e2c7f045-4ca4-4d79-b985-fd8cee5d62ae · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-462-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00847-2022-4

Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.7.2.3; 2.6.10.5.2.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2821-292/2022 pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieÅ¡kovas S. B. praÅ¡o pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) jam pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ atlyginti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtÄ Å¾alÄ dėl Jungtinės Karalystės institucijų paskirtos baudos sumokėjimo nepagrįstu, neteisėtu ir jį atmesti.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. sausio 19 d. jis neterminuotos darbo sutarties Nr. 49 pagrindu dirbo pas atsakovę vairuotoju – ekspeditoriumi, Å¡altkalviu. IeÅ¡kovas 2020 m. lapkričio 12 d., vykdydamas savo darbines pareigas, su atsakovei priklausančiu vilkiku „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežė krovinį iÅ¡ Vokietijos į Jungtinę Karalystę (toliau – ir JK). Vokietijoje krovinys pakrautas 2020 m. lapkričio 10 d. IÅ¡ karto, pabaigus krauti, ieÅ¡kovas pats krovinį apjuosė plombavimo juosta, uždėjo plombÄ , duomenys buvo įraÅ¡yti į CMR. Pakeliui į PrancÅ«zijos Diunkerko uostÄ , iÅ¡ kurio turėjo persikelti į JK, buvo sustojęs poilsiui Vokietijoje ir Belgijoje, transporto priemonė buvo paliekama mokamoje saugojamoje stovėjimo aikÅ¡telėje. Pasiimdamas krovinį, ieÅ¡kovas visada patikrindavo plombas ir krovinio saugumÄ . Jokių vilkiko, puspriekabės ir krovinio tento pažeidimų nebuvo. PrancÅ«zijos Diunkerko uoste patikrino sunkvežimį ir krovinio bÅ«klę, sunkvežimio tento, krovinio plombavimo juostos ir plombos pažeidimų nebuvo. PrancÅ«zijos pasienio pareigÅ«nai jokių krovinio pažeidimų nenustatė, plombos nuimti neprašė, jokių pastabų neturėjo. PrieÅ¡ vykstant prie kelto transporto priemonę patikrino JK pareigÅ«nai, jokių transporto priemonės tento, plombavimo juostos ir plombos pažeidimų nenustatė, nurodė vykti į JK kontrolės zonÄ . Kontrolės zonoje prie kelto pareigÅ«nai dar kartÄ patikrino transporto priemonę su tarnybiniu Å¡unimi, atidarė transporto priemonės tentÄ , aptiko 5 nelegalius keleivius. IeÅ¡kovas pateikė JK imigracijos pareigÅ«nams mokamų stovėjimo aikÅ¡telių, kuriose poilsio metu buvo saugomas sunkvežimis, čekius ir kitus įrodymus, kuriuos jie nufotografavo. 2021 m. liepos 28 d. JK pasienio tarnybos institucija skyrė atsakovei 6 000 GBP baudÄ , o ieÅ¡kovui – 445 GBP baudÄ . Atsakovė po ginčų Å¡ias baudas sumokėjo.

3. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės reikalavimu atlyginti žalÄ ir su Darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) sprendimu. IeÅ¡kovas turėjo krovinių vežimo į JK patirties, žinojo jog pareigÅ«nai gali reikalauti saugumo patikros lapo (vadinamo „check list“), patvirtinančio, kad vairuotojas vykdė krovinio patikrinimus dėl nelegalių migrantų. Å iuo dokumentu vairuotojÄ privalo aprÅ«pinti transporto priemonės savininkas – atsakovė, tačiau toks dokumentas nebuvo iÅ¡duotas ir ieÅ¡kovui pareikalavus.

Jokių transporto priemonės tento, plombavimo juostos ir plombos pažeidimų nebuvo, neaiÅ¡ku, kaip nelegalÅ«s keleiviai pateko į vilkiko puspriekabę. IeÅ¡kovas darbo funkcijas atliko tinkamai, nėra jo kaltės dėl patirtos žalos. IeÅ¡kovas ėmėsi visų instrukcijoje, vairuotojui su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis nurodytų krovinio apsaugos priemonių ir atliko visus instrukcijoje nurodytus patikrinimus, kad iÅ¡vengtų nelegalių migrantų įvežimo į JK. Buvo pažeistas tik vienintelis reikalavimas, numatytas Å¡ios instrukcijos 3.2 ir 3.3 punktuose, jog dokumentas, nurodantis, kokių saugumo priemonių buvo imtasi kelionės į JK metu, visÄ laikÄ turėjo bÅ«ti transporto priemonėje, kad migracijos pareigÅ«nui pareikalavus, jį bÅ«tų galima nedelsiant pateikti.

Tačiau instrukcijos 3.4 punkte tendencingai nuteikiama, kad visa atsakomybė už nurodyto dokumento nebuvimÄ ir nepateikimÄ imigracijos pareigÅ«nui, tenka vairuotojui. JK pasienio apsaugos tarnybos oficialus 2021 m. liepos 28 d. raÅ¡tas ieÅ¡kovui, patvirtina, jog jis vykdė visus reikalavimus, transporto priemonė buvo visiÅ¡kai apsaugota naudojant trosÄ ir plombÄ . Bauda buvo paskirta remiantis vien formaliu pažeidimu, kad incidento metu vairuotojas neturėjo saugumo patikros lapo, nebuvo dokumentais patvirtintų visos kelionės metu atliktų patikrinimų įrodymų.

JK institucija nurodė, kad atsakovė po incidento pateikė užpildytÄ saugumo patikros lapÄ , bet jis nebuvo priimtas, nes nebuvo pateiktas incidento metu. Visa atsakomybė už pažeidimÄ tenka atsakovei. JK institucijos raÅ¡te nurodoma, kad į bendrovės atsakomybės sritį patenka pareiga suteikti vairuotojui tinkamÄ mokymÄ apie sistemÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengta neteisėto įvažiavimo į JK ir pateikti įrodymus, kad vairuotojas buvo sistemingai mokomas. Atsakovė turėjo žinoti, kad neaprÅ«pinusi ieÅ¡kovo saugumo patikros lapu, prisiima rizikÄ dėl atsakomybės dėl tokio dokumento nebuvimo pas vairuotojÄ .

Nėra nei neteisėtų ieškovo veiksmų, nei kaltės, nei didelio neatsargumo, nei priežastinio ryšio dėl atsakovės patirtos žalos dėl jai paskirtos baudos. Ieškovas nepripažįsta instrukcijoje jo subraukyto parašo.

4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ji, kaip darbdavys, patyrė 6 445 GBP dydžio nuostolius, sumokėdama jai paskirtÄ 6 000 GBP baudÄ ir ieÅ¡kovui paskirtÄ 445 GBP baudÄ už patikrinimo metu ieÅ¡kovo vairuojamoje transporto priemonėje rastus 5 nelegalius asmenis. Darbo ginčų komisijoje ieÅ¡kovas nurodė, kad prieÅ¡ pradėdamas dirbti jis buvo supažindintas su vairuotojo pareigine instrukcija ir instrukcija vairuotojui su nelegalų gabenimo prevencijos rekomendacijomis. IeÅ¡kovas teigia, kad jis užplombavo krovinį ir kiekvienÄ sustojimÄ tikrino transporto priemonę, tačiau nelegalÅ«s migrantai nebÅ«tų rasti, jei ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs patikrinimÄ tinkamai. Už aptiktus nelegalius migrantus ieÅ¡kovo vairuojamoje transporto priemonėje atsakingas tik jis pats. IeÅ¡kovo neteisėta veika kilo dėl įstatymų, t. y. JK teisės aktų (1999 m. Imigracijos ir prieglobsčio įstatymas) pažeidimo. Darbuotojo neteisėta veika, kaip materialinės atsakomybės sÄ lyga, nustatyta. Atsakovės, kaip darbdavio, veiksmai yra susiję su supažindinimu su ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, instruktavimo pareigos įgyvendinimu, atsižvelgus į darbuotojo, kaip vairuotojo-ekspeditoriaus, turėtÄ patirtį ir įgÅ«džius dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, vertintini kaip nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su darbuotojo neteisėta veika nevykdant įstatymų ir dėl to padaryta žala. IeÅ¡kovas privalėjo nevežti nelegalių migrantų, neleisti jiems patekti į jo vairuojamÄ transporto priemonę ir joje bÅ«ti. Jo veika vertintina, kaip nepakankamai rÅ«pestingas pareigų vykdymas, t. y. jo kaltė. IeÅ¡kovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgÅ«džių, nesikreipė į darbdavį dėl galimai trÅ«kstamų privalomų nurodymų, kas rodo, kad priemonių ir informacijos netrÅ«ko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovei 1 150 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir valstybei 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovas apskritai ginčija atsakovės reikalavimo teisę dėl žalos darbdaviui atlyginimo, įrodinėdamas, kad nėra žalos atlyginimo pagrindų – neteisėtų jo veiksmų, didelio neatsargumo, priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsakovės patirtos žalos dėl jam paskirtos baudos.

7. Ieškovas su atsakovu susitarė dėl vairuotojo – ekspeditoriaus, šaltkalvio darbo. Jis buvo supažindintas pasirašytinai su vairuotojo pareigine instrukcija ir civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, skirtu transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus. Ieškovas kelia abejones dėl jo parašo tikrumo dėl susipažinimo su civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, tačiau jis išdėstė tik abejones, nepareiškė ir neįrodinėjo, kad jo parašas yra suklastotas.

8. IeÅ¡kovui susipažinus su civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, jam kyla pareiga atlyginti žalÄ dėl JK teisės aktų pažeidimų, kadangi buvo pažeisti JK įstatymai dėl transporto priemonėje nelegaliai vežamų migrantų. IeÅ¡kovas buvo darbdavio supažindintas ir su JK įstatymu dėl nelegaliai vežamų migrantų. Teismas pripažino, kad nesilaikydamas JK įstatymo, su kuriuo jis buvo supažindintas, ieÅ¡kovas pažeidė ne tik įstatymÄ , bet ir savo darbo pareigas, nesiėmė bÅ«tinų priemonių iÅ¡vengti nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę arba jos buvo nepakankamos. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų apie tai, jog pakrovus krovinį, ieÅ¡kovas patikrino, ar transporto priemonėje yra paÅ¡alinių asmenų, nors vairuotojo pareiginėje instrukcijoje, su kuria jis susipažino pasiraÅ¡ytinai, nurodyta, jog vairuotojas privalo stebėti, kaip pakraunama transporto priemonė. NelegalÅ«s asmenys transporto priemonėje buvo rasti, todėl teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas, nesilaikydamas savo darbo pareigų, neužtikrino nelegalių asmenų nepatekimo į jo vairuojamÄ transporto priemonę, taip padarydamas žalÄ atsakovei. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovė kalta dėl atsiradusios žalos dėl to, kad darbdavys jam nedavė saugumo patikros lapo. Saugumo patikros lapas yra tik įrodymas, kad visos kelionės metu buvo atliekami transporto priemonės patikrinimai dėl nelegalių migrantų, tokio įrodymo ieÅ¡kovas JK pareigÅ«nams nepateikė. Jo neturėjimas neeliminuoja ieÅ¡kovo atsakomybės, nes pagal savo darbo pareigas ir įstatymus ieÅ¡kovas turėjo užtikrinti, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalÅ«s asmenys. Teismas konstatavo nepakankamai rÅ«pestingÄ pareigų vykdymÄ (didelį neatsargumÄ ), t. y. ieÅ¡kovo kaltę.

9. Nesant nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę, nebÅ«tų atsiradusi ir darbuotojo pareiga mokėti baudas, neatsirastų žala darbdaviui. Nors tarp darbuotojo pareigos užtikrinti, jog į transporto priemonę nepatektų nelegalÅ«s asmenys ir darbdavio patirtos žalos yra tik netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, teismas sprendė, kad teisiÅ¡kai jis laikomas pakankamai reikÅ¡mingu, jog sudarytų pagrindÄ taikyti žalos atlyginimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas S. B. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ S. B. ieÅ¡kinį patenkinti ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimÄ apeliantui S. B. atlyginti jos patirtÄ Å¾alÄ dėl Jungtinės Karalystės institucijų paskirtos baudos sumokėjimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu bei atmesti; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės jo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

10.1. Atsakovė ir teismas ignoravo apelianto paaiÅ¡kinimus, kad pakrovus krovinį Vokietijoje, jis transporto priemonę apjuosė plombavimo lynu ir uždėjo plombÄ , vykdamas link JK sienos sustodavo tik saugomose stovėjimo aikÅ¡telėse, tikrindavo, ar krovinio plombos nepažeistos. PrancÅ«zijos ir JK pasienio tarnybos jokių pažeidimų nerado. Å ias aplinkybes konstatavo ir JK institucija 2021 m. liepos 28 d. apeliantui adresuotame laiÅ¡ke, nurodė, kad incidento metu vairuotojas neturėjo saugumo patikros lapo. Po incidento atsakovė pateikė užpildytÄ saugumo patikros lapÄ , tačiau jis nebuvo priimtas. Pareiga užtikrinti saugumo patikros lapo buvimÄ transporto priemonėje tenka ne tik vairuotojui, bet ir transporto priemonės savininkui – atsakovei. Å io dokumento neturėjimas yra pagrindinė atsakomybės sÄ lyga. Teismas Å¡io JK institucijos raÅ¡to savo sprendime neaptarė ir neįvertino. Taip pat nevertino atsakovės susiraÅ¡inėjime su JK institucijomis jos nurodytų aplinkybių.

10.2. Atsakovė ir teismas nenurodė, kokius pažeidimus apeliantas padarė ir kuo pasireiÅ¡kė netinkamas transporto priemonės ir krovinio patikrinimas, darbo pareigų neįgyvendinimas. IÅ¡vadÄ teismas ir atsakovė padarė vien tuo pagrindu, kad transporto priemonėje buvo aptikti nelegalÅ«s migrantai. Jokių kitų apelianto kaltės įrodymų teismas nenurodė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti transporto priemonė patikrinti naudojantis „ECS“/“Wagtail“ sistema JK pasienio pareigÅ«nų pasirinkta atsitiktinai, ne dėl pastebėtų įtartinų požymių. Tik atliekant patikrinimÄ su Å¡unimi, buvo aptikti nelegalÅ«s imigrantai. Nėra jokių duomenų, kad apeliantas neatliko darbo pareigų, iÅ¡skyrus saugumo patikros lapo nebuvimÄ .

10.3. Apeliantas nebuvo iÅ¡klausytas nagrinėjant bylÄ DGK ir teisme, neteikė raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų. Jo atstovo paaiÅ¡kinimas DGK nėra tolygus paties apelianto paaiÅ¡kinimui, teismas tam suteikė pernelyg didelę reikÅ¡mę, interpretavo pagal atsakovės pozicijÄ .

10.4. JK institucija įžvelgė mažesnį apelianto kaltės laipsnį sumažindama jam skirtÄ baudÄ . Spręstina, kad JK institucija atsižvelgė į tai, kad vairuotojas užtikrino transporto priemonės apsaugÄ , nenustatyta transporto priemonės tento, plombavimo juostos, plombos pažeidimų.

10.5. Teismas pateikė nepagrįstÄ prielaidÄ , jog nėra duomenų, kad pakrovus krovinį (Vokietijoje) apeliantas patikrino, ar transporto priemonėje yra paÅ¡alinių asmenų, nors vairuotojo pareiginėje instrukcijoje nurodyta, jog vairuotojas privalo stebėti, kaip pakraunama transporto priemonė. Sprendė, kad apeliantas nestebėjo krovinio pakrovimo. Byloje nepaneigta, kad apeliantas dalyvavo pakraunant jo transporto priemonę, kaip visada tikrino, jog į sunkvežimį pakraunamas CMR dokumentuose nurodomas krovinys. Vairuotojo pareiginėje instrukcijoje Nr. 36, patvirtintoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 07, nenumatyta vairuotojo pareiga stebėti transporto priemonės pakrovimÄ . Instrukcijos 3.1 punkte numatyta vairuotojo teisė stebėti, kaip pakraunama jo vairuojama transporto priemonė, reikalauti, kad transporto priemonė nebÅ«tų perkrauta. Teismas pernelyg laisvai iÅ¡aiÅ¡kino vairuotojo pareiginės instrukcijos normas ir nepagrįstai interpretavo tai kaip apelianto darbo pareigų pažeidimÄ .

10.6. Teismas pripažino, kad darbdavio nuostoliai atsirado ne dėl konstatuoto įstatymų pažeidimo, bet dėl to, kad darbuotojas nesumokėjo jam paskirtos baudos, dėl ko atsakovė patyrė iÅ¡laidų. Teismas konstatavo, kad bÅ«tent tarp Å¡ių apelianto veiksmų ir atsakovės patirtos žalos yra netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. O apie atsiradusios darbdavio pareigos sumokėti jam paskirtÄ baudÄ ir darbuotojo tariamai neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį teismas nepasisakė.

11. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti 2022 m. lapkričio 30 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ ; priteisti atsakovei iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus. BylÄ praÅ¡o nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

11.1. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , tik iÅ¡ naujo apraÅ¡o (kartoja) tas pačias, jau iÅ¡tirtas ir įvertintas, faktines aplinkybes. Nenurodo jokių objektyvių duomenų, kad teismui Å¡ioje byloje galėjo trÅ«kti įrodymų, taip pat, kad teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino kokių nors įrodymų. Teismas apelianto paaiÅ¡kinimų neignoravo, juos vertino bylos nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.

11.2. Apeliantas privalo tinkamai atlikti savo darbo funkcijas prieÅ¡ krovinio pakrovimÄ ir transporto priemonės užplombavimÄ . PrieÅ¡ pradėdamas dirbti apeliantas pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su vairuotojo pareigine instrukcija Nr. 36, partvirtinta darbdavio 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 07, ir instrukcija vairuotojui dėl nelegalių migrantų gabenimo prevencijos rekomendacijomis. Pagal savo darbines pareigas ir įstatymus apeliantas turėjo užtikrinti, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalÅ«s asmenys, tačiau savo pareigų tinkamai neatliko, todėl nelegalÅ«s migrantai pateko (arba jiems buvo sudarytos sÄ lygos) patekti į transporto priemonę. Teismas pagrįstai nurodė, kad galima daryti iÅ¡vadÄ , jog yra didelė tikimybė, jog Å¡iuo konkrečiu atveju apeliantas, kaip darbuotojas, netinkamai vykdė jam nustatytas darbines pareigas, buvo nepakankamai rÅ«pestingas, todėl atsakovė turi teisę į žalos atlyginimÄ (DK 24 straipsnio 6 dalis). Apeliantas netinkamai vykdydamas jam pavestas darbo funkcijas pažeidė JK teisės aktų reikalavimus, dėl kurių yra atsakingas tik jis pats, nes jo vairuojamoje transporto priemonėje buvo aptikti nelegalÅ«s migrantai.

11.3. Apeliantas nutyli esminę faktinę aplinkybę, t.y. nenurodo kokius veiksmus jis atliko prieÅ¡ transporto priemonės ir krovinio užplombavimÄ , kad į transporto priemonės vidų nepatektų nelegalÅ«s migrantai. Akivaizdu, kad nelegalÅ«s migrantai į užplombuotÄ priekabÄ galėjo patekti tik fiziniu bÅ«du, t.y. prapjaunat priekabos tentÄ arba pažeidžiant plombavimo juostÄ ar pačiÄ plombÄ . Tačiau Å¡iuo atveju nebuvo pažeistas nei priekabos tentas, nei plombavimo juosta ar pati plomba. Visa tai rodo, kad nelegalÅ«s migrantai į priekabÄ pateko dar iki priekabos užplombavimo. Apeliantas prieÅ¡ užplombuodamas priekabÄ , jos vidaus iÅ¡samiai neapžiÅ«rėjo arba pats sÄ moningai nelegaliems migrantams leido įlipti į priekabÄ ir tik po to jÄ užplombavo. Apeliantas netinkamai atliko savo darbo funkcijas, dėl jo konkrečių neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo pažeisti Jungtinės Karalystės įstatymai.

11.4. Apelianto teiginys, kad Jungtinės Karalystės institucijos baudas darbdaviui ir darbuotojui skyrė už tai, kad transporto priemonėje nebuvo patikros lapo „cheklisto”, yra nepagrįsta apelianto nuomonė. Patikros lapo neturėjimas neeliminuoja apelianto atsakomybės dėl darbo pareigų neatlikimo. Apeliantas teiginių, kad tinkamai atliko jam pavestas funkcijas, nepagrindė jokiais įrodymais. Apelianto nurodytos faktinės aplinkybės ieÅ¡kinyje ir DGK posėdžio metu yra nenuoseklios, net prieÅ¡taraujančios vienos kitoms. Teismas savo iÅ¡vadas apie vienos ar kitos faktinės aplinkybės egzistavimÄ erdvėje padarė vertindamas byloje esančių įrodymų visumÄ .

11.5. Apeliantas nenurodo, kuo pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas, kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo.

15. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje bei buvusio darbuotojo S. B. 4268,70 Eur žalos atlyginimo, kadangi jam bÅ«nant komandiruotėje bei vairuojant vilkikÄ , Jungtinės Karalystės pareigÅ«nai jame rado 5 nelegalius migrantus, ko pasėkoje atsakovei skyrė 6000 GPB, o ieÅ¡kovui – 445 GPB baudÄ . Nurodė, kad atsakovė sumokėjo minėtas baudas, kad toliau galėtų vystyti veiklÄ Jungtinės Karalystės teritorijoje, Å¡iÄ baudÄ regreso teise prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo, apsiribojant 6 mėnesių dydžio vidutiniu darbo užmokesčiu, viso – 4268,70 Eur. Pateikė pažymÄ , kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 711,45 Eur (darbo bylos 113 lapas). DGK priteisė 3557,25 Eur, t. y. mažino Å¡iÄ sumÄ vadovaujantis DK 152 straipsnio 3 dalimi (prijungta Alytaus DGK darbo byla Nr. APS-112-2009/2022).

16. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atsakovės reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti.

17. Alytaus apylinkės teismas ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ .

18. Ginčo byloje nekilo, kad ieÅ¡kovas baudos kyrimo laiku dirbo pas atsakovÄ . 2020 m. gegužės 28d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. B. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 49, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas S. B. buvo priimtas į darbÄ vairuotoju – ekspeditoriumi, Å¡altkalviu. IeÅ¡kovas buvo įdarbintas krovinių pervežimui tarptautiniais marÅ¡rutais. Jis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su Vairuotojo pareigine instrukcija Nr. 36 ir Instrukcija vairuotojui (Imigracijos ir prieglobsčio Act 1999 civilinės bausmės praktikos kodeksu), skirtu transporto priemonių vairuotojams (Alytaus DGK darbo bylos lapai nuo 14 iki 18). IeÅ¡kovas pas atsakovę dirbo iki 2021 m. sausio 19 d., darbo sutartis nutraukta darbuotojo praÅ¡ymu. 2020 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovui vykdant krovinio pervežimÄ vilkiku Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Vokietijos į JK, Diunkerko jÅ«rų uoste JK uosto kontrolės zonoje pareigÅ«nų atlikto patikrinimo metu puspriekabėje buvo rasti 5 nelegalÅ«s asmenys. 2021 m. liepos 28 d. JK pasienio tarnybos pareigÅ«nai už penkių nelegalių migrantų pervežimÄ Ä¯ JK teritorijÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrė 6000 GBP baudÄ , o S. B. skyrė 445 GBP baudÄ . Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek jai, tiek ieÅ¡kovui skirtÄ baudÄ sumokėjo 2021 m. spalio 29 d. Tai patvirtina darbo byloje pateikti dokumentai.

19. IeÅ¡kovas sprendžia, kad jis neturi atlyginti paskirtos baudos, kaip žalos regreso teise, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neaprÅ«pino jo saugumo patikros lapu, kuris patvirtintų, kad vykdant pervežimÄ vairuotojas vykdė krovinio patikrinimus dėl nelegalių migrantų, nors prieÅ¡ iÅ¡vykdamas į kelionę Å¡io dokumento reikalavo, tačiau darbdavys jo neiÅ¡davė. Jis darbines funkcijas atliko tinkamai, o nelegalių migrantų pasislėpimas jo vairuojamoje transporto priemonėje negali bÅ«ti laikomas netinkamu vairuotojo pareigų vykdymu. Jo kaltės dėl nelegalų vežimo nėra, nėra ir jo neteisėtų veiksmų.

20. Apeliantas nurodo, kad atsakovė ir pirmos instancijos teismas nenurodė, kokius pažeidimus apeliantas padarė ir kuo pasireiÅ¡kė netinkamas transporto priemonės ir krovinio patikrinimas, darbo pareigų neįgyvendinimas. IÅ¡vadÄ teismas ir atsakovė padarė vien tuo pagrindu, kad transporto priemonėje buvo aptikti nelegalÅ«s migrantai. Jokių kitų apelianto kaltės įrodymų teismas nenurodė.

21. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokį argumentÄ , kaip nepagrįstÄ , kadangi pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai su Vairuotojo pareigine instrukcija ir Civilinės atsakomybės praktikos kodeksu skirtu transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovui susipažinus su Civilinės atsakomybės praktikos kodeksu, jam kyla pareiga atlyginti žalÄ , numatytÄ ne vairuotojo pareiginiuose nuostatuose, o dėl JK teisės aktų pažeidimų, nes buvo pažeisti JK įstatymai dėl nelegaliai vežamų migrantų transporto priemonėje. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad saugumo patikros lapas yra tik įrodymas, kad visos kelionės metu buvo atliekami transporto priemonės patikrinimai dėl nelegalių migrantų, tokio įrodymo ieÅ¡kovas JK pareigÅ«nams nepateikė, tačiau jo neturėjimas neeliminuoja ieÅ¡kovo atsakomybės, nes pagal savo darbines pareigas ir įstatymus ieÅ¡kovas turėjo užtikrinti, kad į transporto priemonę nepatektų nelegalÅ«s asmenys. Pats nelegalių migrantų radimo faktas suponuoja tai, kad ieÅ¡kovas tinkamai nepatikrino vilkiko puspriekabės. Be to, bauda, kaip matyti iÅ¡ pateiktų dokumentų, ir skirta bÅ«tent už tai, kad rasti nelegalÅ«s migrantai, o ne už dokumentų neturėjimÄ ar nepateikimÄ .

22. DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu, dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ . Tarp Å¡alių susiklostė iÅ¡ darbo teisės kylantys darbuotojo žalos atlyginimÄ darbdaviui reglamentuojantys teisiniai santykiai, dėl atsakovei ir ieÅ¡kovui paskirtos ir atsakovės sumokėtos baudos regreso teise priteisimo.

23. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad darbo pareigų pažeidimas suprantamas, kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo pareiga yra vykdyti darbo pareigas, kurias numato įstatymai, kiti teisės aktai, įmonės dokumentai. Kasacinėje praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad darbuotojo pareiga yra tinkamai atlikti pareigas, dirbti sÄ Å¾iningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavaliÅ¡kai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams. Darbuotojo neveikimas taip pat gali bÅ«ti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Darbdavys turi pareigÄ nustatyti darbo tvarkÄ ir darbo pareigas ir pasiraÅ¡ytinai su jomis supažindinti darbuotojÄ .

24. IeÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai su Vairuotojo pareigine instrukcija ir Imigracijos ir prieglobsčio Act 1999 civilinės bausmės praktikos kodeksu skirtu transporto priemonių vairuotojams, vykdantiems tarptautinius pervežimus, kur aiÅ¡kiai numatytos priemonės ir procedÅ«ros, kurių privalo imtis vairuotojas važiuodamas į JK, kad iÅ¡vengtų nelegalių pasislėpusių imigrantų įvežimo. NelegalÅ«s asmenys transporto priemonėje buvo rasti, todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovas nesilaikydamas savo darbo pareigų, neužtikrino nelegalių asmenų nepatekimo į jo vairuojamÄ transporto priemonę, taip padarydamas žalÄ atsakovei. Taigi tarp žalos atsiradimo ir ieÅ¡kovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryÅ¡ys.

25. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas turėjo atitinkamo darbo patirties ir įgÅ«džių, todėl privalėjo rÅ«pintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, nesikreipė į atsakovę dėl trÅ«kstamų privalomų nurodymų, dokumentų gavimo, jeigu manė jų trÅ«kstant. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis turėjo patirties, dirbo keliose įmonėse, kuriose vykdė tarptautinius pervežimus, ne vienÄ kartÄ yra vykęs į JK. Žala taip pat atsirado ir dėl atsakovo veiksmų (neveikimo).

26. DK 151 straipsnis reglamentuoja žalos atlyginimÄ , DK 152 straipsnis numato, jog atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgiama į žalÄ patyrusios ir padariusios darbo sutarties Å¡alies kaltės laipsnį, veiksmus, siekiant iÅ¡vengti žalos atsiradimo, į faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, ir jam tenkanti komercinė gamybinė rizika (DK 152 straipsnis).

27. Byloje nepaneigtas ieškovo aiškinimas, kad jam nebuvo išduoti apsaugos priemonių patikrinimo lapai, kuriuos ieškovas turėjo turėti reiso į JK metu. Ieškovas, būdamas patyręs vairuotojas jų savo ruožtu nepareikalavo (dokumentas kuriame nurodoma, kokių saugumo priemonių buvo imtasi tikrinant ar nėra patekusių nelegalių migrantų). Instrukcijos vairuotojui kopijos, darbdavys taip pat ieškovui nepateikė, jis jos nereikalavo, ginčo dėl to nėra.

28. Atsakovės praÅ¡yta atlyginti žala atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovas neužtikrino, jog į transporto priemonę nepatektų nelegalÅ«s asmenys, žala padaryta ieÅ¡kovui einant darbo pareigas. Pareiginės instrukcijos 4.1.1-4.1,7 punktuose nustatyta, kad vairuotojas atsako už netinkamÄ pareiginių nuostatų reikalavimų vykdymÄ , darbo drausmės, saugos ir sveikatos bei prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcijų reikalavimų nesilaikymÄ , už laiku ir neteisingai užpildytus kelionės dokumentus, už įstatymų, norminių aktų, įsakymų nevykdymÄ , darbo drausmės pažeidimus, kitų valstybių pareigÅ«nų nurodymus ir kt.

29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog yra pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovo neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kadangi nelegalÅ«s migrantai buvo rasti puspriekabėje, iÅ¡ ko darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas tikrindamas puspriekabę (DK 24 straipsnis). Jo kaltės neeliminuoja tai, kad darbdavys jam neatsiuntė instrukcijos vairuotojui, taisyklių kopijų ar apsaugos priemonių patikrinimo lapų (į tai atsižvelgtina nustatant priteistinÄ Å¾alos dydį).

30. Sprendžiant ieÅ¡kovo kaltės klausimÄ , atsižvelgtina į tai, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas profesionaliu vairuotoju turėjo įvertinti visas priemones užtikrinančias transporto priemonės saugumÄ , reikalauti reikalingų dokumentų. Atsakovė atitinkamai taip pat Å¡ias visas priemones bei dokumentus turėjo užtikrinti, kadangi ji yra iÅ¡duodančioji, stipresnioji pusė, kuri ypatingai suinteresuota vilkiko bei krovinio saugumu bei galimai atsirasiančia žala.

31. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovo veiksmų (neveikimo), kaltės bei žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl jam atsiranda pareiga atlyginti žalÄ (DK 151 straipsnis). Kadangi Å¡alys buvo darbiniuose santykiuose, atlygintinos turtinės žalos ribas reglamentuoja Darbo kodekso 153 straipsnis, kuris nustato, kad iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 straipsnio 1 dalis), taip pat atsižvelgtina į DK 152 straipsnio 2 dalyje nustatytas sÄ lygas.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žala atsirado ne dėl didelio neatsargumo (kaip konstatavo pirmos instancijos teismas), bet dėl nerÅ«pestingumo bei nepakankamo atidumo bei reiklumo, todėl nustatant žalos atlyginimo dydį taikytinas DK 152 straipsnio 1 dalyje nurodytas ne daugiau kaip trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimas, kadangi DK 154 straipsnyje nurodytos sÄ lygos byloje nenustatytos. Taigi priteistinas žalos dydis bÅ«tų 2134,29 Eur (711,43*3=2134,29). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, kaip minėta, atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pusės nebuvo iÅ¡duoti reikalingi dokumentai – patikros lapas, taisyklių, instrukcijų kopijos, į tai, kad žalai atsirasti turėjo įtakos ir atsakovės veiklos pobÅ«dis, o konkrečiai keliavimas į JK, kur visada yra neteisėtai kertančių sienÄ asmenų tikimybė, bei rizika, kad jie įlips į priekabÄ , taip pat atsižvelgia į žalÄ padariusio, kaip fizinio asmens akivaizdžiai mažesnes finansines ir ekonomines galimybes, į tai, kad darbo santykiuose ieÅ¡kovas yra silpnesnioji Å¡alis, todėl priteistinos žalos dydį mažina iki 1700 Eur sumos (DK 152 straipsnis).

33. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė teisės normas (DK 24, 151, 152 straipsnis, CPK 177, 178 straipsniai), tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, darbo teisinių santykių specifikÄ (darbuotojas yra silpnesnioji Å¡alis), kad žala padaryta netyčia, konstatuoja, kad yra pagrindas priteistinÄ Å¾alÄ mažinti iki 1700 Eur (DK 24, 152, 153 straipsniai). Todėl ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, sprendimas pakeistinas, atsakovei UAB “(duomenys neskelbtini)“ priteistina 1700 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Apeliacinės instancijos teisme keičiant teismo sprendimÄ ir tenkinant ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai).

35. Darbo ginčų komisijos sprendimu iÅ¡ S. B. buvo priteista 3557,25 Eur žalos, kuri atsakovės galėjo bÅ«ti reikalaujama iÅ¡ ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė reikalavimÄ dėl paskirtos baudos pripažinti nepagrįstu (3557,25 Eur).

36. Apeliacinės instancijos teismas ieškinį tenkina iš dalies, priteisia iš ieškovo atsakovei 1700 Eur žalos atlyginimo, taigi ieškovo reikalavimas tenkinamas 52,21 proc., atmetamas 47,79 proc.

37. Pirmos instancijos teisme atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (DOK-39597, DOK-33257) bei apeliacinės instancijos teisme patyrė 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ (DOK-3826), viso 2200 Eur. Jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 1051,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (47,79 proc.).

38. IeÅ¡kovas S. B. pirmos instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (DOK-39719), apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (DOK-43), viso 800 Eur. Jam iÅ¡ atsakovės UASB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 417,68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (52,21 proc.)

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ pakeisti.

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1700,00 Eur (tūkstantį septynis šimtus Eur) žalos atlyginimo.

Priteisti iÅ¡ S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1051,31 Eur (tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt vienÄ Eur, 31 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 417,68 Eur (keturis Å¡imtus septyniolika Eur, 68 ct) už advokato pagalbÄ .

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė