Legislator Case Law & Legislation
2015-09-30 Nr. AB-18902-3-61-3-04665-2014-1 AI generated

2015-09-30 Nr. AB-18902-3-61-3-04665-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2015-09-30 Nr. AB-18902-3-61-3-04665-2014-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. J. (I. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2015-09-30 Nr. AB-18902-3-61-3-04665-2014-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas I. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 624 Lt turtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-1207-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04665-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. J. (I. J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas I. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 624 Lt turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 780 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 11 d. (pagal pašto spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, kad terminą praleido dėl to, jog nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo išvykęs į komandiruotę Klaipėdos mieste pagal darbovietės VšĮ „Verslo energija“ 2015 m. liepos 29 d. įsakymą. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad neturi teisinio išsilavinimo, lietuvių kalba nėra jo gimtoji kalba, todėl susipažįstant su teismo sprendimo turiniu reikėjo tiek profesionalaus teisininko, tiek profesionalaus lituanisto paslaugų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti apeliacinį skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus apeliacinį skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p., 127 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo. Šalims neatvykus į sprendimo paskelbimą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimas laikomas paskelbtu 2015 m. liepos 23 d. 13.00 val., tad minėto sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui išsiuntė 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą sprendimo apskundimo terminą.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pareiškėjas termino praleidimo pateisinimu nurodo savo išvykimą į kitą Lietuvos miestą (komandiruotės tikslais).

Pareiškėjas nurodo į Klaipėdą išvykęs 2015 m. liepos 29 d. ir grįžęs 2015 m. rugpjūčio 11 d. Teismas nurodė, kad administracinių bylų procese sprendžiant klausimus dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų kreiptis į teismą atnaujinimo taikomi rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai, taip pat vertinama, ar suinteresuotas asmuo operatyviai siekė savo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas į teismo sprendimo paskelbimą neatvyko. Be to, žinodamas apie būsimą komandiruotę, pareiškėjas turėjo atitinkamai koreguoti savo elgesį, siekdamas nepraleisti nustatytų sprendimo apskundimo terminų.

Pareiškėjas teismui nenurodė objektyvių priežasčių, kurios sudarė jam kliūtis veikti operatyviau bei surašyti ir išsiųsti teismui apeliacinį skundą nustatytu laiku. Apeliacinio skundo apimtis nėra didelė, jame keliami teisiniai klausimai nėra sudėtingi, todėl pareiškėjui nebuvo kilę objektyvių kliūčių pateikti teismui apeliacinį skundą laiku. Šiuo atveju kreipimosi į teismą termino praleidimą nulėmė subjektyvios priežastys, susijusios su apelianto nepakankamu rūpestingumu, atidumu įgyvendinant teisę paduoti apeliacinį skundą, kurios negali pateisinti termino praleidimo, todėl teismas vertino, kad pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo pasirinkto veikimo būdo priklausiusių priežasčių, kurios šiuo atveju negali būti vertinamos kaip svarbios ir nesudaro pagrindo ABTĮ 127 straipsnio 2 dalies prasme atnaujinti praleistą terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, klausimą išsprendžiant iš esmės ir atnaujinant procesinį terminą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir galėtų adekvačiai savo procesines teises realizuoti individualiai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi negalią, ir, nors ir turi pastovų darbą, gaunamas atlyginimas yra per mažas užtikrinti adekvačią egzistenciją, todėl nemažas išlaidas bylinėjimuisi ir teisinei pagalbai užtikrinti pareiškėjui tenka kiekvieną kartą taupyti atskirai. Dėl socialinio pažeidžiamumo pareiškėjas negalėjo atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymą vykti į komandiruotę Klaipėdos apskrityje, tačiau ir neturėjo išteklių samdyti advokatą rūpintis jo bylos eiga komandiruotės metu. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjui tinkamai būtų pranešta apie teismo sprendimo paskelbimo teisme datą – dėl teismo posėdžio metu kilusios konfliktinės situacijos pareiškėjas buvo išprašytas iš posėdžių salės, tačiau jam jokia forma nebuvo pranešta apie numatomą sprendimo paskelbimo datą ir laiką, o tiesiog nurodyta laukti procesinių dokumentų paštu, ką pareiškėjas ir padarė. Darytina išvada, jog pareiškėjas negalėjo padaryti įtakos savo darbdavio sprendimui dėl komandiruotės, juolab, jam nebuvo žinoma, kad būtent komandiruotės metu jam bus atsiųstas teismo sprendimas, apie kurio paskelbimo datą ir laiką jam nebuvo pranešta jokia forma. Taigi atsisakymas atnaujinti procesinį terminą šiuo atveju yra neadekvatus situacijos sprendimas, kuris itin negatyviai veikia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 23 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo teismui diena laikytina 2015 m. rugpjūčio 6 d. Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo paduotas (išsiųstas paštu) teismui 2015 m. rugpjūčio 11 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (ABTĮ 127 str. 2 d.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pareiškėjas apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimą iš esmės sieja su aplinkybe, kad nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo išvykęs į komandiruotę Klaipėdos mieste pagal darbovietės VšĮ „Verslo energija“ 2015 m. liepos 29 d. įsakymą, be to, kaip aplinkybes, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas, nurodo tai, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, turi negalią, todėl dėl socialinio pažeidžiamumo negalėjo atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymo vykti į komandiruotę, tačiau ir neturėjo išteklių samdyti advokatą rūpintis jo bylos eiga komandiruotės metu. Taip pat pažymėjo, kad jam jokia forma nebuvo pranešta apie numatomą sprendimo paskelbimo datą ir laiką, o tiesiog nurodyta laukti procesinių dokumentų paštu.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas atvyko į pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 7 d. posėdį, tačiau pastarajam nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento administracinę bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2015 m. liepos 23 d. Paskelbiant 2015 m. liepos 23 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinės bylos šalys nedalyvavo, todėl joms buvo išsiųsti priimto teismo sprendimo nuorašai. Nors byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kada pareiškėjas gavo pirmosios instancijos teismo sprendimą, pastebėtina tai, jog 2015 m. liepos 23 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, teismo 2015 m. liepos 23 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui. Kita vertus, pareiškėjas, žinodamas apie planuojamą komandiruotę bei komandiruotės trukmę (nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.), taip pat matydamas, kad iki komandiruotės pradžios galbūt paštu negaus teismo sprendimo, turėjo galimybę pats ar per įgaliotus asmenis paprašyti teismo atsiųsti sprendimo nuorašą kitomis ryšio priemonėmis (faksu, elektroniniu paštu ar kt.), juolab, pareiškėjas buvo išvykęs į komandiruotę Lietuvoje, bei tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Be to, nors pareiškėjas buvo komandiruotėje iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., tačiau tai nesutrukdė jam pateikti apeliacinį skundą tą pačią dieną, kai grįžo iš komandiruotės (apeliacinis skundas išsiųstas paštu 2015 m. rugpjūčio 11 d.). Taigi termino praleidimą šiuo atveju nulėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas. Tai negali pateisinti termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo visas kitas nurodytas aplinkybes (teisinių žinių stoka, nemokėjimas gerai lietuvių kalbos, neturėjimas lėšų samdyti advokatą), darytina išvada, kad pareiškėjo įvardytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, susijusios su pareiškėjo pasirinktu netinkamu elgesiu, ir negali būti vertinamos kaip pateisinančios termino praleidimą.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog neturėjo lėšų samdyti advokatą rūpintis jo bylos eiga komandiruotės metu, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šiuo konkrečiu atveju jam buvo atsisakyta suteikti advokato pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą. Be to, kaip minėta, būdamas rūpestingas savo teisių gynėjas, pareiškėjas galėjo pagal sugebėjimą ginti savo interesus pats.

Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo I. J. (I. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė