e2cbc7ae-05f2-49d1-a42b-e80b2f696f88 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1587-934/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39010-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.3.1.1; 3.3.1.18 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T.

F. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. F. ieÅ¡kinį atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 4 803,04 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad S. M. praÅ¡ymu suteikė jo sutuoktinės dukrai J. A. (dabar – I.) paskolÄ , pervesdama lėšas į jos banko sÄ skaitÄ .

Pažymėjo, kad piniginės lėšos nebuvo grÄ Å¾intos, nors po S. M. mirties ieÅ¡kovė buvo susitikusi su atsakove ir žodžiu ragino grÄ Å¾inti pinigines lėšas.

2. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog banko sÄ skaita, į kuriÄ buvo pervestos lėšos, ji nesinaudojo, o sÄ skaitos naudojimÄ , valdymÄ bei disponavimÄ buvo perleidusi savo patėviui S. M.. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, kadangi ieÅ¡kovės pervestomis lėšomis J. Iter niekada nesinaudojo, o Å¡ios lėšos buvo skirtos iÅ¡imtinai S. M.. Atsakovės nuomone, tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės patėvio galimai buvo susiklostę ne paskolos, bet dovanojimo teisiniai santykiai. Atsiliepime pažymėjo, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės vardu atidarytos banko sÄ skaitos taip pat yra gavusi piniginių lėšų.

3. Dublike ieÅ¡kovė sutiko su atsakovės argumentu, jog iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 868,86 Eur suma, todėl savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ sumažino iki 3 934,18 Eur. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad pervestos lėšos yra parama ar dovana, pažymėjo, kad pervestų lėšų panaudojimas nėra laikytina reikÅ¡minga aplinkybe Å¡ios civilinės bylos kontekste, kadangi lėšos bet kuriuo atveju turi bÅ«ti grÄ Å¾intos. Taip pat pabrėžė, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tinkamai atsakovei, o net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, jog lėšos priteistinos iÅ¡ atsakovės kaip S. M. įpėdinės, tai nebÅ«tų pagrindas atmesti ieÅ¡kinį.

4. Triplike atsakovė palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad žodiniu susitarimu buvo suteikusi S. M. teisę naudotis, valdyti ir disponuoti jos vardu atidarytoje banko sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir su Å¡ia banko sÄ skaita susieta banko kortele, tačiau AB DNB banko (dabar – Luminor bank AB) apie Å¡iÄ aplinkybę neinformavo. Å iÄ atsakovės nurodytÄ aplinkybę gali pagrįsti ir tai, jog lėšų judėjimas banko sÄ skaitoje vyko ir tada, kai atsakovė bÅ«davo iÅ¡vykusi į užsienį. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė neneigia to fakto, kad su atsakove nėra pažįstamos, jokių sandorių viena su kita niekada neturėjo ir atsakovė pinigų ieÅ¡kovės skolinti niekada neprašė. Atsakovės nuomone, ji pervestų lėšų neturi grÄ Å¾inti nei kaip asmeninė skolininkė, nei kaip asmuo, atsakantis už palikėjo S. M. skolas.

5. IeÅ¡kovė pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pabrėžė, kad teismas, nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas teisinis pagrindas ir ar Å¡is pagrindas nurodytas teisingai, privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė akcentavo, jog tuo atveju, jei teismas laikytų, kad tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, taikytinos nepagrįstÄ praturtėjimÄ reglamentuojančios teisės normos.

6. Atsakovė pateiktame atsiliepime į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pabrėžė, kad ji niekaip nėra praturtėjusi dėl ieÅ¡kovės veiksmų, t. y., ieÅ¡kovės atliktų 7 piniginių perlaidų į atsakovės vardu atidarytÄ banko sÄ skaitÄ naudojosi, jas valdė ir disponavo S. M., bet ne atsakovė. Taip pat pažymėjo, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp ieÅ¡kovės turto sumažėjimo ir atsakovės turto pakitimo, kadangi toks priežastinis ryÅ¡ys galėtų bÅ«ti konstatuotas tik tarp S. M. praturtėjimo ir ieÅ¡kovės turto sumažėjimo. Papildomai pažymėjo, kad jeigu ieÅ¡kovės mokėjimų tikslas buvo paskolos suteikimas, ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ , jog tokie mokėjimai gali bÅ«ti nepripažinti kaip paskolos suteikimas, o įvertinti kaip finansinė parama ar dovana.

