniais žodžiais parduotuvės darbuotojų bei klientų atžvilgiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , tokiu bÅ«du padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d.Pagal LR BK 284 str. 1d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta keturiais alternatyviais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais. Veikiant bet kuriuo iš nurodytų būdų ar keliais jų visi veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, dėl veiksmų turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Analizuojant minėto nusikaltimo sudėti teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti tokiais bauginimo bÅ«dais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panaÅ¡ių agresyvių veiksmų baimę, o vandaliÅ¡ki veiksmai gali pasireikÅ¡ti ir bÅ«ti suprantami kaip svetimo turto daužymas, padegimas ar kitoks niokojimas. Todėl pagal byloje nustatytas aukščiau aptartas aplinkybes yra neabejotinai aiÅ¡kiai matyti, kad E. S. bÅ«tent vandaliÅ¡kais veiksmais, o taip pat ir necenzÅ«riniais žodžiais vieÅ¡oje vietoje veikė nusikalstamai, ko pasėkoje pademonstravo nepagarbÄ ne tik parduotuvės darbuotojų, bet ir jos klientų atžvilgiu, ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį.Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės lemia pačios veikos baigtumo momentÄ .

IÅ¡ to matyti, kad E. S. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje IÅ¡tirtų įrodymų visuma yra pagrindas E. S. pripažinti kaltu padarius LR BK 178 str. 2 d. ir LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.E. S. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

E. S. padarė vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų nusikaltimus jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimus padarė bÅ«damas anksčiau jau teistas po du kartus Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje iki dabar neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos, kas rodo jo visiÅ¡kai nekritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į nusikaltimus. Konstatuotina, kad tai parodo ir tai, kad kaltinamasis nesistengia pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir ateityje nenusikalsti, bet yra linkęs daryti nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu tai reiÅ¡kia, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti griežtesnę savo rÅ«Å¡imi bausmę. Nors kaltinamasis yra recidyvistas BK 27 str. prasme, kuriam įstatymas numato tipinę bausmę – laisvės atėmimÄ (BK 56 str.), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus galima pasiekti kaltinamajam neskiriant pačios griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmės. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į tai, kad jo veika buvo padaryta nedidelė žala (dėl iÅ¡gerto alaus butelio), kuri yra atlyginta, į nustatytas jo atsakomybę sunkinančiÄ bei lengvinančiÄ aplinkybes.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam už jo padarytus nusikaltimus skirtina BK 178 str. 2 d. ir BK 284 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos sankcijoje laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis. E. S. paskyrus bausmę, ji turės bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sÄ lygos (byla iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikaltimÄ ). Pažymėtina, kad nežiÅ«rint to, kad kaltinamasis atsisakė teisme duoti parodymus, jis prisipažino visiÅ¡kai padaręs nusikaltimus pagal kaltinimÄ , tÄ patį padarė ir ikiteisminio tyrimo metu, kur davė parodymus, be to, teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , patvirtino, kad įraÅ¡e užfiksuotas asmuo yra jis.

Taigi, kaltinamasis niekaip neneigė jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, todėl tai turi bÅ«ti vertinama ne tik, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir kaip pagrindas bausmei vienu trečdaliu sumažinti. Taip pat teismas pažymi, kad paskirta Å¡iuo nuosprendžiu bausmė turės bÅ«ti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme – bauda.Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yta ir elektroniniu paÅ¡tu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų dėl advokato, teikusio antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯tariamajam E. S. Å¡ioje byloje.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi Å¡ioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ kaltu pripažinto E. S. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.             Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų iÅ¡laidų priteisti nėra pagrindo.

Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡te (pažymoje) nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobÅ«džio ir jokiu bÅ«du neįpareigojanti teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylÄ pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi bÅ«ti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu bÅ«du užtikrinant jo teisės į tinkamÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014).Byloje esantys daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus – diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke (b.l.

15) baudžiamojoje byloje, paliktinas byloje kaip dokumentinė tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).             Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,  n u s p r e n d ė :E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d ir BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:- pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 5 mėnesius išdirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. - pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius išdirbti 40 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant ir paskirti subendrintÄ laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 9 mėnesius iÅ¡dirbti 90 valandų neatlygintinai sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius iÅ¡dirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 dalimis paskirtÄ bausmę subendrinti visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du su 2008-09-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme 6 MGL (780 litų) bauda ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 5 val. bÅ«ti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 6 mėnesius iÅ¡dirbti 60 valandų neatlygintinai sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 6 MGL (780 litų/225 Eurai) baudÄ .Ä® paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-11-22 iki 2014-11-24, kai E. S. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vienÄ ) sulaikymo dienÄ 2 (dviems) laisvės apribojimo dienoms.Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai nagrinėti: diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, saugomÄ voke baudžiamojoje byloje, palikti byloje kaip dokumentinę tyrimo medžiagÄ (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų iÅ¡laidų advokato, gynusio procese E. S., darbui apmokėti iÅ¡ E. S. nepriteisti.IÅ¡aiÅ¡kinti E. S., kad jam paskirtoji bauda turi bÅ«ti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentÄ , patvirtinantį baudos sumokėjimÄ , pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas               ArÅ«nas Purvainis