2023-02-08 Nr. AB-3304-3-62-3-01709-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-30-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01709-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus 5-jame būryje aukštesnei kastai priklausantys nuteistieji vertė pareiškėją pažeidinėti vidaus tvarką bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą. Pareiškėjas teigė, jog prieš jį buvo naudojamas psichologinis bei fizinis spaudimas. Atsisakius vykdyti nuteistųjų nurodymus, pareiškėjo gyvybei bei sveikatai iškilo pavojus. Pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus, nurodė atsisakymo eiti į būrį priežastį, tačiau jo atžvilgiu buvo rašomi tarnybiniai pranešimai bei skiriamos nuobaudos.

2.2. Pareiškėjas į administraciją kreipėsi tiek raštiškai, tiek ir žodiniu būdu, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Pareiškėjas prašydavo jį skirti į kitą būrį, kuriame galėtų saugiai atlikti bausmę. Tačiau pareiškėjas už tai buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis bei jam buvo laikomas bausmės izoliatoriuje, perpildytose patalpose, nežmoniškomis sąlygomis. Dėl tokių nepagrįstų pareigūnų veiksmų pareiškėjui buvo atimta galimybė palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, artimaisiais, susirašinėti laiškais, paskambinti. Pablogėjo santykiai su artimaisiais, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, sutriko miegas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiasis specialistas R. M. 2018 m. spalio 26 d. pažymoje nurodė, kad 2018 m. spalio 23 d., apie 21.50 val. 5-ojo būrio nuteistasis K. A., atsisakė būti jam paskirtame būryje. Nuteistasis paaiškino, kad jis atsisako būti paskirtame būryje, nes nėra užtikrinamas jo saugumas. Pokalbio metu pareiškė, kad eis į jam paskirtą būrį ir problemų nebus. Kybartų pataisos namų l. e direktoriaus pareigas R. Č., 2018 m. lapkričio 21 d. pažymoje „Dėl nuteistojo K. A.“, nurodyta, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, drausmine tvarka baustas 43 kartus iš jų 10 kartų Kybartų pataisos namuose. Drausminės nuobaudos skirtos už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, narkotinių medžiagų vartojimą, vardinio ženklo nesegėjimą, necenzūrinių žodžių naudojimą, atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje. Be to, nuteistojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-0-00033-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį dėl kito nuteistojo sumušimo. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gruodžio 17 d. pažymoje, nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 4 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.03-0-00036-18 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nuteistojo K. A. sumušimo. Nuteistasis M. G., kuris sumušė nuteistąjį K. A., buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjui buvo užtikrinamas saugumas.

4.2. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. nepagrįstai atsisakė gyventi administracijos jam paskirtame būryje už ką jam ir buvo paskirtos drausminės nuobaudos 8 kartus. Pažymėtina, kad nemotyvuotas, nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo, taigi pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti.

4.3. Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas dėl neužtikrinto saugumo atmestinas. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. drausmines nuobaudas atliko 10 ir 6 kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo kambaryje buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.

6. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Teismas nustatė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020 m. sausio 22 d.), 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3.1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

8. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. nuobaudą atlikinėjo 10 kameroje, kurios plotas 16,84 kv. m, kurioje buvo skirtingais laikotarpiais nuo 1 iki 4 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 16,84 kv. m iki 4,21 kv. m gyvenamojo ploto. Laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškėjas nuobaudą atlikinėjo 6 kameroje, kurios plotas 10,66 kv. m ir joje buvo nuo 2 iki 3 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 5,33 kv. m iki 3,55 kv. m gyvenamojo ploto.

9. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. 6 kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma (6 paras trūko 0,05 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje).

10. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje.

11. Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kybartų pataisos namų direktorius 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 5/48-718, 2018 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 5/48-765, 2018 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 5/48-817, 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 5/48-836, 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 5/48-862, 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 5/48-899, 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 5/48-952, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 5/48-986 pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kadangi pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 5-jame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pareiškėjas paskirtų nuobaudų teisės aktų numatyta tvarka neskundė.

12. Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 5-jame būryje. Šias aplinkybes patvirtina Kybartų pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai, Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma. Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 5-ąjį būrį nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Kybartų pataisos namų administracijai, neneigė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 5-jame būryje priežastį nurodė tai, kad 5-jame būryje atlikti bausmę yra nesaugu, yra pavojus jo sveikatai ir gyvybei, kiti nuteistieji esantys 5-jame būryje verčia pareiškėją daryti nusikalstamas veikas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, teigė, jog jam nurodžius nuteistuosius nėra imamasi jokių priemonių prieš juos. Tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Kybartų pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrius savo pažymoje nurodė, jog pokalbio metu nuteistasis K. A. pareiškė, jog eis į jam paskirtą būrį ir problemų nebus. Kybartų pataisos namai pažymose pažymėjo, kad duomenų, jog pareiškėjui grėstų koks nors pavojus jo sveikatai ar gyvybei administracija neturi.

13. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 5-ame būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir, kad būtent 5-jame būryje ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio. Be to, pareiškėjui buvo pasiūlyta teikti prašymą dėl bausmės atlikimo kituose būriuose, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas. Pareiškėjas teigė, kad prašė, jog jį perkeltų į kitą būrį, tačiau neįvardino konkrečiai su kokiu prašymu bei kada kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiškėjas ne kartą ginčo laikotarpiu kreipėsi su įvairiais prašymais į pataisos įstaigą, tačiau dėl to, jog būtų perkeltas į kitą būrį – ne.

14. Teismo vertinimu, tai įrodo, jog Kybartų pataisos namų administracija reagavo į pareiškėjo skundus bei siekė sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į 5-ąjį būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti BVK numatyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.

15. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, pareiškėjo atsisakymo vykdyti administracijos reikalavimus vykti į 5-ojo būrio konkrečias gyvenamąsias patalpas priežastys yra itin apibendrintos ir abstrakčios. Pareiškėjas neįvardino konkrečių nuteistųjų, kurie jam kelia grėsmę jo gyvybei bei sveikatai.

16. Teismas darė išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamų nutarimų neteisėtumą, nepadaryta. Todėl nuobaudos paskirtos buvo teisėtai ir pagrįstai, jokių neteisėtų veiksmų skiriant nuobaudas teismas nenustatė, taip pat nenurodė konkrečių neteisėtumo pagrindų ir pareiškėjas.

17. Pareiškėjas nepagrįstai atsisakė vykdyti administracijos nurodymus atlikti bausmę skirtame būryje, šiais veiksmais pažeisdamas BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, dėl to pagrįstai jam buvo skirtos drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pataisos namai atliko neteisėtus veiksmus.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, susijusius su jo sumušimu ginčo laikotarpiu, pažymėjo, jog pareiškėjas skunde teismui bei skunduose teiktuose pataisos namų administracijai teigė, jog jam kilo grėsmė gyvybei ir saugumui tik 5-jame būryje. Bylos duomenys patvirtina, jog incidentas įvyko pareiškėjui būnant 10 kameroje, o jį sužalojęs asmuo buvo iš pirmojo būrio.

19. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistaisiais 10 kameroje iki 2018 m. gruodžio 1 d. įvykio būtų kreipęsis į pataisos įstaigos pareigūnus, administraciją. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog apie tokius įvykius (2018 m. gruodžio 1 d. sumušimus) nebuvo galima numanyti pataisos įstaigos administracijai, todėl 2018 m. gruodžio 1 d. įvykęs sumušimas gali būti pripažintinas kaip spontaniškas. Pataisos įstaigos pareigūnams nebuvo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. konflikto, įtampos tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo 10 kameroje, todėl pataisos įstaigos administracija nėra atsakinga už šių muštynių pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pataisos įstaigos pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino pareiškėjo bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, todėl pagrindo konstatuoti neteisėtą pataisos įstaigos pareigūnų neveikimą byloje nėra.

III. 20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

21.1. Pareiškėjas, atsisakydamas gyventi pataisos namų administracijos paskirtame būryje, veikė pagal įstatymuose nustatytą tvarką, kadangi pareiškėjo sveikatai bei gyvybei buvo iškilęs realus pavojus. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos pareigūnus, kad būtų suteikta pagalba. Tačiau administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad pareiškėjas galėtų saugiai atlikti teismo paskirtą bausmę, o priešingai – baudė drausminėmis nuobaudomis už tai, kad pareiškėjas siekė apsaugoti savo sveikatą bei gyvybę.

21.2. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kartu su M. G., kuris pareiškėją užpuolė ir bandė nužudyti. Dėl šio užpuolimo pareiškėjas jaučia baimę būti apgyvendintas su kitais nuteistaisiais, sapnuoja košmarus, jaučiasi nesaugiai.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė neturinę žalą, ir priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti.

23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

23.1. Teismas, konstatuodamas pažeidimą į kalinimo sąlygas, priteisdamas neturtinę žalą, atsakovo įsitikinimu, objektyviai neįvertino visos bylos medžiagos. Pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos neparemti jokiais faktiniais įrodymais, nenurodyta, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjui bausmę atliekant kameros tipo patalpoje Nr. 6 ginčo laikotarpiu t. y. nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. teko 0,05 kv. m. mažiau gyvenamojo ploto, atsakovo įsitikinimu, šis pažeidimas yra nežymus. Priteista 60 Eur suma už 6 paras yra per didelė, nes pažeidimas ploto atžvilgiu nežymus. Teismas akcentavo tik ploto trūkumą, o kitų, kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina. kad pareiškėjas kiekvieną dieną būdamas kameros tipo patalpose galėjo nustatytu laiku laisvai judėti pasivaikščiojimų kiemelyje.

23.2. Atsakovo atstovo nuomone, byloje nebuvo tokių įrodymų apie pareiškėjo emocinę, psichologinę būklę, pablogėjusius bendravimo įgūdžius, sumenkėjusią reputaciją, kad tokią neturtinę žalą galima būtų vertinti pinigine išraiška. Atkreiptinas dėmesys ir į sąlyginai trumpą pažeidimo laikotarpį.

23.3. Atsakovas įsitikinimu, pats faktas, jog trūko 0,05 kv. m. negalėjo sukelti tokių žymių, negrįžtamų psichologinių pasekmių, kurias privalu atlyginti pinigine išraiška.

23.4. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis, taip pat teismo priteista 60 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

23.5. Marijampoles pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teises aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybes sąlygų valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievole atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį del 60 Eur neturtines žalos atlyginimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybes atstovaujamos, Marijampoles pataisos namų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti Marijampoles pataisos namų apeliacinį skundą. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

25. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu susipažino ir nesutinka, laiko jį nepagristu ir todėl atmestinu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas pareiškėjo kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d.

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti, pripažinęs, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. pareiškėjui 6-oje kamerų tipo patalpoje nebuvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma (6 paras trūko 0,05 kv. m ploto kamerų tipo patalpoje).

28. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti anksčiau minėtą teismo sprendimą ir patenkinti jo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

30. Byloje nustatyta, kad Kybartų pataisos namų direktorius 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 5/48-718, 2018 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 5/48-765, 2018 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 5/48-817, 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 5/48-836, 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 5/48-862, 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 5/48-899, 2018 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 5/48-952, 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 5/48-986 pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kadangi pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 5-jame būryje.

31. Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 5-jame būryje priežastį nurodė tai, kad 5-jame būryje atlikti bausmę yra nesaugu, yra pavojus jo sveikatai ir gyvybei, kiti nuteistieji esantys 5-jame būryje verčia pareiškėją daryti nusikalstamas veikas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad BVK 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Taip pat BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos nuobaudos, kurios gali būti skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.

33. Nagrinėjamu atveju pažeidimai (pareiškėjo atsisakymas atlikti bausmę jam administracijos paskirtame būryje) buvo ištirti ir įvertinti. Surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovas aiškinosi situaciją, kodėl pareiškėjas atsisako eiti į jam paskirtą būrį, siekdamas užtikrinti, kad pareiškėjas būtų laikomas tinkamomis ir saugiomis kalinimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę teikti prašymą dėl bausmės atlikimo kituose būriuose, tačiau toks prašymas nebuvo teiktas. Be to, pareiškėjas neskundė Kybartų pataisos namų direktoriaus nutarimų, kuriais jam buvo skirtos drausminės nuobaudos.

34. Be to, pareiškėjas ir skunde teismui jokių svarbių atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių neįvardijo (nurodytos bendro pobūdžio aplinkybės ir samprotavimai). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų iš kurių būtų galima spręsti, kad pataisos namuose kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su incidentu, kurio metu pareiškėjas buvo užpultas ir sumuštas 1–ojo būrio nuteistojo M. G., daro išvadą, kad pataisos įstaiga minėto incidento numatyti negalėjo, nes pareiškėjas, remiantis bylos duomenimis, nei karto nebuvo užsiminęs apie galimas grėsmes, susijusias su 1-ojo būrio nuteistaisiais. Kaip nustatyta remiantis bylos duomenimis, M. G. buvo iš 1-ojo būrio, o ne iš 5-ojo.

36. Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017 ir kt.). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012 ir kt.).

37. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje nebuvo tinkamai motyvuotas (pagrįstas realia grėsme jo sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais). Tai reiškia, jog pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nenurodė priežasčių, kurios patvirtintų, kad de facto (faktiškai) buvo kilusi reali grėsmė jo gyvybei ar sveikatai paskirtame gyventi būryje, o jo argumentai dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje vertintini kaip abstraktaus pobūdžio ir deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

38. Pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje, nevykdymas administracijos teisėtų reikalavimų vykti į paskirtą būrį, pagrįstai kvalifikuotas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos nuteistųjų specialiosios pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus pažeidimas.

39. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

41. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

42. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

43. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

44. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais teisingai konstatavo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. (6 paras) nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje. Dėl nurodytų aplinkybių egzistuoja pagrindas šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės pataisos namų neteisėtus veiksmus (CK 6.271 straipsnis).

45. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. Marijampolės pataisos namai neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 1 dalis), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

46. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo gyvenamojo ploto trūkumas yra itin nežymus ir pinigine išraiška žala nevertintina.

47. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą, teigiama, jog asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, kas jiems iš dalies kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms taip pat gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3390-552/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018.

48. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (6 paras neužtikrinta teisės aktais reglamentuota gyvenamojo ploto norma), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai priteista neturtinė žala pinigais.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Nei pareiškėjo, ne atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė