2016-02-23 Nr. AB-4310-3-61-3-00467-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-529-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00467-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1.19-24-4965 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ ir įpareigoti VĮ „Regitra“ pakeisti pareiškėjo 2 metus galiojantį pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 8 d. jam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus. Pareiškėjas 2013 m. spalio 5 d. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, už kurį jam 2013 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio pažeidimo byloje buvo paskirta 400 Lt bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę 3 mėnesiams atėmimas. Nurodė, kad sumokėjo baudą ir baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus. Pabrėžė, kad pareiškėjas pagal pažeidimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakciją baigė nustatytą papildomą vairuotojų mokymą. Pažymėjo, kad pareiškėją į šiuos papildomus kursus nukreipė kelių policijos pareigūnai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 10-10-AP-26 (ROIK:07-13-7871645) „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo“ pareiškėjui atimtos teisės vairuoti terminas buvo sutrumpintas iki 2014 m. sausio 20 d. ir jam buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones (grąžintas vairuotojo pažymėjimas). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu pakeisti jo turimą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad jis privalėjo baigti dviejų rūšių papildomus vairuotojo mokymus, t. y. papildomus mokymus pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems tam tikrus KET reikalavimus, ir motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimo. Pareiškėjas su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko ir teigė, kad Įstatyme nėra nustatyta, jog pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET taisykles, turėjo baigti dvejus skirtingus papildomo mokymo kursus. Pažymėjo, kad Įstatymo 22 ir 24 straipsniuose, nustatančiuose vairuotojo pažymėjimų atėmimo, grąžinimo ir keitimo tvarką, naudojama viena sąvoka „papildomas vairuotojo mokymas“, neišskiriant mokymo rūšių.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363 patvirtintame Motorinių transporto priemonių papildomo mokymo tvarkos apraše (toliau – ir 2013 m. Aprašas) papildomas mokymas vairuotojams, kuriems vairavimo teisė buvo atimta, buvo numatytas platesnis nei papildomas mokymas pradedantiesiems vairuotojams. Pagal šiuo metu galiojančią Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 patvirtintą Papildomo vairuotojo mokymo tvarkos aprašo redakciją (toliau – ir Aprašas), įsigaliojusią nuo 2014 m. liepos 1 d., pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, mokomi kartu. Tai, kad pareiškėjui 2014 m. sausio 20 d. buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, patvirtina faktą, jog jis nustatyta tvarka užbaigė papildomus vairuotojo kursus, todėl pagrįstai tikėjosi, kad įvykdė Įstatymo nustatytą reikalavimą pradedančiam vairuotojui, pažeidusiam KET reikalavimus, baigti papildomus mokymo kursus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad per metus nuo pažeidimo padarymo baigė papildomą vairuotojo mokymą, kaip tai buvo nustatyta tiek KET pažeidimo padarymo metu, tiek pačių papildomo mokymo kursų lankymo ir baigimo metu. Tai, kad vėlesniais teisės aktais buvo nustatyta kitokia papildomo mokymo apimtis ar rūšis, neturi būti taikoma pareiškėjui, nes teisės aktai neturi būti taikomi atgal. Pareiškėjas Įstatyme nustatytą papildomą mokymą baigė iki naujų Įstatymo pakeitimų ir su tuo susijusių poįstatyminių teisės aktų įsigaliojimo. Tai, kad asmuo pabaigė papildomą mokymą, turi būti vertinama ne pagal kreipimosi į VĮ „Regitra“ metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o tuo metu, kai buvo baigti papildomi kursai, nes Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje buvo nustatytas reikalavimas papildomus mokymus baigti per 1 metus nuo pažeidimo.

Pasak pareiškėjo, atsisakymas pakeisti vairuotojo pažymėjimą dėl to, kad jis nebaigė dar vienų papildomų kursų pradedantiesiems vairuotojams, nepagrįstas ir vertintinas kaip papildoma sankcija pareiškėjui už padarytą KET pažeidimą. Be to, atsakovas sprendime nepagrįstai plečiamai aiškino Įstatymo normas. Pareiškėjo niekas neinformavo, kad jis turi pabaigti du skirtingus papildomus mokymus. Teisės vairuoti, t. y. vairuotojo pažymėjimo grąžinimas patvirtina, kad pareiškėjas baigė Įstatymo nustatytą papildomą mokymą. Įstatymas, nustatantis lengvesnę atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, turėtų būti taikomas atgal. Pareiškėjo nuomone, pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą jam pakanka pabaigti tik vienus papildomus mokymo kursus.

Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VĮ „Regitra“ atsiliepime nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas, remdamasis Aprašo nuostatomis, teigė, kad visi asmenys, įskaitant ir pareiškėją, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, privalėjo baigti jiems skirtus, Aprašo III skyriuje nurodytos trukmės ir turinio papildomus mokymus, o asmenys, pažeidę KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) Įstatyme nustatytas papildomas vairuotojų mokymas, būdami pradedančiaisiais vairuotojais, o pareiškėjas pažeidimo padarymo metu 2013 m. spalio 5 d. buvo pradedančiuoju vairuotoju, privalėjo baigti ir pradedantiesiems vairuotojams skirtus Aprašo II skyriuje nurodytos trukmės ir turinio papildomus mokymus. Kadangi pareiškėjas per metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigė pradedantiesiems vairuotojams skirtų papildomų mokymų, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 9 dalimi bei Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 45 ir 452 punktais, pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Akcentavo, kad, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 9 dalimi, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą (teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas), ką pareiškėjas padarė 2014 m. lapkričio 19 d., ir naujas 2 metus (iki 2016 m. lapkričio 20 d.) galiojantis vairuotojo pažymėjimas jam yra įteiktas. VĮ „Regitra“ nuomone, sprendimas neišduoti pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą buvo pagrįstas ir teisingas. Atsakovas pabrėžė, kad išduoti šiuo metu pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą neturi pagrindo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė faktines bylos aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą. Teismas pažymėjo, jog pažeidimo metu galiojusią pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką (galiojusią iki 2014 m. liepos 1 d.) nustatė Motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. Šio aprašo 6 punkte numatyti dveji skirtingo turinio mokymai: pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių tam tikrus KET reikalavimus, ir motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų. Mokymo įstaigoms pagal minėto aprašo 18 punktą buvo uždrausta mokyti kartu pradedančiuosius vairuotojus ir vairuotojus, kuriems buvo atimta teisė vairuoti. Įstatymo 2 straipsnio 46 punktas numato pradedančio vairuotojo sąvoką – tai asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas atitiko tokią sąvoką, todėl pradedantysis vairuotojas pagal tuo metu galiojusio aprašo reglamentavimą privalėjo baigti abiejų tipų mokymus. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas baigė tik motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymo kursus.

Kaip matyti iš Aprašo, galiojusio nuo 2014 m. liepos 1 d., 19 punkto, mokymų organizavimo tvarkos reglamentavimas pasikeitė ir vairuotojai įpareigoti mokytis vienuose kursuose, tiek pradedantieji vairuotojai, padariusieji KET pažeidimus, tiek motorinių transporto priemonių vairuotojai, kuriems už KET pažeidimus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę, tačiau buvo išplėstas jų mokymo kursas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kaip pradedančiam vairuotojui, baustam už KET pažeidimus, per vienerius metus, per kuriuos jis turėjo pareigą papildomai mokytis, organizuojamų mokymų reglamentavimas pasikeitė, nuobaudos paskyrimo metu mokymų tvarka buvo nustatyta vienokia, o termino pabaigoje kitokia. Tačiau akivaizdu, kad palyginus pasikeitusį teisinį reglamentavimą (Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d.) pareiškėjas nebuvo išlaikęs nustatyto mokymo kurso ir pagal naująjį reglamentavimą, t. y. mokymų programa pasikeitė: ji buvo išplėsta, ir vietoj anksčiau galiojusių dviejų mokymų pakeitus juos vieneriais, programos kurso pareiškėjas pilnai neišklausė. Tai patvirtina jo pateikta mokymo sutartis ir pažyma, pagal pateiktą mokymo sutartyje nurodytų mokymų, testų, praktinių užduočių trukmę konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė reikalavimų, numatytų mokymams pagal Aprašo 19 punktą (redakcija nuo 2014 m. liepos 1 d.), t. y. neišklausė nustatytos pilnos trukmės teorinių ir praktinių mokymų ir bendrų gebėjimų patikrinimo. Iš to paryta išvada, kad pareiškėjo baigti mokymai neatitiko keliamų reikalavimų nei jų atlikimo metu (2013 m. gruodžio 19/20 d.), nei baigiantis vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo (2014 m. spalio 5 d.). Vertinti pareiškėjo padėtį po pasikeitusios mokymų tvarkos pasikeitimo kaip švelnesnę, kuomet nauju reglamentavimu buvo išplėstas mokymų kursas, nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 9 dalimi bei Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 328, 45, 452 punktais, pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemonę ir du metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojusį vairuotojo pažymėjimą. Pažymėta, kad pareiškėjas šiuo metu yra įvykdęs Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje numatytą sąlygą, t. y. perlaikė vairuotojo egzaminą ir 2014 m. lapkričio 19 d. yra gavęs naują 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčijo. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo pateikti dokumentai sudarė pagrindą atsakovui patenkinti pareiškėjo prašymą ir pratęsti vairuotojo pažymėjimo galiojimą.

