e2c80e5d-1e4b-4b6a-9b8b-c62867bdc0ee · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-768/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26755-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6.4.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 20 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdo CiesiÅ«no, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Donatai PetraÅ¡ko, Astai JackÅ«nienei, dalyvaujant prokurorėms Daliai Styrienei, Rimai Matulionienei, nuteistojo Armino Å ilininko gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui, jo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo Mariaus Dambrausko apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo Arminas Å ilininkas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnį - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, Arminui Å ilininkui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) pradėti dirbti, tęsti darbÄ arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje ar mokytis;

2) būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Civilinės ieÅ¡kovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinys patenkintas ir iÅ¡ Armino Å ilininko priteista 1459,53 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo Mariaus Dambrausko civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ Armino Å ilininko priteista 795,81 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo Mariaus Dambrausko naudai. Priteista iÅ¡ Armino Å ilininko už nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui suteiktÄ teisinę pagalbÄ 371,60 Eur iÅ¡laidos valstybės naudai.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės Arminas Å ilininkas nuteistas už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų vieÅ¡oje vietoje nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2021 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.00 val., vieÅ¡oje vietoje, Panevėžyje, Statybininkų g. 50, prie parduotuvės MAXIMA, ant pievos, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sudavė ne mažiau keturių smÅ«gių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui į įvairias kÅ«no vietas, nuo smÅ«gių jam nugriuvus, rankomis laužė jam deÅ¡inę kojÄ , padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas deÅ¡iniame dilbyje ir deÅ¡inėje Å¡launyje, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“Â deÅ¡inio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, nes dėl lūžių nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Å iais savo veiksmais Arminas Å ilininkas padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu nukentėjusysis Marius Dambrauskas praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, susijusiÄ su civiliniu ieÅ¡kiniu ir priteisti jam iÅ¡ Armino Å ilininko 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, palikti nepakeistÄ kitÄ nuosprendžio dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jis patyrė stiprų skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, iki Å¡iol vaikÅ¡to su ramentais, negali dirbti, yra nedarbingas, sumažėjo bendravimo galimybės. Å iuo metu vis dar jaučia neigiamas pasekmes – pablogėjo gyvenimo kokybė, sužalota koja sutrumpėjo 2 cm, jaučia pastoviai skausmus, negali pats nei drabužių iÅ¡siskalbti, nei valgio pasigaminti, nieko negali dirbti.

Iki įvykio buvo sveikas, Å¡iuo metu vaikÅ¡to su ramentais, skauda ne tik sužalotÄ deÅ¡inę kojÄ , bet ir kairę kojÄ , nugarÄ , vartoja vaistus, pablogėjo gyvenimo kokybė. Buvo operuotas, lūžis nesugijo, buvo atlikta antra operacija. Jam reikalinga kito asmens pagalba kasdieninėje veikloje. Å iuo metu eina į reabilitacinį gydymÄ , į besigydančio ligonio procedÅ«ras. Ateityje dar operuos. Dėl nurodytų priežasčių, teismas nepagrįstai nepriteisė visos praÅ¡omos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. IÅ¡ nukentėjusiojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su nustatytu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžiu.

Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl neturtinės žalos dydžio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde praÅ¡oma padidinti neturtinės žalos atlyginimo dydį. Å ioje byloje nustatyta, kad neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl Armino Å ilininko nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ abejonių nekyla. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pakito jo gyvenimo kokybė, teismas įvertino padaryto sužalojimo mastÄ bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į Armino Å ilininko tyčiniais smurtiniais veiksmais atsiradusias pasekmes ir tų pasekmių įtakÄ Mariaus Dambrausko gyvenimui. Dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis Marius Dambrauskas neabejotinai patyrė fizinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, bet ir po nusikaltimo padarymo. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad Mariui Dambrauskui buvo atliktos dvi sužalotos kojos operacijos, bus atliekama dar viena operacija, jis ilgÄ laikÄ buvo gydomas, tačiau iki Å¡iol gydymas dar nėra baigtas.

Nukentėjusysis prarado dalį darbingumo – bendro darbingumo netekimas sudaro 45 procentus. Taip pat sutiktina, kad Marius Dambrauskas nors yra darbingo amžiaus, tačiau dėl patirtų kojos sužalojimų negali dirbti, laisvai bendrauti su kitais žmonėmis, jaučia skausmÄ , nepatogumus. Tai matyti ir iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, duotų teismo posėdžio metu, t. y. kad iki Å¡iol jaučia įtampÄ , skausmÄ , baimę dėl sveikatos bÅ«klės, bijo, kad nebegalės dirbti. Ä®vertintina ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo paskirta Mariaus Dambrausko teismo medicininė ekspertizė, siekiant nustatyti nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Pateiktoje teismo medicinos eksperto G. Serbentos iÅ¡vadoje nurodyta, jog Mariui Dambrauskui dėl deÅ¡inio blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio lūžių, kurie įvyko 2021 m. rugpjūčio 5 d. įvykio metu, 2022 m. birželio 28 d. nustatytas terminuotas darbingumas 55 proc., tačiau gydymas dėl Å¡ių sužalojimų nėra baigtas, todėl galutinis pastovaus darbingumo netekimo procentas dar nežinomas. Teismo posėdžio metu ekspertas G. Serbenta patikslindamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, jog gydymo procesas nėra baigtas bei 2023 m. birželio 28 d. iÅ¡ naujo turės bÅ«ti vertinamas netekto darbingumo lygis.

Jeigu vertinimo metu specialistai traumatologai - ortopedai nustatys, kad galutinai iÅ¡sivystė netikras sÄ narys, bus patvirtinta galutinė iÅ¡vada. Tokiu atveju bÅ«tų netektas 35 proc. pastovaus darbingumo, todėl nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bÅ«tų perkvalifikuojamas į sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kadangi gydymas nebaigtas, galutinė bÅ«klė dėl Å¡ios traumos dar nežinoma, todėl buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å ie duomenys patvirtina, jog Mariaus Dambrausko sveikatos bÅ«klė negerėja, gydymas tebevyksta, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis greitu laiku visiÅ¡kai pasveiks.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog Marius Dambrauskas dėl patirtų sužalojimų, padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , iki Å¡iol jaučia fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol vaikÅ¡to tik su ramentais, negali dirbti, sumažėjo bendravimo galimybės, nors iki sužalojimo buvo sveikas, dirbo. Sužalota koja sutrumpėjo 2 cm, pradėjo krypti stuburas, reikalinga kito asmens pagalba, buvo operuotas du kartus ir ateityje dar laukia operacija, dėl to, kaip minėta, Å¡iuo metu nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas labai tikėtina gali bÅ«ti perkvalifikuotas į sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo profesinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013).

Akivaizdu, kad be bendrų emocinių iÅ¡gyvenimų, jaučiamo skausmo, nukentėjusiojo didelis nerimas, nepatogumai tiesiogiai susiję ir su jo darbine veikla. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 289,62 Eur iki 11 584,80 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-469/2010, 2K-181/2012, 2K-314/2012, 2K-25-942/2015, 2K-371-696/2015, 2K-377-222/2017 ir kt.). Nepaisant to, teismų suformuotos priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti ribos, nors ir privalomos atsižvelgti sprendžiant klausimÄ dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, tačiau negali bÅ«ti laikomos teisine taisykle, juolab atsižvelgiant ir į tai, jog atskirose bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra analogiÅ¡kos, o be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į kasmetinę fiskalinę infliacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-121-697/2020).

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajam 5 000 Eur dydžio pinigų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡ esmės įvertino nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ kaip artimÄ vidurkiui teismų formuojamoje praktikoje atlygintinos žalos dydžiui. Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl Armino Å ilininko nusikalstamos veikos nukentėjusiajam atsiradę neigiami padariniai, susiję su jo žymiu sveikatos pablogėjimu, gyvenimo kokybės suprastėjimu ir kt., vadovaujantis byloje esančių aplinkybių visuma, iÅ¡ tiesų yra itin skaudÅ«s ir todėl privalo bÅ«ti teisingai kompensuoti.

Vadovaujantis formuojama teismų praktika, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo konkrečiu individualiu atveju, atsižvelgiant ir vertinant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliacijÄ ), kurie daro įtakÄ pinigų vertei ir sutinkamai su pasikeitusia valstybėje finansine padėtimi keisti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį. Be to, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, jog nukentėjusiajam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, jog nukentėjusiojo gydymas yra vis dar tęsiamas, nors po nagrinėjamo įvykio praėjo pusantrų metų.

Vadovaujantis vieÅ¡ai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos valstybėje ženkliai didėjo metinė infliacija (vartotojų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal vartotojų kainų indeksÄ , ataskaitinių metų atitinkamÄ mėnesį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu mėnesiu, procentais). Laikotarpiu nuo 2021 m. sausio mėnesio metinė infliacija ženkliai didėjo, t. y. nuo 0,3 procento 2021 m. sausio mėnesį iki 24,1 procento 2022 m. rugsėjo mėnesį. Be to, kiti Lietuvos valstybės finansiniai rodikliai, pavyzdžiui vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamÄ pagrindinį darbo užmokestį ir papildomÄ uždarbį, atskaičius darbuotojo mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį) sutinkamai su Lietuvos valstybėje kintančia finansine situacija taip pat didėjo.

Svarbu ir tai, jog tuo pačiu stebimuoju laikotarpiu realiojo darbo užmokesčio indeksai šalies ūkyje, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, procentais beveik nekito, o netgi sumažėjo. Šie rodikliai, atspindintys Lietuvos valstybės finansinę padėtį patvirtina, jog nukentėjusiajam priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti (5 000 Eur) negali būti laikoma teisinga satisfakcija dėl patirtų ir šiuo metu vis dar patiriamų neigiamų išgyvenimų. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas pagrindas didinti nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį didinti iki 15 000 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio pinigų suma labiausiai atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus ir užtikrins nukentėjusiajam teisingÄ kompensacijÄ dėl jo patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas. Nukentėjusysis Marius Dambrauskas apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai visÄ praÅ¡omÄ pinigų sumÄ neturtinei žalai atlyginti, t. y. 50 000 Eur, tačiau pastebėtina, jog jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ tenkinti tokį nukentėjusiojo praÅ¡ymÄ visa apimtimi, byloje nėra, o tokių aplinkybių nenurodyta ir nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti aplinkybių visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , t. y., Å¡is dydis yra faktinių bylos aplinkybių vertinimo dalykas.

Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Be to, nukentėjusiojo prašyta priteisti pinigų suma (50 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti, visiškai neatitinka ir formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, kuomet nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nukentėjusiojo prašymas dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi negali būti tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 2023 m. sausio 24 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ Nr. APD-2023-01418, iÅ¡ kurios matyti, kad už nuteistajam Arminui Å ilininkui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 251,67 Eur dydžio suma, kuriÄ praÅ¡oma priteisti valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla tik pagal nukentėjusiojo Mariaus Dambrausko apeliacinį skundÄ (patenkintas iÅ¡ dalies), gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nuteistasis Arminas Å ilininkas nuosprendžio neskundė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. IÅ¡ bylos matyti, kad nuteistajam Arminui Å ilininkui teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas A. Cemnolonskas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliacinio skundo neteikė, gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, sprendžia, kad praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas. 2023 m. sausio 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų“ Nr. APD-2023-01538, iÅ¡ kurios matyti, kad už nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme yra paskaičiuota 398,33 Eur dydžio suma, kuriÄ praÅ¡oma priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad <...> teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019).

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajam teisinę pagalbÄ apeliaciniame procese suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė L. Blinkevičienė. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , ginčytas nukentėjusiajam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , jog iÅ¡ dalies buvo tenkintas nukentėjusiojo apeliacinis skundas, bylos sudėtingumÄ ir apimtį, nukentėjusiojo atstovės advokatės laiko sÄ naudas, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad gautas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ nuteistojo A.

Å ilininko 398,33 Eur yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį. Padidinti iÅ¡ Armino Å ilininko nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui priteistos neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių eurų). KitÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ Armino Å ilininko už nukentėjusiajam Mariui Dambrauskui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme 398,33 Eur (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 33 ct) dydžio iÅ¡laidas valstybės naudai. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus praÅ¡ymo priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, turėtas dėl nuteistojo Armino Å ilininko gynimo. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė