e2c3f54e-2c3e-447a-9226-2ea5c8983b71 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-994-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03924-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.11.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens (apelianto) S. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. S. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos, kilusios dėl priimtų teisės aktų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo kodeksų) pakeitimų, kurie turėjo įtakos jo, kaip nuteistojo, teisinei padėčiai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui S. Ž. terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. 2.1. Nutartyje teismas be kita ko nurodė, kad ieÅ¡kinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, bei Å¡iame straipsnyje nurodytus reikalavimus; ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nesuformuluoja tikslaus ieÅ¡kinio reikalavimo (ieÅ¡kinio dalyko), bei nenurodo ieÅ¡kinio sumos, teigdamas, jog žalos dydį įvertina teismas, o nurodyti ieÅ¡kinio sumÄ ir aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimÄ (dalykÄ ) yra ieÅ¡kovo pareiga; neįvardija konkrečių aplinkybių, priimtų sprendimų ieÅ¡kovo atžvilgiu, kurie, Å¡ių teisės aktų redakcijų pagrindu, faktiÅ¡kai pažeistų ieÅ¡kovo teises ir sukeltų jam neturtinę žalÄ , bei nepateikia Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų; ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje praÅ¡o jį visiÅ¡kai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau CPK 83 straipsnyje nurodyti visiÅ¡ko atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai ieÅ¡kovui netaikytini, todėl ieÅ¡kovas turi teisę pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, sumokėjęs dalį žyminio mokesčio, kreiptis dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, pateikdamas teismui motyvuotÄ praÅ¡ymÄ etc.

3. S. Ž. pateikė teismui paaiÅ¡kinimÄ ir pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė ieÅ¡kovo S. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nesuformulavo tikslaus ieÅ¡kinio reikalavimo (ieÅ¡kinio dalyko), bei nenurodė ieÅ¡kinio sumos, teigdamas, jog žalos dydį įvertina teismas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra vieni svarbiausių ieÅ¡kinio elementų, todėl ieÅ¡kinio reikalavimo nenurodymas ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės užkertÄ keliÄ tiek teismui teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , tiek atsakovui gintis nuo ieÅ¡kovo reikalavimų.

6. Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas taip pat nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir dėl ketinimo bei galimybių ginÄÄ spręsti teisminės meditacijos bÅ«du.

7. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau prie praÅ¡ymo nepateikia įrodymų, jog sumokėjo tam tikrÄ dalį žyminio mokesčio, todėl toks praÅ¡ymas, remiantis minėtomis teisės normomis, negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi CPK nenumato galimybės atleisti asmenį nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo. Be to, ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sunkiÄ jo turtinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas, Å¡alindamas ieÅ¡kinio trÅ«kumus, neįvykdė teismo įpareigojimo sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį (CPK 80, 85 straipsniai).

8. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas nepaÅ¡alinio ieÅ¡kinio trÅ«kumų ir nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, t. y. neįvykdė bÅ«tinos sÄ lygos kreipiantis į teismÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Apeliantas ieÅ¡kovas S. Ž. pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo konkretaus reikalavimo nesuformulavo, tačiau iÅ¡ atskirojo skundo turinio matyti, kad jis siekia 2019 m. balandžio 25 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties panaikinimo ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimo perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Skundai, susiję su Lietuvos Respublikos Seimo nusikalstamu piktnaudžiavimu tarnybinėmis pareigomis ir netinkamų aktų priėmimu, turi bÅ«ti neapmokestinami. 9.2. Jeigu Å¡alis žalos negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. 9.3. Jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti žyminio mokesčio, tÄ galėtų padaryti kai baigsis jo laisvės atėmimo bausmė ar jei teismas priteis neturtinę žalÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovo S. Ž. ieÅ¡kinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui. Tuo pačiu teismas pažymi, kad vertindamas nutarties, kuria ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu dėl to, jog per teismo nustatytÄ terminÄ nebuvo iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, teismas tuo pačiu turi įvertinti ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų nustatymo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .

13. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismÄ besikreipiančiam asmeniui iÅ¡taisyti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, teismui neatsisakant priimti su trÅ«kumais pateikto ieÅ¡kinio. Užuot iÅ¡ karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kėjui sudaromos sÄ lygos paÅ¡alinti esančius ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nepraleisti ieÅ¡kinio senaties termino ir tęsti procesÄ , inicijuotÄ Ä¯statymo reikalavimų neatitinkančiu ieÅ¡kiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas neleidžia iÅ¡kelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieÅ¡kiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai).

14. Priimdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas nėra suformuluoti pilnai, privalo pasinaudoti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutu ir nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

15. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.

Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nesuformulavo tikslaus ieÅ¡kinio reikalavimo, t.y. neapibrėžė ieÅ¡kinio dalyko – nenurodė praÅ¡omo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio. NurodytÄ aplinkybę pripažįsta ir pats S. Ž., tačiau jo vertinimu, jeigu Å¡alis neturtinės žalos negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. Su nurodyta apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iÅ¡ dalies. Nors vien tikslaus neturtinės žalos kompensacijos dydžio nenurodymas iÅ¡ tiesų galėtų nesudaryti pagrindo spręsti, jog byloje tinkamai nesuformuluotas ieÅ¡kinio dalykas, juo labiau, kad daugelyje užsienio teisės sistemų ieÅ¡kinyje, kuriame reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra reikalaujama nurodyti praÅ¡omos priteisti kompensacijos sumÄ , tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat nėra pakankamai detaliai ir aiÅ¡kiai nurodęs ieÅ¡kinio pagrindo, iÅ¡ esmės teigiamas tik tai, kad patyrė neturtinę žalÄ , kadangi jautė stresÄ , emocinius sukrėtimus, iÅ¡gyvenimus, depresijÄ , negalėjo dirbti, sirgo, tačiau Å¡ių aplinkybių patvirtinimui nepateikiamas apskritai jokių įrodymų.

Tokius ieÅ¡kinio pagrindo trÅ«kumus teismas konstatavo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje, kuria nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o Å¡ie trÅ«kumai ieÅ¡kovo buvo Å¡alinti tik formaliai, vėlgi apsiribojant tik teiginiais apie patirtus iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kartu ir atsakovas, priėmus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, apskritai neturėtų jokių orientacinių kriterijų ar numanymo apie neturtinės žalos patyrimÄ ir galimÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Be to, tikslios praÅ¡omos priteisti kompensacijos nurodymas ieÅ¡kinyje yra svarbus siekiant nustatyti ieÅ¡kinio sumÄ bei mokėtino žyminio mokesčio dydį, kaip to reikalauja CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 8 p., bei 85 str. 2 d., numatanti, jog ieÅ¡kinio sumÄ nurodo ieÅ¡kovas. Esant nurodytoms aplinkybėms neabejotinai bÅ«tų ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų, pagrįsti atsikirtimus ir pan., o teismas bylos nagrinėjimui tinkamai pasirengti negalėtų, nebÅ«tų nustatyta ieÅ¡kinio suma ir mokėtino žyminio mokesčio dydis.

Ta ieškovo akcentuojama aplinkybė, jog priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nustato teismas nereiškia, kad ieškinyje neturi būti nurodytas ieškovo pageidaujamas priteisti kompensacijos dydis.

17. Antra, bylÄ teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymas atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi CPK nenumato galimybės atleisti asmenį nuo visos žyminio mokesčio sumos mokėjimo. PraÅ¡ymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimÄ pagal CPK 84 straipsnį ieÅ¡kovas taip pat nebuvo pateikęs. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovas nesumokėjo net dalies žyminio mokesčio, nepateikė duomenų apie savo sunkiÄ turtinę padėtį (duomenų apie turimÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas ir pan.), kurie leistų konstatuoti žyminio mokesčio dalinio atleidimo galimumÄ ir pan.

IÅ¡ nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad visi Å¡ie trÅ«kumai buvo nurodyti ir 2019 m. kovo 28 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje, kurios ieÅ¡kovas neskundė, tačiau kurioje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų neÅ¡alino. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik ieÅ¡kovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo ir ieÅ¡kovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; taip pat Å¡alys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ (CPK 83 str. 1 d. 3-4, 6 p.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys (bylos kategorija ir pobÅ«dis) nepatenka nei į vienÄ Å¡Ä¯ CPK 83 straipsnyje numatytų iÅ¡imčių, kuomet ieÅ¡kovas neprivalo mokėti žyminio mokesčio. Taip pat svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublika neriboja ir asmenų, apskritai negalinčių sumokėti žyminio mokesčio, teisės į teisminę gynybÄ , o ieÅ¡kovas turi galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ su praÅ¡ymu teisinę pagalbÄ jam suteikti nemokamai, kartu atleidžiant ir nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo ar jų dalies (esant numatytiems pagrindams).

Duomenų, kad ieškovas būtų pasinaudojęs / bandęs pasinaudoti minėta teise ir galimybe, byloje nėra.

18. Trečia, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir dėl ketinimo bei galimybių ginÄÄ spręsti teisminės meditacijos bÅ«du. Nors nurodyti trÅ«kumai ir yra formalÅ«s, tačiau jų buvimas ir neiÅ¡taisymas kartu su kitais aukščiau nurodytais ieÅ¡kinio trÅ«kumais sudarė teismui pagrindÄ ieÅ¡kinį laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

19. Ketvirta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. atsakovui buvo aiÅ¡kiai ir tinkamai nurodyti teismo reikalavimai dėl teikiamo ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo ir sudarytos sÄ lygos trÅ«kumams paÅ¡alinti, taip pat nurodytos ir teisinės pasekmės tinkamai nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų. IeÅ¡kovas Å¡ios teismo nutarties neskundė, o trÅ«kumus bandė Å¡alinti tik formaliai, iÅ¡ esmės neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl tik pats yra atsakingas už tai, kad ieÅ¡kinys buvo laikytas nepaduotu ir jam grÄ Å¾intas.

20. Penkta, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik laikė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį nepaduotu ir jį gražino ieÅ¡kovui, tačiau ir tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas vėl gali kreiptis į teismÄ su tuo pačiu ieÅ¡kiniu, jeigu bus paÅ¡alintos arba iÅ¡nyks aplinkybės kliudžiusios pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį priimti. Taigi, ieÅ¡kinio nepriėmimas nekliudo ieÅ¡kovui vėl kreiptis į teismÄ teisminės gynybos įstatymų nustatyta tvarka.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžia, kad Konvencija garantuoja „praktines ir efektyvias teises, bet ne teorines ir iliuzines“, todėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja valstybes kiekvienam asmeniui užtikrinti veiksmingÄ teisę kreiptis į teismÄ (1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey v. Airija). Kadangi vienas esminių principų Konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas procesines taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismÄ , pateiktų svarius argumentus ir vadovautųsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais.

Teismas laiko nepateisinamais tokius teisės kreiptis į teismÄ ribojimo atvejus, kai nacionaliniai teismai ieÅ¡kinį laiko nepriimtinu dėl procesinių trÅ«kumų, skirdami pernelyg didelį dėmesį formai, o dėl to teisė kreiptis į teismÄ tampa realiai neįgyvendinama (2004 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Mesutoglu v. Turkija, 2008 m. spalio 14 d. sprendimas byloje Blumberga v. Latvija). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad ieÅ¡kovo teisė į teisminę gynybÄ bÅ«tų buvusi nepagrįstai ribojama, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trÅ«kumui bÅ«tų neesminiai.

Priešingai, ieškovo pareikšto ieškinio trūkumai yra ženklūs, jų buvimas, ieškovui pilnai nepašalinus ieškinio trūkumų, nesudaro prielaidų nei teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nei atsakovui tinkamai atsikirsti į reiškiamus reikalavimus.

22. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje` byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Renata Volodko