III. Pareiškėjas S. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo žyminį mokestį.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, kaip pradedantysis vairuotojas, padaręs KET pažeidimą, siekdamas pakeisti jo turimą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, privalėjo baigti dviejų tipų papildomus mokymus. Įstatyme (galiojusiame administracinio pažeidimo padarymo, papildomų mokymų atlikimo/baigimo metu) vartojama viena sąvoka „papildomas vairuotojų mokymas“, neišskiriant jokių šio papildomo mokymo rūšių, t. y. Įstatymas neišskyrė papildomo mokymo pradedančiajam vairuotojui ir papildomo mokymo vairuotojams, kuriems dėl KET pažeidimo buvo atimta teisė vairuoti. Įstatymo 22 ir 24 straipsniuose, nustatančiuose vairuotojo pažymėjimų atėmimo, grąžinimo ir keitimo tvarką, naudojama viena sąvoka – „papildomas vairuotojo mokymas“, neišskiriant jokių tokio mokymo rūšių. Įstatyme nebuvo nustatyta, kad pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET taisykles, dėl vieno pažeidimo turėjo baigti dvejus skirtingus papildomo mokymo kursus – papildomus mokymo kursus vairuotojams, kuriems teisė vairuoti atimta dėl KET pažeidimo, ir dar vienus papildomus kursus pradedantiesiems vairuotojams. Įstatymo leidėjas, nustatydamas papildomo mokymo reikalavimą tam tikriems vairuotojams, siekė, kad asmenys, turintys nedidelę vairavimo praktiką ar pažeidžiantys KET reikalavimus, įgytų papildomų žinių ir įgūdžių, dėl ko mažėtų avaringumas keliuose. Vertinant šį Įstatymo reikalavimą nėra jokio skirtumo, kokiu būdu asmuo, kuriam taikomas įstatymo reikalavimas, įgis papildomų žinių ar įgūdžių – keliamas reikalavimas tik šiuos įgūdžius ir žinias įgyti, prieš grįžtant į kelių eismą. Pagal šiuo metu galiojančią papildomo vairuotojo mokymo tvarką, papildomas mokymas tiek pradedantiesiems vairuotojams, tiek vairuotojams, kuriems vairavimo teisė buvo atimta, sutampa.

Prievolė baigti papildomus vairuotojo kursus pradedantiesiems vairuotojams gali būti nustatyta ir yra nustatyta įstatymu. Pareiškėjo padarytas pažeidimas – nustatyto greičio viršijimas daugiau nei 30 km/h – patenka į KET pažeidimų sąrašą, už kuriuos Įstatyme numatytas papildomas vairuotojo mokymas. Šis sąrašas apima tiek tuos KET pažeidimus, kurie siejami tik su pradedančiųjų vairuotojų atliktais pažeidimais, tiek su visų vairuotojų pažeidimais. Įstatyme nėra nustatytos papildomo vairuotojo mokymo rūšys, o tik numatyti atvejai, kai šis papildomas mokymas turi būti baigtas, kad KET pažeidėjai galėtų išsaugoti ar susigrąžinti savo teisę vairuoti. Įstatymu nėra nustatyta skirtingo papildomo mokymo rūšių ir jame nurodytas tik vienas papildomas mokymas. Nelogiška būtų teigti, kad už tam tikrus apysunkius pažeidimus įstatymų leidėjas būtų nustatęs prievolę pažeidėjui (pradedančiam vairuotojui) baigti dviejų rūšių papildomus mokymus, o dėl sunkesnių KET pažeidimų tik vienerius – papildomą mokymą motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti. Akivaizdu, kad šiuo atveju įstatymo leidėjas nustatė reikalavimą baigti vienerius papildomo mokymo kursus, nustatydamas baigtinį sąrašą atvejų, kai tokie papildomi kursai turi būti baigti.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal 2013 m. Aprašą buvo nustatyti dvejopo pobūdžio papildomi kursai ir abu juos dėl 2013 m. spalio 5 d. padaryto KET pažeidimo pareiškėjas privalėjo pabaigti. Teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo argumentus dėl to, kad poįstatyminiai aktai negali nustatyti KET pažeidėjui daugiau prievolių, nei Įstatymas. Teismui padarius išvadą, kad pagal 2013 m. Aprašą pareiškėjas turėjo baigti dviejų rūšių papildomus mokymus, ir konstatavus, kad pagal 2014 m. Aprašą jau yra nustatyti tik vieneri papildomi mokymai, kuriuos po 2014 m. liepos 1 d. būtų turėjęs baigti pareiškėjas, susidaro situacija, kai prievolė baigti dviejų rūšių papildomus vairuotojų mokymo kursus buvo nustatyta išimtinai tik poįstatyminiu aktu (2013 m. Aprašu), nors tokio reikalavimo Įstatymas nenustatė. Jei pagal dabar galiojančią tvarką yra nustatytas reikalavimas baigti tik vienus papildomus mokymo kursus, negali būti tokios situacijos, kai nepasikeitus tai nustatančioms Įstatymo normoms (Įstatymo normos, nustatančios prievolę baigti papildomus mokymus, nesikeitė nuo 2013 m. birželio 28 d.) pareiškėjas 2013 m. gruodį (data, kai baigė papildomus vairuotojo mokymo kursus) turėjo baigti vieneriais kursais daugiau, negu reikalavo Įstatymas. Esant tai pačiai Įstatymo formuluotei, negali būti situacijos, kad vienu metu pagal ją pareiškėjas turėjo baigti dvejus papildomo mokymo kursus, o šiuo metu, net nepakeitus įstatyminio reglamentavimo, jau pakanka baigti vienus. Jei ir laikyti, kad tuo metu galiojo reikalavimas baigti dvejų rūšių papildomus kursus, tai toks reikalavimas neteisėtai buvo nustatytas poįstatyminiu aktu, nesant tokios prievolės Įstatyme. Įstatymo aiškinimas ir taikymas negali skirtis iš esmės vien tik dėl to, kada pažeidėjas baigia šiuos kursus.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui 2014 m. sausio 20 d. buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas, patvirtina faktą, kad jis nustatyta tvarka užbaigė papildomus vairuotojo kursus. Akivaizdu, kad pareiškėjas, baigęs kelių policijos darbuotojų nurodytus papildomus vairuotojo mokymo kursus, pagrįstai tikėjosi, kad jis įvykdė Įstatymo nustatytą reikalavimą pradedančiam vairuotojui, pažeidusiam KET reikalavimus, baigti papildomus mokymo kursus.

Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemonę, o jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Įstatymo normos, nustatančios tokios teisės pasibaigimą, negali būti aiškinamos plečiamai. Pareiškėjui negali būti taikoma Įstatymo nustatyta sankcija ar konstatuotas jo teisės pasibaigimas, nes jis papildomus vairuotojų mokymus baigė per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o tai reiškia, kad jis išsaugojo jam Įstatymu suteiktą teisę pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Atsakovo atsisakymas leisti pareiškėjui įgyvendinti jo turimą Įstatymo nustatytą teisę yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo baigti mokymai neatitiko keliamų reikalavimų nei jų atlikimo metu, nei baigiantis vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas visiškai nemotyvavo ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo baigti papildomi mokymai neatitiko keliamų reikalavimų jų atlikimo metu. Pareiškėjas yra pabaigęs papildomą vairuotojo mokymo kursą 2013 m. Aprašo nustatyta tvarka. Tinkamą papildomo mokymo kurso atlikimą patvirtina ir tas faktas, kad 2014 m. sausio 20 d. jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas.

Ta aplinkybė, kad vėlesniais teisės aktais buvo nustatyta kitokia papildomo mokymo apimtis ar rūšis, neturi būti taikoma pareiškėjui, nes teisės aktai neturi būti taikomi atgal. Tai, ar asmuo, prašantis pakeisti teises, pabaigė tinkamą papildomą mokymą, turi būti vertinama ne pagal kreipimosi į VĮ „Regitra“ metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, o tuo metu, kai buvo baigti papildomai kursai, nes Įstatyme buvo nustatytas reikalavimas papildomus mokymus baigti per 1 metus nuo pažeidimo (Įstatymo 22 str. 5 d.).

2014 m. Aprašo nustatytas papildomas mokymas pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, savo turiniu nesiskiria, o nuo 2013 m. Apraše nustatyto papildomo mokymo vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, skiriasi tik papildomai įvestu psichologo vedamu psichologijos kursu. Akivaizdu, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. įvedus papildomą psichologijos kursą pareiškėjui, pabaigusiam kursą iki jo įvedimo, reikalavimas baigti jį negali būti taikomas. Visiškai neaišku, kodėl, teismo vertinimu, pareiškėjas prieš kreipiantis į atsakovą dar sykį turėjo pakartoti jau jo išklausytą papildomą mokymo kursą. Laikantis tokios nuostatos, bet koks mokymo programų pakeitimas reikštų, kad visi besimokantys turi iš naujo laikyti egzaminus.

Įstatymas, nustatantis lengvesnę atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, turėtų būti taikomas atgal. Akivaizdu, kad jei pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą pakanka pabaigti tik vienus papildomo mokymo kursus, toks teisinis reglamentavimas turi būti taikomas ir pareiškėjo atžvilgiu.

Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas išdėsto, kad Įstatymo nuostatoje ir yra įtvirtintos 2 vairuotojų grupės, kurioms yra taikomas papildomas vairuotojų mokymas, kurio tvarka nustatoma Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos: pradedantieji vairuotojai ir motorinių transporto priemonių vairuotojai, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų. Tokias vairuotojų grupes įtvirtina ir kiti Įstatymo straipsniai bei kiti teisės aktai. Apeliantas buvo ir pradedantysis vairuotojas, ir motorinės transporto priemonės vairuotojas, kuriam teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atitiko abi Įstatyme nustatytas vairuotojų sąvokas. Dėl to pareiškėjas pagal tuo metu galiojusio Aprašo reglamentavimą privalėjo baigti abiejų tipų mokymus. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, pareiškėjas buvo baigęs tik kursus, skirtus motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų.

Be to, pareiškėjas įvykdė Įstatymo 24 straipsnio 9 dalies reikalavimą perlaikęs vairavimo egzaminą ir 2014 m. lapkričio 19 d. jam buvo išduotas naujas 2 metus (iki 2016 m. lapkričio 20 d.) galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Dėl šių aplinkybių galima teigti, jog pats apeliantas sutiko su tuo, kad neįvykdė Įstatyme ir Apraše nustatytų reikalavimų, reikalingų siekiant įgyti teisę turėtą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiosiantį vairuotojo pažymėjimą. 2014 m. sausio 20 d. buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui dėl to, kad jis įvykdė Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Taigi ir ši apelianto nurodoma aplinkybė patvirtina teismo padarytą išvadą, kad apeliantas buvo baigęs tik kursus, skirtus motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų baigęs pradedančiųjų vairuotojų kursus, be to, Aprašo 18 punktas mokymo įstaigai draudė mokyti kartu pradedančiuosius vairuotojus ir vairuotojus, kuriems buvo atimta teisė vairuoti. Byloje esanti UAB „Visagalis“ 2013 m. gruodžio 21 d. motorinių transporto priemonių vairuotojų papildomo mokymo baigimo pažyma Nr. 562 negali būti įrodymu, patvirtinančiu, kad apeliantas baigė pradedančiųjų vairuotojų kursus. Tai, kad tokie kursai nebuvo baigti, nustatyta ir iš mokymo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo bei UAB „Visagalis“. Pirmosios instancijos teismui tinkamai išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius kursų sudėtį ir apimtį, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjo baigti mokymai neatitiko keliamų reikalavimų nei jų atlikimo metu, nei baigiantis vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo VĮ „Regitra“ 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 1.19-24-4965 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ ir įpareigoti VĮ „Regitra“ pakeisti pareiškėjo 2 metus galiojantį pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skundžiamu sprendimu VĮ „Regitra“ atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas per metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigė pradedantiesiems vairuotojams skirtų papildomų mokymų, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 9 dalimi bei Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328, 45 ir 452 punktais, nurodė, jog pareiškėjas prarado teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas negali būti keičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 9–10).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skundą jį atmetė ir konstatavo, jog pareiškėjo baigti mokymai neatitiko keliamų reikalavimų nei jų atlikimo metu (2013 m. gruodžio 19/20 d.), nei baigiantis vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo (2014 m. spalio 5 d.).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar VĮ „Regitra“ 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1.19-24-4965 „Dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ pagrįstai pareiškėjo 2 metus galiojusio vairuotojo pažymėjimo nepakeitė į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 46 dalį (redakcijoje, galiojusioje nuo 2013 m. sausio 19 d. – 39 d.), pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų.

Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.) numatyta, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Taigi, kaip matyti iš minėtos normos, pradedantieji vairuotojai, atitinkantys šias sąlygas, – per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata – 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo. Neatitinkant minėtų sąlygų, t. y. per 2 metus pažeidus KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, pradedantieji vairuotojai 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos baigę papildomą vairuotojų mokymą.

Įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., dabar – 40 d.) numatyta, jog papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su vairuotojų pareigų pėstiesiems, lenkimo taisyklių, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, eismo reguliavimo signalų nesilaikymu, taip pat ir įspėjamųjų signalų naudojimo, važiavimo per sankryžas, vairuotojų naudojimosi saugos diržais, motociklininko šalmais pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/h ir transporto priemonių vairavimu, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,2 promilės iki 0,4 promilės), mokymas, taip pat sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata, motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas. Ši teisės norma yra definicinė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad definicinėmis teisės normomis nėra siekiama suformuluoti konkrečių elgesio taisyklių, adresuotų atitinkamo teisinio santykio subjektams (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-597/2013). Minėtomis normomis yra siekiama apibendrinti (abstrahuoti) esmines daikto ar reiškinio savybes, tam kad tikslumo dėlei būtų aiški įstatyme (teisės akte) vartojamų sąvokų reikšmė (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2605/2012).

Kaip matyti iš definicinės Įstatymo 2 straipsnio 34 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., dabar – 40 d.) normos, papildomas vairuotojų mokymas yra apibrėžiamas dvejopai: kaip pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių atitinkamus KET reikalavimus, taip pat sukėlusių eismo įvykį, kurio metu buvo sutrikdyta eismo dalyvių sveikata, mokymas bei motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymas. Be to, kaip matyti iš šiuo metu (nuo 2014 m. liepos 1 d.) galiojančio papildomo vairuotojų mokymo apibrėžimo (Įstatymo 2 str. 40 d.), sąvokos turinys iš esmės nėra pasikeitęs, tačiau ji yra išskirta į du punktus: 1) pradedančiųjų vairuotojų <...>; 2) motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų. Įvertinus Įstatymo 2 straipsnyje pateiktos papildomo vairuotojų mokymo sąvokos turinį, matyti, jog joje yra aptarti dvejopo pobūdžio papildomi mokymai, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, kad papildomų mokymų sąvoka Įstatyme vartojama vienareikšmiškai, neišskiriant papildomo mokymo rūšių.

Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

Įvertinus Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 5 dalies normas bei Įstatymo 2 straipsnyje pateiktą papildomo vairuotojų mokymo sąvoką, darytina išvada jog motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymai yra skirti tam, jog teisė vairuoti transporto priemones būtų grąžinta, o pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių atitinkamus KET reikalavimus, mokymai yra skirti tam, jog 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka būtų pakeistas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Tai, kad įstatymų leidėjas Įstatyme yra numatęs dvejopo pobūdžio papildomus mokymus, t. y. mokymus pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems atitinkamus KET reikalavimus, ir mokymus motorinių transporto priemonių vairuotojams, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, patvirtina ne tik lingvistinis Įstatymo 2 straipsnio 34 dalies (dabar – 40 dalies) aiškinimas, tačiau ir sisteminis Įstatymo aiškinimas. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, užtikrindama eismo saugumą, Susisiekimo ministerija arba jos įgaliotos institucijos nustato pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. – papildomo vairuotojų mokymo tvarką) (10 p.); nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką (12 p.); suteikia įstaigoms ar įmonėms teisę vykdyti vairuotojų mokymą ir (ar) papildomą vairuotojų mokymą ir nustato šios teisės suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarką (21 p.); atlieka vairuotojų mokymo ir papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą (22 p.). Taigi, kaip matyti, įstatymų leidėjas Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai Įstatyme pavedė nustatyti ir pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką (dabar – papildomo vairuotojų mokymo tvarką), ir motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363 patvirtinto Motorinių transporto priemonių papildomo mokymo tvarkos aprašo (neteko galios 2014 m. liepos 1 d.) II skyriuje yra aptarta pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo trukmė, turinys, o III skyriuje – vairuotojų, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, papildomo mokymo trukmė, turinys. Kaip matyti, minėtiems mokymams yra numatyti skirtingos trukmės teorijos mokymo kursai, skiriasi ir kiti reikalavimai.

Bylos duomenimis patvirtinta, jog 2012 m. lapkričio 8 d. pareiškėjui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus. Vilniaus AVPK 2013 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 10N-3103918-13 S. J. už ATPK 124 straipsnio 4 dalyje nustatyto pažeidimo padarymą skirta 400 Lt bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 3 mėnesiams (b. l. 20). Kaip jau minėta anksčiau, Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tokiu būdu pareiškėjas, norėdamas atgauti teisę vairuoti transporto priemones, turėjo užbaigti papildomus vairuotojų mokymus, t. y. motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, mokymus (Įstatymo 2 str. 34 d.). UAB „Visagalis“ 2013 m. gruodžio 21 d. pažyma (b. l. 18) patvirtinta, jog S. J. baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą (pagal 2013 m. gruodžio 19 d. mokymo sutartį baigė papildomus mokymo kursus po Kelių eismo taisyklių pažeidimo (-ų) ir už tai nubausto administracine tvarka, b. l. 19). Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2014 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 10-10-AP-26 S. J. atimtos teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimo terminas buvo sutrumpintas iki 2014 m. sausio 20 d., dėl to, kaip ir nurodo pats pareiškėjas, 2014 m. sausio 20 d. teisė vairuoti transporto priemones jam buvo grąžinta. Tačiau tai, jog pareiškėjui buvo grąžinta teisė vairuoti transporto priemones ir jis buvo baigęs motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą, nereiškia, jog dėl šios priežasties 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas jam turėjo būti pakeistas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kadangi tam buvo būtina tenkinti Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

ATPK 124 straipsnio 4 dalies (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą) pažeidimas patenka į tų pažeidimų sąrašą, kuriuos padarius pradedantiesiems vairuotojams Įstatyme yra numatytas papildomas vairuotojų mokymas (vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus), susijusį (susijusius) su nustatyto greičio viršijimu daugiau kaip 10 km/h; Įstatymo 2 str. 34 d.). Taigi pareiškėjui norint 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi, per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos (pažeidimas padarytas 2013 m. spalio 5 d., taigi iki 2014 m. spalio 5 d.) buvo būtina baigti papildomus vairuotojų mokymus, t. y. tokius mokymus, kurie Įstatymo 2 dalies 34 dalyje apibrėžti kaip pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių atitinkamą KET reikalavimą (reikalavimus), mokymai.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas; pradedantysis vairuotojas gali pakeisti šį pažymėjimą į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą tik užbaigęs papildomus vairuotojų mokymus pagal nustatytą tvarką. Kaip jau minėta, iki 2014 m. liepos 1 d. Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai buvo pavesta nustatyti pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką, o nuo 2014 m. liepos 1 d. – papildomo vairuotojų mokymo tvarką (Įstatymo 10 str. 1 d. 10 p.), todėl pareiškėjas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka ir turėjo baigti papildomus vairuotojų mokymus, kurie atitinka reikalavimus, keliamus pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių KET reikalavimą (reikalavimus) <...>, mokymams (Įstatymo 2 str. 34 d.) ir kurie sudaro pagrindą pradedantiesiems vairuotojams išduodamą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Pagal Įstatymo 24 straipsnio 9 dalį, pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, jog papildomų mokymų, t. y. pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių atitinkamą KET reikalavimą (reikalavimus), mokymų, tokių, kokie buvo numatyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363 patvirtinto Motorinių transporto priemonių papildomo mokymo tvarkos aprašo (neteko galios 2014 m. liepos 1 d.) II skyriuje, pareiškėjas iki 2014 m. spalio 5 d. nebaigė, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 21 d. baigtas motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomas mokymas nėra tolygus pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių atitinkamą KET reikalavimą (reikalavimus), mokymams, todėl, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 5 dalimi ir 24 straipsnio 9 dalimi, pareiškėjo turimą 2 metus galiojusį vairuotojo pažymėjimą nebuvo pagrindo pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1V-443 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 1 d.) 45 punkte, kuriuo taip pat vadovavosi atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, numatyta, jog pradedantiesiems vairuotojams, per 2 metus pažeidusiems KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlusiems eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2 metams, keičiamas į 10 metų galiojantį tik Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tų pačių taisyklių 452 punkte numatyta, jog pradedantiesiems vairuotojams, pažeidusiems KET reikalavimą (-us), už kurį (-iuos) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, ir per 1 metus nuo pažeidimo padarymo datos nebaigusiems papildomo vairuotojų mokymo, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ir naujas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, išduodamas tik perlaikius turėtų transporto priemonių kategorijų vairavimo egzaminą. Šis vairuotojo pažymėjimas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą keičiamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (įsigaliojo 2014 m. liepos 1 d.) patvirtintame Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo III skyriuje įtvirtintos nuostatos, apibūdinančios papildomo vairuotojų mokymo trukmę ir turinį, o 19 punkte aptarta, ką privalo atlikti pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojo mokymą, t. y. aptarti papildomiems mokymams keliami reikalavimai.

Nors pareiškėjas į VĮ „Regitra“ su prašymu jo turimą 2 metų vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį pažymėjimą kreipėsi 2014 m. lapkričio 16 d., kuomet galiojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 patvirtintas Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, numatantis vienodus reikalavimus tiek pradedančiųjų vairuotojų mokymams, tiek vairuotojų, kuriems atimta teisė vairuoti, mokymams, tačiau pareiškėjo 2013 m. gruodžio 21 d. baigtas motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomas mokymas neatitiko minėtame apraše papildomam vairuotojo mokymui keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas pagal 2013 m. gruodžio 19 d. mokymo sutartį baigė papildomus mokymo kursus po Kelių eismo taisyklių pažeidimo (-ų) ir už tai nubausto administracine tvarka: išklausė 90 min. bendrąjį teorijos kursą, 45 min. su psichologu analizavo padarytą KET pažeidimą, jo priežastis ir asmeninę atsakomybę, atliko asmeninį 30 min. vairavimo gebėjimų testą, aptarė rezultatus grupėje ir 30 min. stabdymo pratimų analizę, naudojant lėtėjimo pagreičio matuoklį, aptarė rezultatus grupėje, atliko žinių patikrinimo testą, kai pagal nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojančio Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 19 punktą, pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, norėdami baigti papildomą vairuotojų mokymą, mokymo įstaigoje privalo ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė; pradedantysis vairuotojas ir vairuotojas, kuriam buvo atimta teisė vairuoti, privalo parengti ir prieš papildomo vairuotojų mokymo pradžią mokymo įstaigai pateikti jo padaryto (-ų) KET pažeidimo (-ų) aprašą, susidedantį iš 19.1.1–19.1.5 punktuose nurodytų dalių; baigti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės mokymo įstaigos vairuotojų mokytojo vedamą teorijos kursą, kurio tikslas – suteikti pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomų teorinių žinių 19.2.1–19.2.5 punktuose nurodytomis temomis; baigti ne trumpesnį kaip 90 minučių trukmės mokymo įstaigos psichologo vedamą psichologijos kursą papildomų žinių 19.3.1–19.3.4 punktuose numatytomis temomis; su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi atlikti ne trumpesnį kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymą B kategorijos transporto priemone, kurį sudaro 19.4.1–19.4.3 punktuose numatytos dalys.

Taigi, kaip matyti, nuo 2014 m. liepos 1 d. galiojančiame Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše numatytam papildomam vairuotojų mokymui, palyginus su pareiškėjo 2013 m. gruodžio 21 d. baigtu motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomu mokymu, yra numatyti platesni ir išsamesni reikalavimai, tokie kaip KET pažeidimo (-ų) aprašas, ne trumpesnio kaip 90 minučių trukmės mokymo įstaigos psichologo vedamo psichologijos kurso papildomų žinių temomis baigimas, ne trumpesnio kaip 45 minučių trukmės praktinio saugaus, ekonomiško ir ekologiško vairavimo mokymo B kategorijos transporto priemone su mokymo įstaigos vairavimo instruktoriumi atlikimas ir pan., o šių reikalavimų pareiškėjo 2013 m. gruodžio 21 d. baigtas motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomas mokymas neatitinka, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo baigti mokymai neatitiko keliamų reikalavimų nei jų atlikimo metu (2013 m. gruodžio 19/20 d.), nei baigiantis vienerių metų terminui nuo pažeidimo padarymo (2014 m. spalio 5 d.).

Kaip jau minėta anksčiau, įstatymų leidėjas Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai pavedė nustatyti pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo tvarką (redakcija, galiojusi iki 2014 m. liepos 1 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. – papildomo vairuotojų mokymo tvarką) (Įstatymo 10 str. 1 d. 10 p.) ir motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką (Įstatymo 10 str. 1 d. 12 p.). Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2013 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3-363 patvirtindamas Motorinių transporto priemonių papildomo mokymo tvarkos aprašą (neteko galios 2014 m. liepos 1 d.) ir jame numatydamas atskirus mokymus pradedantiesiems vairuotojams ir vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.22 (nustatyti papildomo vairuotojų mokymo tvarką) ir 2.23 (nustatyti motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, papildomo vairuotojų mokymo tvarką) punktus bei patvirtindamas Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, įgyvendino Susisiekimo ministerijai saugaus eismo užtikrinimo srityje pavestas funkcijas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde išdėstė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo), tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį neturi teisės gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan