2018-02-13 Nr. AB-3061-3-62-3-02530-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-98-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02530-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimą „Dėl prašymo“ Nr. 10SS-74-(14.10.45.) (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą įvertinti jos pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. (jos senelės) 22,97 ha žemę, esančią Birštono savivaldybėje, Birštono seniūnijos Kernuvių ir Panemunių kaimuose (toliau – ir žemė).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėja yra informuojama apie tam tikras faktines aplinkybes (nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigą), tačiau akivaizdu, kad joks galutinis ir teisines pasekmes sukeliantis sprendimas nėra priimtas. Teismas pažymėjo, kad, Sprendimą pareiškėjai apskundus Tarnybos direktoriui, 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-2718-(7.5.) pareiškėjos skundas buvo paliktas nenagrinėtas, atsižvelgiant į tai, kad analogiško turinio prašymai buvo išnagrinėti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1SS-2206-(7.5.). Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia jai teisinių pasekmių, juo nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos pareiškėjos teisės ar pareigos. Todėl teismas pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismo vertinimu, pareiškėjos reikalavimai įpareigoti atsakovą įvertinti jos pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl, atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą dėl minėto akto panaikinimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinius reikalavimus.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad ji 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikė Tarnybos Prienų ir Birštono skyriui prašymą, kuriuo prašė įvertinti jos pateiktus nuosavybės teisę įrodančius archyvinius dokumentus ir tuo pagrindu prašė pateikti išvadą apie dokumentų pakankamumą (nepakankamumą) atkuriant nuosavybės teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos skundą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundą, kuris nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimas „Dėl prašymo“ Nr. 10SS-74-(14.10.45.) yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Nepriėmęs pareiškėjos pagrindinio reikalavimo – panaikinti Sprendimą, – teismas nepriėmė ir išvestinių skundo reikalavimų – įpareigoti atsakovą įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į U. Ž. (jos senelės) 22,97 ha žemę, esančią Birštono savivaldybėje, Birštono seniūnijos Kernuvių ir Panemunių kaimuose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad minėtų ABTĮ teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, tačiau nesutinka su šio teismo išvada, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas jai nesukelia jokiu teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina vertinti ne tik ginčijamo Sprendimo turinį, bet ir pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 15 d. prašymą, į kurį būtent ginčijamu Sprendimu ir buvo atsakyta. Pareiškėja minėtame prašyme suformulavo keletą aiškių reikalavimų (pvz., įvertinti jos pateiktus archyvinius dokumentus ir pateikti vertinimo išvadą; atkurti nuosavybės teises į jos senelės valdytas žemes (22,93 ha)). Taigi matyti, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. prašyme pareiškėja buvo suformulavusi reikalavimus, susijusius su jos galbūt turimomis materialinėmis teisėmis, kurias ji siekia įgyvendinti. Iš ginčijamo Sprendimo turinio (nors eksplicitiškai ir nenurodyta) akivaizdu, kad pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 15 d. prašyme pateikti reikalavimai nebuvo patenkinti. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs pareiškėjos skundo, motyvuodamas vien tuo, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, pažeidė jos teisę kreiptis į teismą (teisminę gynybą) nagrinėjamu atveju.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2017 m. spalio 18 d. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus Sprendimą buvo apskundusi ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tarnyba 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-2718-(7.5.) pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, atsižvelgusi į tai, kad analogiško turinio prašymai buvo išnagrinėti Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1SS-2206-(7.5.).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas reglamentuoja skundų padavimo Tarnybai ir jos padaliniams tvarką. Minėto įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis minėtu reglamentavimu, pareiškėja teismui turi teisę ginčyti Tarnybos 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2718-(7.5.), kuriuo, kaip minėta, pareiškėjos skundas dėl ginčijamo Spendimo paliktas nenagrinėtas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Tarnybos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą, argumentuojant tuo, kad analogiško pobūdžio klausimai jau buvo ankščiau išnagrinėti, kaip savarankiškas, tam tikras materialines pasekmes pareiškėjui sukeliantis viešojo administravimo subjekto sprendimas, gali būti skundžiamas administraciniam teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-476-261/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi padarė neteisingą išvadą, jog ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, ir dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jos skundą, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu, skundo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti minėtą pareiškėjos atskirojo skundo reikalavimą (t. y. įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti jos skundą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos O. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos O. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius