e2c683ae-0f4d-4bdb-87b2-da2d409853ca · Kauno apygardos teismas

civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-556-555/2011      Â

Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida Agurkienė

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8;11.10;14.4;15.3.2;

114.11;121.18(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Egidijaus TamaÅ¡ausko, kolegijos teisėjų  Algirdo Remeikos, Galinos Blaževič, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. Å ., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Laurai Bierontienei, atsakovo atstovams V. B., advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Orden“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Orden“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė prašė pripažinti jos atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Orden“ neteisėtu, priteisti jai iÅ¡ atsakovo DK 140 str. 1 d. 2 p. nurodytÄ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo 2009-03-05 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 6000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Parengiamajame teismo posėdyje ieÅ¡kovė sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 500 Lt neturtinės žalos, taip pat prašė į darbÄ jos negrÄ Å¾inti ir laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 27 d. ji dirbo pas atsakovÄ virėja pagal neterminuotÄ darbo sutartį, dirbo gerai, jokių drausminių nuobaudų neturėjo. 2009 m. sausio mėnesį atsakovo direktorius jai pasiÅ«lė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, tačiau ji atsisakė. Tuomet laikotarpiu nuo 2009-01-15 iki 2009-01-21 jai buvo suraÅ¡yti keturi pažeidimų aktai, dėl kurių ji rašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Atsakovo direktorius buvo sakęs, kad jÄ atleis iÅ¡ darbo dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau ji nemanė, jog yra pagrindas

atleidimui. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. kovo 3 d. ji sirgo. Pasibaigus laikinam nedarbingumui, 2009 m. kovo 4 d. ryte, apie 7:30 val. atėjusi į darbÄ laukė direktoriaus, nes turėjo jam paduoti laikino nedarbingumo

pažymėjimus. Ji dirbti taip ir nepradėjo, nes direktorius pasakė, kad jÄ atleidžia dėl padarytų pažeidimų, o darbo sutarties nutraukimÄ ir nedarbingumo pažymėjimÄ apiformins vėliau ir jai paskambins, o dabar ji gali eiti namo. 2009 m. kovo 6 d. supažindinta su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. Ä®teikdamas įsakymÄ dėl atleidimo, apie pravaikÅ¡tas atsakovas net neužsiminė. Ji buvo įsitikinusi, jog atleista dėl tų keturių jai suraÅ¡ytų darbo drausmės pažeidimų aktų. Su atleidimu ji nesutiko ir kreipėsi į teismÄ Â ginčydama padarytus keturis darbo drausmės pažeidimus, kuriuos manė esant jos atleidimo

iÅ¡ darbo pagrindu. Tik nagrinėjant bylÄ teisme sužinojo, kad atleista už 2009 m. kovo 4 ir 5 d. padarytas pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kinyje pravaikÅ¡tų ji net neginčijo, nes nežinojo,

jog atsakovas, pasakęs jai, jog iÅ¡ darbo ji yra atleista, žymi pravaikÅ¡tas. Mano, jog nebuvo jokio pagrindo atleisti jÄ iÅ¡ darbo ir dėl ankstesnių keturių darbo drausmės pažeidimų.

Teismui 2009-12-11 panaikinus už akių priimtÄ teismo sprendimÄ ir atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , 2010-02-11 parengiamajame teismo posėdyje atsakovo atstovas pateikė keturis pažeidimų aktus ir įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo, kuriuos jau buvo pateikusi ieÅ¡kovė, o taip pat 2009-01-20 ir 2009-01-30 UAB „Orden“ direktoriaus A. D. įsakymus dėl drausminių nuobaudų – įspėjimo (pastabos) ir papeikimo skyrimo už įmonės vadovo ir savininkų įžeidimÄ bei pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos sausio 20 d. 13:30 val. (1 t. b.l. 129-134), taip pat du pažeidimo aktus, kurių iki tol nebuvo byloje – kovo 5 d. ir kovo 6 d., dėl ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių kovo 4 d. ir kovo 5 d. (1 t. b.l 134 ir 136).

Atsakovo pozicija dėl konkretaus ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo – pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., galutinai susiformavo tik 2010-05-28 parengiamajame teismo posėdyje, atsakovo atstovei nurodžius, kad atsisako įsakyme nurodyto atleidimo pagrindo pagal DK 136 str. 1 d., o įrodinės tik buvus pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę pagal DK 136 str. 2 d., už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , t.y. neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių 2009 m. kovo 4 d. - 5 d. (b.l. 165).

           Atsižvelgiant į atsakovo atstovės patikslintÄ atleidimo pagrindÄ , ieÅ¡kovė patikslino (papildė) pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrindÄ , iÅ¡dėstydama papildomus argumentus dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo drausmine tvarka ne tik dėl to, kad ji nepadarė jokio darbo drausmės pažeidimo (įskaitant ir neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių), bet ir dėl to, kad buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka: atsakovas raÅ¡tu nepareikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl tariamo darbo drausmės pažeidimo ir nenustatė termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti, taip pat kad nenurodė konkretaus darbo drausmės pažeidimo, nesupažindino jos su 2009-03-05 ir 2009-03-06 pažeidimo aktais ir su priimtais įsakymais dėl drausminių nuobaudų skyrimo ir apie Å¡ių dokumentų egzistavimÄ ji sužinojo tik pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog netgi tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų padariusi pravaikÅ¡tas, skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ nebuvo pagrindo, nes atsakovas turėjo darbo jėgos perteklių ir toks pažeidimas negalėjo sukelti jam sunkių pasekmių. (2 t. b.l. 40-44).     Â

           Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, panaikino atsakovo UAB „Orden“ ieÅ¡kovei J. Å . 2009 m. sausio 30 d. įsakymais Nr. P-9-3, Nr. P-9-4, Nr. P-9-5 paskirtas drausmines nuobaudas, pripažinto, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės J. Å . ir atsakovo UAB „Orden“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (už pravaikÅ¡tas) nutraukta neteisėtai, į darbÄ ieÅ¡kovės negrÄ Å¾ino, nustatė,  kad minėta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė ieÅ¡kovei J. Å . iÅ¡ atsakovo UAB „Orden“ 3060 Lt iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (priskaityta suma); vidutinį darbo užmokestį už 20 mėnesių ir 2 darbo dienas, iÅ¡ viso 30745,02 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-03-05) iki teismo sprendimo paskelbimo (2010-11-09) ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį po 72,51 Lt (priskaityta suma) už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, po teismo sprendimo paskelbimo dienos, nuo 2010-11-10 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 500 Lt neturtinės žalos ir

810 Lt išlaidų advokato pagalbai. Taip pat iš atsakovo UAB „Orden“ priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Teismas nurodė, jog tarp šalių yra iškilęs ginčas ir dėl kitų, nei at­lei­di­mas iš dar­bo,

ieškovei pa­skir­tų draus­mi­nių nuo­bau­dų tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo.

Pažeidimo aktÄ , pagal kurį drausminė nuobauda ieÅ¡kovei nebuvo paskirta (2009-01-16 dėl atsisakymo paklusti įmonėje galiojančiai tvarkai), teismas vertino tik kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , susijusį su ieÅ¡kovės atleidimu, kitų įrodymų kontekste. Dėl 2009-01-20 įsakymu Nr. P-9-4 paskirtos drausminės nuobaudos –

įspėjimo (pastabos). Ši drausminė nuobauda ieškovei paskirta už tai, kad ji 2009 m. sausio 15 d., per dalykinį pokalbį su įmonės vadovu ir savininkais juos įžeidė, vartodama

necenzūrinius žodžius, bei kitus dviprasmiškus pasisakymus, taip pažeisdama darbo tvarkos taisykles, kai tuo tarpu 2009-01-15 surašytame pažeidimo akte

buvo nurodyta, jog dalykinis pokalbis vyko 2009 m. sausio 14 d. ir tik su įmonės vadovu, ir kad ieÅ¡kovė įžeidė tik įmonės vadovÄ (1 t. b.l. 129,

132). Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai, nes atsakovas teisme neįrodė nei pažeidimo padarymo laiko, nei aplinkybių, todėl laikė, kad ieÅ¡kovė darbo drausmės pažeidimo, už kurį yra nubausta, nepadarė.   Taip pat pažymėjo, jog atsakovas pažeidė ir DK 240 str. 3 d. reikalavimÄ , nes su paskirta drausmine nuobauda ieÅ¡kovės nesupažindino, įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo pateikė tik nagrinėjant bylÄ teisme.

Teismas nesivadovavo įsakyme padarytu atsakovo darbuotojos J. K. prieraÅ¡u, kad „su įsakymu susipažino, atsisakė pasiraÅ¡yti“, nes jis įsakyme paraÅ¡ytas gerokai vėliau. Pripažino, kad Å¡i drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta nepagrįstai ir jÄ panaikino. Dėl 2009-01-30 įsakymu Nr. P-9-3 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Å i drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta už tai, kad ji 2009 m. sausio 20 d. pasiÅ¡alino iÅ¡ savo darbo vietos 13:30 val., kai darbo valandos pagal darbo tvarkos taisykles yra nustatytos iki 17 val. ir Å¡iais veiksmais pažeidė atsakovo Darbo tvarkos taisyklių 26.4 punktÄ (1 t. b.l. 134).

Teismas nurodė, kad įmonėje esant nusistovėjusiam kitokiam virėjų darbo laiko paskirstymui, bausti ieÅ¡kovę už Darbo tvarkos taisyklių 26.4 punkto nesilaikymÄ , dėl formalaus pažeidimo, nebuvo pagrindo, nes darbdavio interesų ji nepažeidė, be to, ieÅ¡kovė naudojosi DK suteikta teise kreiptis į darbo inspekcijÄ , kurios darbo valandos sutampa su darbo valandomis  bendrovėje ir apie ankstesnį išėjimÄ Å¾inojo kiti įmonės darbuotojai. Pažymėjo, jog ir Å¡iuo atveju atsakovas pažeidė ir DK 240 str. 3 d. reikalavimÄ , nes su paskirta drausmine nuobauda ieÅ¡kovės nesupažindino, įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo pateikė tik nagrinėjant bylÄ teisme, be to, įsakymas dėl Å¡ios drausminės nuobaudos skyrimo taip pat priimtas ieÅ¡kovės laikino nedarbingumo laikotarpiu, sausio 30 d., po kurio, atsakovo teigimu, ji į darbÄ nebuvo atėjusi.

Teismas sprendė, jog Å¡i drausminė nuobauda ieÅ¡kovei taip pat paskirta nepagrįstai. Dėl 2009-01-30 įsakymu Nr. P-9-5 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo paskyrimo. Ši drausminė nuobauda ieÅ¡kovei paskirta už tai, kad 2009-01-16 ji netinkamai atliko jai priklausančius vykdyti pareiginius nuostatus bei pavestas užduotis, tai įtakojo maisto produktų sugadinimÄ , bei įmonei priklausančių įsipareigojimų kitoms įmonėms nevykdymÄ . (2 t. b.l. 23). Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė ir Å¡io ieÅ¡kovės padaryto darbo drausmės pažeidimo, nes nei įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nei 2009-01-19 pažeidimo akte atsakovas nenurodė, dėl kokių konkrečių ieÅ¡kovės veiksmų nukentėjo gaminamų patiekalų kokybė, kokie tai buvo maisto gaminiai, koks jų kiekis, kas nustatė kokybės neatitikimÄ reikalavimams, kokių reikalavimų neatitiko patiekalai, be to, atsakovas nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp atsiradusių nuostolių ir ieÅ¡kovės veiksmų.

Nurodė, kad atsakovas ne tik neįrodė paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo, bet ir jÄ skirdamas pažeidė DK 240 str. 3 d. reikalavimus, todėl Å¡iÄ drausminę nuobaudÄ panaikintino. Dėl 2009-03-05 įsakymu Nr. P-9-6 paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo. Nurodė, kad  atsakovas teisme palaikė tik vienÄ Å¡iame įsakyme nurodytÄ ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ -  DK 136 str. 3 d. 2 p. Atleidimas Å¡iuo pagrindu yra atleidimas už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kuriuo gali bÅ«ti laikoma ir atsakovo nurodytas ieÅ¡kovės padarytas pažeidimas – neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių, kuris įtvirtintas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte.

Å alims prieÅ¡taringai nurodant ieÅ¡kovės neatvykimo į darbÄ 2009-03-04 ir 2009-03-05 aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas, rinkdamas sau naudingus įrodymus, piktnaudžiavo savo įgaliojimais, nevengdamas netgi neteisėtų veiksmų, nurodė, kad pilnai tikėtina, jog atsakovas, siekdamas atleisti ieÅ¡kovę, kuri, kaip matyti, jam nebuvo paranki darbuotoja (reiÅ¡kė pretenzijas dėl ne laiku mokamo darbo užmokesčio, ėjo konsultacijos į darbo inspekcijÄ dėl atsakovo priimtų vidaus darbo taisyklių, anot direktoriaus – dirbo blogai), galėjo imtis ir kitų ieÅ¡kovės nurodytų nesÄ Å¾iningų veiksmų: pasakyti, jog iÅ¡ darbo ji yra atleidžiama ir dirbti nebereikia, o darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje žymėti pravaikÅ¡tas (1t. b.l. 70).

Taip pat teismas dėl

akivaizdžių prieštaravimų ir suinteresuotumo V. B. ir A. D. parodymais nesivadovavo ir sprendė, kad atsakovas

neįrodė aplinkybės, jog telefoninių pokalbių metu su ieÅ¡kove atsakovo direktorius aiÅ¡kinosi neatvykimo į darbÄ priežastis ir kad ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių. Nurodė, jog atsakovas pažeidė DK 240 str. 1 d. reikalavimus ir, žymėdamas pravaikÅ¡tas ieÅ¡kovei, nepareikalavo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, tokiu bÅ«du jis pats sau apribojo galimybę įrodyti, kad ieÅ¡kovė padarė pravaikÅ¡tÄ , t.y. kad neatvyko į darbÄ 2009 kovo 4 ir 5 d. be svarbių priežasčių.

Ä®vertinęs įrodymų visumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė kovo 4 ir 5 d. darbe nebuvo ne savo noru, o atsakovo direktorius nurodymu, todėl atsakovui nebuvo pagrindo laikyti, jog į darbÄ Ä¯ neatvyko be svarbių priežasčių. Teismas sprendė, kad atsakovas ieÅ¡kovę pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (už pravaikÅ¡tas) atleido nepagrįstai. Kitų pagrindų atleisti ieÅ¡kovę drausmine tvarka teismas nenustatė.  Dėl reikalavimo priteisti 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra pagrįstas, pripažino, kad ieÅ¡kovė, atleidžiant jÄ iÅ¡ darbo, dėl darbdavio kaltės patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasinio pobÅ«džio pakenkimais - neigiamais iÅ¡gyvenimais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pažeistai teisei apginti yra nepakanka pripažinti J. Å . atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, nes visi kiti atsakovo UAB „Orden“ veiksmai iki darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kove byloja apie piktnaudžiavimÄ darbdaviui suteiktais įgalinimais: vengimas nurodyti konkrečiÄ atleidimo priežastį, drausminių nuobaudų skyrimas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bei nesupažindinimas su priimtais įsakymais ir pažeidimų aktais, tikrovės neatitinkančių prierašų atsakovo suraÅ¡ytuose pažeidimų aktuose ir įsakymuose darymas, pravaikÅ¡tų žymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje, nors ieÅ¡kovė nedirbo darbdavio nurodymu - Å¡ie darbdavio veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo tyčiniai ir neleistini.

Taip pat teismas konstatavo ir LR DK 35 str. numatytos darbdavio teisės, įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, piktnaudžiavimÄ . Kadangi neleistini tyčiniai atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovei ne tik neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau ir sumenkino jos pasitikėjimÄ savo turima darbine patirtimi ir galimybėmis susirasti kitÄ jos kvalifikacijÄ atitinkantį darbÄ , todėl teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 500 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkintino. Taip pat tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo, nes ieÅ¡kovė grįžti į darbÄ nepageidauja, kadangi po kilusio konflikto jai bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, laikė, kad ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Nurodė, jog ieÅ¡kovei priteistina dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kadangi ieÅ¡kovės darbo stažas bendrovėje virÅ¡ija 12 mėnesių, bet yra mažesnis nei 36 mėnesiai (DK 140 str. 1 d. 2 p., 297 str. 4 d.), kadangi ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis yra 1530 Lt, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 3060 Lt (priskaityta suma) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos. IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo taip pat priteisė vidutinį darbo užmokestį už 20 mėnesių – 30600 Lt. (1530 Lt x 20) ir 145,02 Lt už 2 darbo dienas (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 72,51 Lt (1530 Lt padalinta iÅ¡ 21,1 (vidutinio darbo dienų skaičiaus 2009 metais)), priverstinės pravaikÅ¡tos laiko, t.y. iÅ¡ viso 30745,02 Lt (priskaityta suma), už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-03-05) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-11-09) ir po 72,51 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2010-11-10) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.).Â

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Orden“  praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ dalyje dėl priteistų su darbo santykiais susijusių sumų ieÅ¡kovei ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ Â - ieÅ¡kovės reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Mano, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles - teismo iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nurodo, kad nei liudytojos Ž. R. parodymai teisme (2010 m. spalio 26 d. teismo posėdžio protokolas, 2 t, b.l. 73-74), nei buvusio bendrovės direktoriaus A. D. paraÅ¡yta data ant nedarbingumo pažymėjimų (1 t., b.l. 113-116) nėra pakankami įrodymai, kad bÅ«tų galima padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė J. Å . 2009 m. kovo 4 d. buvo atvykusi į savo darbo vietÄ ir dėl nesuprantamų priežasčių laukė direktoriaus, kad atvykęs direktorius jai liepė pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo.

Teigia, kad teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų ir pripažindamas tÄ aplinkybę, kad po nedarbingumo ieÅ¡kovė į darbÄ buvo atėjusi ir laukė direktoriaus, rėmėsi bÅ«tent liudytojos Ž. R. parodymais, nenurodydamas kodėl nesirėmė kitos liudytojos J. K. parodymais. Apeliantas nurodo, kad teismas kaip neatitinkančius objektyvios tikrovės įvertino teismui bendrovės pateiktus 2009 03 05 ir 2009 03 06 pažeidimų aktus dėl ieÅ¡kovės J. Å . neatvykimo į darbÄ dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių, kuriuose yra liudytojos J.

K. prieraÅ¡as, jog ieÅ¡kovė su jais susipažino ir pasiraÅ¡yti atsisakė (1t., b.l. 135,137), nurodydamas, kad Å¡ių dokumentų atsakovas nebuvo pateikęs patikrinimÄ bendrovės įmonėje atlikusiam Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, tačiau UAB „Orden" minėtų aktų nepateikė Valstybinei darbo inspekcijai, ne dėl to, kad jie tuo metu neegzistavo, kaip savo sprendime netiesiogiai teigia teismas, bet dėl to, kad juos teikti nebuvo bÅ«tinybės - Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbuotojai to nereikalavo.

Todėl, apelianto nuomone, teismo iÅ¡vada, kad Å¡ie aktai neatitinka objektyvios tikrovės, niekuo nepagrįsta. Apelianto nuomone, visi ieÅ¡kovės veiksmai rodo, jog ji po nedarbingumo neketino grįžti dirbti, todėl teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ esmės UAB „Orden" ieÅ¡kovės atžvilgiu veikė nesÄ Å¾iningai, t.y. sÄ moningai siekė jos atleidimo iÅ¡ darbo, yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad teismas savo sprendime nurodė sprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (1530 Lt priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo vykdyti skubiai, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad jau kartÄ ieÅ¡kovei 2009 m. birželio 16 d. sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-10699-638/2009 buvo priteistas skubus vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas ir Å¡i suma iÅ¡ UAB „Orden" jau buvo iÅ¡ieÅ¡kota (t. 1, b.l. 124) ir nors sprendimas už akių buvo panaikintas, bet ieÅ¡kovė atsakovui 1530 Lt negrÄ Å¾ino.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Orden“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovės atstovė praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK

320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas.

IÅ¡ esmės apeliacinis skundas grindžiamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimÄ be įspėjimo ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimo taisykles, pažeidimu. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės yra įtvirtintos CPK 185 straipsnyje, o teismas, taikydamas ir aiÅ¡kindamas įstatymus, visais atvejais privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). IÅ¡vadas apie tam tikrų faktų egzistavimÄ teismas daro remdamasis byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2007 m. rugsėjo 27 d. buvo priimta į darbÄ pas atsakovÄ ir dirbo virėja. 2009 m. kovo 5 d. atsakovo įsakymu Nr. V-9-6 ieÅ¡kovė buvo atleista iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 1, 2 punktus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nustatydamas faktÄ apie ieÅ¡kovės atvykimÄ Ä¯ darbÄ , nepagrįstai vadovavosi apklaustos byloje atsakovo darbuotojos paaiÅ¡kinimais, be pagrindo nusprendė, kad direktoriaus nurodymu ieÅ¡kovė pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos. Apelianto teigimu, sprendime nepaÅ¡alinti atsakovo darbuotojų, dirbusių ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , parodymų prieÅ¡taravimai, teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovės pozicija dėl atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybių yra nenuosekli.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidusiu darbo pareigas. Darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas pripažįstamas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, o Å¡is – darbo drausmės

pažeidimu, už kurį gali būti skiriama DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta drausminė nuobauda –

atleidimas iš darbo.

Pakankamas atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , kaip drausminės nuobaudos taikymo, pagrindas yra faktas, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ . Kai už tokį Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavio pareiga yra pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojÄ tokį nusižengimÄ padarius, o teismo – pagal konkrečias bylos aplinkybes įvertinti, ar darbdavys, prieÅ¡ skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudÄ , tinkamai nustatė darbuotojo neatvykimo į darbÄ faktÄ , reikÅ¡mingÄ DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktui taikyti, ir ar laikėsi kitų drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių.

FaktÄ apie darbuotojo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisės aktams. IeÅ¡kovei Å¡ioje byloje ginčijus darbo sutarties su juo pagal DK 136 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nutraukimÄ , apeliantas, tvirtindamas, kad 2009 m. kovo

4 d. ieÅ¡kovė neatvyko į darbÄ visÄ darbo dienÄ , privalėjo Å¡ias aplinkybes įrodyti (CPK 178 straipsnis).

Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė pirmiau aptartÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , atsižvelgtina į bendruosius įrodymų pakankamumo bei kitus įrodinėjimo ir bylos faktinių

duomenų vertinimo civiliniame procese principus. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje pateiktų įrodymų visuma (jos raÅ¡ytiniai

duomenys, Å¡alių paaiÅ¡kinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai), kuriÄ pagal CPK nustatytus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei teismų praktikoje suformuluotus principus iÅ¡tyrė ir įvertino bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apelianto pateikti duomenys nebuvo pakankami teismui spręsti, kad ieÅ¡kovė padarė apelianto jai priskirtÄ darbo drausmės pažeidimÄ â€“ 2009 m. kovo 4 d. visÄ darbo dienÄ neatvyko į darbÄ . Atsakovas, 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-9-6 (b.l. 65, 1 t.) atleisdamas ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1,

2 punktus, neįvardijo jame konkretaus Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, dėl kurio padarymo ieÅ¡kovei skiriama drausminė nuobauda, neiÅ¡dėstė jokių konkrečių Å¡io pažeidimo padarymo aplinkybių, nenurodė, kada ir kokie ieÅ¡kovės veiksmai, pripažintini Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, buvo atlikti. Byloje nepateikta nei ieÅ¡kovės raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, kurio padarymu ji buvo įtariama, nei raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo pareikalauta, jog ji tokį pasiaiÅ¡kinimÄ pateiktų, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų ieÅ¡kovės nebuvimo darbe faktui nustatyti.

Nagrinėjamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Å¡alių santykiai jau iki įsakymo dėl ieÅ¡kovės atleidimo priėmimo dienos buvo konfliktiÅ¡ki: ieÅ¡kovei per trumpÄ laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. sausio 21 d. buvo suraÅ¡yti keturi darbo drausmės pažeidimų aktai. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2009 m. kovo 4 d., t.y. iki pat atleidimo iÅ¡ darbo dienos ieÅ¡kovė buvo nedarbinga. IeÅ¡kovė nurodžiusi, jog po ligos atvykusi į darbÄ , pripažįsta, kad jai priskirtų darbo funkcijų minėtÄ dienÄ neatlikusi, kadangi darbdavys nurodęs, jog ji yra atleista iÅ¡ darbo už anksčiau padarytus darbo drausmės pažeidimus.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pagrįstai suabejojo darbdavio pateiktais į bylÄ Ä¯rodymais - 2009-03-05 ir 2009-03-06 darbo drausmės pažeidimo aktais, kadangi pagrįstai sprendė, jog atsakovo pozicija dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo bylos nagrinėjimo metu kito, buvo nenuosekli. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovė skirtingai aiÅ¡kino atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, kadangi tiek iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų spręstina, kad ieÅ¡kovė nuosekliai bylos nagrinėjimo metu aiÅ¡kino, kad atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ jai nebuvo paaiÅ¡kintas atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas, supratusi, kad yra atleista už tariamai padarytus darbo drausmės pažeidimus už laikotarpį nuo 2009-01-15 - 2009-01-21, todėl akivaizdu, jog nežinojusi atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo, ieÅ¡kovė negalėjusi konkretizuoti ieÅ¡kinio dalyko.

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės nedarbingumo pažymėjime užfiksuotÄ informacijÄ apie darbdavio atliktus veiksmus pildant šį pažymėjimÄ , sutinka su iÅ¡vada, jog tikėtina, kad ieÅ¡kovė pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui buvo atvykusi į darbÄ , darbdavys minėtÄ dienÄ priėmė bei atliko žymėjimus ieÅ¡kovės nedarbingumo pažymėjime. Pripažintina, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos (DK

240 straipsnio 1 dalis) pažeidimai nėra pakankamas pagrindas paskirtai drausminei nuobaudai panaikinti (šiuo atveju – atleidimui iš darbo pripažinti neteisėtu), tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepareikalavęs pasiaiškinimo darbdavys nenustatė visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų faktų.

 Nėra pagrindo vertinti, jog apklaustos byloje liudininkės Ž. R. parodymuose yra  prieÅ¡taravimų, kadangi liudininkė, atsakovo darbuotoja, buvo tiesioginė įvykių stebėtoja, kitų liudytojų parodymuose prieÅ¡taravimų taip pat nenustatyta. Spręstina, kad surinktus byloje įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo taisyklių bei priimtÄ sprendimÄ grindė iÅ¡vadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir iÅ¡tirtų bei įvertintų įrodymų visetu. Dėl to reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu teismo posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis).

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu.

Pripažinęs ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nustatęs, kad darbuotoja į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inama, kadangi jai gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis), nurodydamas konkrečiÄ sumÄ apskaičiuotÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo darbuotojo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡ioje teisės normoje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad „aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2010 m.gruodžio 21 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,, Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas; Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų.

Byloje sprendžiant, ar priteistinas ieÅ¡kovei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dydis nėra per didelis, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iÅ¡ Å¡alių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atsakovas yra nedidelė įmonė, užsiimanti maisto gamyba. Pirmosios instancijos teismo priteista suma nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo sudaro 30745 Lt (priskaityta suma), be to iki sprendimo įsigaliojimo dienos priteistas vidutinis vienos dienos darbo užmokestis po 72,51 Lt (priskaityta suma) už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ (30745+72,51x90 viso 37270,90 Lt (priskaityta suma)). Kolegija įvertinusi ieÅ¡kovės dirbtÄ pas atsakovÄ laikotarpį, atsakovo finansinę padėtį, pravaikÅ¡tos laikÄ sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti priteistos ieÅ¡kovės naudai vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ . Priteistina suma už priverstinę pravaikÅ¡tÄ mažintina vienu trečdaliu iki 26089,63 Lt (priskaityta suma), tai pripažintina pakankama pagal atsakovo finansinę padėtį kompensacija ieÅ¡kovei už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pakartotinio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, įvykdžius Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio

16 d. sprendimÄ priimtÄ už akių (b.l. 53-55, 1 t.), nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ sprendimÄ , kadangi dėl sprendimo vykdymo metu sumokėtų sumų spręstina vykdymo proceso metu.

Esant nurodytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, mažintina, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 330 straipsnis).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 330 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieÅ¡kovei J. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Orden“, į. k. 159984999, vidutinis darbo užmokestis už 20 (dvideÅ¡imt) mėnesių ir 2 (dvi) darbo dienas, iÅ¡ viso 30745,02 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus 02 ct) (priskaityta suma) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2009-03-05) iki teismo sprendimo paskelbimo (2010-11-09) ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį po 72,51 Lt (septyniasdeÅ¡imt du litus 51 ct) (priskaityta suma) už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, po teismo sprendimo paskelbimo dienos, nuo 2010-11-10 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, pakeisti, priteistÄ sumÄ sumažinant iki 26089,63 Lt (priskaityta suma).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Kolegijos

pirmininkas                                                                Egidijus

Tamašauskas

Kolegijos

teisėjai                                                                       Galina

Blaževič

               Â

                                                                                                 Â

Algirdas Remeika

                  Â