2022-05-31 Nr. CB-4413-2-24-3-01526-2020-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2694

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01526-2020-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 16 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir T. U. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi palikta nepakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalis, kuria, be kita ko, ieškovui iš atsakovės priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo šios sumos, tačiau pakeista sprendimo dalis, kuria, be kita ko, padidintas ieškovei iš atsakovės priteistinas turtinės žalos dydis nuo 3430 Eur iki 5430 Eur. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, kuria remiantis baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimas priteisiamas, jeigu konstatuojami teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai, nepagrįstai priteisė ieškovei turtinės žalos, patirtos baudžiamajame procese, atlyginimą, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami ikiteisminį tyrimą, neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu; 2) teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, kuria remiantis reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų anksčiau išnagrinėtoje byloje, atlyginimo negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku, nepagrįstai atsisakė nutraukti bylą dalyje dėl šio reikalavimo (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 3) teismai priteisė ieškovui 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos − 2020-09-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos buvo priteistos byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios ikiteisminio tyrimo įstaigų ir valstybės institucijų veiksmų, atlyginimo; byloje buvo vertinami konkretūs veiksmai ir dėl jų atsiradę neigiami išgyvenimai; šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas toliau patirtų žalą iki pat teismo sprendimo įvykdymo; todėl nukrypus nuo kasacinio teismo praktikos, kuria remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos procesinės palūkanos yra priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms, t. y. atlieka dėl prievolės neįvykdymo patirtų nuostolių kompensuojamąją funkciją, šioje byloje priteistos procesinės palūkanos neatitinka jų paskirties.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais ir teismų procesinių sprendimų motyvais, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės problemų, kurios turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodumui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Atrankos kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė kasaciniame skunde nurodė ieškovės vardą ir pavardę – V. G. (T.), bei asmens kodą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad šį asmens kodą turi ne ieškovė, o kitas byloje nedalyvaujantis asmuo.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas