e2ca1010-3f13-4260-b7bd-e53c5b0f7bb2 · Regionų administracinis teismas

?Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.I2-6200-423/2022 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01080-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Nataljos Zelionkienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui, dalyvaujant pareiškėjui A.

M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. M. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2022-02-08 sprendimÄ Nr. 22-IL-20-00411-e „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus“ (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Ginčijamu sprendimu pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, kadangi, įvertinęs praeityje (2002-2021 metais) padarytus administracinius nusižengimus, 1994-2010 metais priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius bei nutrauktas baudžiamÄ sias bylas, atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , jog jis gali kelti ir kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamas sprendimas priimtas neiÅ¡tyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais.

Atsakovas vadovavosi pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojančiais duomenimis, kurie yra visiÅ¡kai praradę aktualumÄ laiko aspektu, nenurodant nei vienos esamos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, jog jis kelia ar galėtų kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimas pagrįstais tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais. Atsakovas ypatingai formalizuotai ir subjektyviai vertino pareiÅ¡kėjo galimybę ateityje elgtis netinkamai.

Atsakovas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, netinkamai taikė Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GÅ KÄ®, Ä®statymas) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ . Pažymėjo, jog jis niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su netinkamu ginklų naudojimu civilinėje apyvartoje, dėl visų padarytų pažeidimų gailisi ir siekia, kad tai niekada nepasikartotų. Jis yra Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos narys, jam iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas ir suteiktas leidimas disponuoti sunkiaisiais kariniais ginklais, tai leidžia neabejotinai manyti, jog jo asmenybė nekelia pavojaus aplinkiniams.

Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-22) nurodė, kad pagal GÅ KÄ® asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir Å¡audmenis, jų elgesiui keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) VieÅ¡osios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje 2022-02-01 buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus savigynai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1994-10-26 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 146 straipsnio 2 dalį.

Kauno miesto apylinkės teismo 2000-04-06 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini). Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje fiksuotas Vokietijos 2001-08-03 nuosprendis dėl pareiškėjo padarytos vagystės. Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2003-04-30 nutarimu baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-04-18 nuosprendžiu baudžiamoji byla (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nekentėjusiuoju.

Kauno apylinkės teismo 2009-05-15 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) ir jam skirta bauda. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. iki 2021 m. pareiÅ¡kėjas baustas už 32 administracinius nusižengimus (pažeidimus), iÅ¡ jų, 5 kartus už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (2017-12-30 už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kai leistinas greitis virÅ¡ytas 27 km/h, 2017-04-08 už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kai leistinas greitis virÅ¡ytas 26 km/h, 2016-04-19 už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kai leistinas greitis virÅ¡ytas 40 km/h), 10 kartų už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymÄ , žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , 3 kartus už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , 1 kartÄ už smulkų chuliganizmÄ , 1 kartÄ už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , 4 kartus už naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimÄ , 3 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ , 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį turto sugadinimÄ , 3 kartus už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos bei atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimÄ .

GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Policijos registrų duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sistemingai daro teisės pažeidimus, susijusius su pavojumi savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui.

Ä®statyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Å¡io įstatymo tikslų įgyvendinimÄ , todėl toks pareiÅ¡kėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Ä®statymo tikslais ir jame įtvirtintais rÅ«pestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo motyvu, jog paskutinė baudžiamoji byla iÅ¡kelta prieÅ¡ 12 metų, už padarytus nusikaltimus jam nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, administraciniai nusižengimai padaryti per ilgÄ laiko tarpÄ .

Pažymėjo, jog administraciniai nusižengimai (pažeidimai) nebuvo pagrindinis motyvas, dėl ko pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ , tačiau tai yra asmenį charakterizuojanti medžiaga. Nustatyti neigiamai pareiÅ¡kėjÄ charakterizuojantys faktai tiek dėl jų padarymo laiko, tiek dėl jų pobÅ«džio įpareigoja taikyti GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , todėl praÅ¡o skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos 2022-02-08 sprendimo Nr. 22-IL-20-00411-e, kuriuo pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus (b. l. 11, 24-25), pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ , siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir Å¡audmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja GÅ KÄ® bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes Å¡aunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialÅ«s reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumÄ , iÅ¡vengti Å¡aunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu iÅ¡vengti paties netinkamo Å¡aunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai Å¡aunamųjų ginklų apyvartos reikalavimai suponuoja Å¡aunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukÅ¡tesnį atsakomybės standartÄ negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas GÅ KÄ® nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal KonstitucijÄ valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatÄ , ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir Å¡audmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir Å¡audmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, vieÅ¡ajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokias ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo ir panaikinimo sÄ lygas bei tvarkÄ , kad bÅ«tų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir Å¡audmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Tiek, kiek bÅ«tina visuomenės saugumui ir vieÅ¡ajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali bÅ«ti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygos (pvz. 2001-04-12 nutarimas, 2013-01-25 nutarimas). Pagal GÅ KÄ® 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1 dalies 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Å iuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti ginklus, leidimÄ neÅ¡iotis ginklus ar sprendimo panaikinti Å¡ių leidimų galiojimÄ motyvus. Pažymėtina, jog GÅ KÄ® nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014; 2018-03-19 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dais aiÅ¡kindama GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal Å¡iuo metu galiojančio įstatymo redakcijÄ 10 punktas) nuostatÄ , kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimÄ ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi bÅ«ti pakankamai akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tokio asmens keliamÄ grėsmę Å¡ioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobÅ«džio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimÄ elgesį ir ateityje.

Ä®vertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ dėl GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normos aiÅ¡kinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimÄ , jog asmuo gali kelti ar keliÄ grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iÅ¡ esmės lemia jo veiksmų iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pateikimo vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiÅ¡kėjo charakteristikas ir biografijÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo veiksmų pobÅ«dį, t. y.

į kokius visuomenės gėrius Å¡iomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumÄ , pakartotinumÄ bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pateikimo. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1994-10-26 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2000-04-06 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini).

Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje fiksuotas Vokietijos 2001-08-03 nuosprendis dėl (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2003-04-30 nutarimu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007-04-18 nuosprendžiu baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutraukta, kaltininkui susitaikius su nekentėjusiuoju.

Kauno apylinkės teismo 2009-05-15 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) ir jam skirta bauda. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-04-11 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuo 2002 m. iki 2021 m. pareiÅ¡kėjas baustas už 32 administracinius nusižengimus (pažeidimus), iÅ¡ jų, 5 kartus už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ (2017-12-30 už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kai leistinas greitis virÅ¡ytas 27 km/h, 2017-04-08 už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kai leistinas greitis virÅ¡ytas 26 km/h, 2016-04-19 už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , kai leistinas greitis virÅ¡ytas 40 km/h), 10 kartų už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymÄ , žmonių vežimo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , 3 kartus už vieÅ¡osios rimties trikdymÄ , 1 kartÄ už smulkų chuliganizmÄ , 1 kartÄ už pasiprieÅ¡inimÄ policijos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos pareigÅ«nui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Valstybinės prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«no teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimÄ , 4 kartus už naudojimosi saugos diržais, vaikų Å«giui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko Å¡almais tvarkos pažeidimÄ , 3 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ , 2 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ arba nulėmusį turto sugadinimÄ , 3 kartus už Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos bei atskirų rÅ«Å¡ių gyvÅ«nų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimÄ (b. l. 27-45).

Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, jie yra reikÅ¡mingi tiek kiekybiniu aspektu (2002-2021 metais padaryti 32 administraciniai nusižengimai, 1994-2010 metais priimti 5 apkaltinamieji nuosprendžiai, 3 baudžiamosios bylos nutrauktos), tiek ir jų atsiradimo laike aspektu. Nuo paskutinio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (2021-12-06) iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos praėjo tik 2 mėnesiai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumÄ GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme.

Nurodyti duomenys yra akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s bei patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas linkęs nuolat piktybiÅ¡kai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, pareiÅ¡kėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų veikų pobÅ«dis leidžia spręsti, kad pareiÅ¡kėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jų narių saugumÄ . Nėra jokių objektyvių prielaidų pagrįstai iÅ¡vadai, kad iÅ¡davus pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, jis pakeis savo požiÅ«rį ir laikysis teisės aktų reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti visuomenės bei jos narių saugumÄ .

Tokio pobÅ«džio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Ä®statyme įtvirtintus rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir Å¡audmenų turėtojui, ir tai charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte iÅ¡vardytiems teisiniams gėriams. Todėl atsakovo priimtas sprendimas proporcingumo principo nepažeidžia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas Å¡io pobÅ«džio bylas, yra akcentavęs, kad Ä®statyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Å¡io įstatymo tikslų įgyvendinimÄ . Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokiÄ teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikÅ¡mingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad neteisinga persekioti jį visÄ likusį gyvenimÄ už anksčiau padarytas klaidas, kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ administracinių teismų praktikÄ , pažymi, kad Å¡ie ir panaÅ¡aus pobÅ«džio atsikirtimo į formaliÄ sias įstatymų nuostatas argumentai turi bÅ«ti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju taikant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Tačiau kartu pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas įstatymų taikymo nuostatas, iÅ¡vardyti principai gali (ir turi) bÅ«ti teismo taikomi tik iÅ¡imtinėse situacijose, t. y. situacijose, kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su Å¡iuose principuose įtvirtintomis vertybėmis.

Kalbant apie nagrinėjamos bylos situacijÄ , teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas konkrečias bylos aplinkybes, vertina, jog pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami suteikti byloje nagrinėjamai situacijai paminėtÄ iÅ¡skirtinumÄ ir daro iÅ¡vadÄ , kad GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nesikerta su pirmiau aptartais teisės taikymo principais. PareiÅ¡kėjo nurodė, jog jis yra Lietuvos Å¡aulių sÄ jungos narys, jam iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas ir suteiktas leidimas disponuoti sunkiaisiais kariniais ginklais, numatytas jo dalyvavimas kulkosvaidininko parengimo pratybose, todėl mano, jog jis yra patikimas asmuo.

Pabrėžtina, jog teisiniai santykiai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos Å¡aulių sÄ jungos įstatyme, niekaip nėra susiję su pareiÅ¡kėjo teise turėti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus pagal GÅ KÄ® normas. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė turėti ginklÄ nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir Å¡audmenų apyvartÄ , nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, neÅ¡ioti ir naudoti.

NeiÅ¡davimas pareiÅ¡kėjui leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ , nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ yra iÅ¡duodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi GÅ KÄ® 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, sprendžia, kad Å¡is individualus administracinis aktas priimtas vadovaujantis GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra nurodyti atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus teisiniai pagrindai, taip pat ir faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas neiÅ¡duoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiÅ¡kėjÄ apibÅ«dinančių kriterijų požiÅ«riu yra pakankamas tam, kad bÅ«tų galima taikyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu GÅ KÄ® 17 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ . Institucija taip pat iÅ¡pildė minėtoje teisės normoje jai numatytÄ pareigÄ skundžiamÄ sprendimÄ atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikyti ginklÄ tinkamai motyvuoti.

Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiÅ¡kėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nagrinėjamu atveju taip pat nėra, kitų skundžiamo sprendimo naikinimo pagrindų, t. y. to, kad jį bÅ«tų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jo priėmimo metu bÅ«tų pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, nenustatyta, todėl naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Daina Kukalienė Natalja Zelionkienė Asta Urbonienė