7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovė palaikė ieÅ¡kinį, triplikÄ ir raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus juose iÅ¡dėstytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

8. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko visiškai, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-24 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės T. F. 2186,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. I. naudai bei 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

10. Teismas sprendimÄ grindė tokiais motyvais: 10.1 Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir atsakovės paaiÅ¡kinimai pagrindžia aplinkybę, jog ji savo banko sÄ skaitos duomenis, banko kortelę bei elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis buvo perdavusi naudoti, valdyti ir disponuoti patėviui S. M., siekdama padėti jam iÅ¡vengti antstolių vykdomų iÅ¡ieÅ¡kojimų. Nepaisant to, teismui pateiktas Luminor Bank AB raÅ¡tas patvirtinantis, kad J. A. (dabar – I.) nebuvo informavusi ir suteikusi Luminor banke įgaliojimų naudoti/valdyti/disponuoti savo banko sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) kitiems asmenims.

NepraneÅ¡us bankui apie suteikimÄ kitam asmeniui naudoti, valdyti ar disponuoti banko sÄ skaitÄ , laikytina, kad lėšas naudojantis asmuo veikia asmens, kurio vardu atidaryta banko sÄ skaita, vardu. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad ji yra netinkama bylos Å¡alis; 10.2 Teismas akcentavo, jog ieÅ¡kovė mokėjimo paskirtyse nurodė „sÄ skaitos papildymas“ ir pinigų pervedimo tikslÄ iÅ¡ esmės įrodinėjo tik savo paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pinigų pervedimo tikslas buvo paskolos atsakovei suteikimas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai. t.y. ieÅ¡kovė neįrodė, kad pervesdama pinigus į atsakovės banko sÄ skaitÄ suteikė paskolÄ . 10.3 Teismas sprendė, jog atsakovė tikėtinai pagrindė, kad jos banko sÄ skaita naudojosi S. M., kadangi iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad grynųjų pinigų ir kitos operacijos atsakovės banko sÄ skaitoje vyko net jai esant užsienyje, be to, iÅ¡ S. M. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad S. M. savo banko sÄ skaita nuo 2012-11-26 aktyviai nebesinaudojo, o jo lėšos buvo nuskaitomos antstolių. 10.4 Byloje jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė mokėjimus į atsakovės sÄ skaitÄ bÅ«tų atlikusi ne savanoriÅ¡kai, t. y. dėl suklydimo, apgaulės ar pan.

– nėra. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai neapibrėžusi, kokiu teisiniu pagrindu ir kuriam galutiniam gavėjui (atsakovei ar S. M.) periodiÅ¡kai pervedinėjo lėšas, prisiėmė rizikÄ , kad Å¡alis siejusius teisinius santykius bus sudėtinga pagrįsti įrodymais bei rizikÄ , kad be pagrindo įgytas turtas bus neiÅ¡reikalautas. Kadangi byloje konstatuotas savanoriÅ¡kas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, Å¡is turtas iÅ¡ jį gavusio asmens negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė T. F. apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimÄ , praÅ¡o jį panaikinti bei spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – priteisti iÅ¡ atsakovės J. A. ieÅ¡kovės naudai 3 934,18 Eur skolos, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. IeÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 12.1. Pareiga įrodyti turto gavimo egzistavimo pagrindÄ Å¡ios kategorijos bylose tenka atsakovui. Konkrečiu atveju atsakovė ne tik, kad nenurodė, bet juo labiau neįrodė egzistuojant kokį nors piniginių lėšų gavimo pagrindÄ . Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors viena vertus ir nustatė, jog piniginės lėšos buvo pervestos nesant teisinio pagrindo, kita vertus, sprendė, kad atsakovė gavusi į sÄ skaitÄ pinigines lėšas, ir panaudojusi jas savo reikmėms, neturi pareigos tokias pinigines lėšas grÄ Å¾inti; 12.2.

Atsakovė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rėmėsi tik tokia aplinkybe, jog neva banko sÄ skaitÄ ir banko kortelę buvo perdavusi naudotis S. M., tačiau tokių savo teiginių niekaip neįrodė. Akivaizdu, jog atsakovė gavo pinigines lėšas ir pati jas naudojo, o dabar vengia pareigos tokias pinigines lėšas grÄ Å¾inti; 12.3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad S. M. naudojosi savo asmenine banko sÄ skaita, o atsakovei iÅ¡vykus į užsienį, kitas asmuo naudojosi jos banko kortele, kadangi Å¡ia kortele galėjo naudotis bet kas, o ji nebuvo uždaryta net ir po S. M. mirties; 12.4.

Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir byloje esančių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, nepasisakė, kodėl jų nevertina ir juos atmeta. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . 12.5. Keltinas pagrįstas klausimas dėl pirmosios instancijos 2018-09-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o kokybės, kadangi garso įraÅ¡o kokybė labai prasta, formuojasi didelis garsinis fonas, kuris apsunkina garso įraÅ¡o klausimÄ , o kai kurių Å¡io garso įraÅ¡o sakinių bei juos pasakiusių asmenų negalima identifikuoti.

Apeliantės vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 168 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

13. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikÅ¡mingi byloje sprendžiamiems klausimams: 14.1. Apeliaciniame skunde gausiai cituojama kasacinio teismo praktika, tačiau ji niekaip nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir jo argumentų, padarytų nagrinėtos bylos aplinkybių ir įrodymų kontekste; 14.2. Apeliantė iÅ¡kraipo teismo sprendimo motyvus ir pateikia juos fragmentiÅ¡kai, įterpdama savo niekuo nepagrįstÄ vertinimÄ . Apeliantė net kelis kartus nurodo kaip teismo konstatuotas aplinkybes, nors tokių teiginių skundžiamame sprendime nėra.

Teismas nekonstatavo, jog atsakovė bÅ«tų gavusi ir/ar naudojusis ieÅ¡kovės pervestomis lėšomis, o tai, kad jos buvo pervestos į atsakovės vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , byloje net nebuvo ginčo; 14.3. Atsakovė nėra niekaip praturtėjusi dėl ieÅ¡kovės veiksmų, kadangi banko sÄ skaita ir kortele naudojosi, valdė ir disponavo S. M.. Be to, atsakovės praturtėjimui ieÅ¡kovės sÄ skaita nėra jokio teisinio pagrindo, t.y. nei įstatymo, nei sutarties. 14.4. IeÅ¡kovė, atlikdama periodinius mokėjimus į atsakovės sÄ skaitÄ , dėl kurių niekuomet nesitarė ir nebendravo su pačia atsakove, kartu prisiėmė rizikÄ , kad ginčo atveju, tokie mokėjimai gali bÅ«ti nepripažinti kaip paskolos suteikimas, o vertintini kaip finansinė parama ar dovana; 14.5.

Apeliantės skunde keliamas reikalavimas grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo vien dėl nekokybiÅ¡ko teismo posėdžio garso įraÅ¡o yra neproporcingas ir absoliučiai nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo bei operatyvumo principais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės T. F. ieškinys atsakovei J. I. dėl skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė T. F. į atsakovės J. A. (dabar – I.) banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) per laikotarpį nuo 2013-07-29 iki 2016-01-29 atliko septynis mokėjimus ir iÅ¡ viso pervedė bendrÄ 4803,04 Eur sumÄ , mokėjimo paskirtyse nurodydama „sÄ skaitos papildymas“. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo bei dėl ieÅ¡kovės lėšų, pervestų į atsakovės banko sÄ skaitÄ grÄ Å¾inimo. Apeliacinis skundas netenkintinas.

18. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino. Tais atvejais, kai sutarties turinys nepatvirtina, kad paskolos dalykas buvo perduotas paskolos gavėjui, pareiga įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ; 2018-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018).

19. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nesiremiama paskolos teisinių santykių tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės egzistavimu ar jų ginčijimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas tik apeliacinio skundo argumentus, plačiau nepasisako dėl su paskolos teisiniai santykiais susijusių Å¡alių argumentų ir bylos aplinkybių bei jų nevertina. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad byloje esančių duomenų nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovę ir atsakovę siejo paskolos teisiniai santykiai. t.y. ieÅ¡kovė neįrodė, kad pervesdama pinigus į atsakovės banko sÄ skaitÄ suteikė paskolÄ .

20. Apeliantė apeliaciniame skunde rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu ir pažymėjo, jog atsakovė neįrodė egzistuojant kokį nors piniginių lėšų gavimo pagrindÄ , nors tokia pareiga Å¡ios kategorijos bylose tenka jai. Negana to, pirmosios instancijos teismas, nors viena vertus ir nustatė, jog piniginės lėšos buvo pervestos nesant teisinio pagrindo, kita vertus, sprendė, kad atsakovė gavusi į sÄ skaitÄ pinigines lėšas, ir panaudojusi jas savo reikmėms, neturi pareigos tokias pinigines lėšas grÄ Å¾inti. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

21. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui, todėl ieÅ¡kovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

22. Vertinant Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimus kaip įrodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi bÅ«ti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Ä®rodymai, kurie yra fizinių asmenų – civilinės bylos Å¡alių – paaiÅ¡kinimuose gali bÅ«ti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, detalÅ«s, duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos, faktinius duomenis gaunant tiesiogiai (stebint, skaitant, klausant ar kitokiu bÅ«du tiesiogiai surenkant informacijÄ ), turint normalius gebėjimus rinkti, įsiminti, atgaminti ir perteikti informacijÄ , sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Jeigu šių reikalavimų asmens gebėjimai ar teikiama informacija neatitinka, tai įrodymai vertinami pagal konkrečias aplinkybes kaip mažiau patikimi, abejotini ar nepatikimi (CPK 185, 186 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-400-701/2016).

23. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos Å¡alims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylÄ nagrinėjančio teismo įtikinimÄ , kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

24. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, jog atsakovė nėra praturtėjusi dėl ieÅ¡kovės veiksmų. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad atsakovė tikėtinai pagrindė, kad jos banko sÄ skaita naudojosi S. M., kadangi iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad grynųjų pinigų ir kitos operacijos atsakovės banko sÄ skaitoje vyko net jai esant užsienyje, be to, S. M. savo banko sÄ skaita nuo 2012-11-26 aktyviai nebesinaudojo, o jo lėšos buvo nuskaitomos antstolių.

Teigdama, jog ieÅ¡kovės pervestais pinigais naudojosi pati atsakovė, apeliantė nepateikia Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu, pati ieÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«tent S. M. praÅ¡ymu lėšos buvo pervestos į jo podukros banko sÄ skaitÄ . Byloje nėra objektyvių duomenų, kad Å¡ios lėšos buvo reikalingos bÅ«tent atsakovei, o vien apeliantės, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiÅ¡kinimų pagrindu, teismas negali daryti patikimų iÅ¡vadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176, 185 straipsniai).

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, su bylos medžiaga ir ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde dėstomais motyvais, taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, nepasisakė, kodėl jų nevertina ir juos atmeta. PrieÅ¡ingai, priimdamas sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik abiejų ginčo Å¡alių procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, atsiliepime į ieÅ¡kinį, dublike, triplike, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, atsiliepime į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus) nurodytomis aplinkybėmis, bet ir teismo posėdžio metu Å¡alių iÅ¡sakytais teiginiais.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl kurio nors vieno ieÅ¡kovės teiginio ar argumento, nereiÅ¡kia, jog Å¡ie įrodymai apskritai nebuvo vertinami, o tokia situacija negali bÅ«ti laikoma įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

26. Taigi, apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek vienos Å¡alies, tiek kitos Å¡alies argumentus, paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus, nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtÄ sprendimÄ panaikinti ar pakeisti.

Dėl garso įraÅ¡o kokybės 27. Apeliaciniame skunde apeliantė iÅ¡kėlė klausimÄ dėl pirmosios instancijos 2018-09-04 teismo posėdžio garso įraÅ¡o kokybės. Pasak apeliantės, garso įraÅ¡o kokybė labai prasta, formuojasi didelis garsinis fonas, kuris apsunkina garso įraÅ¡o klausimÄ , o kai kurių Å¡io garso įraÅ¡o sakinių bei juos pasakiusių asmenų negalima identifikuoti. Apeliantės vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 168 straipsnio 1 dalis).

28. CPK 329 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų – kai byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 168 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įraÅ¡u, iÅ¡skyrus CPK nustatytus atvejus. Teismo posėdžio garso įraÅ¡as laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Kai dėl techninių priežasčių nepavyksta tinkamai užfiksuoti teismo posėdžio ar jo dalies garso įraÅ¡u, bylÄ nagrinėjantis teismas Å¡alies praÅ¡ymu arba savo iniciatyva priima nutartį pakartoti procesinį veiksmÄ , kurio nepavyko garso įraÅ¡u užfiksuoti.

29. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-04 teismo posėdžio garso įrašu, kuris yra patalpintas teismų informacinėje sistemoje LITEKO, iš dalies sutinka su apeliante, jog teismo posėdžio garso įrašo kokybė nėra puiki ir formuojasi tam tikras garsinis fonas, tačiau iš esmės galima gerai suprasti ir išgirsti įraše užfiksuotus šalių paaiškinimus bei identifikuoti pasisakiusius asmenis. Be to, ir pati apeliantė nekonkretina, kurių garso įrašo sakinių ar šalių pasisakymų negalima identifikuoti ir remiasi tik bendro pobūdžio pasvarstymais dėl prastos garso įrašo kokybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 30. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, Å¡i taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį Å¡alis sumoka paduodama apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra priteistinos.

31. MaksimalÅ«s advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacija).

32. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovė nurodė, kad ji patyrė 718,44 Eur dydžio iÅ¡laidas už teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, kurias ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus apeliacinį skundÄ priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties 33. Europos Ž. T. Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v.

Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinis teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų iÅ¡samumo aspektu, reikÅ¡minga yra tai, ar iÅ¡dėstytais motyvais teismas atsakė į teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

34. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

35. Apibendrinant daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pagrindo teismo sprendimui naikinti nėra, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : IeÅ¡kovės T. F. apeliacinį skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės T. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas 718,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas KazakiÅ«nas Žilvinas Terebeiza